TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS

2011 m. vasario 4 d.

Byla F‑34/10

Oscar Orlando Arango Jaramillo ir kt.

prieš

Europos investicijų banką (EIB)

„Viešoji tarnyba – Europos investicijų banko personalas – Pensijų sistemos reforma – Pavėluotai pareikštas ieškinys – Nepriimtinumas“

Dalykas: Pagal Europos investicijų banko tarnautojų nuostatų 41 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo O. Arango Jaramillo ir kiti 34 Europos investicijų banko (EIB) tarnautojai prašo panaikinti jų 2010 m. vasario mėn. atlyginimo lapelius tiek, kiek iš jų matyti EIB sprendimai padidinti jų įmokas į pensijų fondą, ir priteisti iš EIB žalos atlyginimą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Ieškovai padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Ieškinys – Terminai – Protingo termino reikalavimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)

2.      Procesas – Terminas ieškiniui pareikšti – Teisės praradimas praleidus terminą – Aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti, arba „force majeure“ atvejis – Sąvoka

(Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnio antra pastraipa)

1.      Kadangi Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos investicijų banko tarnautojų nuostatuose nenurodyta, koks ieškinio pateikimo terminas taikytinas sprendžiant ginčus tarp banko ir jo tarnautojų, Sąjungos teismas, įvertinęs, viena vertus, asmens teisę į veiksmingą teisminę gynybą ir, kita vertus, teisinio saugumo reikalavimą, nuosekliai tvirtina, kad ginčai tarp banko ir jo tarnautojų jam turi būti perduoti spręsti per protingą laiką, ir, vadovaudamasis Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnyje apibrėžtomis sąlygomis dėl terminų ieškiniui pareikšti, laikosi pozicijos, jog trijų mėnesių terminas iš principo turi būti laikomas protingu.

Griežtas normų dėl terminų taikymas Europos investicijų banko tarnautojų ieškiniams negali savaime paveikti teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę, nes tokiomis normomis siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi visų pirma teisinio saugumo principo, ir išvengti bet kokios diskriminacijos ar bet kokios savivalės vykdant teisingumą.

(žr. 14 ir 20 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2002 m. gegužės 17 d. Nutarties Vokietija prieš Parlamentą ir Tarybą, C‑406/01, 20 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2001 m. vasario 23 d Sprendimo De Nicola prieš EIB, T‑7/98, T‑208/98 ir T‑109/99, 99–100, 101, 107 ir 119 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.

2.      Aplinkybių, kurių negalima numatyti, ir force majeure sąvokos apima objektyvų elementą, susijusį su neįprastomis aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo ketinančio jomis remtis asmens, ir subjektyvų elementą, susijusį su suinteresuotojo asmens pareiga apsisaugoti nuo neįprasto įvykio padarinių imantis tinkamų priemonių, nereikalaujančių pernelyg didelių sąnaudų. Visų pirma šis turi atidžiai stebėti pradėto proceso eigą ir, be kita ko, elgtis rūpestingai, kad būtų laikomasi nustatytų terminų.

Kai ieškinys išsiunčiamas elektroniniu būdu paskutinę termino ieškiniui pareikšti dieną, 23 val. 59 min., o Tarnautojų teismo kanceliarijos elektroninio pašto adresu gaunamas kitos dienos 00 val. 00 min., t. y. mažiau nei po dviejų minučių, toks laiko tarpas neturėtų būti laikomas neįprastu įvykiu, kaip tai suprantama pagal teismų praktiką dėl force majeure ir aplinkybių, kurių negalima numatyti, atsižvelgiant į trukdžius, kurių gali kilti perduodant elektroninius pranešimus ir kuriuos lemia, pavyzdžiui, pranešimų siuntėjo arba gavėjo prieigos tiekėjo patiriami gedimai.

(žr. 23 ir 24 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1994 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bayer prieš Komisiją, C‑195/91 P, 32 punktas.