BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. balandžio 28 d.(*)
„Dempingas – Inter alia, Rusijos kilmės ferosilicio importas – Dalinė tarpinė peržiūra – Dempingo skirtumo skaičiavimas – Aplinkybių pasikeitimas – Ilgalaikiškumas“
Byloje T‑169/12
Chelyabinsk electrometallurgical integrated plant OAO (CHEMK), įsteigta Čeliabinske (Rusija),
Kuzneckie ferrosplavy OAO (KF), įsteigta Novokuznecke (Rusija),
atstovaujamos advokato B. Evtimov,
ieškovės,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą J.-P. Hix, iš pradžių padedamo advokatų G. Berrisch ir A. Polcyn, vėliau – advokato G. Berrisch ir baristerės N. Chesaites ir galiausiai – advokato D. Gerardin,
atsakovę,
palaikomą:
Europos Komisijos, iš pradžių atstovaujamos H. van Vliet, M. França ir A. Stobiecka-Kuik, vėliau – M. França, Stobiecka-Kuik ir J.-F. Brakeland,
ir
Euroalliages, įsteigtos Briuselyje (Belgija), atstovaujamos advokatų O. Prost ir M.-S. Dibling,
įstojusių į bylą šalių,
dėl prašymo iš dalies panaikinti 2012 m. sausio 16 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 60/2012, kuriuo baigiama importuojamam, inter alia, Rusijos kilmės ferosiliciui taikomų antidempingo priemonių dalinė tarpinė peržiūra pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 3 dalį (OL L 22, p. 1), kiek jis susijęs su ieškovėmis,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė M. E. Martins Ribeiro, teisėjai S. Gervasoni ir L. Madise (pranešėjas),
posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. kovo 28 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Teisinis pagrindas
1 Pagrindinis antidempingo teisės aktas yra 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, p. 51, ir klaidų ištaisymas OL L 7, 2010, p. 22; toliau – pagrindinis reglamentas), kuriuo pakeistas 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, 1996, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 45) su daliniais pakeitimais.
2 Pagrindinio reglamento 2 straipsnyje įtvirtintos dempingo nustatymo taisyklės. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalys susijusios su dempingo skirtumo tiriamuoju laikotarpiu nustatymu. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 12 dalimi, „dempingo skirtumas yra normaliosios vertės ir eksporto kainos skirtumas“.
3 Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalis reglamentuoja tarpinės peržiūros procedūrą. Pagal šią nuostatą:
„Būtinybė toliau taikyti priemones taip pat gali būti peržiūrima, jei reikia, arba Komisijos iniciatyva, arba valstybės narės prašymu, arba – jeigu nuo galutinės priemonės nustatymo pradžios yra praėjęs pagrįstai nustatytas bent vienerių metų laikotarpis, – bet kurio eksportuotojo, importuotojo ar Bendrijos gamintojo prašymu, kuriame pateikiami pakankami įrodymai, jog tokia tarpinė peržiūra yra būtina.
Tarpinė peržiūra pradedama, jeigu prašyme pateikiami pakankami įrodymai, kad dempingui kompensuoti nėra būtina toliau taikyti tą priemonę ir (arba), kad atšaukus arba pakeitus tą priemonę nebus tikėtina, jog žala tęsis arba pasikartos, arba kad taikomos priemonės nepakanka – arba nebepakanka – žalą sukeliančiam dempingui pašalinti.
Atlikdama tyrimus pagal šios dalies nuostatas, Komisija gali taip pat apsvarstyti, ar dempingo ir žalos aplinkybės smarkiai pakito ir ar taikomomis priemonėmis pasiekiama norimų rezultatų pašalinant pagal 3 straipsnį jau nustatytą žalą. Šiuo atveju, galutinai nustatant faktus, atsižvelgiama į visus svarbius ir tinkamai dokumentais pagrįstus įrodymus.“
4 Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį:
„Jei aplinkybės nepasikeitė, Komisija, pagal šį straipsnį atlikdama bet kuriuos peržiūrų ar muito grąžinimo tyrimus, taiko tą pačią metodiką, kuri buvo taikoma atliekant tyrimus, kurių pagrindu nustatytas muitas, tačiau atitinkamai atsižvelgia į 2 straipsnį, o ypač į jo 11 ir 12 dalis, bei į 17 straipsnį.“
Ginčo aplinkybės
5 Ieškovės Chelyabinsk electrometallurgical integrated plant OAO (CHEMK) ir Kuzneckie ferrosplavy OAO (KF) yra Rusijoje įsteigtos bendrovės, gaminančios ferosilicį – lydinį, naudojamą gaminant plieną ir geležį. RFA International, LP (RFAI) yra su ieškovėmis susijęs ūkio subjektas. Kanadoje įsteigta ir Šveicarijoje atstovybę turinti RFAI yra atsakinga už ieškovių pardavimus Sąjungoje.
6 2008 m. vasario 25 d. išnagrinėjusi Comité de liaison des industries de ferroalliages (Euroalliages) skundą Europos Sąjungos Taryba priėmė reglamentą (EB) Nr. 172/2008, nustatantį galutinį antidempingo muitą ir galutinai surenkamą laikinąjį muitą, nustatytą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos, Egipto, Kazachstano, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Rusijos kilmės ferosiliciui (OL L 55, p. 6, toliau – pirminis reglamentas). Pagal pirminio reglamento 1 straipsnį antidempingo muito, taikomo ieškovių pagamintų produktų neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, norma yra 22,7 %.
7 2009 m. lapkričio 30 d. ieškovės, remdamosi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi, pateikė prašymą dėl dalinės tarpinės peržiūros, apimančios tik dempingą. Prašyme ieškovės teigė, kad pasikeitė aplinkybės, kuriomis remiantis buvo priimtas pirminis reglamentas, ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai.
8 2010 m. spalio 27 d. Europos Komisija paskelbė Pranešimą apie antidempingo priemonių, taikomų, be kita ko, Rusijos kilmės ferosilicio importui, dalinės peržiūros, apimančios tik dempingą, inicijavimą (OL C 290, p. 15). Peržiūra apėmė laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis).
9 2011 m. sausio 12 d. ir kovo 24 d. raštais ieškovės pateikė Komisijai paaiškinimus dėl grupės, kuriai priklausė jos ir RFAI, struktūros ir dėl prašyme dėl tarpinės peržiūros nurodyto aplinkybių pasikeitimo ilgalaikiškumo.
10 2011 m. spalio 28 d. Komisija nusiuntė ieškovėms dokumentą, kuriame išdėstytos pagrindinės aplinkybės ir vertinimai, kuriais remdamasi ji ketina užbaigti tarpinės peržiūros procedūrą nepakeisdama pirminiame reglamente nustatytų antidempingo priemonių (toliau – bendros informacijos dokumentas). Šiame dokumente Komisija, pirma, pateikė dempingo skirtumo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu apskaičiavimą ir dydį ir, antra, nurodė, kad ieškovių prašyme dėl tarpinės peržiūros minimas aplinkybių pasikeitimas negali būti laikomas ilgalaikiu.
11 2011 m. lapkričio 14 d. ieškovės pateikė Komisijai savo pastabas dėl bendros informacijos dokumento.
12 Pasibaigus dalinei tarpinei peržiūrai 2012 m. sausio 16 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 60/2012, kuriuo baigiama importuojamam, inter alia, Rusijos kilmės ferosiliciui taikomų antidempingo priemonių dalinė tarpinė peržiūra pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 3 dalį (OL L 22, p. 1, toliau – ginčijamas reglamentas). Šio reglamento 2 skirsnyje „Ilgalaikis pasikeitusių aplinkybių pobūdis“ Taryba nagrinėjo, ar ieškovių prašyme dėl tarpinės peržiūros, susijusios tik su dempingu, nurodytas aplinkybių pasikeitimas yra ilgalaikis ir todėl taikomos priemonės gali būti sumažintos ar net panaikintos.
