TARNAUTOJŲ TEISMO (plenarinė sesija) SPRENDIMAS
2010 m. liepos 1 d.
Byla F‑45/07
Wolfgang Mandt
prieš
Europos Parlamentą
„Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Maitintojo netekimo išmoka — Pareigūnų tarnybos nuostatų 79 straipsnis — Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 18 straipsnis — Našliu likęs sutuoktinis — Našliu likusio sutuoktinio statuso pripažinimas dviem asmenims — Sumažinimas 50 % — Teisėti lūkesčiai — Atitikties taisyklė“
Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo W. Mandt iš esmės prašo panaikinti 2007 m. vasario 8 d. Europos Parlamento Paskyrimų tarnybos sprendimą atmesti jo skundą dėl 2006 m. rugsėjo 8 d. sprendimo, kuriuo Parlamentas nusprendė nuo 2006 m. balandžio 1 d. 50 % sumažinti našlio pensiją, kurią W. Mandt gavo kaip velionės G. Mandt, mergautine pavarde Neumann, buvusios Europos Parlamento pareigūnės, našlys. Ieškovo pensiją buvo nuspręsta taip sumažinti dėl to, kad minėtu 2006 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Parlamentas, atsižvelgdamas į velionio W. Braun Neumann prašymą, kuriuo šis siekė gauti našlio pensiją, nes taip pat buvo velionės G. Neumann našliu likęs sutuoktinis, nusprendė jam nuo 2006 m. balandžio 1 d. mokėti tokią 50 % dydžio pensiją.
Sprendimas: Dėl reikalavimo, kad Parlamentas W. Mandt sumokėtų visą maitintojo netekimo pensiją, kiek jis susijęs su laikotarpiu po 2009 m. spalio 31 d., sprendimo priimti nereikia. Atmesti likusią ieškinio dalį. Kiekviena šalis, įskaitant Parlamento pusėje į bylą įstojusią šalį, padengia savo išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnai — Pensijos — Maitintojo netekimo išmoka — Našliu likusio sutuoktinio statusas — Vertinimas pagal nacionalinę teisę
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 79 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 18 straipsnis)
2. Pareigūnai — Pensijos — Maitintojo netekimo išmoka — Skyrimo tvarka kelių našliais likusių sutuoktinių atveju
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 79 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 18 ir 28 straipsniai)
3. Pareigūnai — Ieškinys — Išankstinis administracinis skundas — Skundo ir ieškinio suderinamumas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
1. Iš reikalavimų vienodai taikyti Europos Sąjungos teisę ir lygybės principo matyti, kad Sąjungos teisės nuostatoje, kurioje dėl jos prasmės ir apimties nėra jokios aiškios nuorodos į valstybių narių teisę, vartojamos sąvokos visoje Europos Sąjungoje paprastai turi būti aiškinamos savarankiškai, atsižvelgiant į šios nuostatos kontekstą ir aptariamu teisės aktu siekiamą tikslą. Tačiau taip pat pripažįstama, kad net kai nėra aiškios nuorodos, Sąjungos teisė prireikus gali būti taikoma remiantis valstybių narių teise, pirmiausia jei Sąjungos teismas pagal Sąjungos teisę ar jos bendruosius principus negali nustatyti aplinkybių, kurios leistų jam savarankiškai aiškinant patikslinti nuostatos turinį ir apimtį. Būtent taip yra su asmenų statusu ir šeimos teise susijusių sąvokų atveju, nes Sąjungos teisės sistemoje nėra rašytinių šios srities taisyklių.
Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos teisės sistemoje nėra išsamiai nustatytų tarptautinės privatinės teisės taisyklių ir kad tarptautinės privatinės teisės nacionalinės sistemos skiriasi, Sąjungos administracinei institucijai, siekiančiai taikyti antrinės teisės nuostatą, kaip antai Pareigūnų tarnybos nuostatų 79 straipsnį ar jų VIII priedo 18 straipsnį, nustatyti nacionalinės teisės sistemą, kuri būtų vienintelė „kompetentinga“ apibrėžti asmens civilinę būklę, teisiniu požiūriu yra labai sudėtingas ir rizikingas uždavinys. Be to, Sąjungos teismas turėtų vengti tokio elgesio, be kita ko, prilygstančio teisminei teisėkūrai.
