TEISINGUMO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. balandžio 18 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė apsauga – Europos Sąjungos pareigūnai – Protokolas (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų – Privalomas dalyvavimas Sąjungos institucijų socialinės apsaugos sistemoje – Papildomai savarankiškai dirbantis Sąjungos pareigūnas – Pareiga mokėti socialinio draudimo įmokas pagal valstybės narės, kurioje dirbama, teisės aktus“
Byloje C‑195/23
dėl tribunal du travail francophone de Bruxelles (Prancūzų kalba bylas nagrinėjantis Briuselio darbo bylų teismas, Belgija) 2023 m. kovo 13 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2023 m. kovo 27 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
GI
prieš
Partena, Assurances sociales pour travailleurs indépendants ASBL
TEISINGUMO TEISMAS (septintoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas F. Biltgen (pranešėjas), teisėjai J. Passer ir M. L. Arastey Sahún,
generalinis advokatas A. Rantos,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– GI, atstovaujamo avocat J.-F. Neven,
– Belgijos vyriausybės, atstovaujamos S. Baeyens, C. Pochet ir A. Van Baelen, padedamų avocats S. Rodrigues ir A. Tymen,
– Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek ir J. Vláčil,
– Europos Komisijos, atstovaujamos T. S. Bohr ir B.-R. Killmann,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Protokolo (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų (toliau – Protokolas) 14 straipsnio ir ESS 4 straipsnio 3 dalies išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Europos Komisijos pareigūno GI ir ne pelno asociacijos Partena, Assurances sociales pour travailleurs indépendants ASBL (toliau – Partena) ginčą dėl GI priskyrimo prie Belgijos savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo sistemos dėl antraeilės profesinės veiklos.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Protokolas
3 Protokolo 12 straipsnis suformuluotas taip:
„Remiantis Europos Parlamento ir [Europos Sąjungos] Tarybos pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimtais reglamentais nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei pasikonsultavus su atitinkamomis institucijomis [Europos] Sąjungos pareigūnai ir kiti tarnautojai moka Sąjungai mokesčius nuo iš Sąjungos gaunamos algos, darbo užmokesčio ir kito atlyginimo.
Iš Sąjungos gaunamai algai, darbo užmokesčiui ir kitam atlyginimui netaikomi nacionaliniai mokesčiai.“
4 Protokolo 14 straipsnyje nurodyta:
„<…> Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su atitinkamomis institucijomis, nustato Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų socialinio draudimo išmokų sistemą.“
Pareigūnų tarnybos nuostatai
5 Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 12b straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Laikantis 15 straipsnio nuostatų, pareigūnas, pageidaujantis užsiimti nesusijusia su jo darbu apmokama arba neapmokama veikla arba atlikti kokią nors užduotį ne Sąjungoje, pirmiausia turi gauti Paskyrimų tarnybos leidimą. Leidimas nesuteikiamas tik tuo atveju, jeigu minėta veikla ar užduotis trukdo pareigūnui atlikti savo pareigas ar yra nesuderinama su institucijos interesais.“
6 Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnyje numatyta:
„1. Pareigūnas <…> pagal Sąjungos institucijų paskyrimų tarnybų bendru sutarimu, pasikonsultavus su [Pareigūnų tarnybos] nuostatų komitetu, priimtas taisykles yra apdraudžiam[as] sveikatos draudimu iki 80 % patirtų išlaidų. <…>
<…>
Vieną trečdalį tokio draudimo įmokos moka pareigūnas, tačiau jo mokama įmoka neturi viršyti 2 % jo bazinės algos.
<…>“
7 Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:
„Nuo tarnybos pradžios pareigūnas yra apdraudžiamas profesinės ligos ir nelaimingų atsitikimų draudimu pagal taisykles, priimtas Sąjungos institucijų <…> bendru sutarimu pasikonsultavus su [Pareigūnų tarnybos] nuostatų komitetu. Jis moka su profesija nesusijusio draudimo įmokas, ne didesnes kaip 0,1 % savo bazinės algos.
<…>“
Bendrosios taisyklės
8 Siekdamos apibrėžti Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnio taikymo sąlygas Sąjungos institucijos priėmė Europos Sąjungos pareigūnų draudimo ligos atveju bendrąsias taisykles (toliau – Bendrosios taisyklės).
9 Bendrųjų taisyklių 1 straipsnyje nustatyta, kad taikant Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnį įdiegiama Sąjungos institucijų bendroji sveikatos draudimo sistema (BSDS).
