BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2021 m. gegužės 12 d.(*)

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Sutartininkai – Darbo užmokestis – EIVT darbuotojai, paskirti dirbti į trečiąją šalį – Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnis – Metinis gyvenimo sąlygų išmokos persvarstymas – Sprendimas nuo 30% iki 25 % sumažinti gyvenimo sąlygų išmoką į Etiopiją paskirtiems dirbti darbuotojams – Regionų suderinamumas – Akivaizdžios vertinimo klaidos“

Byloje T‑119/17 RENV

Ruben Alba Aguilera, gyvenantis Adis Abeboje (Etiopija), ir kiti priede nurodyti ieškovai(1), atstovaujami avocat S. Orlandi,

ieškovai,

prieš

Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), atstovaujamą S. Marquardt ir R. Spáč, padedamų avocats M. Troncoso Ferrer, C. García Fernández ir F.‑M. Hislaire,

atsakovę,

dėl pagal SESV 270 straipsnį pateikto prašymo panaikinti 2016 m. balandžio 19 d. EIVT sprendimą ADMIN(2016) 7, kuriuo nustatoma Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnyje nurodyta GSI –2016 biudžeto metai, nes juo nuo 2016 m. sausio 1 d. sumažinama gyvenimo sąlygų išmoka, mokama Europos Sąjungos darbuotojams, paskirtiems dirbti į Etiopiją,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas S. Gervasoni, teisėjai P. Nihoul ir J. Martín y Pérez de Nanclares (pranešėjas),

posėdžio sekretorė M. Marescaux, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2020 m. lapkričio 11 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Teisinis pagrindas

 Pareigūnų tarnybos nuostatai

1        Byloje taikytinos redakcijos Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 1b straipsnio a punkte nurodyta, kad, jei Pareigūnų tarnybos nuostatuose nenumatyta kitaip, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) juose laikoma Sąjungos institucija.

2        Pareigūnų tarnybos nuostatų 101a straipsnis yra vienintelis jų VIIIb antraštinės dalies straipsnis. Šiame straipsnyje numatyta, kad, „[n]epažeidžiant kitų Tarnybos nuostatų, X priede nustatomos trečiojoje šalyje tarnaujantiems pareigūnams taikomos specialios ir išimtinės nuostatos“.

3        Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „[b]endrąsias <…> Tarnybos nuostatų įgyvendinimo nuostatas priima kiekvienos institucijos paskyrimų tarnyba, pasitarusi su personalo komitetu ir Tarnybos nuostatų komitetu“.

4        Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo „Specialios ir išimtinės nuostatos, taikomos trečiojoje šalyje dirbantiems pareigūnams“ 8 straipsnyje nustatyta, kad „[i]šimties tvarka paskyrimų tarnyba specialiu motyvuotu sprendimu gali suteikti pareigūnui atostogų poilsiui dėl ypač sunkių gyvenimo jo tarnybos vietoje sąlygų. Kiekvienoje tokioje vietovėje skiriančioji institucija nustato miestą (miestus), kuriuose galima gauti tokias atostogas“.

5        Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnyje įtvirtinta:

„1.      Išmoka dėl gyvenimo sąlygų nustatoma pagal pareigūno tarnybos vietą orientacinės sumos procentu. Ta bazinė suma apima visą bazinį darbo užmokestį, ekspatriacijos išmoką, išmoką šeimai ir išmoką vaikui išlaikyti, atėmus Tarnybos nuostatuose arba jiems įgyvendinti priimtuose reglamentuose nurodytas privalomas išskaičiuoti sumas.

Kai pareigūnas dirba šalyje, kurioje gyvenimo sąlygos gali būti laikomos lygiavertėmis gyvenimo sąlygoms Europos Sąjungoje, tokia išmoka nemokama.

Kitose darbo vietose išmoka dėl gyvenimo sąlygų nustatoma atsižvelgiant, be kita ko, į šiuos aspektus:

–        sveikatos priežiūros ir ligoninių aplinką,

–        saugumą,

–        klimatą,

–        izoliacijos laipsnį,

–        kitas vietos gyvenimo sąlygas.

Gavusi Personalo komiteto nuomonę, paskyrimų tarnyba kasmet persvarsto ir prireikus patikslina kiekvienai tarnybos vietovei nustatytą išmoką dėl gyvenimo sąlygų.