13 Pirma, Taryba priminė, kad, pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi grindžiamoje peržiūroje vertinant būtinybę toliau taikyti galiojančias priemones, Sąjungos institucijos turi didelę laisvę veikti, įskaitant galimybę atlikti susijusių eksportuotojų kainodaros perspektyvinį vertinimą. Taigi ji nurodė, kad susiklosčius tokioms aplinkybėms institucijos privalėjo išnagrinėti ieškovių argumentus dėl aplinkybių pasikeitimo ilgalaikiškumo, kuriuo jos remiasi.
14 Antra, nagrinėdama ieškovių nurodomą aplinkybių pasikeitimo ilgalaikiškumą Taryba, pirma, nusprendė, kad tikslinga aprašyti, kaip Sąjungos institucijos vertina klausimą, ar peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ieškovės galėjo Sąjungos rinkoje tebevykdyti dempingą, ir, antra, per peržiūros procedūrą apytiksliai nustatė, kad dempingo skirtumas buvo „apie 13 %“. Tada Taryba išnagrinėjo įvairius ieškovių argumentus dėl jų nurodyto aplinkybių pasikeitimo ilgalaikiškumo. Tai išnagrinėjusi, ginčijamo reglamento 54 konstatuojamojoje dalyje, kuri priklauso 2.5 skirsniui „Išvada: nepakanka įrodymų, kad pasikeitusių aplinkybių pobūdis yra ilgalaikis“, ji nusprendė, kad nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių galimą nagrinėjamų aplinkybių pasikeitimą, todėl šiame etape būtų per daug anksti ir nepagrįsta sumažinti galiojančius muitus. Kaip matyti iš ginčijamo reglamento 38 ir 40 konstatuojamųjų dalių, be minėtos išvados, Taryba aiškiai išdėstė, kad, nepaisant dempingo skirtumo dydžio peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, „bet kokiu atveju“ nėra pakankamai įrodymų, kad būtų galima tvirtinti, jog šį skirtumą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu atitinkanti suma buvo ilgalaikė. Todėl Taryba ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje nusprendė, kad nereikia keisti pirminiame reglamente nustatytų antidempingo muitų.
15 Tuo pat metu kaip ir prašymas dėl tarpinės peržiūros buvo pateikti RFAI prašymai grąžinti sumokėtus antidempingo muitus pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalį. Prašymai grąžinti muitus apėmė laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. Komisija tiriamąjį laikotarpį, dėl kurio buvo pateikti prašymai dėl grąžinimo, padalijo į dvi dalis: laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. (toliau – PE1) ir laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. (toliau – PE2), nes PE2 sutapo su peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.
16 2011 m. lapkričio 9 d. Komisija pranešė ieškovėms apie savo išvadas dėl prašymų grąžinti muitus už PE1. Dėl PE2 Komisija ieškovėms nurodė, kad visa informacija pateikta atliekant tarpinę peržiūrą parengtame bendros informacijos dokumente.
17 2012 m. sausio 26 d. elektroniniu laišku ieškovės paprašė pateikti ginčijamame reglamente nurodyto dempingo skirtumo apskaičiavimą. Tos pačios dienos elektroniniu laišku Komisija atsakė, kad šio apskaičiavimo detales ji pateiks atsakydama į prašymą dėl muitų grąžinimo už PE2.
18 Atlikusi tyrimą dėl muitų grąžinimo 2012 m. birželio 6 d. Komisija pateikė ieškovėms galutinės informacijos dokumentą, kuriame, be kita ko, pateiktas dempingo skirtumo per PE2 apskaičiavimas.
Procesas ir šalių reikalavimai
19 2012 m. balandžio 10 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai ieškovės pateikė šį ieškinį.
20 Atitinkamai 2012 m. birželio 1 d. ir liepos 18 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktais aktais Komisija ir Euroalliages paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Tarybos reikalavimų.
21 Bendrojo Teismo kanceliarijai 2012 m. rugpjūčio 6 d. ir rugsėjo 21 d. bei 2014 m. kovo 1 d. pateiktais aktais ieškovės paprašė, kad pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 2 dalį tam tikra ieškinyje, gynybos dokumentuose, atsiliepime į ieškinį ir Komisijos pastabose esanti konfidenciali informacija nebūtų pateikta Euroalliages. Susirašinėjimo su šia šalimi tikslais ieškovės, Taryba ir Komisija pateikė nekonfidencialią aptariamų procesinių dokumentų versiją.
22 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Bendrojo Teismo ketvirtosios kolegijos pirmininkas patenkino Komisijos ir Euroalliages prašymus leisti įstoti į bylą.
23 Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į antrąją kolegiją, todėl ši byla buvo paskirta šiai kolegijai.
24 Taikant proceso organizavimo priemones Komisijos paprašyta pateikti vieną dokumentą. Šis prašymas įvykdytas per nustatytą terminą.
25 2014 m. kovo 28 d. posėdyje išklausyti šalių pasisakymai ir jų atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.
26 Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą reglamentą, kiek jis su jomis susijęs,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
27 Taryba Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
28 Komisija Bendrojo Teismo prašo atmesti ieškinį.
29 Euroalliages Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškovių nurodytus pagrindus,
– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
30 Grįsdamos prašymą dėl panaikinimo ieškovės nurodo tris ieškinio pagrindus.
31 Nurodydamos pirmąjį ieškinio pagrindą ieškovės tvirtina, kad Komisija ir Taryba (toliau – institucijos), pirma, pažeidė pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį, aiškinamą atsižvelgiant į to paties reglamento 2 straipsnio 12 dalies pirmą sakinį, antra, padarė teisės klaidą ir viršijo savo diskreciją taikydamos pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį ir, trečia, pažeidė ieškovių teisę į gynybą. Iš esmės jos tvirtina, kad Taryba ginčijamame reglamente tiksliai neapskaičiavo dempingo skirtumo.
32 Nurodydamos antrąjį ieškinio pagrindą ieškovės tvirtina, kad institucijos padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai atlikdamos peržiūrą apskaičiavo eksporto kainą, kad nustatytų dempingo skirtumą.
33 Nurodydamos trečiąjį ieškinio pagrindą ieškovės remiasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies pažeidimu ir akivaizdžia vertinimo klaida. Iš esmės jos ginčija institucijų išvadą, kad grindžiant prašymą dėl tarpinės peržiūros nurodytas aplinkybių pasikeitimas nebuvo ilgalaikis.
34 Pirmiausia Bendrasis Teismas mano, kad būtina nustatyti sąlygas, pagal kurias reikia nagrinėti tris ieškovių nurodytus ieškinio pagrindus. Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad ginčijamas reglamentas buvo priimtas atlikus tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento, kurio nuostatų tikslas yra nustatyti tokios peržiūros pradėjimo sąlygas ir pagrindinius tikslus, 11 straipsnio 3 dalį (2009 m. lapkričio 17 d. Sprendimo MTZ Polyfilms / Taryba, T‑143/06, Rink., EU:T:2009:441, 40 punktas).
35 Šiuo klausimu visų pirma reikia priminti, kad pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą būtinybė toliau taikyti priemones gali būti peržiūrima bet kurio eksportuotojo, importuotojo ar Bendrijos gamintojo prašymu, kuriame pateikiama pakankamai įrodymų, jog tokia tarpinė peržiūra būtina. Nagrinėjamu atveju tokį prašymą kaip eksportuotojos pateikė ieškovės. Be to, šalys neginčija, kad minėtas prašymas buvo susijęs tik su dempingu.
36 Iš pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies antros pastraipos nuostatų taip pat matyti, kad kai prašymą pateikia eksportuotojas ar importuotojas ir kai šis prašymas susijęs tik su dempingu, norint, kad tarpinė peržiūra būtų pradėta, minėtame prašyme turi būti pateikta pakankamai įrodymų, kad dempingui kompensuoti nėra būtina toliau taikyti tą priemonę.
