BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. spalio 8 d.
Byla T‑167/12 P
Europos Sąjungos Taryba
prieš
AY
„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – 2010 m. pareigų paaukštinimo procedūra – Nuopelnų palyginimas – Profesinis tobulinimasis – Sėkmingai išlaikyti egzaminai pagal AST pareigų grupės pareigūnų atestavimo procedūros mokymo programą dėl perėjimo į AD pareigų grupę – Įrodymų iškraipymas“
Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2012 m. vasario 8 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimo AY prieš Tarybą (F‑23/11), kuriuo prašoma iš dalies panaikinti šį sprendimą.
Sprendimas: Panaikinti 2012 m. vasario 8 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimą AY prieš Tarybą (F‑23/11) tiek, kiek Tarnautojų teismas juo panaikino Europos Sąjungos Tarybos sprendimą nepaaukštinti AY pareigų priskiriant jį prie AST 9 lygio per 2010 m. pareigų paaukštinimo procedūrą, ir tiek, kiek juo iš Tarybos priteisiamos visos bylinėjimosi išlaidos (minėto sprendimo rezoliucinės dalies 1 ir 4 punktai). Grąžinti bylą nagrinėti Tarnautojų teismui. Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.
Santrauka
1. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Klaidingas faktinių aplinkybių vertinimas – Nepriimtinumas – Bendrojo Teismo atliekama faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo kontrolė – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį
(SESV 257 straipsnis; (Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalis)
2. Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Administracijos diskrecija – Aplinkybės, į kurias galima atsižvelgti – Atestavimo egzaminų išlaikymas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 24a straipsnis, 43 straipsnis ir 45 straipsnio 1 dalis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 25 ir 28 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2008 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Kerstens prieš Komisiją, T‑222/07 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑37 ir II‑B‑1‑267, 60–62 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.
2. Administracija turi didelę diskreciją vertinti nuopelnus, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl pareigų paaukštinimo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnį, tačiau ją riboja poreikis lyginti kandidatūras kruopščiai ir nešališkai, atsižvelgiant į tarnybos interesus ir laikantis vienodo požiūrio principo. Administracijai tenkanti rūpestingumo pareiga visų pirma reiškia, kad, spręsdama dėl pareigūno situacijos, paskyrimų tarnyba atsižvelgia į visus veiksnius, kurie gali lemti jos sprendimą, ir kad tai darydama ji atsižvelgia ne tik į tarnybos, bet ir į atitinkamo pareigūno interesus.
Todėl lygindama pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštintos, nuopelnus, paskyrimų tarnyba negali neatsižvelgti į tai, kad pareigūnas, siekiantis būti atestuotas, buvo atrinktas dalyvauti mokymo programoje ir išlaikė egzaminus, kuriais patvirtinama, kad šią programą jis užbaigė sėkmingai, net jei dėl to jis neįgyja teisės būti paaukštintas paskiriant į aukštesnį AST pareigų grupės lygį ir jam automatiškai nesuteikiama pirmenybė.
Tokiomis aplinkybėmis paskyrimų tarnyba privalo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24a straipsnį atsižvelgti į pareigūno profesinį tobulinimąsi jo karjeros raidos tikslu kaip į vieną iš jo nuopelnų sudedamųjų dalių.
Tačiau paskyrimų tarnyba turi Pareigūnų tarnybos nuostatuose įtvirtintus įgaliojimus atlikti jų 45 straipsnyje numatytą nuopelnų palyginimą, taikydama procedūrą ar metodus, kurie jai atrodo labiausiai tinkami.
Šiuo atžvilgiu pareiga atsižvelgti į pareigūno profesinį tobulinimąsi atsispindi vertinimo ataskaitoje, kurioje vertinami pareigūno gebėjimai, našumas ir elgesys ir kuri rengiama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnį; vertinimo ataskaita yra vienas iš trijų elementų, aiškiai nurodytų Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalyje, į kuriuos privaloma atsižvelgti lyginant nuopelnus siekiant paaukštinti pareigas.
Tai reiškia, kad atlikdama pareigūno nuopelnų palyginimą administracija taip pat gali remtis pareigūno atestavimu, t. y. atsižvelgti jo atžvilgiu parengtą ataskaitą, nes ši ataskaita atspindi šio pareigūno nuopelnus.
(žr. 33–38 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Casini prieš Komisiją, T‑132/03, Rink. VT p. I‑A‑253 ir II‑1169, 52–54 punktai; 2006 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Lantzoni prieš Teisingumo Teismą, T‑156/05, Rink. VT p. I‑A‑2‑189 ir II‑A‑2‑969, 88 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2009 m. balandžio 2 d. Sprendimo Komisija prieš Berrisford, T‑473/07 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑17 ir II‑B‑1‑85, 42 punktas.
Bendrojo Teismo praktika: 2011 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Komisija prieš Dittert, T‑51/08 P, 54 punktas.