BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) NUTARTIS

2012 m. gruodžio 4 d.

Byla T‑78/11 P

Erika Lenz

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Socialinė apsauga – „Heilpraktiker“ gydymo išlaidų atlyginimas – Pareiga motyvuoti – Faktinių aplinkybių iškraipymas“

Dalykas:      Apeliacinis skundas dėl 2010 m. gruodžio 14 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimo Lenz prieš Komisiją (F‑80/09) panaikinimo.

Sprendimas:      Atmesti apeliacinį skundą. Erika Lenz padengia savo ir Europos Komisijos šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Per apeliacinį procesą pirmą kartą pateiktas pagrindas – Nepriimtinumas

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalis, 139 straipsnio 2 dalis ir 144 straipsnis)

2.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Klaidingas faktinių aplinkybių vertinimas – Nepriimtinumas – Bendrojo Teismo vykdoma įrodymų vertinimo kontrolė – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį

(SESV 257 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalis)

3.      Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Bylos dalyko nustatymas – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka

(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies c punktas)

1.      Žr. nutarties tekstą.

(žr. 30 punktą)

Nuoroda:

Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Lebedef prieš Komisiją, T‑364/09 P, dar nepaskelbto Rinkinyje, 56 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

2.      Pagal SESV 257 straipsnį ir Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas Bendrajam Teismui paduodamas tik teisės klausimais. Tik pirmojoje instancijoje bylą nagrinėjantis teismas yra kompetentingas, pirma, nustatyti faktines aplinkybes, išskyrus atvejus, kai jo nustatytų aplinkybių neatitiktis tikrovei matyti iš jam pateiktos bylos medžiagos, ir, antra, vertinti šias aplinkybes. Taigi pirmosios instancijos teismo atliekamas faktinių aplinkybių vertinimas, išskyrus atvejį, kai iškraipomi šiam teismui pateikti įrodymai, nėra teisės klausimas, kurio kontrolę turi vykdyti Bendrasis Teismas. Toks iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš byloje esančių dokumentų, neatliekant faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo iš naujo.

Be to, reikia priminti, kad tik Tarnautojų teismas sprendžia dėl galimos būtinybės papildyti informaciją, kurią jis turi apie nagrinėjamas bylas. Procesinių dokumentų įrodomoji galia priklauso nuo atlikto nepriklausomo faktų vertinimo, kurio Bendrasis Teismas netikrina apeliaciniame procese, išskyrus Tarnautojų teismui pateiktų įrodymų iškraipymo atvejį ar kai iš bylos medžiagos matyti, kad šio teismo išvados iš esmės netikslios.

(žr. 35 ir 39 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2001 m. liepos 10 d. Sprendimo Ismeri Europa prieš Audito Rūmus, C‑315/99 P, Rink. p. I‑5281, 19 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

Bendrojo Teismo praktika: 2011 m. birželio 21 d. Nutarties Rosenbaum prieš Komisiją ir Tarybą, T‑452/09 P, dar nepaskelbtos Rinkinyje, 41 punktas; 2012 m. gegužės 15 d. Sprendimo Nijs prieš Audito Rūmus, T‑184/11 P, 29 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

3.      Žr. nutarties tekstą.

(žr. 48 punktą)

Nuoroda:

Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. rugsėjo 15 d. Nutarties Marcuccio prieš Komisiją, T‑157/09 P, dar nepaskelbtos Rinkinyje, 27 punktas.