BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. gruodžio 11 d.(*)
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Iranui siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Lėšų įšaldymas – Ieškinys dėl panaikinimo – Pareiga motyvuoti“
Byloje T-15/11
Sina Bank, įsteigtas Teherane (Iranas), atstovaujamas advokatų B. Mettetal ir C. Wucher-North,
ieškovas,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą M. Bishop ir G. Marhic,
atsakovę,
palaikomą
Europos Komisijos, atstovaujamos F. Erlbacher ir M. Konstantinidis,
įstojusios į bylą šalies,
dėl prašymo panaikinti, pirma, 2010 m. spalio 25 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 423/2007 (OL L 281, p. 1), VIII priedą, kiek jis susijęs su ieškovu, ir, antra, 2010 m. spalio 28 d. Tarybos laišką, kuriame išdėstomas sprendimas dėl ieškovo, ir prašymo pripažinti, kad ieškovui netaikomi, pirma, 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 195, p. 39), II priedas (priedo redakcija remiantis 2010 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimu 2010/644/BUSP, kuriuo pakeičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 281, p. 81)), kiek jis susijęs su ieškovu, antra, Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalis ir, trečia, Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punktas,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė I. Pelikánová (pranešėja), teisėjai K. Jürimäe ir M. van der Woude,
posėdžio sekretorius N. Rosner, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. birželio 26 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
Irano Islamo Respublikai nustatytos ribojamosios priemonės
1 Ši byla susijusi su ribojamosiomis priemonėmis, nustatytomis siekiant daryti spaudimą Irano Islamo Respublikai, kad ji nutrauktų su branduolinių ginklų platinimo rizika susijusią veiklą ir branduolinių ginklų siuntimo į taikinį sistemų kūrimo veiklą (toliau – branduolinių ginklų platinimas).
Ieškovui taikomos ribojamosios priemonės
2 Ieškovas Sina Bank yra Irane įsteigtas bankas, įregistruotas kaip valstybinė akcinė bendrovė.
3 2010 m. liepos 26 d. ieškovas buvo įtrauktas į 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 195, p. 39), 20 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą subjektų, susijusių su branduolinių ginklų platinimu, sąrašą; šis sąrašas pateiktas šio sprendimo II priede.
4 Ieškovas taip pat buvo įtrauktas į 2007 m. balandžio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui (OL L 103, p. 1) 7 straipsnio 2 dalyje numatytą juridinių asmenų, subjektų ir organizacijų, susijusių su branduolinių ginklų platinimu, sąrašą; šis sąrašas pateiktas šio reglamento V priede. Nuostata dėl jo įtraukimo įsigaliojo 2010 m. liepos 26 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 668/2010, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 7 straipsnio 2 dalis (OL L 195, p. 25), paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną, t. y. 2010 m. liepos 27 d. Dėl to pagal Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalį buvo įšaldytos ieškovo lėšos ir ekonominiai ištekliai.
5 Ieškovo įtraukimas į Sprendimo 2010/413 II priede ir Reglamento Nr. 423/2007 V priede pateiktus sąrašus pagrįstas tokiais motyvais:
„Šis bankas yra labai glaudžiai susijęs su „Daftar“ interesais ([Islamo revoliucijos] vadovo biuras: administraciją sudaro apie 500 darbuotojų). Bankas prisideda prie strateginių režimo interesų finansavimo.“
6 2010 m. liepos 29 d. laišku Europos Sąjungos Taryba ieškovui pranešė, kad, pirma, jį įtraukė į Sprendimo 2010/413 II priede ir Reglamento Nr. 423/2007 V priede pateiktus sąrašus ir, antra, šio įtraukimo motyvai išdėstyti atitinkamose nurodytų priedų, kurių kopijos pridėtos prie laiško, dalyse. 2010 m. liepos 29 d. laiške taip pat ieškovui buvo pranešta apie galimybę iki 2010 m. rugsėjo 15 d. pateikti Tarybai prašymą su pagrindžiamaisiais dokumentais, kad ji iš naujo apsvarstytų jo įtraukimą į minėtus sąrašus.
7 2010 m. rugsėjo 8 d. laišku ieškovas Tarybai nurodė, kad informacija, kuria remdamasi ji pagrindė jo įtraukimą į sąrašus, buvo neišsami arba pasenusi. Jis prašė Tarybos atsižvelgti į naujausią informaciją apie jo veiklą, nurodytą laiške, taip pat į šiai informacijai pagrįsti pateiktus dokumentus ir peržiūrėti šį įtraukimą.
8 Iš naujo apsvarsčiusi ieškovo situaciją, Taryba dėl šio sprendimo 5 punkte nurodytų motyvų paliko jį Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punkte numatytų subjektų, susijusių su branduolinių ginklų platinimu, sąraše, o šis sąrašas pateiktas Sprendimo 2010/413 II priede (redakcija remiantis 2010 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimu 2010/644/BUSP, kuriuo pakeičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 281, p. 81)). Nuostata dėl paskutinio įtraukimo įsigaliojo 2010 m. spalio 25 d., kai buvo priimtas Sprendimas 2010/644.
9 Dėl tų pačių motyvų, kaip nurodytieji šio sprendimo 5 punkte, ieškovo pavadinimas paliktas 2010 m. spalio 25 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 423/2007 (OL L 281, p. 1), 16 straipsnio 2 dalyje numatytų juridinių asmenų, subjektų ir organizacijų sąraše, esančiame šio reglamento VIII priede. Nuostata dėl šio įtraukimo įsigaliojo 2010 m. spalio 27 d., t. y. Reglamento Nr. 961/2010 paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną. Dėl šio reglamento ieškovo lėšos ir ekonominiai ištekliai liko įšaldyti.
10 2010 m. spalio 28 d. laišku – ieškovas jį gavo 2010 m. gruodžio 5 d. – Taryba jam pranešė, kad iš naujo apsvarstė jo įtraukimą į Sprendimo 2010/413 II priede ir Reglamento Nr. 961/2010 VIII priede esančius sąrašus, atsižvelgdama į 2010 m. rugsėjo 8 d. laiške pateiktas pastabas, ir nurodė, kad Sprendime 2010/413 ir Reglamente Nr. 961/2010 numatytos priemonės ir toliau turi būti jam taikomos, todėl jis turi būti paliktas Sprendimo 2010/413 II priede (redakcija remiantis Sprendimu 2010/644) ir Reglamento Nr. 961/2010 VIII priede esančiuose sąrašuose (toliau – ginčijami sąrašai). Prie šio laiško ieškovui Taryba pridėjo aptariamų aktų kopiją.
