TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2018 m. rugpjūčio 7 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29/EB – Informacinė visuomenė – Autorių teisių ir gretutinių teisių tam tikrų aspektų suderinimas – 3 straipsnio 1 dalis – Viešas paskelbimas – Sąvoka – Be apribojimų ir su autoriaus teisių turėtojo leidimu interneto svetainėje viešai paskelbtos fotografijos patalpinimas be autorių teisių turėtojo leidimo kitoje interneto svetainėje – Nauja visuomenė“
Byloje C‑161/17
dėl 2017 m. vasario 23 d. Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija) nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2017 m. kovo 31 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Land Nordrhein-Westfalen
prieš
Dirk Renckhoff
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Ilešič (pranešėjas), teisėjai A. Rosas, C. Toader, A. Prechal ir E. Jarašiūnas,
generalinis advokatas M. Campos Sánchez‑Bordona,
posėdžio sekretorė R. Şereş, administratorė,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Land Nordrhein‑Westfalen, atstovaujamos advokato M. Rümenapp,
– D. Renckhoff, atstovaujamo advokato S. Rengshausen,
– Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos D. Segoin,
– Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato F. De Luca,
– Europos Komisijos, atstovaujamos J. Samnadda ir T. Scharf,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. vasario 7 d. posėdžiui,
susipažinęs su 2018 m. balandžio 25 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230, klaidų ištaisymas OL L 314, 2008 11 25, p. 16) 3 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Land Nordrhein-Westfalen (Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė, Vokietija) ir fotografo Dirk Renckhoff ginčą, susijusį su tuo, jog šioje žemėje esančios mokyklos mokinė be leidimo iliustraciniais tikslais panaudojo mokykliniame referate, kuris buvo paskelbtas mokyklos interneto svetainėje, D. Renckhoff darytą ir laisvai kitoje interneto svetainėje prieinamą fotografiją.
Teisinis pagrindas
3 Direktyvos 2001/29 3, 4, 9, 10, 23 ir 31 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„(3) Siūlomas derinimas padės įgyvendinti keturias vidaus rinkos laisves ir yra susijęs su pagrindinių teisės [principų], ypač nuosavybės teisės, įskaitant intelektinę nuosavybę, saviraiškos laisvės ir visuomenės intereso principų, laikymusi.
(4) Suderinta teisinė autorių teisių ir gretutinių teisių sistema, padidindama teisinį aiškumą [saugumą] ir nustatydama aukštą intelektinės nuosavybės apsaugos lygį, skatins esmines investicijas į kūrybingumą ir novatoriškumą, įskaitant tinklų infrastruktūrą, ir savo ruožtu padės Europos pramonės augimui ir padidėjusiam konkurencingumui tiek turinio rengimo, tiek informacinės technologijos srityje, ir apskritai įvairiose pramonės ir kultūros srityse. Tai užtikrins užimtumą ir skatins kurti naujas darbo vietas.
<…>
(9) Kiekvienas autorių teisių ir gretutinių teisių derinimas turi būti grindžiamas aukšto lygio apsauga, nes tokios teisės yra labai svarbios intelektinei kūrybai. Jų apsauga padeda užtikrinti kūrybingumo palaikymą ir plėtojimą autorių, atlikėjų, prodiuserių, vartotojų, kultūros, pramonės ir apskritai visuomenės labui. Dėl to intelektinė nuosavybė yra pripažinta sudedamąja nuosavybės dalimi.
(10) Kad autoriai ar atlikėjai galėtų tęsti savo kūrybinį ir meninį darbą, už savo darbo naudojimą jie turi gauti teisingą atlyginimą; jį turi gauti ir prodiuseriai, kad galėtų finansuoti šį darbą. Investicijos, kurių reikia tokiems produktams, kaip fonogramos, filmai ar daugialypės terpės kūriniai sukurti ir užsakomosioms paslaugoms („on-demand“) tiekti, yra didelės. Tinkama teisinė intelektinės nuosavybės teisių apsauga yra būtina, kad būtų galima garantuoti galimybes gauti tokį atlyginimą ir patenkinamą investicijų grąžą.
<…>
(23) Ši direktyva turėtų dar labiau suderinti autoriaus teisę viešai paskelbti kūrinį. Ši teisė turėtų būti suprantama plačiai, kaip apimanti bet kokį viešą paskelbimą visuomenės nariams, nesantiems toje vietoje, iš kurios skelbiama. Ši teisė turėtų apimti bet kokį [viešą] kūrinio transliavimą ar retransliavimą laidais ar bevielėmis priemonėmis, įskaitant transliavimą per radiją ar televiziją. Ši teisė neturėtų būti taikoma jokiems kitiems veiksmams.
<…>
(31) Turi būti išlaikyta derama pusiausvyra tarp įvairių kategorijų teisių turėtojų teisių ir interesų, taip pat tarp įvairių kategorijų teisių turėtojų ir saugomų objektų naudotojų. <…>“
4 Direktyvos 2001/29 3 straipsnio „Teisė viešai paskelbti kūrinius ir teisė kitus objektus padaryti viešai prieinamus“ 1 ir 3 dalyje numatyta:
„1. Valstybės narės nustato autoriams išimtinę teisę leisti arba uždrausti bet kokį savo kūrinių viešą skelbimą laidais ar bevielėmis ryšio priemonėmis, įskaitant savo kūrinių padarymą viešai prieinamų tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.
<…>
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos teisės nebus išnaudotos jokiu šiame straipsnyje nustatytu viešo paskelbimo ar padarymo viešai prieinamą veiksmu.“
5 Direktyvos 2001/29 5 straipsnio „Išimtys ir apribojimai“ 3 dalies a punkte nustatyta:
„Valstybės narės 2 ir 3 straipsniuose nustatytoms teisėms gali nustatyti išimtis arba apribojimus šiais atvejais, kai:
a) naudojama vien iliustracijos tikslais mokomajame arba mokslo tiriamajame darbe, jeigu nurodomas šaltinis, įskaitant autoriaus vardą, išskyrus atvejus, kai tai padaryti neįmanoma, ir tiek, kiek tai pateisina nekomerciniai tikslai;
<…>“
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
6 D. Renckhoff, ieškovas, pareiškęs ieškinį Landgericht Hamburg (Hamburgo apygardos teismas, Vokietija), yra fotografas. Stadt Waltrop (Valtropo miestas, Vokietija), kuris iš pradžių buvo atsakovas pirmojoje instancijoje, tačiau nebėra pagrindinės bylos šalis, yra atsakingas už Gesamtschule de Waltrop (Valtropo bendrojo lavinimo mokykla, toliau – mokykla). Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė (Vokietija), taip pat atsakovė pirmojoje instancijoje, vykdo mokyklos priežiūrą ir yra šios mokyklos mokytojų darbdavė.
7 Nuo 2009 m. kovo 25 d. mokyklos interneto svetainėje buvo galima peržiūrėti mokyklos lingvistinėje darbo grupėje parengtą vienos iš mokinių referatą, jame iliustravimo tikslais buvo panaudota D. Renckhoff daryta fotografija (toliau – fotografija), šios mokinės atsisiųsta iš kelionėms skirtos interneto svetainės (toliau – kelionių interneto svetainė). Toje svetainėje fotografija buvo patalpinta be apribojimo ją atsisiųsti. Po ja mokinė pateikė nuorodą į minėtą svetainę.