10 Minėtų taisyklių 2 straipsnyje numatyta:
„1. Ši draudimo sistema taikoma:
– pareigūnams,
– laikiniesiems tarnautojams,
<…>“
11 Bendrųjų taisyklių 4 straipsnis suformuluotas taip:
„Kai pareigūnas, laikinasis tarnautojas arba sutartininkas įdarbinamas šalyje, kurioje pagal šios šalies teisės aktus jam taikoma privaloma draudimo ligos atveju sistema, visos šios sistemos įmokos mokamos iš institucijos, kurioje šis darbuotojas dirba, biudžeto. Šiuo atveju taikomas 22 straipsnis.“
12 Bendrųjų taisyklių 22 straipsnyje nurodyta:
„1. Kai sistemos dalyvis arba jo draudimu apdraustas asmuo gali reikalauti išlaidų kompensavimo pagal kitą įstatymu ar teisės aktu numatytą sveikatos draudimo sistemą, [jis] privalo:
a) apie tai pranešti Atsiskaitymų skyriui;
b) pirmiausia paprašyti arba, prireikus, įgalioti kitą suinteresuotąjį asmenį prašyti kompensacijos pagal kitą sistemą. Vis dėlto, jeigu reikia mokėti įmokas pagal abi sistemas, šios sistemos dalyviai gali pasirinkti sistemą, į kurią kreipsis dėl išlaidų už paslaugas, kurios jiems buvo suteiktos, kompensavimo, atsižvelgdami į tai, kad bendroji sistema taikoma kaip papildoma sistema tuo atveju, kai ji netaikoma kaip pagrindinė draudimo sistema.
c) prie kiekvieno pagal šią sistemą pateikto kompensacijos prašymo pridėti originalų ir išsamų pagal kitą sistemą sistemos dalyvio arba jo draudimu apdrausto asmens gautų kompensacijų išrašą, prie kurio būtų prisegti patvirtinamieji dokumentai.
2. Kompensuojant paslaugų išlaidas, bendroji sistema taikoma kaip papildoma sistema, jeigu paslaugų išlaidos pagal šią sistemą buvo kompensuotos anksčiau pagal kitą sistemą.
Jeigu paslaugoms netaikoma pagrindinė draudimo sistema, tačiau taikoma bendroji draudimo sistema, pastaroji bus taikoma kaip pagrindinė draudimo sistema.
<…>“
Reglamentas Nr. 883/2004
13 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 72) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Šis reglamentas taikomas valstybės narės piliečiams, asmenims be pilietybės ir pabėgėliams, gyvenantiems vienoje iš valstybių narių, kuriems yra ar buvo taikomi vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktai, bei jų šeimos nariams ir maitintojo netekusiems asmenims.“
14 Šio reglamento 11 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Tie teisės aktai taikomi remiantis šioje antraštinėje dalyje numatytomis nuostatomis.“
Belgijos teisė
15 Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos arrêté royal n o 38, organisant le statut social des travailleurs indépendants, du 27 juillet 1967 (1967 m. liepos 27 d. Karaliaus dekretas Nr. 38 dėl savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo sistemos) (Moniteur belge, 1967 m. liepos 29 d., p. 8071) 2 straipsnyje numatyta:
„Pagal šį dekretą draudžiami ir dėl to jame nustatytų pareigų privalo laikytis: savarankiškai dirbantys asmenys ir prižiūrintieji asmenys.“
16 Šio dekreto 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta:
„Šiame dekrete savarankiškai dirbančiu asmeniu laikomas fizinis asmuo, vykdantis Belgijoje profesinę veiklą ir nesaistomas darbo sutarties reglamentuojamų ar statutinių santykių.
Jeigu neįrodyta priešingai, laikoma, kad bet kuris asmuo, kuris Belgijoje vykdo profesinę veiklą, iš kurios galima gauti pajamų, atitinka pirmesnėje pastraipoje numatytas draudimo sąlygas <…>.“
17 Minėto dekreto 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„<…> bet kuris pagal šį dekretą draudžiamas asmuo prieš pradėdamas savarankišką profesinę veiklą privalo apsidrausti viename iš savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo fondų. <…>“
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
18 Ieškovas pagrindinėje byloje – Sąjungos pareigūnas nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. – 2010 m. rugpjūčio mėn. pradėjo tarnybą Komisijoje.
