TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. birželio 7 d.?(1)
„Direktyva 2004/18/EB – Viešieji pirkimai gynybos srityje – 10 straipsnis – EB 296 straipsnio 1 dalies b punktas – Valstybės narės gyvybinių saugumo interesų apsauga – Prekyba ginklais, amunicija ir karinėmis medžiagomis – Perkančiosios organizacijos specialiai kariniams tikslams įsigytas produktas – Egzistuojanti galimybė šį produktą labai panašiai panaudoti civilinėje srityje – Besisukanti platforma („tiltable turntable“), skirta elektromagnetiniams matavimams atlikti – Konkurso pagal Direktyvoje 2004/18 numatytas procedūras nebuvimas“
Byloje C‑615/10
dėl Korkein hallinto-oikeus (Suomija) 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2010 m. gruodžio 23 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje, pradėtoje
Insinööritoimisto InsTiimi Oy,
dalyvaujant
Puolustusvoimat,
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas J.‑C. Bonichot, teisėjai A. Prechal, L. Bay Larsen (pranešėjas), C. Toader ir E. Jarašiūnas,
generalinė advokatė J. Kokott,
posėdžio sekretorė C. Strömholm, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2011 m. gruodžio 12 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Insinööritoimisto InsTiimi Oy, atstovaujamo asianajaja A.‑M. Eskola, ir T. Pekkala,
– Puolustusvoimat, atstovaujamo J. Matinlassi,
– Suomijos vyriausybės, atstovaujamos J. Heliskoski,
– Čekijos vyriausybės, atstovaujamos J. Očková bei T. Müller ir M. Smolek,
– Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. Inez Fernandes,
– Europos Komisijos, atstovaujamos E. Paasivirta ir C. Zadra,
susipažinęs su 2012 m. sausio 19 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132) 10 straipsnio, SESV 346 straipsnio 1 dalies b punkto bei Ginklų, amunicijos ir karinių medžiagų sąrašo, numatyto 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos sprendime 255/58 (toliau – 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos sąrašas), kuriam taikoma ši SESV nuostata, išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Insinööritoimisto InsTiimi Oy (Inžinerinių paslaugų biuras InsTiimi SA, toliau – InsTiimi) ir Suomen Puolustusvoimien Teknillinen Tutkimuslaitos (Suomijos gynybinių pajėgų techninių tyrimų centras) dėl to, kad pastarasis pagal kitokią nei Direktyvoje 2004/18 numatytos procedūros sudarė viešojo pirkimo sutartį, susijusią su besisukančios platformos („tiltable turntable“) sistemos, naudotinos prilaikyti objektus, atliekant jų elektromagnetinius matavimus, tiekimu.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Direktyvos 2004/18 10 straipsnyje „Pirkimai gynybos srityje“, esančiame jos II antraštinės dalies II skyriuje „Taikymo sritis“, numatyta:
„Ši direktyva taikoma viešosioms sutartims, kurias perkančiosios organizacijos sudaro gynybos srityje remiantis [EB] Sutarties 296 straipsniu.“
4 Minėtame EB 296 straipsnyje, kuris buvo taikomas pagrindinės bylos aplinkybėmis ir pakeistas 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusios Lisabonos sutarties, SESV 346 straipsniu išsaugant tą pačią jo formuluotę, buvo numatyta:
„1. <...> [EB] Sutarties nuostatos nekliudo taikyti šių taisyklių:
a) jokia valstybė narė neprivalo teikti informacijos, kurios atskleidimą ji laiko prieštaraujančiu gyvybiniams savo saugumo interesams;
b) kiekviena valstybė narė gali imtis priemonių, kurias mano esant būtinas apsaugoti gyvybiniams savo saugumo interesams, susijusiems su ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų gamyba ar prekyba; šios priemonės neturi kenkti gaminių, kurie nėra specialiai skirti karo tikslams, konkurencijos bendrojoje rinkoje sąlygoms.
2. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali vieningai pakeisti 1958 m. balandžio 15 d. jos pačios sudarytą gaminių, kuriems taikomos šio straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos, sąrašą.“
5 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos sprendimu 255/58, kurio ištraukos pateiktos 2008 m. lapkričio 26 d. Tarybos dokumente Nr. 14538/4/08, įtvirtintas EB 296 straipsnio 2 dalyje minimas sąrašas. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas remiasi šiuo sąrašu, būtent jo 11, 14 ir 15 punktais, kurie suformuluoti taip:
„[EB] Sutarties [296] straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos taikomos toliau išvardytiems ginklams, šaudmenims ir karinei įrangai, įskaitant ginklus sukurtus branduolinės energijos naudojimui:
<...>
11. Karinė elektroninė įranga.
<...>
14. Šiame sąraše nurodytos įrangos specialios dalys ir komponentai, jeigu jie yra karinio pobūdžio.
15. Agregatai, įranga ir komponentai specialiai sukurti į šį sąrašą įtrauktiems ginklams, šaudmenims ir išskirtinai karinio pobūdžio aparatams tirti, gaminti, bandyti ir kontroliuoti.“
6 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičiančios direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL L 216, p. 76), kurią valstybės narės turėjo įgyvendinti iki 2011 m. rugpjūčio 21 d., 10 konstatuojamoje dalyje skelbiama:
„Šioje direktyvoje karine įranga turėtų būti vadinami visi produktų tipai, išvardyti 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos <...> sąraše <...>. Į sąrašą įtraukta tik ta įranga, kuri specialiai sukurta ir pagaminta kariniais tikslais. <...> Šioje direktyvoje terminas „karinė įranga“ turėtų taip pat apimti produktus, kurie, nors buvo sukurti civiliniams tikslams, vėliau buvo pritaikyti kariniams tikslams ir naudojami kaip ginklai, amunicija ar karinės medžiagos.“
Suomijos teisė
7 Direktyva 2004/18 į Suomijos teisę buvo perkelta Įstatymu dėl viešųjų sutarčių sudarymo Nr. 348/2007 (julkisista hankinnoista annettu laki) ir Nutarimu dėl viešųjų sutarčių sudarymo Nr. 614/2007 (julkisista hankinnoista annettu asetus).
8 Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje jo taikymo sritis apribojama taip:
„Šis įstatymas netaikomas sutartims:
1) kurios turi būti slaptos ar vykdomos taikant specialias įstatymo nustatytas apsaugos priemones, arba jeigu to reikalauja valstybės gyvybiniai saugumo interesai;
2) susijusioms su medžiagomis, iš esmės skirtomis kariniams tikslams.<...>
<...>“
9 Iš 2008 m. gegužės 28 d. Gynybos ministerijos administracinės instrukcijos matyti, kad sudarant gynybai skirtos karinės įrangos viešojo pirkimo sutartis laikinai, be kita ko, reikia laikytis 1995 m. kovo 17 d. Gynybos ministerijos įsakymo Nr. 76/1995.
10 Įsakymo Nr. 76/1995 1 straipsnyje apibrėžta, kokie gaminiai ar paslaugos laikytini iš esmės skirtais kariniams tikslams ir kuriems netaikomas Įstatymas dėl viešųjų sutarčių sudarymo Nr. 348/2007.
11 Iš kartu skaitomų šio 1 straipsnio ir Įsakymo Nr. 76/1995 M priedo nuostatų matyti, kad tai iš esmės yra „speciali karinei veiklai ir mokymui arba karinių situacijų imitavimui skirta įranga ar specialiai tam skirtos sudedamosios dalys, papildomi įrenginiai ir aparatai“.
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
12 2008 m. Suomen Puolustusvoimien Teknillinen Tutkimuslaitos, prieš tai nepaskelbęs apie pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, pakvietė dalyvauti konkurse dėl elektromagnetiniams matavimams skirtos besisukančios platformos, kurios vertė 1 650 000 eurų.