8 D. Renckhoff nurodo, kad jis suteikė naudojimo teisę tik kelionių interneto svetainės administratoriams ir kad fotografijos patalpinimas mokyklos interneto svetainėje pažeidžia jo autorių teises. Kompetentingo pirmosios instancijos teismo jis prašė uždrausti Šiaurės Reino-Vestfalijos žemei, nustatant jai baudą, jei to nepadarytų, fotografiją atgaminti ar leisti atgaminti ir (arba) padaryti viešai prieinamą ar leisti padaryti viešai prieinamą arba, jei šis reikalavimas nebūtų tenkinamas, uždrausti suteikti galimybę mokiniams fotografiją atgaminti įkėlimo į internetą tikslu. Jis taip pat reikalavo priteisti iš žemės 400 eurų nuostoliams atlyginti.
9 D. Renckhoff ieškinys buvo patenkintas iš dalies, taigi, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemei buvo nurodyta pašalinti fotografiją iš mokyklos interneto svetainės ir sumokėti 300 eurų sumą su palūkanomis.
10 Abi šalys apskundė tokį teismo sprendimą Oberlandesgericht Hamburg (Hamburgo aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija), kuris, be kita ko, nurodė, kad fotografija yra saugoma autorių teisių ir kad jos patalpinimas mokyklos interneto svetainėje pažeidė D. Renckhoff kūrinio atgaminimo ir padarymo viešai prieinamo teises. Šis teismas nusprendė, jog tai, kad prieš atliekant byloje nagrinėjamus veiksmus fotografija jau buvo visiems laisvai prieinama internete, neturi reikšmės, nes fotografijos atgaminimas serveryje ir jos padarymas viešai prieinamos mokyklos interneto svetainėje yra nuo pradinio paskelbimo kelionių interneto svetainėje atsieti veiksmai.
11 Kasacinį skundą nagrinėjęs prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad tai, ar kasacinis skundas bus tenkinamas, priklausys nuo Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalies aiškinimo. Šiam teismui ypač kyla abejonių dėl jurisprudencijoje nustatyto reikalavimo, pagal kurį viešas paskelbimas turi būti atliktas naujai visuomenei, tenkinimo.
12 Šiomis aplinkybėmis Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar kito asmens interneto svetainėje autorių teisių turėtojo leidimu visiems interneto vartotojams laisvai prieinamo kūrinio įkėlimas į savo viešai prieinamą interneto svetainę laikytinas kūrinio padarymu viešai prieinamo, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį, jei kūrinys pirmiausia nukopijuojamas į serverį ir paskui iš jo nusiunčiamas į interneto svetainę?“
Dėl prejudicinio klausimo
13 Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar sąvoka „viešas paskelbimas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį, turi būti aiškinama taip, kad ji apima fotografijos patalpinimą interneto svetainėje, kai fotografija prieš tai buvo be apribojimų ir su minėto autoriaus leidimu viešai paskelbta kitoje interneto svetainėje.
14 Visų pirma primintina, kad fotografija gali būti saugoma autorių teisių su sąlyga, kad tokia fotografija yra autoriaus asmenybę atspindintis intelekto kūrinys, sukurtas laisvai ir kūrybingai pasirenkant šios fotografijos kūrybos priemones, o tai kiekvienu konkrečiu atveju privalo patikrinti nacionalinis teismas (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Painer, C‑145/10, EU:C:2011:798, 94 punktą).
15 Kiek tai susiję su klausimu, ar prieš tai be apribojimų ir su autoriaus leidimu viešai paskelbtos interneto svetainėje fotografijos patalpinimas kitoje interneto svetainėje yra „viešas paskelbimas“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį, reikia priminti, kad šioje nuostatoje numatyta, jog valstybės narės nustato autoriams išimtinę teisę leisti arba uždrausti bet kokį savo kūrinių viešą skelbimą.