19 Nuo 2015 m. spalio mėn. jis užsiima papildoma atlygintina dėstymo veikla (daugiausiai 20 valandų paskaitų per metus), kuriai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus yra gavęs privalomą Komisijos leidimą.
20 2018 m. liepos 4 d. raštu Institut national d’assurances sociales pour travailleurs indépendants (Nacionalinis savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo institutas, Belgija), kuriam pavesta tikrinti, ar savarankiškai dirbantys asmenys yra apsidraudę viename iš socialinio draudimo fondų, informavo ieškovą pagrindinėje byloje apie tai, kad jis privalo apsidrausti viename iš socialinio draudimo fondų, nes nuo 2015 m. spalio 1 d. kaip dėstytojas vykdo profesinę savarankiškai dirbančio asmens veiklą.
21 Taigi ieškovas pagrindinėje byloje apsidraudė Partena ir sumokėjo reikalautas draudimo įmokas, kurių suma – 3 242,09 EUR.
22 Vis dėlto manydamas, kad jo priskyrimas prie Belgijos savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos sistemos prieštarauja vienos socialinės apsaugos sistemos taikymo Sąjungos institucijų pareigūnams principui, ieškovas pagrindinėje byloje pareiškė Partena ieškinį tribunal du travail francophone de Bruxelles (Prancūzų kalba bylas nagrinėjantis Briuselio darbo bylų teismas, Belgija), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, siekdamas, kad jo priskyrimas būtų nutrauktas, o sumokėtos socialinio draudimo įmokos – grąžintos.
23 Šiomis aplinkybėmis tribunal du travail francophone de Bruxelles (Prancūzų kalba bylas nagrinėjantis Briuselio darbo bylų teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar pagal [Protokolą], ypač jo 14 straipsnį, vienos socialinės apsaugos sistemos taikymo pagal darbo sutartį ar savarankiškai dirbantiems, aktyviems ar į pensiją išėjusiems asmenims principą ir lojalaus bendradarbiavimo principą, įtvirtintą [ESS] 4 straipsnio 3 dalyje, valstybė narė pareigos apsidrausti pagal nacionalinę socialinės apsaugos sistemą ir mokėti socialinio draudimo įmokas negali nustatyti pareigūnui, kuris, be tarnybos Sąjungos institucijoje, šios institucijos leidimu vykdo antraeilę dėstymo veiklą, kai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus šiam pareigūnui jau taikoma Europos Sąjungos [institucijų socialinės apsaugos sistema]?“
Dėl prejudicinio klausimo
24 Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Protokolo 14 straipsnis, Reglamente Nr. 883/2004 nurodytas vienos socialinės apsaugos sistemos taikymo principas ir ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas lojalaus bendradarbiavimo principas turi būti aiškinami taip, kad jiems prieštarauja valstybės narės teisės normos, kuriose Sąjungos pareigūnui, šios valstybės narės teritorijoje vykdančiam antraeilę profesinę dėstymo veiklą, nustatoma pareiga apsidrausti pagal šios valstybės narės socialinės apsaugos sistemą.
25 Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnyje nurodytu vienos socialinės apsaugos sistemos taikymo principu, šiame reglamente reglamentuota koordinavimo sistema, susijusi, be kita ko, su teisės, taikytinos pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie įvairiomis aplinkybėmis naudojasi teise laisvai judėti, nustatymu. Šios kolizinių normų sistemos išsamumas lemia tai, kad kiekvienos valstybės narės įstatymų leidėjas praranda įgaliojimus savo nuožiūra nustatyti savo nacionalinės teisės aktų taikymo apimtį ir sąlygas asmenims, kuriems jie taikomi, ir teritorijai, kurioje galioja nacionalinės teisės nuostatos. Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai (šiuo klausimu žr. 2023 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Acerta ir kt., C‑415/22, EU:C:2023:881, 29 ir 30 punktus).
26 Šiuo vienos socialinės apsaugos sistemos taikymo principu siekiama išvengti sunkumų, kurių gali kilti tuo pačiu metu taikant kelių valstybių nacionalinės teisės aktus, ir panaikinti nevienodą požiūrį, kurį Sąjungoje judančių asmenų atveju lemia iš dalies ar visiškai kartu taikomi kelių valstybių teisės aktai (2015 m. vasario 26 d. Sprendimo de Ruyter, C‑623/13, EU:C:2015:123, 37 punktas).
