2015 m. kovo 9 d. Landgericht Köln (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Reha Training Gesellschaft für Sport- und Unfallrehabilitation mbH / Gesellschaft für musikalische Aufführungs- und mechanische Vervielfältigungsrechte (GEMA)
(Byla C-117/15)
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Landgericht Köln
Šalys pagrindinėje byloje
Apeliantė ir atsakovė: Reha Training Gesellschaft für Sport- und Unfallrehabilitation mbH
Kita apeliacinio proceso šalis ir ieškovė: Gesellschaft für musikalische Aufführungs- und mechanische Vervielfältigungsrechte (GEMA)
Prejudiciniai klausimai
1. Ar klausimą, ar tai yra viešas paskelbimas, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2001/291 3 straipsnio 1 dalį ir (arba) Direktyvos 2006/115/EB2 8 straipsnio 2 dalį, visada reikia vertinti remiantis tais pačiais kriterijais, būtent tuo, kad
naudotojas, gerai suprasdamas savo elgesio pasekmes, atlieka veiksmą, siekdamas tretiesiems asmenims suteikti prieigą prie saugomo kūrinio, kurios be šio veiksmo jie nebūtų turėję,
„visuomenė“ reiškia neapibrėžtą potencialių kūrinio gavėjų skaičių ir apima pakankamai didelį [asmenų] skaičių; neapibrėžtumas yra tada, kai kalbama apie „asmenis apskritai“, taigi ne apie asmenis, priklausančius privačiai grupei, o „pakankamai didelis asmenų skaičius“ reiškia, kad turi būti viršytas tam tikras minimalus jų skaičius, taigi labai mažas arba visiškai nedidelis atitinkamų asmenų skaičius neatitinka kriterijaus, nes svarbu yra ne tik tai, kiek asmenų tuo pačiu metu turi prieigą prie to paties kūrinio, bet taip pat ir kiek jų turi tą prieigą prie kūrinio paeiliui;
kūrinys skelbiamas naujai visuomenei, t. y. visuomenei, į kurią kūrinio autorius neatsižvelgė, kai leido juo naudotis viešai paskelbiant, nebent vėliau jis būtų skelbiamas specialiu techniniu metodu, kuris skiriasi nuo pirminio paskelbimo, ir
nėra nereikšminga tai, ar atitinkamu naudojimo veiksmu siekiama komercinių tikslų, be to, ar visuomenė šį paskelbimą yra pasirengusi priimti ir yra „pasiekiama“ ne atsitiktinai, bet tai nėra viešo paskelbimo privaloma sąlyga?2. Ar tokiais atvejais, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, kai reabilitacijos centro valdytojas savo patalpose įrengia televizorius, į kuriuos jis perduoda transliavimo signalą ir taip televizijos programas padaro prieinamas, klausimą, ar tai yra viešas paskelbimas, reikia vertinti remiantis sąvoka „viešas paskelbimas“ pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį arba pagal Direktyvos 2006/115 8 straipsnio 2 dalį, kai su televizijos programomis, kurios padarytos prieinamos, yra susijusios daugybės dal
yvių, visų pirma kompozitorių, tekstų autorių ir muzikos leidėjų, taip pat atlikėjų, fonogramų gamintojų ir literatūros kūrinių autorių bei jų leidėjų, autorių ir gretutinės teisės?3. Ar tokiais atvejais, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, kai reabilitacijos centro valdytojas savo patalpose įrengia televizorius, į kuriuos jis perduoda transliavimo signalą ir taip televizijos programas padaro prieinamas savo pacientams, yra „viešas paskelbimas“ pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį arba Direktyvos 2006/115 8 straipsnio 2 dalį?4. Jei pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju būtų pripažintas viešas paskelbimas, ar Teisingumo Teismas toliau laikosi savo praktikoje išdėstytos p
ozicijos, kad saugomų fonogramų paskelbimas transliuojant jas per radiją pacientams odontologijos kabinete (žr. 2012 m. kovo 15 d. Sprendimą SCF ) arba panašiose įstaigose nėra viešas paskelbimas?
________________________1 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderini