Language of document : ECLI:EU:F:2010:32

Tarnautojų Teismo (pirmoji kolegija) NUTARTIS

2010 m. balandžio 26 d.

Byla F‑7/08 DEP

Peter Schönberger

prieš

Europos Parlamentą

„Procesas — Bylinėjimosi išlaidų nustatymas“

Dalykas: Prašymas nustatyti bylinėjimosi išlaidų, atlygintinų pagal Procedūros reglamento 92 straipsnį, dydį.

Sprendimas: Ieškovui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų suma yra 12 750 eurų.

Santrauka

1.      Procesas — Bylinėjimosi išlaidos — Nustatymas — Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos — Sąvoka — Šalių patirtos būtinos išlaidos

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)

2.      Procesas — Bylinėjimosi išlaidos — Nustatymas — Aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)

3.      Procesas — Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos — Išlaidos, patirtos per bylinėjimosi išlaidų nustatymo procedūrą

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 86 ir 92 straipsniai)

1.      Atlygintinos išlaidos apribotos, pirma, tomis, kurios patiriamos dėl proceso Tarnautojų teisme, ir, antra, tomis, kurios buvo būtinos tam tikslui. Be to, ieškovas turi pateikti įrodymų, kuriais remiantis galima nustatyti, kad išlaidos, kurias prašoma atlyginti, iš tikrųjų buvo patirtos.

(žr. 23 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2004 m. liepos 8 d. Sprendimo De Nicola prieš EIB, T‑7/98 DEP, T‑208/98 DEP ir T‑109/99 DEP, Rink. VT p. I‑A‑219 ir II‑973, 42 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. lapkričio 10 d. Nutarties X prieš Parlamentą, F‑14/08 DEP, Rink. VT p. I‑A‑1‑425 ir II‑A‑1‑2303, 21 punktas.

2.      Sąjungos teismui nesuteikta įgaliojimų nustatyti šalių advokatams mokamo honoraro dydį, tačiau jis gali nustatyti sumą, iki kurios šias išlaidas gali padengti šalis, iš kurios priteistos bylinėjimosi išlaidos. Spręsdamas dėl prašymo nustatyti bylinėjimosi išlaidas, Sąjungos teismas neturi atsižvelgti nei į nacionaliniu lygiu nustatytą advokatų atlyginimo tarifą, nei į galimą šiuo klausimu sudarytą suinteresuotojo asmens ir jo atstovų ar patarėjų sutartį. Kadangi nėra Sąjungos teisės nuostatų dėl mokėjimų dydžių, teismas turi laisvai vertinti bylos informaciją, atsižvelgdamas į bylos dalyką ir pobūdį, į jos svarbą Sąjungos teisės požiūriu, bylos sudėtingumą, darbo krūvį, kurį galėjo patirti teisminiame procese dalyvaujantys atstovai ar patarėjai, ir ginčo poveikį šalių ekonominiams interesams.

Be to, dėl advokatų patirtų kelionės išlaidų reikia pažymėti, kad paprastai atlygintinos tik tos kelionės išlaidos, kurias advokatas patiria atvykdamas iš savo kontoros į Tarnautojų teismo posėdį Liuksemburge.

Tačiau negalima atmesti, kad tą dieną, kurią Tarnautojų teismas nustato kaip posėdžio datą, atitinkamas advokatas jau turi profesinių įsipareigojimų kitame mieste nei tas, kuriame yra jo kontoros buveinė. Advokatai naudojasi teise laisvai teikti paslaugas Sąjungos teritorijoje. Todėl kelionės išlaidos, patirtos vykstant į posėdį Liuksemburge iš miesto, kuriame jis turėjo profesinių įsipareigojimų, taip pat gali būti laikomos būtinomis išlaidomis. Tačiau tokiu atveju advokatas privalo pagrįsti, kad turėjo profesinių įsipareigojimų kitame mieste nei tas, kuriame yra jo kontoros buveinė, bei įrodyti, kad dėl to tikrai patyrė kelionės į Liuksemburgą išlaidų.

(žr. 24, 25, 36 ir 37 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: minėtos Nutarties X prieš Parlamentą 22 ir 23 punktai.

3.      Priešingai nei Tarnautojų teismo procedūros reglamento 86 straipsnyje, šio reglamento 92 straipsnyje, susijusiame su ginčų dėl išlaidų nagrinėjimu, nenumatyta, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas sprendimu arba nutartimi, kuria užbaigiamas procesas. Iš tikrųjų, jeigu Sąjungos teismas, nagrinėdamas pagal Procedūros reglamento 92 straipsnį pareikštą ieškinį dėl ginčo, susijusio su bylinėjimosi išlaidomis pagrindiniame procese, nuspręstų dėl bylinėjimosi išlaidų, dėl kurių kilo ginčas, ir atskirai dėl naujų išlaidų, patirtų nagrinėjant ieškinį dėl su išlaidomis susijusio ginčo, vėliau į jį vėl būtų galima kreiptis dėl su naujomis išlaidomis susijusio ginčo. Taigi nereikia atskirai nuspręsti dėl bylinėjimosi išlaidų ir honorarų, patirtų per bylinėjimosi išlaidų nustatymo procedūrą Tarnautojų teisme. Vis dėlto nustatydamas atlygintinas bylinėjimosi išlaidas Sąjungos teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes prieš priimdamas nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo.

(žr. 45–47 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: minėtos Nutarties X prieš Parlamentą 40 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.