37 Galiausiai iš teismų praktikos matyti, kad nagrinėdama prašymą dėl peržiūros, susijusį tik su dempingu, pagal minėtas nuostatas Taryba gali konstatuoti didelį su dempingu susijusių aplinkybių pasikeitimą, o patvirtinusi šių pasikeitimų ilgalaikiškumą, turi teisę nuspręsti, kad reikia pakeisti taikomą antidempingo muitą (34 punkte minėto Sprendimo MTZ Polyfilms / Taryba, EU:T:2009:441, 41 punktas).
38 Atsižvelgiant į šio sprendimo 34–37 punktus reikia pirmiausia išnagrinėti pirmąjį ir trečiąjį ieškinio pagrindus, kuriais Taryba iš esmės kaltinama pažeidusi, pirma, pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, antra, šio reglamento 11 straipsnio 9 dalies nuostatas, aiškinamas atsižvelgiant į to paties reglamento 2 straipsnio 12 dalį, ir, trečia, ieškovių teisę į gynybą. Tada reikės išnagrinėti antrąjį ieškinio pagrindą, susijusį su eksporto kainos apskaičiavimu nustatant dempingo skirtumą, ir jį reikės nagrinėti atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl pirmojo ir trečiojo ieškinio pagrindų analizės.
Dėl kartu nagrinėjamų pirmojo ir trečiojo ieškinio pagrindų, susijusių su pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 9 dalies, aiškinamos atsižvelgiant į to paties reglamento 2 straipsnio 12 dalį, ir teisės į gynybą pažeidimu
39 Nurodydamos pirmąjį ir trečiąjį ieškinio pagrindus, nagrinėjamus kartu, ieškovės tvirtina, kad pažeista, pirma, pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalis, antra, pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalis, aiškinama atsižvelgiant į to paties reglamento 2 straipsnio 12 dalį, ir, trečia, jų teisė į gynybą.
Dėl pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies pažeidimo
40 Grįsdamos pirmąjį ir trečiąjį ieškinio pagrindus ieškovės remiasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies pažeidimu. Iš esmės jos nurodo du kaltinimus, susijusius, pirma, su aplinkybe, kad institucijos padarė teisės klaidą dėl savo diskrecijos pagal minėtą straipsnį apimties, ir, antra, su aplinkybe, kad institucijos padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai nustatydamos dempingo skirtumą nusprendė, jog aplinkybių pasikeitimas nebuvo ilgalaikis.
– Dėl pirmojo kaltinimo, nurodyto pateikiant pirmąjį ieškinio pagrindą, susijusio su institucijų padaryta teisės klaida dėl savo diskrecijos pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį apimties
41 Ieškovės iš esmės tvirtina, kad institucijos atsisakydamos tiksliai apskaičiuoti dempingo skirtumą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį, nes aplinkybių pasikeitimas, kuriuo rėmėsi ieškovės, nebuvo ilgalaikis, padarė teisės klaidą ir viršijo diskrecijos vertinti pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį ribas.
42 Taryba ir Komisija ginčija ieškovių argumentus.
43 Pirma, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 34–37 punktuose, iš pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies antros ir trečios pastraipų matyti, kad tarpinės peržiūros tikslas yra patikrinti, ar reikia toliau taikyti antidempingo priemones, todėl, kai eksportuotojo prašymas dėl peržiūros susijęs tik su dempingu, institucijos turi įvertinti, pirma, poreikį toliau taikyti nustatytas priemones, o tam jos turi konstatuoti ne tik didelį su dempingu susijusių aplinkybių pasikeitimą, bet ir šio pasikeitimo ilgalaikiškumą (šiuo klausimu žr. 34 punkte minėto Sprendimo MTZ Polyfilms / Taryba, EU:T:2009:441, 41 punktą). Tik įvertinus poreikį ir toliau taikyti esamas priemones ir jei institucijos nusprendžia, kad reikia pakeisti esamas priemones, jos nustatydamos šias naujas priemones yra saistomos pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalies, kuri joms aiškiai suteikia teisę ir pareigą taikyti iš principo tą patį metodą, kuris buvo naudotas per pirminį tyrimą, kurį atlikus buvo nustatytas antidempingo muitas (34 punkte minėto Sprendimo MTZ Polyfilms / Taryba, EU:T:2009:441, 49 punktas).
44 Antra, pagal nusistovėjusią teismų praktiką, be to, kaip nurodyta ginčijamo reglamento 11 konstatuojamojoje dalyje, bendros prekybos politikos srityje, ypač kiek tai susiję su prekybos apsaugos priemonėmis, institucijos dėl ekonominių, politinių ir teisinių aplinkybių, kurias jos privalo išnagrinėti, sudėtingumo turi didelę diskreciją. Vykdant tokios diskrecijos teisminę kontrolę reikia tik patikrinti, ar buvo laikytasi procedūros taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytas pasirinkimas, ar nepadaryta akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes ir ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais (2012 m. vasario 16 d. Sprendimo Taryba ir Komisija / Interpipe Niko Tube ir Interpipe NTRP, C‑191/09 P ir C‑200/09 P, EU:C:2012:78 63 punktas; šiuo klausimu žr. 2007 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Ikea Wholesale, C‑351/04, Rink., EU:C:2007:547, 40 ir 41 punktus).
45 Šie argumentai taikytini, be kita ko, vertinimams, kuriuos institucijos atlieka per peržiūros procedūras. Kalbant apie tarpinę peržiūrą pagal šio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, pasakytina, kad Komisija gali, be kita ko, išnagrinėti, ar su dempingu ir žala susijusios aplinkybės labai pasikeitė ir ar taikomomis priemonėmis pasiekta norimų rezultatų ir pašalinta anksčiau nustatyta žala, kad galėtų pasiūlyti panaikinti, pakeisti ar palikti galioti atlikus pradinį tyrimą nustatytą antidempingo muitą.
46 Trečia, reikia pažymėti, kad pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalyje nenumatyti konkretūs metodai ar priemonės, kurias kompetentingos institucijos privalėtų naudoti tam, kad atliktų šioje nuostatoje numatytus vertinimus. Remiantis šio reglamento 11 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos formuluote, nustatant, ar dempingo ir žalos aplinkybės smarkiai pakito, atsižvelgiama tik „į visus svarbius ir tinkamai dokumentais pagrįstus įrodymus“.
47 Ketvirta, reikia pažymėti, kad kontrolė, kurią Komisija privalo atlikti dėl šio aspekto, lemia tai, kad ji turės atlikti ne tik padėties raidos retrospektyviąją analizę pradėdama nuo pradinio galutinės priemonės nustatymo, kad įvertintų, ar reikia palikti ją galioti, ar pakeisti, kad būtų pašalintas žalą darantis dempingas, bet ir padėties galimos raidos perspektyvų analizę pradėdama nuo per peržiūros procedūrą priimtos priemonės priėmimo, kad galėtų įvertinti galimą galutinės priemonės panaikinimo ar pakeitimo įtaką.
48 Dėl dempingo iš pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies antros pastraipos nuostatų, būtent iš žodžių junginio „toliau taikyti“, matyti, kad atlikdama perspektyvų analizę atitinkama institucija, atsižvelgdama į prašymą dėl peržiūros pateikusio asmens nurodytus įrodymus, turi patikrinti, ar dempingas vėl neatsiras arba nepadidės ateityje ir ar todėl nėra būtinos priemonės jam neutralizuoti. Kitaip tariant, kaip nurodyta šio sprendimo 36 punkte, per tarpinę peržiūrą dėl dempingo pareiškėjas turi įrodyti, kad aplinkybių, dėl kurių atsirado dempingas, pasikeitimas yra ilgalaikis.
49 Todėl dėl su dempingu susijusio prašymo atlikti tarpinę peržiūrą reikia atlikti tiek retrospektyviąją, tiek perspektyvų analizę; abi šios analizės turi patvirtinti, kad nebūtina toliau taikyti galiojančios priemonės. Kaip matyti iš šio sprendimo 43 punkte pateiktų vertinimų, būtinybė peržiūrėti galiojančią priemonę atsiranda konstatavus, kad, pirma, su dempingu susijusios aplinkybės labai pasikeitė ir, antra, šis pasikeitimas yra ilgalaikis. Todėl tam, kad institucijos galėtų nuspręsti, jog reikia ir toliau taikyti galiojančią priemonę, pakanka, kad bent viena iš minėtų kumuliacinių sąlygų nebūtų tenkinama.