27 Vis dėlto minėtas principas Sąjungos pareigūnams netaikomas; kaip nurodyta Reglamento Nr. 883/2004 2 straipsnio 1 dalyje, kurioje apibrėžta šio reglamento taikymo ratione personae sritis, nacionalinės teisės aktai socialinės apsaugos srityje jiems netaikomi (šiuo klausimu žr. 2023 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Acerta ir kt., C‑415/22, EU:C:2023:881, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
28 Tik Sąjunga, o ne valstybės narės, turi kompetenciją nustatyti Sąjungos pareigūnams taikomas taisykles, susijusias su jų pareigomis socialinės apsaugos srityje. Sąjungos institucijų socialinės apsaugos sistemą pagal Protokolo 14 straipsnį reglamentu, kuriuo patvirtinti Pareigūnų tarnybos nuostatai, nustatė Parlamentas ir Taryba (2023 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Acerta ir kt., C‑415/22, EU:C:2023:881, 32–33 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).
29 Viena vertus, Protokolo 14 straipsnis turi būti laikomas pašalinančiu iš valstybių narių kompetencijos pareigą įtraukti Sąjungos pareigūnus į nacionalinę socialinės apsaugos sistemą ir šių pareigūnų pareigą prisidėti prie šios sistemos finansavimo (šiuo klausimu žr. 2023 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Acerta ir kt., C‑415/22, EU:C:2023:881, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
30 Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad Protokolo 14 straipsnis ir Pareigūnų tarnybos nuostatų normos socialinės apsaugos srityje pareigūnų atžvilgiu atlieka tokią pačią funkciją kaip Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnis – draudžia nustatyti šiems pareigūnams pareigą mokėti įmokas į įvairias socialinės apsaugos sistemas (šiuo klausimu žr. 2017 m. gegužės 10 d. Sprendimo de Lobkowicz, C‑690/15, EU:C:2017:355, 45 punktą).
31 Iš to matyti, kad tik Sąjungos teisės aktų leidėjas yra kompetentingas savo nuožiūra nustatyti socialinės apsaugos nuostatų (kiek tai susiję su jų sukeliamomis pasekmėmis ir asmenimis, kuriems jos taikomos) apimtį ir taikymo sąlygas.
32 Kita vertus, Pareigūnų tarnybos nuostatai, kurie turi visus SESV 288 straipsnyje išvardytus požymius, yra privalomi visi ir tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse, todėl jų normų turi laikytis ir valstybės narės (2023 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Acerta ir kt., C‑415/22, EU:C:2023:881, 35 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
33 Šiomis aplinkybėmis iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnio 1 dalies ir 73 straipsnio matyti, kad kiekvienas Sąjungos institucijoje dirbantis pareigūnas ir laikinasis tarnautojas yra apdraustas ligos atveju nuo jo priėmimo į tarnybą dienos.
34 Nagrinėjamu atveju aišku, kad ieškovas pagrindinėje byloje nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. yra Sąjungos pareigūnas, o nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. dirba Komisijoje. Taigi dėl darbo santykių su šia institucija jam pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnio 1 dalį taikoma Sąjungos institucijų socialinės apsaugos sistema, net jeigu jis valstybėje narėje vykdo antraeilę profesinę veiklą, kurią pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12b straipsnio 1 dalį leido Komisija.
35 Vadinasi, valstybės narės teisinis reglamentavimas, pagal kurį šios valstybės socialinės apsaugos sistemai priskiriamas Sąjungos pareigūnas, kuris šioje valstybėje narėje vykdo antraeilę profesinę veiklą, pažeidžia pagal Protokolo 14 straipsnį ir atitinkamas Pareigūnų tarnybos nuostatų normas Sąjungai suteiktą išimtinę kompetenciją nustatyti taisykles, taikytinas Sąjungos pareigūnams, kiek tai susiję su jų pareigomis socialinės apsaugos srityje.
36 Nors valstybės narės išlaiko kompetenciją organizuoti savo socialinės apsaugos sistemas, vis dėlto ja naudodamosi jos turi laikytis Sąjungos teisės, įskaitant Protokolo ir Pareigūnų tarnybos nuostatų normas, susijusias su Sąjungos pareigūnų teisinę padėtį reglamentuojančiomis socialinės apsaugos srities taisyklėmis (šiuo klausimu žr. 2023 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Acerta ir kt., C‑415/22, EU:C:2023:881, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
37 Be to, nacionalinis teisinis reglamentavimas, kaip nurodytas šio sprendimo 35 punkte, prieštarauja ESS 4 straipsnio 3 dalyje numatytam lojalaus bendradarbiavimo principui, pagal kurį Sąjunga ir valstybės narės gerbia viena kitą ir padeda viena kitai, vykdydamos iš Sutarčių kylančias užduotis.