13 2008 m. vasario 5 d. šis centras pakvietė keturis ūkio subjektus, tarp kurių ir InsTiimi, pateikti pasiūlymus.
14 2008 m. birželio 24 d. taikant „derybų procedūrą“, kuri neatitinka vienai iš Direktyvoje 2004/18 numatytų sutarčių sudarymo procedūrų keliamų reikalavimų, sutartis buvo sudaryta ne su InsTiimi, o su kitu konkurso dalyviu. 2008 m. birželio 25 d. sutarties dalykas ir pagrindinėje byloje aptariamos besisukančios platformos sistemos veikimas buvo aprašyti nacionaliniame Suomijos dienraštyje.
15 Manydamas, kad procedūra turėjo būti vykdoma laikantis Direktyvos 2004/18 reikalavimų, InsTiimi pateikė markkinaoikeus (ekonominių bylų teismas) ieškinį dėl sprendimo sudaryti pagrindinėje byloje aptariamą sutartį.
16 Šis teismas atmetė ieškinį nusprendęs, kad įrodyta, jog ši besisukančios platformos sistema iš esmės buvo skirta kariniams tikslams ir, kad perkančioji organizacija ketino ją naudoti vien tokiems tikslams.
17 Todėl markkinaoikeus padarė išvadą, kad šios sutarties sudarymui taikoma Įstatymo dėl viešųjų sutarčių sudarymo Nr. 348/2007 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta leidžianti nukrypti nuostata.
18 InsTiimi dėl šio sprendimo pateikė Korkein hallinto-oikeus (vyriausias administracinis teismas) apeliacinį skundą.
19 Šiame teisme InsTiimi teigė, kad besisukanti platforma civilinėje pramonėje yra techninė inovacija, o ne karinė medžiaga. Pagrindinėje byloje aptariamos besisukančios platformos sistemos techninis veikimas grindžiamas laisvai prieinamų medžiagų, sudedamųjų dalių bei sistemų kombinacija, o jos dizainas priklauso tik nuo atitinkamo struktūrinių dalių pasirinkimo ir sujungimo tam, kad būtų įgyvendinti konkurso reikalavimai.
20 Puolustusvoimat (gynybinės pajėgos), atstovaujamos Pääesikunta (generalinis štabas), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme tvirtino, kad ši besisukančios platformos sistema buvo įsigyta specialiai kariniams tikslams ir skirta imituoti būtent kovos situacijas. Ji naudojama imituoti ir bandyti pasipriešinimo priemones prieš atpažinimą iš oro, iš įvairių pozicijų, bei taikiniui „surasti“.
21 Ši besisukančios platformos sistema, remiantis Puolustusvoimat argumentais, yra svarbiausia atviros erdvės matavimo įrangos, skirtos elektroninio karo imitacijai ir mokymams, sudedamoji dalis, todėl ji sukurta tyrinėti ginklus, t. y. kariniams tikslams.
22 Pati besisukančios platformos sistema yra gaminys, kaip jis suprantamas pagal Įsakymo Nr. 76/1995 priedo M punktą.
23 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar Direktyva 2004/18 taikytina, kai medžiaga, kuri yra viešosios sutarties dalykas, yra specialiai karinės paskirties, bet egzistuoja ir kiti labai panašūs techniniai šios medžiagos panaudojimo civiliniame sektoriuje būdai.