50 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies antroje ir trečioje pastraipose nėra nuorodų, kokia tvarka reikia atlikti minėtas dvi analizes. Iš teismų praktikos matyti, kad pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies veiksmingumą iš esmės užtikrina tai, kad institucijos turi didelę diskreciją, įskaitant ir galimybę vertinti atitinkamų eksportuotojų kainų politiką, atlikdamos perspektyvų analizę (34 punkte minėto Sprendimo MTZ Polyfilms / Taryba, EU:T:2009:441, 48 punktas). Iš to matyti, kad jei perspektyvų analizė neįrodo, kad reikia toliau taikyti priemones, institucijoms nereikia atlikti išsamios retrospektyviosios analizės, todėl, kalbant apie dempingą, tiksliai apskaičiuoti dempingo skirtumo.
51 Iš šio sprendimo 43–50 punktuose pateiktų vertinimų matyti, kad, atsižvelgiant į didelę institucijų diskreciją atliekant tarpinę peržiūrą tik dėl dempingo pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, jos gali, jei mano esant reikalinga, pradėti perspektyvų analizę ir, jei jos nuspręstų, kad aplinkybių pasikeitimas, kuriuo remiasi prašymą dėl peržiūros pateikęs asmuo ir dėl kurio sumažėjo ar išnyko per pirminį tyrimą nustatytas dempingas, nėra ilgalaikis, per peržiūros procedūrą atsisakyti tiksliai apskaičiuoti dempingo skirtumą.
52 Nagrinėjamu atveju, kaip tai matyti iš ginčijamo reglamento 11 konstatuojamosios dalies, būtent atlikdamos šią perspektyvų analizę institucijos išnagrinėjo ieškovių argumentus, kuriais šios siekė įrodyti, jog, atsižvelgiant į aplinkybių pasikeitimo, kuriuo jos remiasi ir kuris susijęs tik su dempingu, ilgalaikiškumą, galiojančią priemonę reikėtų sumažinti ar iš viso panaikinti.
53 Atsižvelgiant į didelę institucijų diskreciją vertinant prašymus dėl šioje byloje nagrinėjamos priemonės tarpinės peržiūros, reikia konstatuoti, kad jos taip pat galėjo atlikti minėto prašymo perspektyvų analizę, o kadangi minėtas prašymas susijęs tik su dempingu, įvertinti, ar nurodomas aplinkybių dėl dempingo pasikeitimas yra ilgalaikis. Kadangi, kaip matyti iš ginčijamo reglamento 54 konstatuojamosios dalies, institucijos nusprendė, jog nurodomas tik su dempingu susijęs aplinkybių pasikeitimas nebuvo ilgalaikis, jos nepadarė teisės klaidos ir neperžengė savo diskrecijos ribų pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, kai iš anksto tiksliai neapskaičiavusios dempingo skirtumo konstatavo, kad nagrinėjamos priemonės turi būti taikomos toliau.
54 Šios išvados negalima paneigti ieškovės argumentais.
55 Pirma, kalbant apie ieškovių argumentus, susijusius su tarpinės peržiūros etapais, pažymėtina, kad jos tvirtina, jog yra du pagrindiniai etapai, kurie turi eiti konkrečia tvarka: pirmiausia, norint nustatyti aplinkybių pasikeitimą, reikia labai tiksliai apskaičiuoti naują dempingo skirtumą, tada reikia įvertinti pasikeitimų ilgalaikiškumą. Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad minėtus argumentus tiesiogiai paneigia šio sprendimo 43–50 punktuose pateikti vertinimai ir 51 punkte pateikta išvada, todėl ieškovių argumentus reikia atmesti kaip nepagrįstus.
56 Antra, dėl argumento, kad institucijos nesilaikė pareigos išnagrinėti būtinybę pakeisti galiojančios priemonės dydį, nes neatsižvelgė į aplinkybę, kad, net jei dempingas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu egzistavo, jis buvo mažesnis, reikia konstatuoti, kad šį argumentą tiesiogiai paneigia šio sprendimo 35 ir 43 punktuose pateikti vertinimai. Iš tikrųjų, pirma, tarpinės peržiūros tikslas yra patikrinti, ar reikia toliau taikyti antidempingo priemones, ir, antra, jei priimamas sprendimas pakeisti iš pradžių nustatytą antidempingo muitą, laikantis minėtos peržiūros reikalaujama, kad remiantis prašymą dėl peržiūros pateikusio asmens nurodytais įrodymais būtų konstatuotas ne tik didelis su dempingu susijęs aplinkybių pasikeitimas, bet ir tai, kad šis pasikeitimas yra ilgalaikis. Tačiau šioje byloje, kadangi institucijos nustatė, jog tokio ilgalaikiškumo nėra, to, kad dempingas, kaip nurodo ieškovės, peržiūros laikotarpiu buvo mažesnis nei nustatytas per pirminį tyrimą, nepakanka galiojančios priemonės sumažinimui pagrįsti.
57 Trečia, turi būti atmesti ir ieškovių argumentai, susiję su 34 punkte minėtu Sprendimu MTZ Polyfilms / Taryba (EU:T:2009:441), t. y. kad, pirma, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalies ir 2 straipsnio nuostatas minėto sprendimo 49 punktas negali būti aiškinamas kaip leidžiantis institucijoms tiksliai neskaičiuoti dempingo skirtumo, kai jos konstatuoja, jog aplinkybių pasikeitimas nėra ilgalaikis, ir, antra, institucijų išvados, grindžiamos tokiu aiškinimu, dažnai nėra nei nešališkos, nei objektyvios.
58 Šiuos argumentus tiesiogiai paneigia šio sprendimo 51 punkte pateikta išvada.
59 Be to, nei savo procesiniuose dokumentuose, nei per posėdį, atsakydamos į Bendrojo Teismo pateiktą klausimą, ieškovės nepaaiškino, kodėl jos mano, kad 34 punkte minėto Sprendimo MTZ Polyfilms / Taryba (EU:T:2009:441) 49 punkto aiškinimas, kuris nurodytas šio sprendimo 57 punkte ir kurį jos ginčija, lemtų objektyvumo ir nešališkumo trūkumą atliekant būsimas peržiūras. Bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad toks argumentas turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Iš tikrųjų reikia priminti, kad peržiūra iš principo skiriasi nuo pirminio tyrimo, kurį reglamentuoja kitos pagrindinio reglamento nuostatos (šiuo klausimu žr. 2005 m. sausio 27 d. Sprendimo Europe Chemi-Con (Deutschland) / Taryba, C‑422/02 P, Rink., EU:C:2005:56, 49 punktą ir 2010 m. vasario 11 d. Sprendimo Hoesch Metals and Alloys, C‑373/08, Rink., EU:C:2010:68, 65 punktą), o Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad kai kurios iš šių nuostatų neturi būti taikomos peržiūrai, atsižvelgiant į sistemos bendrą turinį ir tikslą (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Hoesch Metals and Alloys, EU:C:2010:68, 77 punktą).
60 Iš tiesų šios dvi procedūros objektyviai skiriasi tuo, kad importui, dėl kurio atliekama peržiūra, jau buvo nustatytos galutinės antidempingo priemonės ir dėl jo iš principo pateikta pakankamai įrodymų, kad būtų nustatyta, jog panaikinus šias priemones greičiausiai būtų sudarytos palankios sąlygos tęstis ar vėl atsirasti dempingui ir žalai. Tačiau kai importui taikomas pradinis tyrimas, jo konkretus tikslas yra nustatyti skundžiamą dempingą, jo mastą ir poveikį (59 punkte minėto Sprendimo Europe Chemi-Con (Deutschland) / Taryba, EU:C:2005:56, 50 punktas).