16 Vadinasi, nepažeidžiant Direktyvos 2001/29 5 straipsnyje išsamiai numatytų išimčių ir apribojimų, bet koks kūrinio naudojimas, kurį atlieka trečiasis asmuo, neturėdamas tokio išankstinio sutikimo, turi būti laikomas šio kūrinio autorių teisių pažeidimu (šiuo klausimu žr. 2016 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Soulier ir Doke, C‑301/15, EU:C:2016:878, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
17 Kadangi Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalyje sąvoka „viešas paskelbimas“ tiksliau neapibrėžiama, jos prasmę ir apimtį reikia nustatyti atsižvelgiant į šia direktyva siekiamus tikslus ir į aiškinamos nuostatos kontekstą (2017 m. birželio 14 d. Sprendimo Stichting Brein, C‑610/15, EU:C:2017:456, 21 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
18 Šiuo klausimu reikia priminti, jog iš Direktyvos 2001/29 4, 9 ir 10 konstatuojamųjų dalių matyti, kad jos pagrindinis tikslas yra nustatyti aukšto lygio autorių apsaugą, leidžiančią jiems gauti teisingą atlygį už jų kūrinių naudojimą, visų pirma kai jie viešai paskelbiami. Tai reiškia, kad sąvoka „viešas paskelbimas“ turi būti suprantama plačiai, kaip aiškiai skelbiama šios direktyvos 23 konstatuojamojoje dalyje (2017 m. birželio 14 d. Sprendimo Stichting Brein, C‑610/15, EU:C:2017:456, 22 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
19 Kaip ne kartą nusprendė Teisingumo Teismas, iš Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalies matyti, kad viešo paskelbimo sąvoka apima du kumuliacinius elementus, t. y. kūrinio „paskelbimą“ ir šio kūrinio paskelbimą „viešai“ (2017 m. kovo 16 d. Sprendimo AKM, C‑138/16, EU:C:2017:218, 22 punktas ir 2017 m. birželio 14 d. Sprendimo Stichting Brein, C‑610/15, EU:C:2017:456, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
20 Dėl pirmojo iš šių elementų, t. y. „paskelbimo“, iš Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalies matyti: kad kūrinys būtų laikomas „paskelbtu“, pakanka, be kita ko, kad jis būtų pateiktas visuomenei tokiu būdu, kad ją sudarantys asmenys turėtų galimybę su juo susipažinti, o tai, ar jie šia galimybe pasinaudojo, lemiamos reikšmės neturi (2014 m. vasario 13 d. Sprendimo Svensson ir kt., C‑466/12, EU:C:2014:76, 19 punktas ir 2017 m. birželio 14 d. Sprendimo Stichting Brein, C‑610/15, EU:C:2017:456, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
21 Šiuo atveju fotografijos, anksčiau paskelbtos interneto svetainėje, patalpinimas kitoje interneto svetainėje, prieš tai nukopijuojant ją į privatų serverį, turi būti kvalifikuojamas kaip „pateikimas naudotis“, todėl ir „paskelbimas“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį. Iš tiesų toks patalpinimas internete leidžia interneto svetainės, kurioje fotografija yra patalpinta, lankytojams susipažinti su šia fotografija.
22 Kiek tai susiję su antruoju iš nurodytų elementų, t. y. su tuo, kad saugomas kūrinys yra „viešai“ paskelbiamas, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad sąvoka „viešas“ susijusi su neribotu potencialių adresatų skaičiumi, be to, apima pakankamai didelį asmenų skaičių (2014 m. vasario 13 d. Sprendimo Svensson ir kt., C‑466/12, EU:C:2014:76, 21 punktas ir 2017 m. birželio 14 d. Sprendimo Stichting Brein, C‑610/15, EU:C:2017:456, 27 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
23 Šiuo atveju paskelbimas, nurodytas šio sprendimo 21 punkte, apima visus potencialius interneto svetainės, kurioje kūrinys yra paskelbtas, lankytojus, t. y. neapibrėžtą ir pakankamai didelį adresatų skaičių, todėl, esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis minėta jurisprudencija, turi būti laikomas „viešu“ paskelbimu.