Paskyrimų tarnyba gali nuspręsti prie išmokos dėl gyvenimo sąlygų skirti papildomą priemoką tais atvejais, kai pareigūnas buvo daugiau nei vieną kartą paskirtas į darbo vietą, kurioje darbo sąlygos laikomos sunkiomis arba labai sunkiomis <…>

2.      Jei gyvenimo sąlygos darbo vietoje tiesiogiai pavojingos pareigūnui, paskyrimų tarnybos specialiu pagrįstu sprendimu jam mokama laikina papildoma išmoka <…>

3.      Dėl išsamių šio straipsnio taikymo nuostatų sprendžia paskyrimų tarnyba.“

 KTĮS

6        Byloje taikytinos redakcijos kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų (toliau – KTĮS) 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų VIIIb antraštinė dalis pagal analogiją taikoma laikiniesiems tarnautojams, paskirtiems dirbti į trečiąją šalį.

7        KTĮS 118 straipsnyje numatyta, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedas pagal analogiją taikomas sutartininkams, paskirtiems dirbti į trečiąsias šalis, išskyrus jų 21 straipsnį, kuris taikomas tam tikromis aplinkybėmis. Ši nuostata susijusi su tam tikromis institucijos atlygintinomis išlaidomis dėl tarnautojų apgyvendinimo paskyrimo vietose.

 EIVT sprendimai

8        2013 m. gruodžio 17 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai sprendime HR DEC(2013) 013 dėl gyvenimo sąlygų išmokos ir papildomos išmokos, nustatytų Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnyje (toliau – 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimas), remtasi Pareigūnų tarnybos nuostatais ir KTĮS, įskaitant šį 10 straipsnį, ir nurodyta, kad jis priimtas pasitarus su personalo komitetu. Pagal vienintelę konstatuojamąją dalį juo siekiama priimti vidaus taisykles, reglamentuojančias, be kita ko, gyvenimo sąlygų išmoką (toliau – GSI).

9        2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo 1 straipsnyje nustatyta, kad „Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus vertina [paskyrimų tarnyba], kuri gali remtis, be kita ko, informacija, gauta iš patikimų tarptautinio pobūdžio viešų arba privačių šaltinių, valstybių narių, taip pat iš Sąjungos delegacijų, Sąjungos institucijų ir įstaigų tarnybų“.

10      2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo 2 straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose nurodyta:

„EIVT ir Komisijos personalo komitetams pateikus nuomonę, [paskyrimų tarnyba] nustato [GSI] procentinį dydį skirtingoms paskyrimo vietoms. Šie procentiniai dydžiai skirstomi į aštuonias kategorijas (0, 10, 15, 20, 25, 30, 35 ir 40 %) pagal kriterijus <…>

Kai pareigūnas dirba šalyje, kurioje gyvenimo sąlygos gali būti laikomos lygiavertėmis gyvenimo sąlygoms Europos Sąjungoje, tokia išmoka nemokama.“

11      2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo 7 straipsnio antroje pastraipoje pateikiamas pavyzdinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant GSI ir kurie atitinka Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytus kriterijus, sąrašas. Šio straipsnio trečioje–penktoje pastraipose nurodyta:

„Dėl kiekvieno kriterijaus [paskyrimų tarnyba] nustato sunkumo laipsnį, išreikštą balų skaičiumi. Šie duomenys nurodomi lyginamojoje lentelėje kaip galutinis įvertinimas, kuris savo ruožtu atspindi nustatytą [GSI] procentinį dydį.

Taikoma metodika yra patvirtinta gairėse, kurias priima EIVT atsakingoms Komisijos tarnyboms pritarus, pasitarusi su technine grupe [atsakinga už GSI].

Techninė grupė [atsakinga už GSI] – tai konsultacinė ad hoc grupė, kurią sudaro, EIVT ir Komisijos administracijos nariai ir personalo atstovai. Personalo atstovus skiria jų institucijos [p]ersonalo komitetas. Techninė grupė [atsakinga už GSI] [paskyrimų tarnybos] prašymu pareiškia nuomonę, pateikdama rekomendacijas. Į šią grupę kreipiamasi, pavyzdžiui, dėl sprendimų, nurodytų 2 straipsnio 1 ir 3 dalyse.“

12      2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo 12 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyta, kad jo nuostatos pagal analogiją taikomos laikiniesiems tarnautojams ir sutartininkams.