11 2010 m. spalio 28 d. laiške Taryba ieškovui nurodė, kad jį palieka įtrauktą į ginčijamus sąrašus dėl šių motyvų:
„Taryba mano, kad bylos dokumentų medžiagoje nėra naujų įrodymų, pateisinančių jos pozicijos pakeitimą. Tad Taryba mano, kad tebetaikytinos Sprendime <...> 2010/413 <...> nurodytos priežastys.“
12 Registruotu laišku, kurio gavimas buvo patvirtintas 2010 m. gruodžio 6 d., ieškovas Tarybą informavo, kad jis negavo atsakymo į 2010 m. rugsėjo 8 d. laišką. Be to, jis prašė skubiai suteikti jam galimybę susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti jam dokumentus, pateisinančius jo įtraukimą į ginčijamus sąrašus arba palikimą juose. Jis pakartojo šią informaciją ir šį prašymą registruotame laiške, kurio gavimas buvo patvirtintas 2010 m. gruodžio 20 dieną.
13 2010 m. gruodžio 22 d. laišku Taryba atsakė į ieškovo 2010 m. gruodžio 6 d. ir 20 d. laiškus ir išsiuntė jam savo 2010 m. spalio 28 d. laiško, kuriame atsakoma į 2010 m. rugsėjo 8 d. ieškovo laišką, kopiją.
14 Registruotu laišku su gavimo 2010 m. gruodžio 28 d. patvirtinimu ieškovas Tarybai pranešė, kad, pirma, dėl neaiškaus jos 2010 m. gruodžio 22 d. laiško jis negalėjo suprasti jam pateiktų kaltinimų, antra, formaliai jis ginčijo, kad dalyvauja veikloje, susijusioje su branduolinių ginklų platinimu arba jo finansavimu, ir, trečia, Taryba dar turi nurodyti jo įtraukimo į ginčijamus sąrašus arba palikimo juose motyvus ir aiškiai suformuluoti kaltinimus. Be kita ko, ieškovas pasiūlė Briuselyje (Belgija) surengti susitikimą su atsakingu už jo bylą asmeniu, kad jis galėtų su ja susipažinti.
15 Iš naujo išnagrinėjusi ieškovo situaciją, Taryba paliko jį ginčijamuose sąrašuose, nustačiusi, kad nuostata dėl įtraukimo įsigalioja 2011 m. gruodžio 1 d., t. y. 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimo 2011/783/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 319, p. 71), priėmimo dieną, arba 2011 m. gruodžio 2 d., t. y. 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1245/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 961/2010 (OL L 319, p. 11), paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
16 Po to, kai Taryba, iš naujo išnagrinėjusi jo situaciją, priėmė Sprendimą 2011/783 ir Įgyvendinimo reglamentą Nr. 1245/2011, ieškovas, iš esmės prašydamas panaikinti jo įtraukimą į ginčijamus sąrašus, pareiškė ieškinį, o šis ieškinys Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautas 2012 m. vasario 10 d. Ieškinys Bendrojo Teismo kanceliarijoje įregistruotas numeriu T-67/12.
Procesas ir šalių reikalavimai
17 Ieškovas pareiškė šį ieškinį, o jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2011 m. sausio 6 d.
18 2011 m. balandžio 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Europos Komisija paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti Tarybos reikalavimų. 2011 m. birželio 9 d. nutartimi Bendrojo Teismo ketvirtosios kolegijos pirmininkas leido jai įstoti į bylą.
19 2011 m. balandžio 11 d. Taryba pateikė atsiliepimą į ieškinį.
20 2011 m. birželio 8 d. ieškovas pateikė dubliką.
21 2011 m. liepos 6 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktame rašte Komisija nurodė, kad ji pritaria Tarybos atsiliepimui į ieškinį, visiškai ją palaiko ir dėl proceso ekonomijos atsisako pateikti įstojimo į bylą paaiškinimus.
22 2011 m. liepos 29 d. Taryba pateikė tripliką.
23 Atsižvelgdamas į teisėjo pranešėjo pranešimą, Bendrasis Teismas nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir taikydamas Procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones paprašė šalių atsakyti į tam tikrus klausimus. Ieškovas ir Taryba įvykdė šį prašymą per nustatytą terminą. Komisija tik nurodė, kad ji nedalyvaus teismo posėdyje.
24 Ieškovo ir Tarybos žodinės pastabos bei atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus buvo išklausyti 2012 m. birželio 26 d. viešame posėdyje.
25 Ieškovas iš esmės Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti Reglamento Nr. 961/2010 VIII priedą, kiek jis su juo susijęs, taip pat 2010 m. spalio 28 d. laišką, kuriame išdėstomas Tarybos sprendimas dėl jo,
– pripažinti, kad Sprendimo 2010/413 II priedas (redakcija remiantis Sprendimu 2010/644), kiek jis su juo susijęs, Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalis ir Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punktas jam netaikomi,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
26 Taryba, palaikoma Komisijos, Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti kaip nepriimtinus reikalavimus panaikinti 2010 m. spalio 28 d. laišką, kuriame išdėstomas Tarybos sprendimas dėl ieškovo, ir reikalavimus pripažinti, kad Sprendimo 2010/413 II priedas (redakcija remiantis Sprendimu 2010/644), kiek jis susijęs su ieškovu, ir Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punktas ieškovui netaikomi,
– atmesti likusią ieškinio dalį kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl reikalavimo panaikinti Reglamento Nr. 961/2010 VIII priedą, kiek jis susijęs su ieškovu
27 Šį reikalavimą reikia suprasti taip, kad juo siekiama, kad būtų panaikintas ieškovo įtraukimas, atsižvelgiant į Tarybos Reglamento Nr. 961/2010 36 straipsnio 2 dalį, į sąrašą, esantį šio reglamento VIII priede, tam, kad jam būtų taikomos to paties reglamento 16 straipsnio 2 dalyje numatytos ribojamosios priemonės.
Dėl priimtinumo
28 Taryba, palaikoma Komisijos, prašo atmesti kaip nepriimtinus reikalavimus panaikinti 2010 m. spalio 28 d. laišką, kuriame išdėstomas Tarybos sprendimas dėl ieškovo, ir reikalavimus pripažinti, kad Sprendimo 2010/413 II priedas (redakcija remiantis Sprendimu 2010/644), kiek jis susijęs su ieškovu, ir Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punktas ieškovui netaikomi.
Dėl reikalavimo panaikinti 2010 m. spalio 28 d. laišką, kuriame išdėstomas Tarybos sprendimas dėl ieškovo, nepriimtinumo pagrindo
29 Taryba, palaikoma Komisijos, iš esmės teigia, kad 2010 m. spalio 28 d. laiškas nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnį, nes dėl jo nekyla kitų teisinių pasekmių nei tos, kurios sukeltos aktų, pagal kuriuos Taryba, nepadariusi jokių pakeitimų, paliko ieškovą įtrauktą į ginčijamus sąrašus. Šiuo laišku buvo vien informuojama apie minėtų aktų buvimą ir turinį.