24 Vis dėlto iš suformuotos jurisprudencijos taip pat matyti, jog tam, kad būtų laikomas „viešai paskelbtu“, saugomas kūrinys turi būti paskelbtas taikant specialų techninį būdą, kuris skirtųsi nuo naudotų iki šiol, arba, jei nesiskiria, jis turi būti paskelbtas „naujai visuomenei“, t. y. visuomenei, į kurią autorių teisių turėtojas dar neatsižvelgė, kai leido pradinį viešą savo kūrinio paskelbimą (2014 m. vasario 13 d. Sprendimo Svensson ir kt., C‑466/12, EU:C:2014:76, 24 punktas; 2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo GS Media, C‑160/15, EU:C:2016:644, 37 punktas; taip pat 2017 m. birželio 14 d. Sprendimo Stichting Brein, C‑610/15, EU:C:2017:456, 28 punktas).
25 Šiuo atveju neginčijama, kad tiek pradinis kūrinio paskelbimas interneto svetainėje, tiek vėlesnis paskelbimas kitoje interneto svetainėje buvo atlikti naudojantis tokiomis pačiomis techninėmis priemonėmis.
26 Vis dėlto pagrindinės bylos šalys ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnyje nurodyti suinteresuotieji asmenys, pateikę rašytines pastabas, nesutaria dėl klausimo, ar fotografija buvo paskelbta „naujai visuomenei“.
27 Remdamosi, be kita ko, 2014 m. vasario 13 d. Sprendimu Svensson ir kt. (C‑466/12, EU:C:2014:76) Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė ir Italijos vyriausybė teigia, kad nereikia daryti skirtumo tarp kūrinio paskelbimo įkeliant jį į interneto svetainę ir tokio kūrinio paskelbimo, kai interneto svetainėje pateikiamas saitas į kitą interneto svetainę, kurioje yra laisvai ir su autorių teisių leidimu prieinamas toks prieš tai paskelbtas kūrinys. Taigi, tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kūrinys nėra paskelbiamas naujai visuomenei.
28 D. Renckhoff, Prancūzijos vyriausybė per posėdį ir Komisija savo rašytinėse pastabose iš esmės tvirtino, kad prieš tai esančiame šio sprendimo punkte nurodyta jurisprudencija neturi būti taikoma tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje. Visų pirma kūrinio paskelbimas ne pateikiant saitą, bet naujai patalpinant jį kitoje interneto svetainėje negu ta, kurioje jis buvo prieš tai paskelbtas su autoriaus leidimu, turi būti laikomas „nauju viešu paskelbimu“, ypač atsižvelgiant į tai, kad dėl tokio naujo kūrinio padarymo viešai prieinamo minėtas kūrinio autorius nebegali kontroliuoti pradinio kūrinio paskelbimo.
29 Pirma, šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad, kaip matyti iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos, nepažeidžiant Direktyvos 2001/29 5 straipsnyje numatytų išimčių ir apribojimų, autorių teisių turėtojas turi duoti sutikimą trečiajam asmeniui atgaminti arba paskelbti viešai kiekvieną kūrinį ir kad pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį autoriai turi prevencinio pobūdžio teisę, suteikiančią jiems galimybę įsiterpti tarp galimų jų kūrinio naudotojų ir viešo paskelbimo, kurį šie naudotojai gali ketinti atlikti, siekiant uždrausti tokį paskelbimą (šiuo atžvilgiu žr. 2016 m. gegužės 31 d. Sprendimo Reha Training, C‑117/15, EU:C:2016:379, 30 punktą; 2016 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Soulier ir Doke, C‑301/15, EU:C:2016:878, 33 punktą ir 2017 m. birželio 14 d. Sprendimo Stichting Brein, C‑610/15, EU:C:2017:456, 20 punktą bei jame nurodytą jurisprudenciją).