61 Todėl atsižvelgiant į pirminio tyrimo ir peržiūros skirtumus negalima kaltinti institucijų buvus nepakankamai objektyvias ir nešališkas, kai pradėdamos tarpinę peržiūrą jos atliko perspektyvų analizę.
62 Ketvirta, dėl argumento, kad institucijų išvados, susijusios su ieškovių prašymu peržiūrėti priemones, neatitinka pagrindinio reglamento 11 straipsnio 1 dalies tikslų, reikia pažymėti, kad pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies nuostatų, kaip jos išaiškintos šio sprendimo 43–50 punktuose, taikymas nedaro jokios neigiamos įtakos siekiant minėtų tikslų.
63 Iš tikrųjų pagrindinio reglamento 11 straipsnio 1 dalis skirta tam, kad antidempingo priemonė galiotų tik tiek, kiek ji būtina dempingui panaikinti. Kalbant apie to paties reglamento 11 straipsnio 3 dalį, kaip nurodyta šio sprendimo 43 punkte, jos tikslas – patikrinti poreikį toliau taikyti antidempingo priemones. Todėl reikia pripažinti, kad šioje byloje konstatavusios, jog aplinkybių pasikeitimas nėra ilgalaikis, institucijos nepažeisdamos pagrindinio reglamento 11 straipsnio 1 dalimi siekiamo tikslo galėjo nuspręsti, kad būtina ir toliau taikyti galiojančią priemonę.
64 Penkta, argumentas, susijęs su aplinkybe, kad išvados dėl dempingo ginčijamame reglamente buvo išdėstytos skyriuje, kuriame buvo nagrinėjamas „aplinkybių pasikeitimo ilgalaikis pobūdis“, turi būti atmestas. Iš tikrųjų toks argumentas yra nereikšmingas įrodinėjant teisės klaidą ar aplinkybę, kad institucijos peržengė savo diskrecijos ribas. Tai ypač taikytina nagrinėjamu atveju, kai akivaizdu, jog Taryba tiksliai neskaičiavo dempingo skirtumo, nes, kaip nurodyta šio sprendimo 53 punkte, manė, jog nurodomas aplinkybių pasikeitimas, susijęs su dempingu, nebuvo ilgalaikis.
65 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmą kaltinimą, nurodytą pateikiant pirmąjį ieškinio pagrindą, reikia atmesti kaip nepagrįstą.
– Dėl antro kaltinimo, nurodyto pateikiant trečiąjį ieškinio pagrindą, susijusio su akivaizdžia vertinimo klaida, nes institucijos dėl dempingo skirtumo nusprendė, kad aplinkybių pasikeitimas nebuvo ilgalaikis
66 Visų pirma ieškovės mano, kad institucijos turėjo atsižvelgti į keturis jų patektus įrodymus dėl aplinkybių pasikeitimo ilgalaikiškumo: pirma, išvadas, pateiktas pasibaigus grąžinimo procedūrai dėl PE1, kuriomis remiantis ieškovių dempingo skirtumas buvo lygus nuliui, antra, aplinkybę, kad vidutinės svertinės eksporto kainos visiškai atitiko atlikus pirminį tyrimą nustatytą 22,7 % antidempingo muitą, trečia, aplinkybę, kad eksporto kainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo gerokai didesnės nei pirminio tyrimo laikotarpiu, ketvirta, aplinkybę, kad dempingo skirtumas buvo labai sumažėjęs, nes, kaip nurodyta ginčijamo reglamento 38 konstatuojamojoje dalyje, jis sudarė „apie 13 %“ ar net, jei Bendrasis Teismas konstatuotų akivaizdžią vertinimo klaidą apskaičiuojant eksporto kainą, kaip nurodyta išdėstant antrąjį ieškinio pagrindą, mažiau nei 10 %.
67 Be to, ieškovės tvirtina, kad ginčijamo reglamento 42 konstatuojamojoje dalyje padaryta akivaizdi vertinimo klaida. Jų nuomone, institucijos minėtoje dalyje konstatavo didelį eksporto kainų nestabilumą, ir tai joms neleido nustatyti aplinkybių pasikeitimo ilgalaikiškumo. Vis dėlto šis nestabilumas nesutrukdė institucijoms nuspręsti, kad, pirma, nebuvo dempingo PE1 laikotarpiu ir, antra, eksporto kainos PE2 laikotarpiu buvo gerokai didesnės nei nustatytos per pirminį tyrimą.
68 Taryba ir Komisija ginčija ieškovių argumentus.
69 Konkrečiai kalbant apie dempingo perspektyvų analizę, kaip matyti iš šio sprendimo 46 punkte pateiktų išvadų, nesant institucijoms privalomo metodo ar specialių būdų, pagal kuriuos turėtų būti atliekami pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalyje numatyti patikrinimai, minėtos institucijos šiuo tarpinės peržiūros prašymo nagrinėjimo etapu, per kurį stengiamasi nustatyti, ar reikia pakeisti antidempingo muitą, turi atsižvelgti į „visus svarbius ir tinkamai dokumentais pagrįstus įrodymus“. Todėl institucijos turi priimti sprendimą tik dėl visų grindžiant prašymą dėl peržiūros pareiškėjo pateiktų reikšmingų aplinkybių pasikeitimo ilgalaikiškumo, kuriuo jis remiasi, įrodymų.
70 Nagrinėjamu atveju reikia priminti, kad prašyme dėl tarpinės peržiūros ieškovės nurodė, jog dėl pasikeitusių aplinkybių dempingo skirtumo tariamas sumažėjimas buvo ilgalaikis dėl keturių priežasčių, kurias Komisija atmetė atlikusi ginčijamo reglamento 41–53 konstatuojamosiose dalyse nurodytą analizę.
71 Šiuo klausimu, pirma, ieškovės tvirtina, kad po pirminio tyrimo pasikeitė jų pardavimo struktūra. Iš tikrųjų importas į Sąjungą buvo patikėtas Šveicarijos padaliniui RFAI, be to, ši nauja pardavimo struktūra buvo susijusi su ėjimu į naujas augančias rinkas. Ieškovės tvirtino, kad šis struktūrinis pasikeitimas lėmė ferosilicio eksporto kainų didėjimą visose eksporto rinkose, įskaitant ir Sąjungos rinką. Vis dėlto ginčijamo reglamento 42 ir 43 konstatuojamosiose dalyse Taryba nusprendė, kad ieškovės nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių ryšį tarp naujos įmonės struktūros, ėjimo į naujas augančias rinkas ir kainų Sąjungos rinkoje didėjimo. Atvirkščiai, Tarybos nuomone, atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad eksporto kainos buvo itin nestabilios tiek peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, tiek PE1 laikotarpiu ir kad jos atitiko kainas pasaulinėje rinkoje. Todėl Taryba nusprendė, kad ieškovės nepateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti ne tik kad dėl šio struktūrinio pasikeitimo tariamai pakilo kainos rinkoje, bet ir kad minėtas kainų pakilimas ateityje gali likti panašaus lygio.
72 Antra, ieškovės tvirtina, kad eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainos buvo panašios ar net didesnės už jų pardavimo kainas Sąjungoje ir kad siekiant šių rinkų aprūpinimo buvo daromos didelės investicijos. Taigi antidempingo priemonių sumažinimas ar panaikinimas neskatintų jų didinti eksporto į Sąjungą ar mažinti kainų. Jos taip pat tvirtina, kad naujų galimybių atsiveria ne Sąjungos, o kitose rinkose. Vis dėlto ginčijamo reglamento 45 ir 46 konstatuojamosiose dalyse Taryba visų pirma nusprendė, kad kadangi per peržiūros tiriamąjį laikotarpį vis dar buvo vykdomas dempingas, o Sąjungos rinka išliko viena iš tradicinių ieškovių rinkų, pastarosios nepateikė jokių reikšmingų įrodymų, patvirtinančių jų teiginius dėl jų strategijos, susijusios su trečiųjų šalių rinkomis, ir kad eksporto kainos tarptautinėje rinkoje buvo nestabilios, todėl nebuvo galima kalbėti apie galiojančių priemonių panaikinimą ar sumažinimą.