30 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį, yra priemonės, dėl kurių atsiranda privalomų teisinių pasekmių, paveikiančių ieškovo interesus ir iš dalies pakeičiančių jo teisinę padėtį (1981 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo IBM prieš Komisiją, 60/81, Rink. p. 2639, 9 punktas ir 1998 m. liepos 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Regione Toscana prieš Komisiją, T-81/97, Rink. p. II-2889, 21 punktas). Be kita ko, buvo nuspręsta, kad vien informacinio pobūdžio aktai negali daryti poveikio asmenų, kuriems skirti, interesams ar pakeisti jų teisinės padėties, palyginti su iki šių aktų gavimo buvusia situacija (šiuo klausimu žr. 2007 m. spalio 4 d. Teisingumo Teismo nutarties Suomija prieš Komisiją, C-457/06 P, neskelbiamos Rinkinyje, 36 punktą).
31 Nagrinėjamu atveju, kaip visiškai teisingai pažymi Taryba, palaikoma Komisijos, 2010 m. spalio 28 d. laiškas yra tik aktas, kuriuo Taryba ieškovui pranešė, pirma, tai, kad po peržiūros nuspręsta palikti jį ginčijamuose sąrašuose, ir, antra, dėl kokių motyvų pagal Sprendimo 2010/413 24 straipsnio 3 dalį ir Reglamento Nr. 961/2010 36 straipsnio 3 dalį jis paliekamas ginčijamuose sąrašuose. Tad tai yra vien informacinis aktas, dėl kurio negali būti pareikštas ieškinys pagal SESV 263 straipsnį.
32 Tokia išvada darytina net atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas panaikinti 2010 m. spalio 28 d. laišką, kuriame išdėstomas Tarybos sprendimas dėl ieškovo, turi būti aiškinamas atsižvelgiant į pačiame ieškinyje vartojamas sąvokas ir aplinkybes, kuriomis šis reikalavimas buvo pateiktas.
33 Atsakydama į Bendrojo Teismo raštu ir žodžiu pateiktus klausimus, Taryba aiškiai tvirtino, kad negali būti aiškinama, kad šis ieškinys, kuris formaliai pareikštas dėl informacinio laiško, iš tikrųjų pareikštas dėl po peržiūros priimto sprendimo palikti ieškovą ginčijamuose sąrašuose.
34 Tačiau Taryba nesvarstė, ar iš ieškinio matyti, kad praktiškai juo siekiama, kad būtų panaikintas po peržiūros priimtas sprendimas palikti ieškovą ginčijamuose sąrašuose, nes dėl šio įtraukimo jo atžvilgiu buvo priimtos ribojamosios priemonės.
35 Ieškinio 64 punkte ieškovas nurodė, kad 2010 m. spalio 28 d. laišku „Taryba jam pranešė <...> apie Sprendimą [2010/413 (redakcija remiantis Sprendimu 2010/644)] ir Reglamentą Nr. 961/2010 bei apie tai, kad [jam] ir toliau turi būti taikomos numatytos ribojamosios priemonės“.
36 Be to, Taryba neatsižvelgė į tai, kad pagal Sprendimo 2010/413 24 straipsnį ir Reglamento Nr. 961/2010 36 straipsnį ji įtraukia asmenis arba subjektus, kuriems nori taikyti šiose nuostatose numatytas lėšų ir ekonominių lėšų įšaldymo priemones, į ginčijamus sąrašus, o paskui atitinkamam asmeniui arba subjektui praneša apie šį įtraukimą ir jo motyvus.
37 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju reikalavimą panaikinti 2010 m. spalio 28 d. laišką, kuriame išdėstomas Tarybos sprendimas dėl ieškovo, reikia aiškinti taip, kad jis pateiktas ne dėl paties laiško, bet dėl po peržiūros priimto sprendimo palikti ieškovą ginčijamuose sąrašuose, kad jam būtų taikomos Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punkte ir Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalyje numatytos ribojamosios priemonės, ir dėl palikimo ginčijamuose sąrašuose motyvų, kurie ieškovui buvo išdėstyti 2010 m. spalio 28 d. laiške.
38 Pagal SESV 275 straipsnio 2 dalį ir 263 straipsnio 4 ir 6 dalis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį dėl įtraukimo į šiuos sąrašus panaikinimo.
39 Tad reikia atmesti Tarybos, palaikomos Komisijos, pateiktą reikalavimo panaikinti 2010 m. spalio 28 d. laišką, kuriame išdėstomas Tarybos sprendimas dėl ieškovo, panaikinimo pagrindą ir nagrinėjamu atveju šį reikalavimą aiškinti kaip pateiktą dėl po peržiūros priimto sprendimo palikti ieškovą ginčijamuose sąrašuose panaikinimo.
Dėl reikalavimo pripažinti, kad Sprendimo 2010/413 II priedas (redakcija remiantis Sprendimu 2010/644), kiek jis susijęs su ieškovu, Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punktas ir Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalis netaikytini ieškovui, nepriimtinumo pagrindo
40 Taryba, palaikoma Komisijos, tvirtina, jog reikalavimas pripažinti, kad Sprendimo 2010/413 II priedas, kiek jis susijęs su ieškovu, ir Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punktas jam netaikytini, nepriimtinas, nes kartu nereikalaujama panaikinti individualaus akto, pagal kurį ji nusprendė palikti ieškovą sąraše, esančiame Sprendimo 2010/413 II priede (redakcija remiantis Sprendimu 2010/644). SESV 277 straipsnis, pagal kurį šaliai leidžiama ginčyti visuotinai taikomą aktą remiantis jo netaikymu jai, yra papildomo pobūdžio ir turi būti nurodomas grindžiant ieškinį dėl ieškovo atžvilgiu remiantis visuotinai taikomais aktais, kurių teisėtumą jis ginčija šioje byloje, priimto individualaus akto panaikinimo.
41 Pirmiausia, svarbu priminti, kad pagal Procedūros reglamento 113 straipsnį Bendrasis Teismas savo iniciatyva bet kuriuo metu gali, išklausęs šalis, spręsti, ar viešosios tvarkos požiūriu nėra draudimo tęsti bylos nagrinėjimą, o šie draudimai pagal nusistovėjusią teismo praktiką gali būti Sąjungos teismo kompetencijos nagrinėti ieškinį nebuvimas (1980 m. kovo 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Valsabbia ir kt. prieš Komisiją, 154/78, 205/78, 206/78, 226/78–228/78, 263/78, 264/78, 31/79, 39/79, 83/79 ir 85/79, Rink. p. 907, 7 punktas ir 1998 m. birželio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Svenska Journalistförbundet prieš Tarybą, T-174/95, Rink. p. II-2289, 80 punktas) ir klausimai dėl ieškinio priimtinumo (1960 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimas Humblet prieš État belge, 6/60, Rink. p. 1125, 1147). Vadinasi, Bendrojo Teismo kontrolė neapsiriboja vien šalių nurodytais nepriimtinumo pagrindais (2002 m. liepos 10 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Comitato organizzatore del convegno internazionale prieš Komisiją, T-387/00, Rink. p. II-3031, 36 punktas). Vis dėlto Sąjungos teismas iš principo negali sprendimo pagrįsti teisiniu pagrindu arba ieškinio nepriimtinumo pagrindu, net jeigu jie grindžiami viešosios tvarkos išlyga, jeigu prieš tai nenurodė šalims pateikti pastabų (šiuo klausimu žr. 2009 m. gruodžio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Airiją ir kt., C-89/08 P, Rink. p. I-11245, 50–59 punktus ir 2009 m. gruodžio 17 d. Sprendimo (peržiūra) M prieš EMEA, C-197/09 RX II, Rink. p. I-12033, 57 punktą).