30 Tokia prevencinio pobūdžio teisė būtų neveiksminga, jeigu kūrinio, kuris iš pradžių su autoriaus leidimu buvo paskelbtas interneto svetainėje, patalpinimas kitoje interneto svetainėje nebūtų laikomas viešu paskelbimu naujai visuomenei. Iš tiesų toks kūrinio patalpinimas kitoje, nei buvo atliktas pradinis paskelbimas, interneto svetainėje gali neleisti arba stipriai trukdyti prevencinės teisės turėtojui reikalauti, kad kūrinio paskelbimas būtų nutrauktas, prireikus pašalinant kūrinį iš svetainės, kurioje jis pirma buvo paskelbtas su autoriaus leidimu, arba atšaukti leidimą, kuris prieš tai buvo suteiktas trečiajam asmeniui.
31 Taigi, tai reikštų, kad, net jeigu autorių teisių turėtojas nuspręstų daugiau neskelbti savo kūrinio interneto svetainėje, kurioje kūrinys buvo iš pradžių paskelbtas su jo leidimu, šis kūrinys liktų prieinamas interneto svetainėje, kurioje vėliau iš naujo buvo patalpintas. Teisingumo Teismas jau yra pabrėžęs, kad kūrinio autorius, nesilaikydamas išankstinių formalumų, turi galėti nutraukti trečiojo asmens naudojimąsi jo turimomis šio kūrinio naudojimo skaitmenine forma teisėmis ir šitaip jam uždrausti bet kokį naudojimą tokia forma ateityje (pagal analogiją žr. 2016 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Soulier ir Doke, C‑301/15, EU:C:2016:878, 51 punktą).
32 Antra, Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 3 dalyje konkrečiai nustatyta, kad teisė į viešą paskelbimą, kaip nurodyta šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje, nėra išnaudota šioje nuostatoje numatytu bet kuriuo viešo paskelbimo ar padarymo viešai prieinamo visuomenei veiksmu.
33 O jeigu kūrinio, kuris prieš tai su autoriaus leidimu buvo paskelbtas interneto svetainėje, patalpinimas kitoje interneto svetainėje nebūtų laikomas šio kūrinio padarymu viešai prieinamo naujai visuomenei, tai reikštų, kad yra taikoma teisės viešai paskelbti išnaudojimo taisyklė.
34 Tokia taisyklė ne tik prieštarautų Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 3 daliai, bet taip pat neleistų teisių turėtojui reikalauti teisingo atlyginimo už naudojimąsi jo kūriniu, priminto šios direktyvos 10 konstatuojamojoje dalyje, nors Teisingumo Teismas yra priminęs, kad intelektinės nuosavybės apsauga konkrečiai siekiama, be kita ko, nagrinėjamų teisių turėtojams užtikrinti galimybę komerciškai eksploatuoti saugomų objektų pateikimą į apyvartą ir pateikimą naudotis, išduodant licenciją, už kurią sumokamas tinkamas atlyginimas už kiekvieną saugomų objektų panaudojimą (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 4 d. Sprendimo Football Association Premier League ir kt., C‑403/08 ir C‑429/08, EU:C:2011:631, 107 ir 108 punktus).
35 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad, remiantis šio sprendimo 24 punkte minima jurisprudencija, autoriaus teisių saugomo kūrinio patalpinimas kitoje interneto svetainėje nei ta, kurioje buvo atliktas pradinis paskelbimas su autoriaus teisių turėtojo leidimu, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, turi būti vertinamas kaip tokio kūrinio padarymas prieinamo naujai visuomenei. Tokiomis aplinkybėmis visuomenės dalį, į kurią autorių teisių turėtojas atsižvelgė leisdamas paskelbti savo kūrinį pradinėje interneto svetainėje, sudaro tik tos svetainės lankytojai, o ne svetainės, kurioje kūrinys buvo vėliau patalpintas be teisių turėtojo sutikimo, lankytojai ar kiti internautai.