13      Remdamasis 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu, visų pirma jo 2 ir 7 straipsniais, ir Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedu, visų pirma jo 8 ir 10 straipsniais, ir pasikonsultavęs su EIVT ir Europos Komisijos personalo komitetais, 2014 m. gruodžio 3 d. laikinai einantis pareigas EIVT Administracijos generalinio direktorato generalinis direktorius priėmė Sprendimą EEAS DEC(2014) 049, nustatantį gaires, kuriomis, be kita ko, patvirtinama GSI nustatymo metodika (toliau – gairės).

14      Gairių 1 straipsnio 1 dalyje pateikiamas kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant GSI ir kurie atitinka Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytus kriterijus, sąrašas. Gairių 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta:

„2.      Kiekvienas kriterijus turi būti įvertintas ir jam suteikiamas toks balas:

–        1 – jei gyvenimo sąlygos yra lygiavertės gyvenimo sąlygoms Europos Sąjungoje,

–        2 – jei gyvenimo sąlygos yra veikiau sunkios, palyginti su gyvenimo sąlygomis Europos Sąjungoje,

–        3 – jei gyvenimo sąlygos yra sunkios, palyginti su gyvenimo sąlygomis Europos Sąjungoje,

–        4 – jei gyvenimo sąlygos yra labai sunkios, palyginti su gyvenimo sąlygomis Europos Sąjungoje,

–        5 – jei gyvenimo sąlygos yra ypač sunkios, palyginti su gyvenimo sąlygomis Europos Sąjungoje.

3.      Bendras balų skaičius, gautas atlikus šį vertinimą, gali būti patikslintas remiantis 3 straipsnio 3 [etape] nurodytais aspektais. Didžiausias bendras šaliai suteikiamas balas yra 25. [GIS] nustatoma pagal tokią skalę:

–        <…>

–        12 arba 13 balų – 25 %;

–        14 arba 15 balų – 30 %;

–        <…>“

15      Gairių 2 straipsnio 1 ir 5 dalys išdėstytos taip:

„1.      Sveikatos priežiūros ir ligoninių aplinka

Su [kriterijumi] „sveikatos priežiūros ir ligoninių aplinka“ susijęs balas nustatomas remiantis „International SOS“ sudarytu lyginamuoju „sveikatos situacijos žemėlapiu“ ir prireikus – kita informacija, gauta iš patikimų tarptautinio pobūdžio viešų ar privačių šaltinių.

Pagal „International SOS“ „sveikatos situacijos žemėlapį“ šalis priskiriama medicininei kategorijai įvertinus tam tikrus veiksnius, įskaitant prieinamų medicin[os] ir odontologinių paslaugų kokybę, galimybę įsigyti receptinius vaistus, šalyje esančias sunkias infekcines ligas ir kultūrines, kalbos ar administracines kliūtis, pagal penkių pakopų skalę nuo „mažos rizikos“ iki „itin didelės rizikos“.

<…>

5.      Kitos vietos [gyvenimo] sąlygos

Pagal [kriterijų] „kitos vietos gyvenimo sąlygos“ skiriamas balas nustatomas remiantis duomenimis, delegacijų pateiktais atsakant į klausimyną, ir prireikus – kita informacija, gauta iš patikimų tarptautinio pobūdžio viešų ar privačių šaltinių.

Delegacijų teikiami duomenys susiję su šiais aspektais:

–        apsirūpinimo maistu sąlygomis,

–        viešosiomis paslaugomis,

–        darbuotojų vaikų mokymosi įstaigų infrastruktūra,

–        sutuoktinių galimybėmis įsidarbinti,

–        sporto ir kultūros veikla.“

16      Gairių 3 straipsnyje „3 etapų sistema“ nustatyta:

„Šalys vertinamos trimis etapais:

1.      Pradinis kiekvienos šalies įvertinimas administraciniu lygiu <…>

2.      Tarpinis įvertinimas, vykdant pradinio įvertinimo kontrolę siekiant patikrinti regionų suderinamumą ir atlikti palyginimą su panašiomis šalimis (<…> kartu su EIVT padaliniais ir Komisijos geografinėmis tarnybomis).

3.      Galutinis įvertinimas ir palyginimas su valstybių narių pateiktais duomenimis, tariantis su Iniciatyviniu delegacijų klausimų komitetu (EUDEL).

1 etapas: Pradinis įvertinimas.

Administracinės tarnybos atlieka pirminį įvertinimą pagal kiekvieną kriterijų, skirdamos nuo 1 iki 5 balų pagal 2 straipsnyje aprašytą sistemą. Rezultatai surašomi į lyginamąją lentelę ir nurodomas numatomas poveikis biudžetui.