42 Nors reikalavimo, dėl kurio priimtinumo prieštarauja Taryba, palaikoma Komisijos, pagrindas ieškinyje nebuvo tiksliai nurodytas, atsižvelgiant į jo formuluotę, jis gali būti tik SESV 277 straipsnis, pagal kurį „bet kuri teismo proceso, kuriame ginčijama Sąjungos institucijos <...> priimtas visuotinai taikomas aktas, šalis gali remtis 263 straipsnio antrojoje pastraipoje nurodytais pagrindais, kad [Sąjungos teismas] tą aktą pripažintų netaikytinu“. Atsakydami į raštu ir žodžiu pateiktus Bendrojo Teismo klausimus, ieškovas ir Taryba, be kita ko, patvirtino, kad šis reikalavimas iš esmės prilygo neteisėtumu grindžiamiems prieštaravimams, nurodytiems reikalavimui panaikinti po peržiūros priimtą sprendimą palikti ieškovą ginčijamuose sąrašuose pagrįsti.
43 Kalbant, pirma, apie Sprendimo 2010/413 II priedo (redakcija remiantis Sprendimu 2010/644), kiek jis susijęs su ieškovu, neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, pažymėtina, kad ieškovas iš esmės nurodo, jog sprendimas jį palikti Sprendimo 2010/413 II priedo (redakcija remiantis Sprendimu 2010/644) sąraše netaikytinas. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką SESV 277 straipsnis yra bendrojo principo, užtikrinančio kiekvienos proceso šalies, siekiančios panaikinti aktą, kuris yra tiesiogiai ir konkrečiai su ja susijęs, teisę ginčyti institucijų ankstesnių aktų, kurie yra skundžiamo akto teisinis pagrindas, teisėtumą, jei ši šalis pagal SESV 263 straipsnį neturėjo teisės pareikšti tiesioginio ieškinio dėl šių aktų, kurių teisines pasekmes ji tokiu būdu patiria, negalėdama reikalauti jų panaikinimo, išraiška (1979 m. kovo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Simmenthal prieš Komisiją, 92/78, Rink. p. 777, 39 punktas). Be to, iš teismo praktikos darytina išvada, kad pareikšti neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą galima tik jei nėra kitų teisių gynimo priemonių (šiuo klausimu žr. 1994 m. kovo 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo TWD Textilwerke Deggendorf, C-88/92, Rink. p. I-833, 17 punktą; 2001 m. vasario 15 d. Sprendimo Nachi Europe, C-239/99, Rink. p. I-1197, 37 punktą ir 2007 m. kovo 8 d. Sprendimo Roquette Frères, C-441/05, Rink. p. I-1993, 40 punktą; taip pat šiuo klausimu žr. 2001 m. liepos 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Kik prieš VRDT (Kik), T-120/99, Rink. p. II-2235, 26 punktą). Nagrinėjamu atveju ieškovas pagal SESV 275 straipsnio antrą pastraipą turi teisę pareikšti tiesioginį ieškinį dėl akto, dėl kurio teisėtumo prieštarauja. Darytina išvada, kad šio akto neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas nepriimtinas.
44 Todėl, net nesant reikalo priimti sprendimo dėl Tarybos, palaikomos Komisijos, pareikšto nepriimtinumu grindžiamo pagrindo, reikia atmesti kaip nepriimtiną reikalavimą pripažinti, kad Sprendimo 2010/413 II priedas (redakcija remiantis Sprendimu 2010/644), kiek jis susijęs su ieškovu, jam netaikomas. Tai neturi įtakos reikalavimo panaikinti po peržiūros priimtą sprendimą palikti ieškovą Sprendimo 2010/413 II priedo (redakcijos remiantis Sprendimu 2010/644) sąraše, kurį ieškovas pareiškė tinkamai (žr. šio sprendimo 37–39 punktus), nagrinėjimui iš esmės.
45 Kalbant, antra, apie Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punkto ir Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, konstatuotina, kad šiose nuostatose numatyta, jog įšaldomos „asmenų ir subjektų <...> kaip nurodyta [Sprendimo 2010/413] II priedo sąraše“ arba Reglamento Nr. 961/2010 „VIII priede“, lėšos ir ekonominiai ištekliai. Vadinasi, ieškovo, kuris nėra jose įvardijamas, atžvilgiu tai yra visuotinai taikomi aktai, kaip tai suprantama pagal SESV 277 straipsnį. Iš tikrųjų, jie taikomi objektyviai apibrėžtoms situacijoms ir sukelia teisinių padarinių bendrai ir abstrakčiai apibrėžtų asmenų kategorijai (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 1982 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Alusuisse Italia prieš Tarybą ir Komisiją, 307/81, Rink. p. 3463, 9 punktą). Ieškovas neturi teisės pareikšti tiesioginio ieškinio pagal SESV 263 straipsnį dėl šių nuostatų, kurios vis dėlto yra sprendimo jį įtraukti į ginčijamus sąrašus arba juose palikti teisinis pagrindas. Iš tikrųjų, jis buvo įtrauktas į šiuos sąrašus tam, kad jam būtų taikomos Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punkte ir Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalyje numatytos ribojamosios priemonės. Tad tai yra aktai, kurių netaikymu ieškovas gali remtis pagal SESV 277 straipsnį.
46 Tačiau, norint priimti sprendimą dėl ieškovo teisės ieškiniui dėl individualaus akto panaikinimo pagrįsti remtis bendrojo pobūdžio sprendimo, kuriuo jis grindžiamas, neteisėtumu, reikia nustatyti, ar ieškovas dėl minėto bendrojo pobūdžio sprendimo nurodo vieną iš keturių SESV 263 straipsnio antroje pastraipoje nurodytų panaikinimo pagrindų (šiuo klausimu žr. 1958 m. birželio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimą Meroni prieš Vyriausiąją valdybą, 9/56, Rink. p. 9). Tačiau ieškinyje ieškovas konkrečiai nenurodė, kuriais SESV 263 straipsnio antroje pastraipoje nurodytais pagrindais arba kaltinimais jis konkrečiai nori pagrįsti savo prieštaravimus dėl Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punkto ir Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies teisėtumo. Be to, ieškovas negalėjo atsakyti į Bendrojo Teismo raštu ir žodžiu pateiktus klausimus, kuriais buvo siekiama nustatyti pirmojoje instancijoje pateikto ieškinio pagrindus ar kaltinimus būtent prieštaravimams dėl teisėtumo pagrįsti.