36 Tai, kad autorių teisių turėtojas neapribojo internautų galimybės naudoti fotografiją, kaip yra pagrindinėje byloje, neturi reikšmės objektyvioms pastaboms, pateiktoms šio sprendimo 29–35 punktuose. Iš tiesų Teisingumo Teismas yra priminęs, kad teisės, numatytos Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalyje, turėjimui ir įgyvendinimui negali būti taikomi jokie formalumai (šiuo atžvilgiu žr. 2016 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Soulier ir Doke, C‑301/15, EU:C:2016:878, 50 punktą).
37 Be to, savo 2014 m. vasario 13 d. Sprendime Svensson ir kt. (C‑466/12, EU:C:2014:76, 25 ir 26 punktai) ir 2014 m. spalio 21 d. Nutartyje BestWater International (C‑348/13, nepaskelbta Rink., EU:C:2014:2315, 16 punktas) Teisingumo Teismas, be kita ko, nustatė, kad, kiek tai susiję su saugomų kūrinių padarymu prieinamų pateikiant nuorodą, ant kurios galima spragtelėti, į interneto svetainę, kur jie buvo iš pradžių paskelbti, visuomenės dalį, kuriai buvo skirtas pradinis paskelbimas, sudaro visi potencialūs tam tikros interneto svetainės lankytojai, nes, turint mintyje tai, kad šioje svetainėje nebuvo taikoma jokių apribojimų susipažinti su kūriniais, visi interneto vartotojai galėjo laisvai su jais susipažinti. Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad kūrinių padarymas prieinamų pateikiant nuorodą, kurią galima spragtelėti, kaip antai bylose, kuriose priimti šie sprendimai, nereiškia, jog kūriniai yra paskelbiami naujai visuomenei.
38 Vis dėlto ši jurisprudencija negali būti taikoma tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje.
39 Pirma, ši jurisprudencija buvo suformuota konkrečiai saitų, kurie teikia nuorodą internete į su teisių turėtojų leidimu paskelbtus saugomus kūrinius, kontekste.
40 Priešingai nei saitai, kurie, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo jurisprudenciją, prisideda prie gero interneto veikimo, sudarydami galimybes informacijos sklaidai šiame didžiulį informacijos kiekį turinčiame tinkle (2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo GS Media, C‑160/15, EU:C:2016:644, 45 punktas), kūrinio patalpinimas be autorių teisių turėtojo leidimo kitoje interneto svetainėje nei ta, kurioje buvo atliktas pradinis kūrinio paskelbimas su autoriaus leidimu, nepadeda siekti minėto tokios pačios apimties tikslo.
41 Taigi, toks paskelbimas internete, kai autorių teisių turėtojas negali remtis teisėmis, numatytomis Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalyje, pažeidžia šios direktyvos 3 ir 31 konstatuojamosiose dalyse nurodytą pusiausvyrą, kuri turi būti užtikrinta skaitmeninėje aplinkoje tarp, viena vertus, autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų suinteresuotumo jų intelektinės nuosavybės teisių apsauga, užtikrinama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 2 dalyje, ir, kita vertus, saugomų objektų naudotojų interesų ir pagrindinių teisių, ypač jų saviraiškos ir informacijos laisvių, užtikrinamų Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje, ir visuomenės intereso apsaugos.
42 Taigi Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė teigia, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, nustatant interesų pusiausvyrą reikia atsižvelgti į teisę į mokslą, įtvirtintą Pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnyje. Konkrečiai kalbant, šioje byloje minėtos mokinės poelgis yra susijęs su šios teisės įgyvendinimu, nes fotografija buvo naudojama iliustravimo tikslais lingvistinėje darbo grupėje jos paruošto referato pirmajame puslapyje. Tačiau šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad šio sprendimo 35 punkte išdėstyti argumentai, susiję su sąvoka „nauja visuomenė“, remiasi ne iliustracijos panaudojimo mokykliniame referate pobūdžio vertinimu kaip edukacinio ar ne, bet ta aplinkybe, jog, kūrinį paskelbus mokyklos interneto svetainėje, šis tapo prieinamas visiems šios svetainės lankytojams.