73 Trečia, ieškovės nurodė, kad Rusijos vidaus rinka liko viena iš pagrindinių rinkų ir kad panašių prekių paklausa Rusijoje turėtų augti. Vis dėlto ginčijamo reglamento 48 ir 50 konstatuojamosiose dalyse Taryba visų pirma nusprendė, jog net pripažinus, kad šie tvirtinimai pagrįsti, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ieškovių dempingo skirtumas buvo didelis, o kainos nestabilios, be to, ieškovių Sąjungoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu parduotas kiekis neleido manyti, kad jos pasitraukė iš šios rinkos ar kad jos planavo tai padaryti artimoje ateityje. Tada Taryba nurodė, kad ieškovės nepateikė jokių lemiamų duomenų, pagrindžiančių tvirtinimą, kad, pirma, atitinkamos prekės pasiūla galėjo augti ir, antra, grupės, kuriai priklausė ieškovės, eksporto kaina turėtų augti gerokai greičiau nei gamybos kaštai.
74 Ketvirta, ieškovės galiausiai tvirtino, kad jau keletą metų jos dirbo visu pajėgumu ir neketino didinti ferosilicio gamybos pajėgumų, ir nėra požymių, leidžiančių manyti priešingai. Vis dėlto ginčijamo sprendimo 52 ir 53 konstatuojamosiose dalyse Taryba iš esmės nusprendė, kad šiuos tvirtinimus paneigia tam tikra institucijų surinkta informacija. Pirma, institucijos konstatavo didelį ieškovių pajėgumų atnaujinimą po 2009 m. finansų krizės, palyginti su 2007 m., ir, antra, ieškovės pačios pranešė apie minėtą pajėgumų padidinimą nuo 10 iki 20 %, palyginti su laikotarpiu iki 2009 m. finansų krizės. Atsakydama į ieškovių argumentą, kad jos pasirengė 2009 m finansų krizei ir dėl to sumažino savo gamybos pajėgumus, Taryba nurodė, kad 2009 m. finansų krizė negalėjo turėti pasekmių ieškovių gamybai nuo 2007 m.
75 Atlikusi keturių priežasčių, kurias ieškovės nurodė siekdamos įrodyti aplinkybių pasikeitimo ilgalaikiškumą, analizę, Taryba ginčijamo reglamento 54 konstatuojamojoje dalyje padarė išvadą, kad nėra pakankamai įrodymų, jog galimas aplinkybių pasikeitimas, susijęs su ieškovių kainų politika, yra ilgalaikis. Todėl ji nusprendė, kad šiuo metu dar per anksti ir nepagrįsta sumažinti galiojantį muitą.
76 Dėl šio sprendimo 71–75 punktuose išdėstytų Tarybos išvadų, kad aplinkybių pasikeitimas, kuriuo remiasi ieškovės, nėra ilgalaikis, ieškovės, grįsdamos ieškinį, kaltina Komisiją, pirma, dėl to, kad ši vertindama jų nurodomo aplinkybių pasikeitimo ilgalaikiškumą neatsižvelgė į šio sprendimo 66 punkte nurodytus įrodymus.
77 Kaip matyti iš šio sprendimo 36 punkte pateiktų vertinimų, ieškovės turėjo pateikti pakankamai įrodymų, kad aplinkybių pasikeitimas, dėl kurio tariamai sumažėjo dempingas, buvo ilgalaikis. Tačiau reikia konstatuoti, kad nors į šio sprendimo 66 punkte nurodytus įrodymus gali būti atsižvelgta vertinant aplinkybių pasikeitimą, jie negali įrodyti nurodomo aplinkybių pasikeitimo ilgalaikiškumo. Iš tikrųjų nė vienas iš minėtų įrodymų, t. y. dempingo skirtumo, apskaičiuoto per procedūrą dėl grąžinimo PE1 laikotarpiu, dydis, eksporto kainų lygis, nustatytas atliekant peržiūrą, ir galiausiai apytikslis dempingo skirtumo apskaičiavimas atliekant peržiūrą, neleidžia nei įvertinti, nei a fortiori įrodyti, kad nurodytas aplinkybių pasikeitimas yra ilgalaikis. Todėl, nesant pakankamų minėto pasikeitimo ilgalaikiškumo įrodymų, ieškovės neįrodė, kad institucijos nepagrįstai nusprendė, jog nurodytas aplinkybių pasikeitimas nebuvo ilgalaikis, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Todėl pirmas argumentas, nurodytas grindžiant antrą kaltinimą, išdėstytą pateikiant trečiąjį ieškinio pagrindą, negali įrodyti, kad ginčijamo reglamento 41–53 konstatuojamosiose dalyse Tarybos pateiktoje perspektyvų analizėje, kurią atlikusi ji nusprendė, kad ieškovės nepateikė pakankamų nurodyto aplinkybių pasikeitimo ilgalaikiškumo įrodymų, yra padaryta akivaizdi vertinimo klaida. Todėl net nesant reikalo išsiaiškinti, ar Komisija atsižvelgė į minėtus įrodymus, minėtas argumentas turi būti atmestas.
78 Antra, ieškovės tvirtina, kad ginčijamo reglamento 42 konstatuojamojoje dalyje, susijusioje su institucijų išvadomis apie kainų nestabilumą kalbant apie nurodomo aplinkybių pasikeitimo ilgalaikiškumą, padaryta akivaizdi vertinimo klaida. Šiuo klausimu reikia konstatuoti, jog įrodinėjant tokią klaidą ieškovių nurodyti argumentai, t. y. kad minėtas nestabilumas netrukdė institucijoms nuspręsti, pirma, jog PE1 laikotarpiu nebuvo dempingo ir, antra, eksporto kainos PE2 laikotarpiu buvo gerokai didesnės nei nustatytos per pirminį tyrimą, yra nereikšmingi vertinant ir a fortiori įrodinėjant aplinkybių pasikeitimo, nurodyto atliekant tarpinę peržiūrą, ilgalaikiškumą.
79 Iš tikrųjų, pirma, pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta procedūra dėl grąžinimo leidžia prašyti grąžinti jau sumokėtus muitus, jei įrodoma, kad dempingo, kuriuo remiantis buvo sumokėti muitai, skirtumo nebeliko ar jis sumažėjo ir tapo mažesnis už taikomą muitą. Taigi ši procedūra yra grynai retrospektyvaus pobūdžio, nes taikoma tik situacijoms, kai antidempingo muitas sumokėtas, nors nagrinėjamo importo atveju dempingo nebuvo arba jis buvo minimalus. Todėl, šioje byloje ieškovėms nepateikus papildomų įrodymų, institucijų išvados dėl prašymų grąžinti muitus už PE1 negali daryti įtakos vertinimui dėl nurodomo aplinkybių pasikeitimo ilgalaikiškumo nagrinėjant prašymą dėl tarpinės peržiūros.
80 Antra, reikia pažymėti, kad, kalbant apie PE2, kuris sutampa su peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, ginčijamo reglamento 42 ir 43 konstatuojamosiose dalyse institucijos ne tik konstatavo, jog eksporto kainos buvo gerokai didesnės šiuo laikotarpiu nei nustatytos per pirminį tyrimą, bet taip pat aiškiai pridūrė, kad, nepaisant šio didesnio kainų lygio, jos vis dėlto buvo „itin nestabilios“, todėl nebuvo galima nuspręsti, kad „ateityje <...> eksporto į ES kainos bus didelės ir dėl to nebus vykdomas dempingas“. Todėl nesant įrodymų, galinčių patvirtinti, kad, nepaisant eksporto kainų itin didelio nestabilumo, nurodomas aplinkybių pasikeitimas buvo ilgalaikis, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, ieškovės nepagrįstai kaltina institucijas dėl jų sprendimo, kad minėtas aplinkybių pasikeitimas nebuvo ilgalaikis. Šis argumentas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
81 Kadangi argumentai, nurodyti grindžiant antrąjį kaltinimą, išdėstytą pateikiant trečiąjį ieškinio pagrindą, atmestini, reikia atmesti ir visą šį kaltinimą.