Iš tikrųjų nei Sąjungos teismai, nei Sąjungos institucijos taikydami Pareigūnų tarnybos nuostatus neprivalo tikrinti nacionalinių teismų priimtų sprendimų pagrįstumo.
Aplinkybė, kad, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Sąjungos institucija finansinės naudos suteikimo tikslu vienos buvusios pareigūnės našliu likusio sutuoktinio statusą pripažįsta dviem asmenims, visai nereiškia, kad Sąjungos lygiu, nors ir netiesiogiai, pripažįstama daugiasantuokystė, nes tokiu atveju kiltų suderinamumo su aukštesnės galios teisės principais ir taisyklėmis klausimas, ypač jei kiekvienas atitinkamų asmenų gautų visą finansinę naudą, numatytą vienam našliu likusiam sutuoktiniui. Bet kuriuo atveju šioje byloje atitinkama institucija tik susidūrė su daugiau kaip vienos nacionalinės šeimos teisės taikymo kartu pasekmėmis.
(žr. 62, 63, 68, 84 ir 87 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: generalinio advokato J.‑P. Warner išvada byloje, kurioje priimtas 1981 m. vasario 5 d. Sprendimas P. prieš Komisiją, 40/79, Rink. p. 361, p. 382 ir 383; 1984 m. sausio 18 d. Sprendimo Ekro, 327/82, Rink. p. 107, 11 punktas; 1986 m. balandžio 17 d. Sprendimo Reed, 59/85, Rink. p. 1283, 15 punktas; 2001 m. gegužės 31 d. Sprendimo D ir Švedija prieš Tarybą, C‑122/99 P ir C‑125/99 P, Rink. p. I‑4319, 34–38 punktai.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1992 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Díaz García prieš Parlamentą, T‑43/90, Rink. p. II‑2619, 36 punktas; 2006 m. vasario 22 d. Sprendimo Adam prieš Komisiją, T‑342/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑23 ir II‑A‑2‑107, 32 punktas.
2. Pareigūnų tarnybos nuostatuose nesant taisyklės, kurioje būtų nustatyta našlio pensijos skyrimo kelių našliais likusių sutuoktinių atveju tvarka, institucija turėjo nustatyti taikytiną metodą.
Institucijos pritaikytas padalijimo metodas, t. y. padalyti po lygiai našlio pensiją našliais likusiems sutuoktiniams, neprieštarauja nei Pareigūnų tarnybos nuostatų 79 straipsnio ir jų VIII priedo 18 straipsnio, nei šio priedo viso skyriaus, susijusio su našlio pensija, tekstui, sistemai ir tikslui, juo labiau kad santuokos trukmės kriterijus, nustatytas Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 28 straipsnyje, būtų sunkiai pritaikomas kelių našliais likusių sutuoktinių atveju ir prieštarautų Pareigūnų tarnybos nuostatų 79 straipsniu siekiamam tikslui.
(žr. 97 ir 104 punktus)
3. Atitikties tarp išankstinio administracinio skundo ir ieškinio taisykle reikalaujama atitiktis tarp ieškinio dalyko ir pagrindo bei skundo dalyko ir pagrindo. Ši taisyklė pagrįsta ikiteisminės procedūros tikslu – leisti administracijai peržiūrėti savo sprendimą ir pasiekti neteisminį susitarimą, t. y. „draugiškai išspręsti“ ginčus.
Tačiau ikiteisminė procedūra yra neformalaus pobūdžio, ir suinteresuotieji asmenys šiame etape gali veikti nesinaudodami advokato paslaugomis, todėl ne kartą buvo nuspręsta, kad administracija skundus turi aiškinti ne siaurai, o plačiai. Nors Sąjungos teisme pateikto ieškinio dalykas gali būti tik tas pats, kaip nurodyta skunde, ir ieškinyje „nurodytų reikalavimų“ pagrindas turi būti tas pats kaip ir skunde, vis dėlto Sąjungos teisme šie reikalavimai gali būti grindžiami pagrindais ir argumentais, kurie nebūtinai nurodyti skunde, bet yra glaudžiai su juo susiję.