2 etapas: Regionų suderinamumo įvertinimo patikrinimas lyginant su panašiomis šalimis.

Atliekant regioninį įvertinimą atsižvelgiama į regionų panašumus ar skirtumus, konkrečius izoliacijos veiksnius ar vietos sąlygas, kurias galima palyginti regione. Geografinės tarnybos nustato, ar 1 etape gauti rezultatai atrodo tinkami regioniniu požiūriu. Šiame procedūros etape taip pat patikrinami palyginus panašias šalis (pagal dydį, išsivystymo lygį, besivystančias rinkas, EBPO šalis, nedideles teritorijas arba salas) gauti rezultatai.

Parengiama 2 etapą užbaigianti ataskaita, gautų nuomonių santrauka ir nurodomas numatomas poveikis biudžetui.

3 etapas: Galutinis įvertinimas.

Atlikdamas galutinį įvertinimą Iniciatyvinis delegacijų klausimų komitetas (EUDEL) turi tarpinius rezultatus, gautus po 1 ir 2 etapų. Šiame procedūros etape Iniciatyvinis delegacijų klausimų komitetas (EUDEL) atlieka lyginamąją analizę ir parengia galutinį vertinimą remdamasis šiais aspektais:

–        gautų balų atitiktimi kiekvienos valstybės narės parengtoms panašių sunkumų schemoms arba kitoms panašių sunkumų viešoms ar privačioms schemoms,

–        nuodugniu patikrinimu, ar rengiant tarpinius 1 ir 2 etapų rezultatus pakankamai atsižvelgta į bendrosios politikos tikslus, įdarbinimo problemas ir kitus aspektus, neįtrauktus į įprastus kriterijus, pavyzdžiui, neįprastas krizes (epidemijos, krizės ir kt.).

Atliekant galutinį įvertinimą galima patikslinti balus. Parengiama galutinė ataskaita, apimanti procedūrų aprašymą ir išvadas, įskaitant patikslintų balų pagrindimą ir numatomą poveikį biudžetui.“

17      Gairių 4 straipsnyje nustatyta:

„Pagal [2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo] 7 straipsnį privaloma tartis su technine grupe [atsakinga už GSI].

[Paskyrimų tarnyba] nustato [GSI], taikytinas įvairiose paskyrimo vietose.“

18      Gairių 5 straipsnis suformuluotas taip:

„Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 8 straipsnį paskyrimų tarnyba gali suteikti atostogų poilsiui dėl ypač sunkių gyvenimo jo tarnybos vietoje sąlygų. Atostogos poilsiui suteikiamos pagal šiuos [GSI nustatymo tikslais įtvirtintus] balus ir skalę:

–        1 [diena] atostogų poilsiui, kai balas yra didesnis nei 13, tačiau neviršija 17

<…>“

 Faktinės bylos aplinkybės

19      Ieškovai Ruben Alba Aguilera ir kiti priede nurodyti asmenys yra Sąjungos pareigūnai, laikinieji tarnautojai arba sutartininkai, kurie buvo paskirti dirbti į Etiopiją, kai buvo priimtas šio sprendimo 20 punkte nurodytas sprendimas.

20      2016 m. balandžio 19 d. EIVT Biudžeto ir administracijos generalinio direktorato generalinis direktorius priėmė sprendimą ADMIN(2016) 7 dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnyje nurodytos GSI – 2016 biudžeto metai [ADMIN(2016) 7] nustatymo (toliau – ginčijamas sprendimas), kuriuo nuo 2016 m. sausio 1 d. pakeistas į trečiąsias šalis paskirtiems dirbti darbuotojams mokamos GSI procentinis dydis. Šiuo sprendimu į Etiopiją paskirtiems dirbti Sąjungos darbuotojams skiriamos GSI procentinis dydis sumažintas nuo 30 % iki 25 % bazinės sumos.

21      Tą pačią dieną EIVT Biudžeto ir administracijos generalinio direktorato generalinis direktorius priėmė sprendimą dėl suteikiamų atostogų poilsiui į trečiąsias šalis paskirtiems dirbti pareigūnams, laikiniesiems tarnautojams ir sutartininkams. Pagal gairių 5 straipsnį sumažinus į Etiopiją paskirtiems dirbti Sąjungos darbuotojams skiriamos GSI procentinį dydį ieškovai prarado teisę į atostogas poilsiui.