47 Tad negali būti laikoma, kad minėti neteisėtumu grindžiami prieštaravimai tenkina reikalavimą nurodyti ieškinyje pagrindų, kuriais remiamasi, santrauką, kaip tai įtvirtinta Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkte.
48 Dėl šio ieškovo iniciatyva iškelto pagrindo ieškovo nurodytą Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punkto ir Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą reikia atmesti kaip nepriimtiną.
49 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškinys yra priimtinas tik tiek, kiek pareikštas dėl sprendimo įtraukti ieškovą į ginčijamus sąrašus arba po peržiūros priimto sprendimo jį juose palikti (toliau – ginčijami aktai) panaikinimo. Likusi ieškinio dalis atmestina kaip nepriimtina.
Dėl esmės
50 Ieškiniui pagrįsti ieškovas nurodo keturis ginčijamų aktų panaikinimo pagrindus. Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su akivaizdžia vertinimo klaida, kurią Taryba padarė įtraukdama jį į ginčijamus sąrašus arba juose palikdama, nors jis netenkino esminių įtraukimo kriterijų. Antruoju ieškinio pagrindu nurodytas vienodo požiūrio principo pažeidimas, nes jis buvo vertinamas skirtingai nei kiti į ginčijamus sąrašus neįtraukti Irano bankai, Daftar (Islamo revoliucijos vadovo biuras, toliau atitinkamai – vadovo biuras ir vadovas) bei Fondation Mostaz’afan de la République islamique d’Iran (toliau – Fondation), taip pat kaip kiti į ginčijamus sąrašus įtraukti Irano bankai. Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su teisės į gynybą paisymo principo, teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir pareigos motyvuoti pažeidimu, nes jam nebuvo pateikti nei tikslūs motyvai, nei įrodymai arba dokumentai, pateisinantys jo įtraukimą į ginčijamus sąrašus arba palikimą juose. Ketvirtuoju ieškinio pagrindu nurodomas nuosavybės teisės ir proporcingumo principo pažeidimas, nes bet kuriuo atveju jo lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas buvo nebūtinas ir neproporcingas pasikėsinimas į jo nuosavybės teisę.
51 Dėl su geru teisingumo vykdymu, proceso ekonomija ir tikslingumu susijusių priežasčių pirma reikia išnagrinėti trečiąjį ieškinio pagrindą. Pateikdamas šį pagrindą ieškovas nurodo tris kaltinimus: pirmą, susijusį su teisės į gynybą paisymo principo pažeidimu, antrą, susijusį su teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu, ir trečią, susijusį su pareigos motyvuoti pažeidimu, kuriuos Taryba padarė priimdama ginčijamus aktus ir nepateikdama tikslių motyvų, įrodymų arba dokumentų, pateisinančių jo įtraukimą į ginčijamus sąrašus arba palikimą juose.
52 Dėl tų pačių priežasčių, kaip nurodytosios šio sprendimo 51 punkte, pirma reikia išnagrinėti trečiojo ieškinio pagrindo trečią kaltinimą, susijusį su pareigos motyvuoti pažeidimu.
53 Šiuo kaltinimu ieškovas tvirtina, kad priimdama ginčijamus aktus Taryba pažeidė esminį procedūros reikalavimą suinteresuotajam asmeniui pranešti jo įtraukimo į ginčijamus sąrašus motyvus ir suteikti galimybę pateikti savo pastabas, kaip apie tai aiškiai primenama Reglamento Nr. 961/2010 36 straipsnio 3 dalyje. Ginčijamiems aktams pagrįsti nurodyti motyvai yra pernelyg trumpi, abstraktūs, neaiškūs ar migloti, kad galėtų būti prilyginti motyvavimui. Taryba nenurodė, kaip jis susijęs su vadovo biuru arba prisidėjo prie branduolinių ginklų platinimo ar vien prie „strateginių režimo interesų“. Ji nenurodė, kas yra tariama parama (teikti finansines paslaugas, įskaitant ir akredityvų siūlymą bei sąskaitų atidarymą) ir kas ja tariamai naudojosi. Į Tarybos bandymus per šį teismo procesą ištaisyti tai, kad nebuvo nurodyti motyvai, negali būti atsižvelgta, nes taip būtų pažeista teisė į teisingą teismo procesą ir į šalių lygybę Sąjungos teisme.
54 Taryba, palaikoma Komisijos, atmeta ieškovo argumentus ir reikalauja atmesti trečiojo ieškinio pagrindo trečią kaltinimą kaip nepagrįstą.
55 Pirmiausia, primintina, kad lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas turi rimtų pasekmių atitinkamiems subjektams, nes tai gali apriboti galimybę pasinaudoti savo pagrindinėmis teisėmis (2011 m. lapkričio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą, C-548/09 P, Rink. p. I‑11381, 49 punktas).
56 Pagal veiksmingos teisminės gynybos principą reikalaujama, kad Sąjungos institucija, kuri priima aktą, kuriuo remiantis asmens ar subjekto atžvilgiu imamasi ribojamųjų priemonių, nurodytų motyvus, kuriais toks aktas yra grindžiamas, kai tik įmanoma – tokį aktą priimdama arba bent jau kuo greičiau po jo priėmimo, kad tokie asmenys ar subjektai galėtų pasinaudoti teise pareikšti skundą (žr. 55 punkte minėto Sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą 47 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Bet kuriuo atveju akto motyvai suinteresuotajam asmeniui turi būti pateikti prieš pareiškiant ieškinį dėl minėto akto panaikinimo. Iš tikrųjų reikalavimo nurodyti motyvus pažeidimo negali ištaisyti tai, kad suinteresuotasis asmuo apie sprendimo motyvus sužino per procesą Sąjungos teisme (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą, T-390/08, Rink. p. II-3967, 80 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
57 Siekiant nepažeisti teisės į veiksmingą teisminę gynybą Sprendimo 2010/413 24 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento Nr. 961/2010 36 straipsnio 3 dalyje numatyta Tarybos pareiga nurodyti individualias ir konkrečias priežastis, pateisinančias lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo priemones, priimtas pagal Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punktą ir Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalį, ir apie jas pranešti su šiomis priemonėmis susijusiems asmenims, subjektams ir organizacijoms (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 55 punkte minėto 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą 48 punktą). Iš teismo praktikos matyti, kad Sprendimo 2010/413 24 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento Nr. 961/2010 36 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą Taryba turi įvykdyti nagrinėjamu atveju pranešdama individualiai (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 55 punkte minėto 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą 52 punktą).
58 Šiuo atveju Taryba ieškovui 2010 m. spalio 28 d. laiške nurodė, kad ginčijami aktai pagrįsti aplinkybe, jog „[ji] mano, kad byloje nėra naujų įrodymų, pateisinančių jos pozicijos [dėl ieškovo lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo] pakeitimą, ir kad Sprendime <...> 2010/413 <...> nurodytos priežastys tebegalioja“.