24 Šiomis aplinkybėmis Korkein hallinto-oikeus nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:
„Ar Direktyva [2004/18], atsižvelgiant į jos 10 straipsnį, [EB 296] straipsnio 1 dalies b punktą ir 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos <...> sąrašą, taikoma sutarčiai, kuri, be kita ko, patenka į šios direktyvos taikymo sritį, jei, perkančiosios organizacijos teigimu, medžiaga, kuri yra šios sutarties dalykas, yra specialios karinės paskirties, bet egzistuoja ir kiti labai panašūs techniniai jos panaudojimo civilinėje rinkoje būdai?“
Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo
25 Suomijos vyriausybė nepareiškė prieštaravimo dėl priimtinumo ir savo rašytinėse pastabose pažymėjo, kad prašyme priimti prejudicinį sprendimą nepateikta įrodymų, susijusių su priemonėmis, kurios, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtinos siekiant Suomijos Respublikos „gyvybinių saugumo interesų apsaugos“, kaip tai suprantama pagal EB 296 straipsnio 1 dalies b punktą, todėl nusprendė, kad negalėjo pareikšti nuomonės dėl šios minėtos nuostatos taikymo sąlygos.
26 Šiuo klausimu pažymėtina, jog faktas, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neprašo išaiškinti šios EB 296 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sąlygos, savaime neleidžia suabejoti šio prašymo priimtinumu.
27 Iš tiesų, vykstant SESV 267 straipsnyje numatytai procedūrai, tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į bylos ypatybes, turi įvertinti, ar siekiant išspręsti bylą reikia priimti prejudicinį sprendimą ir išsiaiškinti ar tinkami Teisingumo Teismui jo pateikiami klausimai. Todėl iš principo Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą tuo atveju, kai pateikiami klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu (žr., be kita ko, 2012 m. balandžio 24 d. Sprendimo Kamberaj, C‑571/10, 40 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
28 Tačiau Teisingumo Teismas, siekdamas patikrinti savo paties kompetenciją, taip pat turi patikrinti sąlygas, kurioms esant į jį kreipėsi nacionalinis teismas (žr. minėto Sprendimo Kamberaj 41 punktą). Atsisakymas priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prejudicinio klausimo galimas, tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas niekaip nesusijęs su pagrindinės bylos faktais arba dalyku, jeigu problema yra hipotetinė arba jeigu Teisingumo Teismas neturi su faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis susijusios informacijos, būtinos, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (žr. 2008 m. vasario 14 d. Sprendimo Varec, C‑450/06, Rink. p. I‑581, 24 punktą).
29 Šiuo klausimu primintina, kad nagrinėjamu atveju pateiktą klausimą galima būtų laikyti hipotetiniu ir todėl nepriimtinu tik jei būtų aiškiai matyti, kad pagrindinėje byloje EB 296 straipsnio, į kurį daroma nuoroda Direktyvos 2004/18 10 straipsnyje, 1 dalies b punkte numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo bet kuriuo atveju negalima pateisinti Suomijos Respublikos gyvybiniais saugumo interesais.
30 Prašyme priimti prejudicinį sprendimą aiškiai nenurodęs, kad šioje byloje perkančioji organizacija rėmėsi tokiais gyvybiniais interesais, Korkein hallinto-oikeus tik konstatavo, kad Puolustusvoimat nepabrėžė, kaip nurodė Komisija 2006 m. gruodžio 7 d. aiškinamajame komunikate [COM(2006) 779 galutinis] dėl sutarties EB 296 straipsnio taikymo viešiesiems pirkimams gynybos srityje, gyvybinių saugumo interesų, susijusių su pagrindinėje byloje aptariamos besisukančios platformos sistemos įsigijimu, bei priežasčių, dėl kurių buvo būtina šiuo konkrečiu atveju netaikyti Direktyvoje 2004/18 numatytų taisyklių.
31 Šiomis aplinkybėmis neakivaizdu, kad pateiktas klausimas būtų hipotetinis.
32 Todėl prašymas priimti prejudicinį sprendimą turi būti pripažintas priimtinu.
Dėl prejudicinio klausimo
33 Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Direktyvos 2004/18 10 straipsnį, skaitomą kartu su EB 296 straipsnio 1 dalies b punktu, reikia aiškinti taip, kad valstybei narei leidžiama netaikyti šioje direktyvoje numatytų procedūrų, kai perkančioji organizacija sudaro viešąją sutartį gynybos srityje dėl medžiagos, kuri nors skirta specialiai kariniams tikslas, gali būti iš esmės panašiai panaudojama civilinėje srityje, įsigijimo.