43 Be to, reikia priminti, kad norėdamas nustatyti pusiausvyrą tarp teisės į švietimą ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugos Sąjungos teisės aktų leidėjas Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies a punkte suteikė valstybėms narėms galimybę nustatyti šios direktyvos 2 ir 3 straipsniuose nustatytų teisių išimtis ar apribojimus, kai tai susiję su kūrinių naudojimu vien iliustracijos tikslais mokomajame arba mokslo tiriamajame darbe ir tiek, kiek tai pateisina nekomerciniai tikslai.
44 Antra, kaip buvo priminta šio sprendimo 29 punkte, Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalyje garantuojamos autorių teisės yra prevencinio pobūdžio. Kalbant apie paskelbimo veiksmą – saito, nukreipiančio į prieš tai su autoriaus teisių turėtojo leidimu paskelbtą kūrinį, nurodymą interneto svetainėje, pažymėtina, kad prevencinis teisių turėtojo teisių pobūdis išsaugomas, nes autorius turi galimybę kūrinį išimti iš interneto svetainės, kurioje šis iš pradžių buvo paskelbtas, jeigu nebenori toliau skelbti savo kūrinio šioje interneto svetainėje; tokiu atveju bet koks saitas į tą svetainę bus nebeveikiantis. Tačiau tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, paties kūrinio įkėlimas į kitą interneto svetainę reiškia naują jo paskelbimą, kuris nepriklauso nuo pradinio su teisių turėtojo leidimu atlikto paskelbimo. Patį kūrinį įkėlus į kitą interneto svetainę kūrinys lieka prieinamas toje interneto svetainėje, neatsižvelgiant į išankstinį autoriaus sutikimą ir nepriklausomai nuo bet kokių teisių turėtojo veiksmų, jeigu šis nuspręstų daugiau nebeskelbti savo kūrinio interneto svetainėje, kurioje šis iš pradžių buvo paskelbtas su teisių turėtojo leidimu.
45 Galiausiai, trečia, savo 2014 m. vasario 13 d. Sprendime Svensson ir kt. (C‑466/12, EU:C:2014:76, 27 ir 28 punktai) Teisingumo Teismas, nuspręsdamas, kad paskelbimas byloje, kurioje priimtas šis sprendimas, nebuvo atliktas naujai visuomenei, pabrėžė, kad nebuvo interneto svetainės su paskelbta nuoroda, ant kurios spragtelėjus suteikiama prieiga prie nagrinėjamų kūrinių, paskelbtų su teisių turėtojo leidimu pradinėje interneto svetainėje, administratoriaus įsikišimo.
46 Šiuo atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamo kūrinio naudotoja nukopijavo kūrinį privačiame serveryje ir tik paskui padarė kopiją prieinamą kitoje interneto svetainėje nei ta, kurioje buvo atliktas pradinis paskelbimas. Taigi, ši naudotoja atliko lemiamą vaidmenį paskelbiant kūrinį visuomenės daliai, į kurią neatsižvelgė kūrinio autorius, kai suteikė leidimą skelbti pirmą kartą.
47 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad sąvoka „viešas paskelbimas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį, turi būti aiškinama taip, kad ji apima fotografijos patalpinimą interneto svetainėje, kai prieš tai ji be apribojimų atsisiųsti ir su autoriaus teisių turėtojo leidimu buvo viešai paskelbta kitoje interneto svetainėje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
Sąvoka „viešas paskelbimas“, kaip ji suprantama pagal 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 3 straipsnio 1 dalį, turi būti aiškinama taip, kad ji apima fotografijos patalpinimą interneto svetainėje, kai prieš tai ji be apribojimų atsisiųsti ir su autoriaus teisių turėtojo leidimu buvo viešai paskelbta kitoje interneto svetainėje.
Parašai.