59 Šiame laiške nepateikiamos individualios ir konkrečios priežastys, pateisinančios ieškovo lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymą. Vis dėlto iš teismo praktikos matyti, kad motyvai turi būti pritaikyti prie nagrinėjamo akto pobūdžio ir aplinkybių, kuriomis jis buvo priimtas. Konkrečiai kalbant, asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis buvo priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis suprasti jo atžvilgiu priimtos priemonės reikšmę (žr. 56 punkte minėto 2009 m. spalio 14 d. Sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą 82 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
60 Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad, pirma, prie 2010 m. spalio 28 d. laiško buvo pridėta Sprendimo 2010/413 kopija ir, antra, tuo momentu, kai ieškovas gavo šį laišką, Sprendimas 2010/413 jau buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, t. y. 2010 m. liepos 27 d. Tad ieškovas galėjo susipažinti su Sprendime 2010/413 išdėstytais motyvais, pateisinančiais jo lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymą, kurie nurodyti šio sprendimo 5 punkte.
61 Be to, atsiliepime į ieškinį Taryba pripažino, kad „dėl ieškovo buvo nurodyta tik Tarybos motyvų santraukoje pateikta informacija apie jo įtraukimą į [ginčijamus sąrašus]“. Tad ieškovui iki šio ieškinio pareiškimo nebuvo pateikta jokia papildoma informacija.
62 Kadangi Bendrajame Teisme Taryba siekė pagrįsti ginčijamus aktus ieškovo ieškiniui pagrįsti pateikta informacija, iš kurios matyti, kad vadovas netiesiogiai, tarpininkaujamas Fondation, kontroliuoja ieškovą, svarbu priminti, kad pagal šio sprendimo 56 punkte nurodytą teismo praktiką į šį motyvų papildymą negali būti atsižvelgta siekiant papildyti tariamai nepakankamus ginčijamuose aktuose nurodytus motyvus, nes apie jį ieškovui pranešta po šio ieškinio pateikimo.
63 Tad kaltinimą dėl pareigos motyvuoti pažeidimo reikia nagrinėti vien atsižvelgiant į šio sprendimo 5 punkte nurodytus motyvus.
64 Šiuo atžvilgiu primintina, jog motyvai tam, kad būtų pateisinta jų funkcija, t. y. būtų užtikrintas teisės į veiksmingą teisminę gynybą paisymas, turi, viena vertus, suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar aktas yra pagrįstas, o jeigu jis turi trūkumų – ginčyti jo teisėtumą Sąjungos teisme, ir, kita vertus, leisti Sąjungos teismui atlikti šio akto teisėtumo kontrolę (56 punkte minėto 2009 m. spalio 14 d. Sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą 80 punktas). Nereikalaujama tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvacija yra pakankama, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes bei nagrinėjamąją sritį reglamentuojančių teisės normų visetą (56 punkte minėto 2009 m. spalio 14 d. Sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą 82 punktas).
65 Darytina išvada, kad ginčijamų aktų motyvai turi būti vertinami atsižvelgiant į nuostatas, kurių pagrindu jie buvo priimti, t. y. atitinkamai į Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punktą ir Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalį, o pastarosios turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tekstą, priėmimo aplinkybes ir teisės aktais, kurių dalis jos yra, siekiamus tikslus (žr. 2012 m. kovo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Melli Bank prieš Tarybą, C‑380/09 P, 38 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
66 Pagal Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punktą ir Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies a punktą Taryba įpareigojama įšaldyti fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir organizacijų lėšas ir ekonominius išteklius, kai „nustatoma“, kad „jie dalyvauja <...> [branduolinių ginklų platinimo] veikloje, arba yra tiesiogiai su tuo susiję arba teikia paramą“ arba „[pastariesiems] nuosavybės teise priklauso <...>, arba yra jų kontroliuojami, įskaitant neteisėtas priemones, arba veikia jų vardu ar nurodymu“; kiekvienu atveju Taryba dėl kiekvieno susijusio asmens, subjekto ar organizacijos vieną arba kitą sąlygą vertina atskirai (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 65 punkte minėto Sprendimo Melli Bank prieš Tarybą 39 ir 40 punktus).
67 Darytina išvada, kad individualios ir konkrečios priežastys, kurias Taryba privalo pateikti pagal Sprendimo 2010/413 24 straipsnio 3 dalį ir Reglamento Nr. 961/2010 36 straipsnio 3 dalį (žr. šio sprendimo 55 punktą), yra susijusios su asmenų, subjektų ir organizacijų įtraukimu į ginčijamu sąrašus, t. y., atsižvelgiant į konkretų atvejį, dalyvavimas branduolinių ginklų platinimo veikloje, tiesioginė sąsaja su tuo arba parama, arba, kalbant apie nuosavybės teise priklausančius, jų kontroliuojamus arba veikiančius jų vardu ar nurodymu subjektus, priežastys, dėl kurių Taryba buvo priversta laikyti, kad sąlyga dėl priklausymo, kontrolės ar veikimo jų vardu ar nurodymu buvo įvykdyta (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 65 punkte minėto Sprendimo Melli Bank prieš Tarybą 43 punktą).
68 Iš nusistovėjusios teismo praktikos darytina išvada, jog tam, kad tinkamai įvykdytų savo pareigą nurodyti ribojamąsias priemones nustatančio akto motyvus, Taryba privalo nurodyti faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su šios priemonės teisiniu pagrindimu, ir argumentus, kuriais remdamasi jį priėmė (šiuo klausimu žr. 56 punkte minėto 2009 m. spalio 14 d. Sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą 81 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Darytina išvada, kad iš principo tokio akto motyvuose turi būti nurodytos ne tik teisinės ribojamųjų priemonių taikymo sąlygos, bet ir specifinės bei konkrečios priežastys, dėl kurių Taryba, naudodamasi diskrecija, mano, jog suinteresuotajam asmeniui turi būti taikoma tokia priemonė (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2006 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Organisation des Modjahedines du peuple d’Iran prieš Tarybą, T-228/02, Rink. p. II-4665, 146 punktą; 2010 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Fahas prieš Tarybą, T-49/07, Rink. p. II-5555, 53 punktą ir 2011 m. birželio 8 d. Sprendimo Bamba prieš Tarybą, T-86/11, Rink. p. II‑2749, 47 punktą).
69 Tad Tarybos priimta lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo priemonė gali būti laikoma pakankamai motyvuota tik jeigu Taryba nurodo faktines ir teisines aplinkybes, dėl kurių ji mano, kad atitinkamai susijęs asmuo, subjektas ar organizacija dalyvavo platinant branduolinius ginklus, buvo tiesiogiai su tuo susijęs ar teikė tam paramą arba kad šis asmuo, subjektas ar organizacija nuosavybės teise priklausė branduolinių ginklų platinimo veikloje dalyvaujančiam, su tuo tiesiogiai susijusiam ar tam paramą teikiančiam asmeniui, subjektui ar organizacijai, buvo jo kontroliuojamas ar veikė jo vardu arba pagal jo nurodymus.