Atitikties taisyklė taikytina tik tuo atveju, jei teisme pareikšto ieškinio dalykas ar pagrindas skiriasi nuo nurodytojo skunde, „pagrindo“ sąvoką aiškinant plačiai. Todėl, išskyrus prieštaravimus dėl neteisėtumo ir, žinoma, su viešąja tvarka susijusius pagrindus, ginčo pagrindas pasikeistų – taigi ir nepriimtinumo dėl atitikties taisyklės pažeidimo pagrindas atsirastų – tik tuo atveju, jeigu ieškovas, skunde ginčijęs tik jo nenaudai priimto akto formos teisėtumą, įskaitant jo priėmimo procedūros aspektus, ieškinyje nurodytų su akto turinio teisėtumu susijusius pagrindus arba, atvirkščiai, jeigu ieškovas, skunde ginčijęs tik jo nenaudai priimto akto turinį, pareikštų ieškinį, kuriame nurodytų su šio akto formaliu galiojimu susijusius pagrindus, įskaitant jo priėmimo procedūros aspektus.
Be to, atsižvelgiant į prieštaravimo dėl neteisėtumo savaime teisinį pobūdį ir į motyvus, kurie skatina suinteresuotąjį asmenį nustatyti ir nurodyti tokį neteisėtumą, negalima reikalauti, kad skundą pateikiantis pareigūnas ar tarnautojas, kuris gali ir neturėti atitinkamų teisinių žinių, suformuluotų tokį prieštaravimą ikiteisminiame etape, antraip kitame etape jo ieškinys bus nepriimtinas.
(žr. 109–111 ir 119–121 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1976 m. liepos 1 d. Sprendimo Sergy prieš Komisiją, 58/75, Rink. p. 1139, 31–33 punktai; 1984 m. kovo 20 d. Sprendimo Razzouk ir Beydoun prieš Komisiją, 75/82 ir 117/82, Rink. p. 1509, 9 punktas; 1986 m. gegužės 7 d. Sprendimo Rihoux ir kt. prieš Komisiją, 52/85, Rink. p. 1555, 12 ir 14 punktai; 1989 m. sausio 26 d. Sprendimo Koutchoumoff prieš Komisiją, 224/87, Rink. p. 99, 10 punktas; 1989 m. kovo 14 d. Sprendimo Del Amo Martinez prieš Parlamentą, 133/88, Rink. p. 689, 10 ir 11 punktai; 1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Komisija prieš Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, Rink. p. I‑1719, 67 punktas; 1998 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Parlamentas prieš Gaspari, C‑316/97 P, Rink. p. I‑7597, 17 ir 18 punktai.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1995 m. birželio 8 d. Sprendimo Allo prieš Komisiją, T‑496/93, Rink. VT p. I‑A‑127 ir II‑405, 26 punktas; 2005 m. balandžio 13 d. Sprendimo Nielsen prieš Tarybą, T‑353/03, Rink. VT p. I‑A‑95 ir II‑443, 23 punktas; 2005 m. gegužės 31 d. Sprendimo Dionyssopoulou prieš Tarybą, T‑284/02, Rink. VT p. I‑A‑131 ir II‑597, 62 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. vasario 21 d. Sprendimo Putterie‑De‑Beukelaer prieš Komisiją, F‑31/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑53 ir II‑A‑1‑261, apskųsto Europos Sąjungos Bendrajam Teismui, T‑160/08 P, 57 ir paskesni punktai; 2008 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Smadja prieš Komisiją, F‑135/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑299 ir II‑A‑1‑1585, apskųsto Europos Sąjungos Bendrajam Teismui, T‑513/08 P, 40 punktas; 2009 m. gegužės 18 d. Sprendimo Meister prieš VRDT, F‑138/06 ir F‑37/08, Rink. VT p. I‑A‑1‑131 ir II‑A‑1‑727, 145 punktas.