38 Kyla pavojus, kad dėl tokio teisinio reglamentavimo bus pažeistas vienodas požiūris į Sąjungos pareigūnus ir taip bus atgrasoma nuo profesinės veiklos vykdymo Sąjungos institucijoje, nes kai kurie pareigūnai bus priversti mokėti įmokas ne tik į Sąjungos institucijų socialinės apsaugos sistemą, bet ir į nacionalinę socialinės apsaugos sistemą (šiuo klausimu žr. 2017 m. gegužės 10 d. Sprendimo de Lobkowicz, C‑690/15, EU:C:2017:355, 47 punktą).
39 Galiausiai reikia konstatuoti, kad šio aiškinimo nepaneigia nė vienas iš Belgijos Karalystės ir Čekijos Respublikos rašytinėse pastabose nurodytų argumentų.
40 Viena vertus, dėl argumento, kad darbo užmokesčiai, kuriuos moka ne Sąjunga, yra su ja nesusiję ir dėl to juos turi apmokestinti kompetenciją mokesčių srityje turinti valstybė narė, taigi už juos turi būti mokamos šios valstybės narės socialinio draudimo įmokos, reikia priminti, kad egzistuoja aiškus Sąjungos pareigūnų pareigų socialinės apsaugos srityje ir šių pareigūnų mokestinių prievolių atskyrimas; pagal Protokolo 12 straipsnį nacionaliniais mokesčiais neapmokestinama tik iš Sąjungos gaunama alga, darbo užmokestis ir kitas atlyginimas. Taigi, nors šiai algai, darbo užmokesčiui ir kitam atlyginimui, kiek tai susiję su galimu jų apmokestinimu, taikoma tik Sąjungos teisė, kitas šių pareigūnų pajamas ir toliau apmokestina valstybės narės. Tačiau, kiek tai susiję su pareigomis socialinės apsaugos srityje, Sąjungos pareigūnui taikoma tik Sąjungos institucijų socialinės apsaugos sistema (šiuo klausimu žr. 2023 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Acerta ir kt., C‑415/22, EU:C:2023:881, 48 punktą).
41 Sąjungos teisės aktų leidėjui suteikta išimtinė teisė nustatyti Sąjungos pareigūnų socialinio draudimo įmokų sistemą taikoma socialinio draudimo įmokoms, kurias valstybė narė išskaičiuoja iš bet kokios rūšies pajamų, taigi ir iš pajamų, kuriomis atlyginama už darbdavio leistą antraeilę veiklą (šiuo klausimu žr. 2017 m. gegužės 10 d. Sprendimo de Lobkowicz, C‑690/15, EU:C:2017:355, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
42 Kita vertus, dėl argumento, kad visų valstybių narių socialinės apsaugos sistemos grindžiamos solidarumu, nes įmokos niekada nėra nei proporcingos išmokoms, nei priklauso nuo paties naudojimosi išmokomis, reikia priminti, kad Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog atlygio už išmokas buvimas ar nebuvimas neturi reikšmės sprendžiant, ar atitinkamas atskaitymas susijęs su socialinės apsaugos sistema (šiuo klausimu žr. 2023 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Acerta ir kt., C‑415/22, EU:C:2023:881, 47 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
43 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Protokolo 14 straipsnis, Reglamente Nr. 883/2004 nurodytas vienos socialinės apsaugos sistemos taikymo principas ir ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas lojalaus bendradarbiavimo principas turi būti aiškinami taip, kad jiems prieštarauja valstybės narės teisės normos, kuriose Sąjungos pareigūnui, šios valstybės narės teritorijoje vykdančiam antraeilę profesinę dėstymo veiklą, nustatoma pareiga apsidrausti pagal šios valstybės narės socialinės apsaugos sistemą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia:
Protokolo (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 14 straipsnis, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo nurodytas vienos socialinės apsaugos sistemos taikymo principas ir ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas lojalaus bendradarbiavimo principas
turi būti aiškinami taip:
jiems prieštarauja valstybės narės teisės normos, kuriose Europos Sąjungos pareigūnui, šios valstybės narės teritorijoje vykdančiam antraeilę profesinę dėstymo veiklą, nustatoma pareiga apsidrausti pagal šios valstybės narės socialinės apsaugos sistemą.
Parašai.