82 Atsižvelgiant į šio sprendimo 65 ir 81 punktuose pateiktas išvadas, kaip nepagrįstus reikia atmesti pirmąjį ir trečiąjį ieškinio pagrindus, kiek juose ieškovės nurodo pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies pažeidimą.
Dėl pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalies, aiškinamos atsižvelgiant į to paties reglamento 2 straipsnio 12 dalį, pažeidimo
83 Nurodydamos pirmąjį ieškinio pagrindą ieškovės tvirtina, kad neapskaičiavusios tikslaus dempingo skirtumo institucijos pažeidė pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį, aiškinamą atsižvelgiant į to paties reglamento 2 straipsnio 12 dalies pirmą sakinį.
84 Šiuo klausimu jos paaiškina, kad, pirma, pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalyje daroma nuoroda į to paties reglamento 2 straipsnio 12 dalį, kurios pirmame sakinyje įtvirtinta imperatyvi norma, apibrėžianti dempingo skirtumą. Antra, jos tvirtina, jog ginčijamame reglamente, užuot tiksliai nustačiusios dempingo skirtumą, institucijos daugiausia dėmesio skyrė klausimui, ar ieškovės ir toliau parduoda savo produktus dempingo kaina. Trečia, institucijos nemėgino įrodyti aplinkybių pasikeitimo, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalyje, kuris būtų joms leidęs taikyti siaurai aiškinamą normos išimtį, numatytą minėtame straipsnyje, pagal kurią institucijos privalo nustatyti dempingo skirtumą, žinoma, pripažindamos, kad šis nustatymas gali būti laikomas metodu, kaip jis suprantamas pagal minėtą nuostatą. Ketvirta, ginčijamo sprendimo 38 konstatuojamojoje dalyje institucijos nepagrįstai nurodė neprivalančios priimti galutinio sprendimo dėl dempingo skirtumo tinkamo apskaičiavimo metodo, t. y. nepagrįstai nepasirinko metodo, taikyto per pirminį tyrimą, arba naujo apskaičiavimo metodo, taikyto bendros informacijos dokumente, todėl pažeidė pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį.
85 Dublike ieškovės paaiškina, kad ilgalaikiškumo sąvoka nėra apibrėžta pagrindiniame reglamente, todėl ši sąvoka ir ja grindžiamos išvados negali turėti įtakos aiškių ir imperatyvių reikalavimų, kaip antai nurodytų pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalyje ir 2 straipsnio 12 dalyje, t. y. institucijų pareigos nustatyti dempingo skirtumą pasibaigus tarpinei peržiūrai, taikymui.
86 Taryba ir Komisija ginčija ieškovių argumentus.
87 Pirmiausia reikia pažymėti, kad ginčijamo reglamento 38 konstatuojamojoje dalyje Taryba nurodė, jog dėl būtinybės tiksliai apskaičiuoti dempingo skirtumą nebūtina priimti galutinės pozicijos. Taryba, be kita ko, nurodė, kad nėra pakankamai įrodymų, kad būtų galima tvirtinti, jog kalbant apie dempingo skirtumą aplinkybių pasikeitimas per peržiūros tiriamąjį laikotarpį buvo ilgalaikis.
88 Antra, iš tikrųjų ieškovės kelia klausimą, ar Tarybos požiūris ginčijamo reglamento 38 konstatuojamojoje dalyje yra pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalies, aiškinamos atsižvelgiant į to paties reglamento 2 straipsnio 12 dalį, pažeidimas. Todėl reikia nustatyti, ar minėtos nuostatos draudžia tokį elgesį, kuris, kaip nurodyta šio sprendimo 50 punkte, vis dėlto leidžiamas pagal to paties reglamento 11 straipsnio 3 dalį.
89 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalys susijusios su dempingo skirtumo apskaičiavimo metodu. Konkrečiai kalbant, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 12 dalimi, dempingo skirtumas yra eksporto kainos ir normaliosios vertės skirtumas.
90 Dėl santykio tarp pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies ir to paties reglamento 11 straipsnio 9 dalies pirmiausia reikia pažymėti, kad minėtose nuostatose nurodyti aplinkybių pasikeitimai skiriasi pagal tikslą. Aplinkybių pasikeitimas pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį susijęs su dempingu ir žala. Aplinkybių pasikeitimas, nurodytas pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalyje, susijęs su pagal to paties reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatas taikomais parametrais, kaip metodu, pasirinktu per pirminį tyrimą, pasibaigusį muito nustatymu, kad būtų galima apskaičiuoti dempingo skirtumą. Remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalies nuostatomis nustatytas aplinkybių pasikeitimas gali būti nulemtas per pirminį tyrimą naudoto parametro patikimumo praradimo.
91 Antra, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 43, 44 ir 50 punktuose, nagrinėdamos poreikį toliau taikyti esamas priemones institucijos turi didelę diskreciją, įskaitant ir galimybę atlikti perspektyvų analizę. Tik įvertinusios šį reikalingumą ir nusprendusios pakeisti esančias priemones, institucijos, įvesdamos naujas priemones, privalo laikytis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalies, suteikiančios kompetenciją ir aiškią pareigą taikyti minėto reglamento 2 straipsnyje įtvirtintą metodą.
92 Kaip matyti iš šio sprendimo 34 punkte minėto Sprendimo MTZ Polyfilms / Taryba (EU:T:2009:441) 49 punkto, aptarto šio sprendimo 43 punkte, pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalis taikoma, tik kai konstatuojamas ilgalaikis aplinkybių pasikeitimas pagal to paties reglamento 11 straipsnio 3 dalies nuostatas ir kai remiantis minėtomis nuostatomis nusprendžiama pakeisti galiojančias priemones ir reikia perskaičiuoti dempingo skirtumą. Tačiau kai institucijos nusprendžia, kad nėra ilgalaikio aplinkybių pasikeitimo, pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalis netaikoma. Kadangi šioje byloje institucijos nusprendė, kad ieškovių nurodomas aplinkybių pasikeitimas nėra ilgalaikis, minėta nuostata nėra taikoma ir bet kuriuo atveju jos nurodymas neleidžia paneigti Tarybos pozicijos, išdėstytos ginčijamo reglamento 38 konstatuojamojoje dalyje.
93 Todėl akivaizdu, jog ieškovės nepagrįstai kaltina institucijas dėl to, kad jos, pirma, atlikdamos tarpinę peržiūrą tiksliai nenustatė dempingo skirtumo ir, antra, nepasirinko vieno iš metodų – apskaičiavimo metodo, naudoto per pirminį tyrimą, arba metodo, naudoto bendros informacijos dokumente. Iš tikrųjų minėti argumentai grindžiami pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalies nuostatomis, o šios nuostatos netaikomos šioje byloje.
94 Be to, reikia konstatuoti, jog aplinkybė, kad ilgalaikiškumo sąvoka nėra aiškiai minima pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalyje, neturi reikšmės nagrinėjant klausimą, ar pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalis, aiškinama atsižvelgiant į to paties reglamento 2 straipsnio 12 dalį, nustato institucijoms pareigą atliekant tarpinę peržiūrą tiksliai apskaičiuoti dempingo skirtumą. Iš tikrųjų, kaip matyti iš pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies nuostatų išaiškinimo, aptarto šio sprendimo 43–50 punktuose, kalbant apie dempingą ši nuostata turi būti aiškinama kaip suteikianti institucijoms teisę atlikti tiek retrospektyviąją, tiek perspektyvų analizę. Kaip matyti iš šio sprendimo 50 ir 51 punktuose pateiktų vertinimų, jei atlikusios perspektyvų analizę institucijos nusprendžia, kad nėra ilgalaikio aplinkybių pasikeitimo, jos gali nenustatyti tikslaus dempingo skirtumo.
95 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia kaip nepagrįstą atmesti pirmąjį ieškinio pagrindą, kiek jame ieškovės nurodo pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalies, aiškinamos atsižvelgiant į to paties reglamento 2 straipsnio 12 dalį, pažeidimą.