70 Iš motyvų, ieškovui pateiktų iki šio ieškinio pareiškimo ir išdėstytų 2010 m. spalio 28 d. laiške, matyti, kad ginčijami aktai pagrįsti „Sprendime <...> 2010/413 nurodytomis priežastimis“, t. y. šiais motyvais: „[ieškovas] yra labai glaudžiai susijęs su „Daftar“ interesais (vadovo biuras: administraciją sudaro apie 500 darbuotojų)“ ir „prisideda prie strateginių režimo interesų finansavimo“. Per posėdį Taryba patikslino, kad taip ji siekė pagrįsti ginčijamus aktus dvejopais motyvais, susijusiais su, pirma, tuo, kad ieškovas iš tikrųjų buvo kontroliuojamas Irano režimo, ir, antra, tuo, kad tuo remiantis galima daryti išvadą, jog dėl šios kontrolės beveik neabejotina, kad ieškovas finansuoja branduolinių ginklų platinimą. Taigi Taryba ginčijamus aktus siekė pagrįsti motyvais, pirma, susijusiais su ieškovo dalyvavimu branduolinių ginklų platinimo veikloje, tiesiogine sąsaja su tuo arba parama tam ir, antra, susijusiais su šioje veikloje dalyvaujančio, tiesiogiai su ja susijusio ar paramą jai teikiančio asmens arba subjekto, kuris ieškovui pateiktuose motyvuose nurodomas kaip vadovo biuras, atliekama ieškovo kontrole. Šiuos dvejopus motyvus ieškovas gerai suprato ir ginčija, pirma, kad yra kontroliuojamas asmenų, subjektų ar organizacijų, kurios dalyvauja branduolinių ginklų platinimo veikloje, yra su tuo tiesiogiai susijusios arba teikia tam paramą, kaip antai Irano valdžios institucijos, ir, antra, kad dalyvavo branduolinių ginčų platinimo veikloje, buvo su tuo tiesiogiai susijęs ar teikė tam paramą.
71 Kalbant, visų pirma, apie ieškovui pateiktus motyvus, kuriuose nurodoma, kad jis kontroliuojamas asmenų, subjektų ar organizacijų, kurios dalyvauja branduolinių ginklų platinimo veikloje, yra su tuo tiesiogiai susijusios arba teikia tam paramą, pažymėtina, kad jie nėra pakankamai specifiniai ir konkretūs, kad leistų ieškovui ir Bendrajam Teismui suprasti priežastis, dėl kurių Taryba laikė, kad šis kriterijus nagrinėjamu atveju patenkintas.
72 Tarybos nuomone, „[ieškovas] yra labai glaudžiai susijęs su „Daftar“ interesais (vadovo biuras: administraciją sudaro apie 500 darbuotojų)“. Tačiau pati sąvoka „susijęs su trečio asmens interesais“ yra neaiški ir netiksli. Jis aiškiai ir tiesiogiai nesiejamas su Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punkte ir Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies a punkte numatytu terminu „kontrolė“. Taryba nenurodė jokios tikslios ir konkrečios informacijos, patvirtinančios galimą vadovo biuro atliekamą ieškovo kontrolę.
73 Šiomis nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis sąvoka „susijęs su „Daftar“ interesais (vadovo biuras: administraciją sudaro apie 500 darbuotojų)“ dar labiau neaiški ir netiksli dėl to, kad minėtas biuras nebuvo nustatytas kaip asmuo, subjektas ar organizacija, dalyvaujantis branduolinių ginklų platinimo veikloje, su tuo tiesiogiai susijęs arba tam teikiantis paramą. Kaip teisingai pažymi ieškovas, vadovo biuras nenurodomas ginčijamuose sąrašuose, nors kiti Irano politiniai subjektai ar vyriausybės institucijos buvo įtraukti į šiuos sąrašus, motyvuojant, kad jie yra asmenys, subjektai ir organizacijos, dalyvaujantys branduolinių ginklų platinimo veikloje, su tuo tiesiogiai susiję arba tam teikiantys paramą. Be to, Taryba nepatikslino konkrečių būdų, kuriais pats vadovo biuras arba, jei reikia, tarpininkaujamas savo narių kontroliavo ieškovą taip, kad jis veiktų pagal jų interesus ir, pirmiausia, kad teiktų finansinę paramą platinant atominius ginklus.
74 Dėl to, kad ieškovas savo raštuose pripažįsta, kad iš dalies priklausė ir priklauso Fondation, kuriam vadovauja biuras, o Taryba šiame procese remiasi šia informacija, kad pagrįstų ginčijamus aktus, reikia pažymėti, kad tai yra nauji motyvai, nes Taryba niekada iki šio ieškinio pareiškimo ieškovui nepateikė motyvų dėl jo ryšių su biuru tarpininkaujant Fondation, o pateikė tik motyvus dėl jo ir vadovo biuro ryšių. Taryba niekada neužsiminė apie vadovo, Fondation ir ieškovo ryšius iki šio ieškinio pareiškimo ir tikriausiai apie juos net nežinojo iki ieškinio pareiškimo datos. Net darant prielaidą, kad šių ryšių pakaktų ieškovo lėšų ir ekonominių lėšų įšaldymui pateisinti, nepaneigtina, kad tai yra nauji, pavėluotai nurodyti motyvai, į kuriuos dėl šios priežasties Bendrasis Teismas negali atsižvelgti remdamasis šio sprendimo 56 punkte nurodyta teismo praktika.
75 Tad, kadangi Taryba nepateikė kitos specifinės ir konkrečios informacijos, neįmanoma priimti sprendimo dėl ginčijamų aktų pagrįstumo, kiek jie pagrįsti egzistuojančiais ieškovo ir Irano režimo ryšiais, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punktą ir Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies a punktą, atsižvelgiant vien į Tarybos pateiktus motyvus, t. y. kad „[ieškovas] yra labai glaudžiai susijęs su „Daftar“ interesais (vadovo biuras: administraciją sudaro apie 500 darbuotojų)“.
76 Taigi šie pirmojo tipo ieškovui pateikti motyvai negali būti laikomi pakankamu ginčijamų aktų motyvavimu.
77 Dėl, antra, ieškovui pateiktų motyvų dėl jo dalyvavimo branduolinių ginklų platinimo veikloje, tiesioginės sąsajos su tuo arba paramos pažymėtina, kad jie nėra pakankamai specifiniai ir konkretūs, kad leistų ieškovui ir Bendrajam Teismui suprasti priežastis, dėl kurių Taryba laikė, kad vienas ar kitas teisės aktuose numatytas kriterijus, pagal kurį nustatoma, ar asmuo, subjektas ar organizacija yra tiesiogiai susijęs su branduolinių ginklų platinimu, nagrinėjamu atveju buvo patenkintas.