22      2016 m. liepos 13–18 d. dėl ginčijamo sprendimo ieškovai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį pateikė atskirus skundus paskyrimų tarnybai arba sudaryti tarnybos sutartis įgaliotai tarnybai (toliau – STSĮT), ginčydami į Etiopiją paskirtiems dirbti Sąjungos darbuotojams mokomos GSI procentinio dydžio sumažinimą nuo 2016 m. sausio 1 d.

23      2016 m. lapkričio 9 d. STSĮT vienu sprendimu atmetė ieškovų skundus (toliau – sprendimas atmesti skundus).

 Procesas Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme

24      2017 m. vasario 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovų ieškinį, juo prašoma panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek pagal jį nuo 2016 m. sausio 1 d. nuo 30 % iki 25 % bazinės sumos sumažinamas į Etiopiją paskirtiems dirbti Sąjungos darbuotojams mokamos GSI procentinis dydis, priteisti iš EIVT vienkartinę išmoką už patirtą neturtinę žalą, kurios dydį ex aequo et bono nustatytų Bendrasis Teismas, ir bylinėjimosi išlaidas.

25      Grįsdami Bendrajame Teisme pateiktą reikalavimą dėl panaikinimo ieškovai nurodė tris pagrindus. Pirmasis pagrindas buvo grindžiamas pareigos priimti Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio bendrąsias įgyvendinimo nuostatas (toliau – BĮN) nesilaikymu. Antrasis pagrindas buvo grindžiamas Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio pažeidimu, nes GSI dydžiui paskyrimo vietoje nustatyti EIVT gairėse naudojo metodą, kuriuo atsižvelgiama į regionų suderinamumo principą. Galiausiai trečiasis pagrindas buvo grindžiamas akivaizdžiomis Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytų kriterijų vertinimo klaidomis nustatant nagrinėjamą GSI.

26      2018 m. balandžio 13 d. Sprendimu Alba Aguilera ir kt. / EIVT (T‑119/17, toliau – pirminis sprendimas, EU:T:2018:183) Bendrasis Teismas pagrįstu pripažino pirmąjį pagrindą, panaikino ginčijamą sprendimą, kaip to reikalavo ieškovai, ir nurodė, jog nėra reikalo nagrinėti antrojo ir trečiojo pagrindų. Be to, jis atmetė reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir priteisė iš EIVT bylinėjimosi išlaidas.

27      2018 m. birželio 26 d. EIVT Teisingumo Teismui pateikė apeliacinį skundą dėl pirminio sprendimo. Apeliaciniame skunde EIVT kritikavo šį sprendimą dėl to, kad juo panaikintas ginčijamas sprendimas ir iš jos priteistos bylinėjimosi išlaidos. Apeliaciniame skunde EIVT nekritikavo šio sprendimo motyvų, kuriais remdamasis Bendrasis Teismas atmetė reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai nepateikė priešpriešinio apeliacinio skundo, pirminiame sprendime nurodytos išvados dėl reikalavimo atlyginti žalą įgijo res judicata galią.

28      Grįsdama šį apeliacinį skundą EIVT nurodė du pagrindus, kurių pirmasis buvo grindžiamas teisės klaida aiškinant Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 1 straipsnio trečią pastraipą taip, kad joje nurodyta pareiga pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnį priimti BĮN reiškia pareigą priimti viso šio priedo BĮN, o antrasis – teisės klaida aiškinant minėto priedo 10 straipsnį taip, kad tai yra neaiškiai ir netiksliai suformuluota nuostata ir dėl to kyla abejonių dėl jos tinkamo taikymo, todėl reikia priimti BĮN.

29      2020 m. vasario 26 d. Sprendimu EIVT / Alba Aguilera ir kt. (C‑427/18 P, toliau – sprendimas dėl apeliacinio skundo, EU:C:2020:109), viena vertus, Teisingumo Teismas pagrįstu pripažino EIVT nurodytą pirmąjį pagrindą ir nusprendė, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai konstatavo, jog Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 1 straipsnio trečia pastraipa yra nuostata, kurioje nustatyta aiški pareiga priimti viso šio priedo BĮN, ir padarė išvadą, jog tam, kad ginčijamas sprendimas būtų teisėtas, prieš jį priimdama EIVT turėjo priimti minėto priedo 10 straipsnio BĮN (sprendimo dėl apeliacinio skundo 83 punktas).

