Byla C‑117/15

Reha Training Gesellschaft für Sport- und Unfallrehabilitation mbH

prieš

Gesellschaft für musikalische Aufführungs- und mechanische Vervielfältigungsrechte eV (GEMA)

(Landgericht Köln prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Intelektinė nuosavybė – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29/EB – 3 straipsnio 1 dalis – Direktyva 2006/115/EB – 8 straipsnio 2 dalis – Sąvoka „viešas paskelbimas“ – Reabilitacijos centro valdytojo įrengti televizoriai, kad pacientai galėtų žiūrėti televizijos laidas“

Santrauka – 2016 m. gegužės 31 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

1.        Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyvos 2001/29 ir 2006/115 – Viešas paskelbimas – Sąvoka, kurios reikšmė šiose direktyvose iš principo vienoda – Televizijos laidų transliavimas per reabilitacijos centro patalpose jo valdytojo įrengtus televizorius – Vertinimas atsižvelgiant į šias abi direktyvas kartu ir pagal tuos pačius kriterijus

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/115 8 straipsnio 2 dalis)

2.        Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyvos 2001/29 ir 2006/115 – Viešas paskelbimas – Sąvoka – Televizijos laidų transliavimas per reabilitacijos centro patalpose jo valdytojo įrengtus televizorius – Įtraukimas (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/115 8 straipsnio 2 dalis)

1.        Direktyvos 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 3 straipsnio 1 dalis turi būti taikoma nepažeidžiant Direktyvos 2006/115 dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje 8 straipsnio 2 dalies. Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad nėra pagrindo teigti, jog Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo suteikti viešo paskelbimo sąvokai skirtingą reikšmę pagal šių direktyvų atitinkamą kontekstą. Iš tiesų skirtingas pagal šias direktyvas saugomų teisių pobūdis negali paneigti aplinkybės, kad, remiantis jų tekstu, šias teises lemia tas pats veiksnys – saugomų kūrinių viešas paskelbimas.

Iš to, kas nurodyta, matyti, kad tokiu atveju, kai teigiama, kad transliuojant televizijos laidas per televizorius, kuriuos reabilitacijos centro valdytojas yra įrengęs šio centro patalpose, daromas poveikis autorių teisėms ir daugelio suinteresuotųjų šalių saugomoms teisėms, visų pirma kompozitorių, tekstų autorių ir muzikos leidėjų, taip pat atlikėjų, fonogramų gamintojų ir literatūros kūrinių autorių bei šių kūrinių leidėjų teisėms, reikia taikyti tiek Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį, tiek Direktyvos 2006/115 8 straipsnio 2 dalį, šiose abiejose nuostatose įtvirtintai sąvokai „viešas paskelbimas“ suteikiant tą pačią reikšmę. Todėl reikia įvertinti, ar tokia situacija yra viešas paskelbimas atsižvelgiant tiek į Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį, tiek į Direktyvos 2006/115 8 straipsnio 2 dalį ir taikant tuos pačius aiškinimo kriterijus, siekiant, be kita ko, išvengti prieštaringų ir viena su kita nesuderinamų interpretacijų, priklausomai nuo to, kuri nuostata taikoma.

(žr. 27, 31–34 punktus ir rezoliucinę dalį)

2.        Direktyvos 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 3 straipsnio 1 dalis ir Direktyvos 2006/115 dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje 8 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinamos taip, kad televizijos laidų transliavimas per televizorius, kuriuos reabilitacijos centro valdytojas yra įrengęs šio centro patalpose, yra viešo paskelbimo veiksmas.

Iš tiesų pirmiausia toks valdytojas atlieka paskelbimą, jeigu jis sąmoningai transliuoja savo pacientams saugomus kūrinius per šioje įstaigoje keliose vietose įrengtus televizorius.

Antra, visi tokio reabilitacijos centro pacientai yra visuomenė, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas, kadangi šių pacientų sudarytas asmenų ratas nėra pernelyg mažas ar net nereikšmingas, nes visų pirma šie pacientai gali keliose įstaigos vietose žiūrėti vienu metu transliuojamus kūrinius ir iš principo negali žiūrėti transliuojamų kūrinių be šio centro valdytojo tikslinio įsikišimo. Be to, kadangi nagrinėjamas klausimas dėl mokesčių, susijusių su autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, mokėjimo už tai, kad saugomi kūriniai padaryti prieinami šio centro patalpose, į šiuos pacientus akivaizdžiai nebuvo atsižvelgta suteikiant pirminį leidimą padaryti kūrinius prieinamus, todėl jie yra nauja visuomenė.

Trečia, televizijos laidų transliavimu per televizorius, kadangi juo siekiama suteikti pramogą reabilitacijos centro pacientams per procedūras ar jų laukiant, yra papildoma paslauga, kuri nors neturi jokios medicininės vertės, bet turi įtakos įstaigos įvaizdžiui ir patrauklumui ir taip suteikia jai konkurencinį pranašumą. Todėl televizijos laidų transliavimas, kurį atliko reabilitacijos centro valdytojas, gali būti komercinio pobūdžio, į kurį galima atsižvelgti siekiant nustatyti tam tikrais atvejais dėl tokio transliavimo mokėtino atlyginimo dydį.

(žr. 54–65 punktus ir rezoliucinę dalį)