Byla T‑27/02
Kronofrance SA
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Valstybės pagalba – Komisijos sprendimas nepareikšti prieštaravimų – Ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumas – Daugiašakis susitarimas dėl regioninės pagalbos dideliems investiciniams projektams“
Sprendimo santrauka
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Teisės pareikšti ieškinį nebuvimas – Su viešąja tvarka susijęs pagrindas – Pasekmės
2. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai arba juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Komisijos sprendimas, skirtas valstybei narei ir patvirtinantis valstybės pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka, nepradėjus formalaus tyrimo procedūros – Suinteresuotųjų asmenų ieškinys pagal EB 88 straipsnio 2 dalį – Priimtinumas
(EB 88 str. 2 ir 3 dalys bei EB 230 str. 4 pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 4 ir 6 str.)
3. Valstybių teikiama pagalba – Ketinimas suteikti pagalbą – Komisijos tyrimas – Preliminarus tyrimas ir ginčo stadija – Pagalbos suderinamumas su bendrąja rinka – Vertinimo sunkumai – Komisijos pareiga pradėti ginčo procedūrą
(EB 88 str. 2 ir 3 dalys; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 4 str.)
4. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Komisijos diskrecija – Galimybė priimti gaires – Į daugiašakio susitarimo taikymo sritį patenkanti pagalba – Privalomasis pobūdis – Teisminė kontrolė
(EB 87 str. 3 dalis)
5. Valstybių teikiama pagalba – Ketinimas suteikti pagalbą – Komisijos tyrimas – Daugiašakis susitarimas dėl regioninės pagalbos dideliems investiciniams projektams – Didžiausio leistino valstybės pagalbos intensyvumo apskaičiavimas – Konkurencijos koeficiento įvertinimas – Vertinimo kriterijai
(EB 87 str.; Daugiašakio susitarimo dėl regioninės pagalbos dideliems investiciniams projektams 3.4 ir 3.10.1 punktai)
1. Nepriimtinumas, grindžiamas ieškovo teisės pareikšti ieškinį neturėjimu, yra su viešąja tvarka susijęs pagrindas, kurį gali ir net turi nagrinėti Bendrijos teisėjas ex officio ir kurį dėl to atsakovas gali pateikti bet kurioje proceso stadijoje.
(žr. 30 punktą)
2. Komisijos atliekamoje valstybės pagalbos kontrolėje reikia išskirti, pirma, pirminį pranešimo patikrinimą, numatytą EB 88 straipsnio 3 dalyje ir detalizuotą Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnyje, kuris skirtas tik Komisijai susidaryti pirmą nuomonę apie dalinį ar visišką nagrinėjamos pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka, ir, antra, formalų tyrimo procesą, numatytą EB 88 straipsnio 2 dalyje bei Reglamento Nr. 659/1999 6 straipsnyje, kuris skirtas Komisijai surinkti visą informaciją apie bylos aplinkybes. Tik pastarojo proceso metu sutartis numato pareigą Komisijai pareikalauti iš suinteresuotųjų asmenų pateikti pastabas.
Kai, nepradėdama procedūros, numatytos EB 88 straipsnio 2 dalyje, Komisija, remdamasi to paties straipsnio 3 dalimi, konstatuoja, kad pagalba yra suderinama su bendrąja rinka, asmenys, kuriems numatytos 2 dalyje nurodytos procedūrinės garantijos, gali jomis pasinaudoti, tik jei jie turi galimybę ginčyti šį Komisijos sprendimą Bendrijos teismuose. Todėl, kai ieškiniu dėl Komisijos sprendimo, priimto pirminio pranešimo patikrinimo metu, panaikinimo ieškovas siekia, kad jam būtų suteiktos procedūrinės garantijos, numatytos EB 88 straipsnio 2 dalyje, vien to, kad jis yra suinteresuotasis asmuo pagal šią nuostatą, pakanka, kad jis būtų laikomas tiesiogiai ir konkrečiai susijusiu EB 230 straipsnio ketvirtosios pastraipos prasme. Suinteresuotaisiais asmenimis laikomi bet kuri valstybė narė ir bet kuris asmuo, įmonė arba įmonių asociacija, kurių interesams gali turėti įtakos pagalbos skyrimas, ypač pagalbos gavėjas, konkuruojančios įmonės ir profesinės asociacijos.
(žr. 32–34 ir 37 punktus)
3. Pirminis pranešimo patikrinimas, numatytas EB 88 straipsnio 3 dalyje ir detalizuotas Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnyje, skirtas tik tam, kad Komisija turėtų pakankamai laiko vertinimui ir tyrimui, per kurį ji susidarytų pirmą nuomonę apie pagalbos, apie kurią buvo pranešta, projektus, ir galėtų be detalesnio tyrimo nuspręsti, kad ši pagalba neprieštarauja sutarčiai arba, priešingai, kad dėl jos kyla abejonių šiuo klausimu.
Formalaus tyrimo procesas, kuris leidžia Komisijai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes prieš priimant sprendimą, yra būtinas, kai Komisija turi rimtų sunkumų nustatyti, ar pagalba yra suderinama su bendrąja rinka. Komisija gali imtis pirminio pranešimo patikrinimo, kad priimtų sprendimą, nepateikdama prieštaravimų dėl valstybės pagalbos, tik tuomet, kai ji šio tyrimo metu gali įsitikinti, kad šis projektas neprieštarauja sutarčiai. Tačiau, jei šio pirminio pranešimo patikrinimo metu Komisija įsitikina priešingai arba nebuvo įveikti visi sunkumai vertinant pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka, Komisija turi įvertinti visas būtinas nuomones ir pradėti formalų tyrimo procesą, numatytą EB 88 straipsnio 2 dalyje.
(žr. 49–52 punktus)
4. Nors Komisija, taikydama EB 87 straipsnio 3 dalį, turi didelę diskreciją, kurios įgyvendinimas reikalauja ekonominio ir socialinio pobūdžio vertinimo, atlikto Bendrijos kontekste, ji gali nusistatyti diskrecijos įgyvendinimo kryptis aktais, pavyzdžiui, gairėmis, tiek, kiek šiuose aktuose yra taisyklių, nurodančių, kaip turi elgtis ši institucija, ir kiek tai nepažeidžia sutarties normų. Komisijai priėmus gaires, neprieštaraujančias sutarčiai, skirtas patikslinti kriterijus, kuriuos ji ruošiasi taikyti, įgyvendindama diskreciją, atsiranda Komisijai priskirtų galių apribojimas, ir ji turi vadovautis taisyklėmis, kurias pati sau nustatė. Šiame kontekste Pirmosios instancijos teismas turi patikrinti, ar Komisija laikėsi šių taisyklių.
Vertinant pagalbos pagal daugiašakį susitarimą suderinamumą su bendrąja rinka, konkurencijos koeficiento skaitinės reikšmės nustatymas išplaukia iš struktūrinio ir konjunktūrinio rinkos tyrimo, kurį turi atlikti Komisija sprendimo priėmimo metu, remdamasi objektyviais kriterijais, nurodytais daugiašakiame susitarime. Šis Komisijos taikomo specialaus koeficiento vertinimas lemia valstybės pagalbos dydį, kuris gali būti pripažintas suderinamu su bendrąja rinka.
(žr. 79 ir 102 punktus)
5. Kai Komisija, taikydama daugiašakį susitarimą dėl regioninės pagalbos dideliems investiciniams projektams, vertina „konkurencijos koeficientą“, kuris reikalingas, siekiant kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti didžiausią leistiną valstybės pagalbos intensyvumą projektams, apie kuriuos turi būti pranešta, tyrimas, siekiant nustatyti, ar atitinkamame sektoriuje yra struktūrinis gamybos pajėgumų perteklius, a priori yra pirmasis atliktinas tyrimas. Iš minėto susitarimo 3.10.1 punkto matyti, kad šis pirmumas nustatant, ar egzistuoja struktūrinis gamybos pajėgumų perteklius, vis dėlto nereiškia, kad Komisija gali bet kokiu atveju apsiriboti tik šiuo tyrimu, kai ji turi duomenų apie gamybos pajėgumų panaudojimą atitinkamame sektoriuje. Didžiausios koeficiento skaitinės reikšmės taikymas, nustatantis didžiausią valstybės pagalbą, kuri gali būti pripažinta suderinama su bendrąja rinka, iš tikrųjų suponuoja pirminę išvadą, kad nėra nei struktūrinio rinkos pertekliaus atitinkamame sektoriuje, nei rinkos nuosmukio, išskyrus tai, kad toks perteklius būtinai suponuoja atitinkamos prekės rinkos nuosmukį, o tai reikštų šių dviejų konkurencijos koeficiento vertinimo kriterijų specifiškumo neigimą.
Tokiomis aplinkybėmis daugiašakio susitarimo 3.4 punktas turi būti aiškinamas taip, kad kai duomenys apie gamybos pajėgumų panaudojimą atitinkamame sektoriuje Komisijai neleidžia daryti teigiamos išvados, jog yra struktūrinis gamybos pajėgumų perteklius, Komisija turi nustatyti, ar atitinkama rinka yra nuosmukyje. Tik toks daugiašakio susitarimo aiškinimas atitinka EB 87 straipsnį ir neiškraipytos konkurencijos tikslus, kuriuos nustato ši nuostata.
(žr. 90–91 ir 96–98 punktus)