78 Tarybos nuomone, ieškovas „prisideda prie strateginių režimo interesų finansavimo“. Nors, kaip nurodo ieškovas, šiame motyve nurodoma tik kad jis tariamai prisideda prie „strateginių režimo interesų finansavimo“, o ne prie branduolinių ginklų platinimo, nepaneigtina, kaip tvirtina Taryba, kad pastaroji veikla būtinai patenka į sąvoką „strateginiai režimo interesai“. Tad šis motyvas gali būti aiškinamas taip, kad Taryba faktiškai ieškovą kaltina, kad jis prisidėjo prie branduolinių ginklų platinimo finansavimo.
79 Dėl to, kad Taryba, remdamasi tuo, kad ieškovas „yra labai glaudžiai susijęs su <...> vadovo biuro interesais“, padarė prielaidą, jog jis „prisideda“ prie atominių ginklų platinimo „finansavimo“, pažymėtina, kad dėl tų pačių motyvų, kaip nurodytieji šio sprendimo 73–76 punktuose, ginčijami aktai nebuvo pakankamai teisiškai motyvuoti, nes aptariami interesų ryšiai nebuvo pakankamai apibūdinti ir sukonkretinti, kad leistų ieškovui ir Bendrajam Teismui įvertinti minėtų aktų pagrįstumą šiuo klausimu.
80 Net ir darant prielaidą, kad Taryba siekė įrodyti, jog ieškovas prisideda prie atominių ginklų platinimo finansavimo, bet kuriuo atveju ji nenurodė jokio specifinio ir konkretaus šios veiklos ieškovo finansavimo įrodymo, susijusio, pavyzdžiui, su finansavimo pobūdžiu, suma arba paskirtimi.
81 Vadinasi, šie antrojo tipo ieškovui pateikti motyvai taip pat negali būti laikomi pakankamu ginčijamų aktų motyvavimu.
82 Tad konstatuotina, kad Taryba nenurodė teisiškai pakankamų ginčijamų aktų motyvų ir todėl pažeidė jai pagal Sprendimo 2010/413 24 straipsnio 3 dalį ir Reglamento Nr. 961/2010 36 straipsnio 3 dalį priklausančią pareigą motyvuoti ir apskritai jai tenkančią pareigą motyvuoti jos priimamus aktus.
83 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pritarti trečiojo ieškinio pagrindo trečiam kaltinimui dėl pareigos nurodyti motyvus pažeidimo ir tuo remiantis panaikinti ginčijamus aktus; nebereikia nagrinėti trečiojo ieškinio pagrindo pirmo bei antro kaltinimų ir pirmojo, antrojo bei ketvirtojo ieškinio pagrindų.
84 Galiausiai, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 961/2010 VIII priedo, kiek jis susijęs su ieškovu, panaikinimo pasekmėmis laiko atžvilgiu, reikia priminti, kad tai reiškia paties ieškovo įtraukimo į minėtame priede pateikiamą sąrašą panaikinimą. Šis įtraukimas yra tokio paties pobūdžio kaip ir Reglamentas Nr. 961/2010, t. y. taikomas visuotinai, o jo 41 straipsnio antroje pastraipoje numatyta, kad jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, o tai atitinka SESV 288 straipsnyje numatytą reglamento poveikį.
85 Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio antrą pastraipą, nukrypstant nuo SESV 280 straipsnio, Bendrojo Teismo sprendimai, kuriais reglamentas skelbiamas negaliojančiu, įsigalioja tik pasibaigus šio statuto 56 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytam apeliacinio skundo padavimo laikotarpiui arba, jeigu per tą laikotarpį paduodamas apeliacinis skundas, nuo apeliacinio skundo atmetimo dienos. Taigi Taryba nuo šio sprendimo įteikimo turi dviejų mėnesių ir dešimties dienų, pridedamų dėl nuotolio, terminą, kad ištaisytų nustatytus pažeidimus, prireikus priimdama naujas ribojamąsias priemones ieškovo atžvilgiu.
86 Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į didelį šių priemonių poveikį ieškovo teisėms ir laisvėms, rimtos ir nepataisomos žalos ribojamųjų priemonių, kurios nustatytos Reglamento Nr. 961/2010 VIII priede, veiksmingumui atsiradimo rizika neatrodo pakankamai didelė, kad būtų galima pateisinti šio reglamento pasekmių ieškovui palikimą pasibaigus Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio antroje pastraipoje numatytam terminui (pagal analogiją žr. 2011 m. rugsėjo 16 d. Bendrojo Teismo sprendimo Kadio Morokro prieš Tarybą, T-316/11, neskelbiamo Rinkinyje, 38 punktą).
87 Pagal SESV 264 straipsnio antrą pastraipą Bendrasis Teismas gali, jei mano, kad būtina, nurodyti, kurie paskelbto negaliojančiu akto padariniai lieka galutiniai.
88 Šiuo atveju skirtumas tarp Reglamento Nr. 961/2010 VIII priedo panaikinimo įsigaliojimo dienos ir Sprendimo 2010/413 II priedo (redakcija remiantis Sprendimu 2010/644) panaikinimo įsigaliojimo dienos gali labai pakenkti teisiniam saugumui, nes šiais dviem aktais ieškovui nustatytos tokios pačios priemonės.
89 Vadinasi, Sprendimo 2010/413 II priedo (redakcija remiantis Sprendimu 2010/644) pasekmės ieškovui turi likti galioti iki Reglamento Nr. 961/2010 VIII priedo panaikinimo įsigaliojimo dienos (pagal analogiją žr. 86 punkte minėto Sprendimo Kadio Morokro prieš Tarybą 39 punktą).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
90 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, Bendrasis Teismas gali paskirstyti išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas.
91 Kadangi tik dalis ieškinio reikalavimų buvo patenkinta (žr. šio sprendimo 49 punktą), šios bylos aplinkybės būtų teisingai įvertintos nusprendus, kad Taryba padengia dvi trečiąsias savo ir ieškovo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas padengia vieną trečiąją savo ir Tarybos bylinėjimosi išlaidų.
92 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą įstojusios į bylą institucijos pačios padengia savo išlaidas. Todėl Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP, II priedą (redakcija remiantis 2010 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimu 2010/644/BUSP, kuriuo pakeičiamas Sprendimas 2010/413) ir 2010 m. spalio 25 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 423/2007, VIII priedą, kiek jie susiję su Sina Bank.
2. Sprendimo 2010/413 II priedo (redakcija remiantis Sprendimu 2010/644) pasekmės Sina Bank lieka galioti iki Reglamento Nr. 961/2010 panaikinimo įsigaliojimo dienos.
3. Atmesti likusią ieškinio dalį.
4. Taryba padengia dvi trečiąsias savo ir Sina Bank bylinėjimosi išlaidų.
5. Sina Bank padengia vieną trečiąją savo ir Tarybos bylinėjimosi išlaidų.
6. Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Pelikánová | Jürimäe | Van der Woude |
Paskelbta 2012 m. gruodžio 11 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.