2017 m. vasario 14 d. Landesverwaltungsgericht Oberösterreich (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Gmalieva s.r.o. ir kt. / Landespolizeidirektion Oberösterreich
(Byla C-79/17)
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Landesverwaltungsgericht Oberösterreich
Šalys pagrindinėje byloje
Pareiškėjai: Gmalieva s.r.o., Celik KG, PBW GmbH, Antoaneta Claudia Gruber, Play For Me GmbH, Haydar Demir
Atsakovė: Landespolizeidirektion Oberösterreich
Prejudiciniai klausimai
1. Ar azartinių lošimų monopolį numatančios nacionalinės teisės normos turi būti laikomos atitinkančiomis, kaip tai suprantama pagal SESV 56 ir paskesnius straipsnius, jei žinoma, kad:
a) faktinės aplinkybės gali būti nustatytos ir įvertintos remiantis įrodymais, kuriuos pateikė valstybės institucijos ir privatūs asmenys, kurie yra procedūros šalys, taip pat remiantis visuotinai žinomais faktais (šiuo klausimu žr. bylą C-685/15) ir
b) kitų nacionalinių teismų sprendimai, kuriuos priimant nepatikrintas nuoseklumas, neturi privalomosios galios (šiuo klausimu žr. bylą C-589/16),
o teismo procese, kuriame atsižvelgiama į šias atsargumo priemones ir daroma prielaida, kad jis atitinka EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje numatytą teisingo bylos nagrinėjimo principą, nustatytos tokios bylai svarbios aplinkybės:
• priklausomybė nuo azartinių lošimų nėra socialinė problema, kuriai išspręsti valstybė turi imtis tam tikrų veiksmų,
• draudžiami azartiniai lošimai nėra nusikalstama veika; (net ir dažnai lošiant) policija už juos baudžia kaip už administracinį nusižengimą,
• valstybės iš azartinių lošimų gaunamos pajamos kasmet sudaro daugiau kaip 500 mln. eurų (= 0,4 % bendro metinio valstybės biudžeto) ir
• koncesijos turėtojų taikomomis reklamos priemonėmis pirmiausia siekiama paskatinti lošti nepatyrusius žaidėjus?
2. Jei į pirmą klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar tokia sistema, kai teisės aktuose aiškiai neapibrėžiami jais siekiami tikslai ir valstybė neįpareigojama įrodyti, kad jie yra faktiškai pasiekti, o nacionaliniams teismams paliekama nustatyti esminius nuoseklumo kriterijus ir jo patikrinimo metodus, todėl galiausia nėra tinkamai užtikrinamas EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje reikalaujamas teisingas bylos nagrinėjimas, turi būti laikoma atitinkančia, kaip tai suprantama pagal SESV 56 ir paskesnius straipsnius?
3. Jei į pirmą ir (arba) antrą klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar tokia sistema turi būti laikoma proporcinga, kaip tai suprantama pagal SESV 56 ir paskesnius straipsnius, jei teisės normose yra numatyti platūs vykdomosios valdžios įgaliojimai imtis veiksmų, kuriems netaikoma išankstinio teismo leidimo išdavimo ar kontrolės procedūra?
4. Jei į pirmą, antrą ir trečią klausimus būtų atsakyta teigiamai: ar tokia sistema turi būti laikoma proporcinga, kaip tai suprantama pagal SESV 56 ir paskesnius straipsnius, jei yra žinoma, kad vien griežtų prieigos sąlygų nustatymas kartu neapribojant licencijų, kurios turi būti išduotos, skaičiaus reikštų santykinai mažesnį įsikišimą į paslaugų teikimo laisvę?
5. Jei į vieną iš nurodytų klausimų būtų atsakyta neigiamai: ar nacionalinis teismas, nustatęs, kad GSpG monopolis neatitinka Sąjungos teisės, remdamasis tuo turi ne tik pripažinti, kad jame nagrinėjami valstybės veiksmai yra neteisėti, bet ir pasinaudodamas savo jurisdikcija ex officio (pvz., atnaujindamas procesus) – atgaline data panaikinti jau įsigaliojusias sankcijas (pvz., administracines nuobaudas)?
____________