Dėl teisės į gynybą pažeidimo
96 Ieškovės tvirtina, kad Taryba ir Komisija pažeidė jų teisę į gynybą, nes tuo metu, kai buvo pateiktas šis ieškinys, Komisija joms dar nebuvo pateikusi galutinio dempingo skirtumo apskaičiavimo, nors minėtas apskaičiavimas galėjo būti panaudotas kaip pagrindas išvadoms dėl dempingo tęsimosi ir buvimo ir dėl aplinkybių pasikeitimo ilgalaikiškumo, taip pat dalinės tarpinės peržiūros galutinėms išvadoms. Jos paaiškina, kad jei Komisija būtų joms pateikusi minėtą apskaičiavimą, jos būtų galėjusios geriau ginti savo teises dėl dempingo apskaičiavimo ir bendrų išvadų apie dempingą, įskaitant argumentą, susijusį su pirminiame tyrime naudotu apskaičiavimo metodu, o tai galėjo turėti didelę įtaką jų teisinei situacijai.
97 Taryba ginčija ieškovių argumentus.
98 Iš teismo praktikos matyti, kad teisės į gynybą užtikrinimo reikalavimai privalomi ne tik vykstant procedūroms, kurios gali baigtis sankcijų paskyrimu, bet ir vykstant tyrimo procedūroms prieš priimant reglamentus dėl antidempingo, kurie gali tiesiogiai ir konkrečiai paveikti atitinkamas įmones ir sukelti joms nepalankių padarinių (1991 m. birželio 27 d. Sprendimo Al-Jubail Fertilizer / Taryba, C‑49/88, Rink., EU:C:1991:276, 15 punktas). Suinteresuotosioms įmonėms turi būti suteikta galimybė per administracinę procedūrą veiksmingai išreikšti savo nuomonę dėl nurodytų faktų ir aplinkybių tikrumo ir svarbos, taip pat dėl įrodymų, kuriais rėmėsi Komisija grįsdama dempingo praktikos ir iš jos kylančios žalos egzistavimą (minėto Sprendimo Al-Jubail Fertilizer / Taryba, EU:C:1991:276, 17 punktas). Šie reikalavimai dar kartą buvo pabrėžti pagrindinio reglamento 20 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad skundo pateikėjai, importuotojai, eksportuotojai ir juos atstovaujančios asociacijos, taip pat eksportuojančios valstybės atstovai „gali reikalauti galutinai atskleisti esminius faktus ir motyvus, kurių pagrindu ketinama rekomenduoti pradėti taikyti galutines priemones“.
99 Šioje byloje pakanka konstatuoti, kad galutinis dempingo skirtumo apskaičiavimas nebuvo esminė aplinkybė ar veiksnys. Kaip buvo nurodyta šio sprendimo 87 punkte, Taryba ginčijamo reglamento 38 konstatuojamojoje dalyje nurodė, jog dėl būtinybės tiksliai apskaičiuoti dempingo skirtumą atskirai kiekvienai ieškovei nebūtina priimti galutinės pozicijos, nes bet kuriuo atveju nebuvo pakankamai įrodymų, kad būtų galima tvirtinti, jog, kalbant apie dempingo skirtumą, aplinkybių pasikeitimas per peržiūros tiriamąjį laikotarpį buvo ilgalaikis. Kaip matyti iš šio sprendimo 76 ir 78 punktų, kadangi ieškovės nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybių pasikeitimo ilgalaikiškumą, ši Tarybos išvada yra teisėta, nes ji net tiksliai neapskaičiavusi dempingo skirtumo galėjo nuspręsti toliau taikyti galiojančias priemones. Todėl reikia konstatuoti, kad, net jei būtų įrodytas ieškovių nurodomas teisės į gynybą pažeidimas, šis pažeidimas, susijęs su dempingo skirtumo apskaičiavimo būdu, negalėtų lemti ginčijamo sprendimo panaikinimo, nes, kaip jau minėta, Taryba savo sprendimą grindė išvada, kad nurodomas aplinkybių pasikeitimas nebuvo ilgalaikis.
100 Be to, reikia pažymėti, kad Komisija pateikė ieškovėms dempingo skirtumo apskaičiavimą 2011 m. spalio 28 d. bendros informacijos dokumente. Ieškovės pateikė pastabas dėl šio dokumento 2011 m. lapkričio 14 d. rašte. Šiose pastabose ieškovės išsamiai išdėstė savo nuomonę dėl dempingo skirtumo apskaičiavimo. Todėl reikia konstatuoti, kad ieškovės įgyvendino savo teisę į gynybą, nors Taryba galiausiai nusprendė nenustatyti galutinio dempingo skirtumo.
101 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaip nepagrįstą reikia atmesti pirmąjį ieškinio pagrindą, kiek jame ieškovės remiasi teisės į gynybą pažeidimu.
102 Atsižvelgiant į šio sprendimo 82, 95 ir 101 punktuose pateiktas išvadas, reikia atmesti visą pirmąjį ir visą trečiąjį ieškinio pagrindus.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su eksporto kainos apskaičiavimu
103 Ieškovės iš esmės tvirtina, kad institucijos padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai, pirma, nurodė, kad pagal teismų praktiką jos su RFAI nesudarė vieno ekonominio vieneto, ir, antra, todėl nusprendė, jog eksporto kainos koregavimas atsižvelgiant į pardavimo, administracines ir kitas bendrąsias išlaidas ir RFAI pelno maržą turėjo būti atliekamas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį.
104 Taryba ir Euroalliages ginčija ieškovių argumentus.
105 Kadangi, kaip jau buvo nustatyta, institucijos pagrįstai atsisakė tiksliai nustatyti dempingo skirtumą, reikia konstatuoti, kad antrasis ieškinio pagrindas yra nereikšmingas. Iš esmės antrasis ieškinio pagrindas susijęs su netinkamu eksporto kainos apskaičiavimu nustatant dempingo skirtumą.
106 Todėl antrąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nereikšmingą.
107 Atsižvelgiant į šio sprendimo 102 ir 106 punktuose išdėstytas išvadas, reikia atmesti visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
108 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovės bylą pralaimėjo, reikia joms nurodyti padengti bylinėjimosi išlaidas, kaip to prašė Taryba.
109 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą įstojusios į bylą valstybės narės ir institucijos turi pačios padengti savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Komisija, kuri įstojo į bylą palaikyti Tarybos reikalavimų, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
110 Galiausiai Euroalliages pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą padengia savo išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Chelyabinsk electrometallurgical integrated plant OAO (CHEMK) ir Kuzneckie ferrosplavy OAO (KF) padengia savo ir Europos Sąjungos Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
4. Euroalliages padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Martins Ribeiro | Gervasoni | Madise |
Paskelbta 2015 m. balandžio 28 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.
Turinys
Teisinis pagrindas
Ginčo aplinkybės
Procesas ir šalių reikalavimai
Dėl teisės
Dėl kartu nagrinėjamų pirmojo ir trečiojo ieškinio pagrindų, susijusių su pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 9 dalies, aiškinamos atsižvelgiant į to paties reglamento 2 straipsnio 12 dalį, ir teisės į gynybą pažeidimu
Dėl pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies pa˛eidimo
– Dėl pirmojo kaltinimo, nurodyto pateikiant pirmąjį ieškinio pagrindą, susijusio su institucijų padaryta teisės klaida dėl savo diskrecijos pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį apimties
– Dėl antro kaltinimo, nurodyto pateikiant trečiąjį ieškinio pagrindą, susijusio su akivaizdžia vertinimo klaida, nes institucijos dėl dempingo skirtumo nusprendė, kad aplinkybių pasikeitimas nebuvo ilgalaikis
Dėl pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalies, aiškinamos atsižvelgiant į to paties reglamento 2 straipsnio 12 dalį, pažeidimo
Dėl teisės į gynybą pažeidimo
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su eksporto kainos apskaičiavimu
Dėl bylinėjimosi išlaidų