34 Iš Direktyvos 2004/18 10 straipsnio, skaitomo kartu su EB 296 straipsnio 1 dalies b punktu, matyti, kad valstybės narės gali viešųjų sutarčių, sudarytų gynybos srityje, atveju taikyti nuo šios direktyvos nukrypstančias priemones, kai, pirma, sutartys susijusios su „ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų prekyba“ ir, antra, šios priemonės atrodo yra būtinos „apsaugoti gyvybiniams [atitinkamos valstybės narės saugumo] interesams“.
35 Šiuo klausimu primintina, kad šios nuostatos, kaip numatyta nusistovėjusioje teismo praktikoje dėl leidžiančių nukrypti nuo pagrindinių laisvių nuostatų, turi būti aiškinamos siaurai (žr., be kita ko, kiek tai susiję su EB 296 straipsnyje numatytomis leidžiančiomis nukrypti nuostatomis, 2009 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Komisija prieš Suomiją, C‑284/05, Rink. p. I‑11705, 46 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Nors šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos priemonės, kurias valstybė narė gali laikyti būtinomis apsaugoti savo gyvybinius saugumo interesus, jis negali būti aiškinamas kaip suteikiantis valstybėms narėms teisę nukrypti nuo EB sutarties nuostatų vien remiantis minėtais interesais (minėto Sprendimo Komisija prieš Suomiją 47 punktas).
36 Produktų, numatytų 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos sąraše, į kurį pateikiama aiški nuoroda EB 296 straipsnio 2 dalyje, tipams iš esmės galima taikyti šio straipsnio 1 dalies b punkte numatytą leidžiančią nukrypti nuostatą.
37 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar produktas, kaip antai pagrindinėje byloje aptariama besisukančios platformos sistema, gali būti priskiriamas vienai ar kitai šio sąrašo kategorijai.
38 Tačiau EB 296 straipsnio 1 dalies b punkte pažymima, kad priemonės, kurių gali imtis valstybės narės, neturi kenkti gaminių, kurie nėra specialiai skirti karo tikslams, konkurencijos bendrojoje rinkoje sąlygoms.
39 Todėl primintina, kad, pirma, perkančioji organizacija negali remtis EB 296 straipsnio 1 dalies b punktu tam, kad pateisintų nukrypstančią priemonę perkant medžiagą, kuri aiškiai naudojama civiliniams tikslams ir gal būt gali būti karinės paskirties (šiuo klausimu žr. 2008 m. balandžio 8 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C‑337/05, Rink. p. I‑2173, 48 ir 49 punktus).
40 Antra, net jei produktas priklausytų vienai ar kitai medžiagų kategorijai, nurodytai 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos sąraše, jis gali, nors yra kitų labai panašių techninių panaudojimo būdų civilinėje srityje, būti laikomas specialiai skirtu karo tikslams, kaip tai suprantama pagal EB 296 straipsnį, tik jei tas panaudojimas yra ne vien toks, kaip jį supranta perkančioji organizacija, bet ir, kaip teigė generalinė advokatė išvados 48 punkte, kuris išplaukia iš specialiai tokiems tikslams sukurtai, plėtojamai ar iš esmės pakeistai įrangai būdingų charakteristikų.
41 Šiuo klausimu iš tiesų primintina, jog žodis „karinė“, vartojamas šio sąrašo 11 punkte, bei formuluotės „jeigu jie yra karinio pobūdžio“ ir „specialiai sukurti“, vartojamos šio sąrašo 14 ir 15 punktuose, rodo, kad šiuose punktuose nurodyti produktai objektyviai turi būti specialiai karinės paskirties.
42 Galiausiai primintina, jog neseniai Direktyvos 2009/81 10 konstatuojamoje dalyje Sąjungos teisės aktų leidėjas paaiškino, kad sąvoka „karinė įranga“, kaip ji suprantama pagal šią direktyvą, turi apimti produktus, kurie, nors iš pradžių buvo sukurti civiliniams tikslams, vėliau buvo pritaikyti kariniams tikslams ir naudojami kaip ginklai, amunicija ar karinės medžiagos.
43 Medžiaga, kaip antai pagrindinėje byloje aptariama besisukančios platformos sistema, yra sukurta tam, kaip matyti iš Teisingumo Teismui pateiktos informacijos, kad būtų galima atlikti elektromagnetinius matavimus ir imituoti kovos situacijas. Todėl ji turėtų būti laikoma karinės įrangos, skirtos ginklams bandyti ir kontroliuoti, kaip tai suprantama pagal 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos sąrašo 15 punktą, skaitomą kartu su šio sąrašo 11 ir 14 punktais, sudedamąja dalimi, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
44 Tačiau tokia besisukančios platformos sistema, kurią perkančioji organizacija ketina naudoti tik kariniams tikslams, turėtų būti laikoma skirta specialiai šiems tikslams, kaip tai suprantama pagal EB 296 straipsnio 1 dalies b punktą, tik jei nustatyta, kad priešingai nei panaši medžiaga, skirta naudoti civiliniams tikslams, kuriuos ieškovas nurodo pagrindinėje byloje, ši sistema, dėl jai būdingų charakteristikų, įskaitant esminius pakeitimus, gali būti laikoma specialiai sukurta ir plėtojama tokiems tikslams, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
45 Reikėtų pridurti, kad jeigu, atsižvelgdamas į minėtus argumentus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turėtų konstatuoti, kad pagrindinėje byloje aptariamas produktas patenka į EB 296 straipsnio, į kurį daroma nuoroda Direktyvos 2004/18 10 straipsnyje, 1 dalies b punkto materialinę taikymo sritį, jis turėtų patikrinti, ar valstybė narė, kuri nori pasinaudoti šia Sutarties nuostata, gali įrodyti būtinybę pasinaudoti joje numatyta leidžiančia nukrypti nuostata tam, kad apgintų gyvybinius savo saugumo interesus (žr., be kita ko, minėto Sprendimo Komisija prieš Suomiją 49 punktą), ir ar poreikis apginti šiuos gyvybinius saugumo interesus negali būti užtikrintas organizuojant konkursą, kaip tai numatyta Direktyvoje 2004/18 (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Italiją 53 punktą).
46 Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, jog Direktyvos 2004/18 10 straipsnis, skaitomas kartu su EB 296 straipsnio 1 dalies b punktu, aiškinamas taip, kad juo valstybei narei leidžiama netaikyti šioje direktyvoje numatytų procedūrų, kai perkančioji organizacija sudaro viešąją sutartį gynybos srityje dėl medžiagos, kuri nors skirta specialiai kariniams tikslams, gali būti iš esmės panašiai panaudojama civilinėje srityje, įsigijimo, tik jei ši medžiaga, dėl jai būdingų charakteristikų, gali būti laikoma specialiai sukurta ir plėtojama, įskaitant esminius pakeitimus, tokiems tikslams, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 10 straipsnį, skaitomą kartu su EB 296 straipsnio 1 dalies b punktu, reikia aiškinti taip, kad valstybei narei juo leidžiama netaikyti šioje direktyvoje numatytų procedūrų, kai perkančioji organizacija sudaro viešojo pirkimo sutartį gynybos srityje dėl medžiagos, kuri nors skirta specialiai kariniams tikslams, gali būti iš esmės panašiai panaudojama civilinėje srityje, įsigijimo, tik jei ši medžiaga, dėl jai būdingų charakteristikų, gali būti laikoma specialiai sukurta ir plėtojama, įskaitant esminius pakeitimus, tokiems tikslams, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
Parašai.