30      Kita vertus, Teisingumo Teismas nusprendė, kad apeliacinio skundo antrasis pagrindas grindžiamas neteisingu pirminio sprendimo aiškinimu, ir jį atmetė kaip nepagrįstą. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad Bendrojo Teismo išvados pirminiame sprendime nesusijusios su Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio pobūdžiu (sprendimo dėl apeliacinio skundo 93 ir 94 punktai).

31      Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinio skundo pirmasis pagrindas yra pagrįstas, Teisingumo Teismas iš dalies panaikino pirminį sprendimą. Taip pat Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirminiame sprendime Bendrasis Teismas pagrįstu pripažino pirmąjį ieškovų nurodytą pagrindą ir nenagrinėjo antrojo ir trečiojo pagrindų, nusprendė, kad šioje bylos stadijoje negalima priimti galutinio sprendimo, ir grąžino bylą Bendrajam Teismui. Galiausiai Teisingumo Teismas atidėjo bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

 Procesas ir šalių reikalavimai šioje instancijoje grąžinus bylą

32      2020 m. kovo 2 d. raštu Bendrojo Teismo kanceliarija pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 217 straipsnio 1 dalį informavo ieškovus, kad nuo sprendimo dėl apeliacinio skundo įteikimo jiems nustatomas fiksuotas dviejų mėnesių ir dešimties dienų, pridedamų dėl nuotolio, terminas, per kurį jie gali pateikti pastabas raštu dėl sprendimo dėl apeliacinio skundo pasekmių ginčo sprendimui.

33      2020 m. gegužės 6 d. EIVT ir ieškovai pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai rašytines pastabas dėl sprendimo dėl apeliacinio skundo pasekmių.

34      Taikydamas savo procedūros reglamento 89 straipsnio 3 dalies a ir d punktuose numatytas proceso organizavimo priemones Bendrasis Teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. paprašė bylos šalių atsakyti į klausimus, o EIVT – pateikti tam tikrus dokumentus. Per nustatytą terminą šalys atsakė į klausimus ir tenkino prašymą pateikti dokumentus.

35      Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo klausimus per 2020 m. lapkričio 11 d. posėdį.

36      Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo nuo 2016 m. sausio 1 d. sumažinama į Etiopiją paskirtiems dirbti darbuotojams mokama GSI,

–        priteisti iš EIVT bylinėjimosi išlaidas.

37      EIVT Bendrojo Teismo prašo:

–        pripažinti ieškinį nepagrįstu,

–        priteisti iš ieškovų pirmojoje, apeliacinėje instancijose ir instancijoje grąžinus bylą patirtas bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

38      Šiam ieškiniui pagrįsti ieškovai nurodo tris pagrindus. Pirmasis pagrindas grindžiamas pareigos priimti Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio BĮN nesilaikymu. Antrasis pagrindas grindžiamas Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio pažeidimu, nes nustatydama GSI dydį paskyrimo vietoje EIVT gairėse taikė metodą, kuriuo atsižvelgiama į regionų suderinamumo principą. Galiausiai trečiasis pagrindas grindžiamas akivaizdžiomis Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje numatytų kriterijų vertinimo klaidomis nustatant nagrinėjamą GSI.

 Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo pareigos priimti Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio BĮN nesilaikymu

39      Pirmiausia reikia priminti, kad Sąjungos teismas, atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, gali įvertinti, ar geras teisingumo vykdymas pateisina pagrindo atmetimą iš esmės, prieš tai nepriėmęs sprendimo dėl jo priimtinumo (šiuo klausimu žr. 2002 m. vasario 26 d. Sprendimo Taryba / Boehringer, C‑23/00 P, EU:C:2002:118, 51 ir 52 punktus ir 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, T‑344/15, EU:T:2017:250, 92 punktą).

40      Bendrasis Teismas mano, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir dėl proceso ekonomiškumo šio pagrindo pagrįstumą reikia nagrinėti prieš tai nepriėmus sprendimo dėl jo priimtinumo, kurį užginčijo EIVT, dėl to, kad šį pagrindą pagrindžiantys argumentai buvo pateikti tik priėmus sprendimą dėl apeliacinio skundo, todėl bet kuriuo atveju ir dėl toliau nurodytų motyvų jį reikia atmesti iš esmės.

41      Ieškovai teigia, kad dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų 10 straipsnio tinkamo taikymo kyla abejonių, nes jis nėra suformuluotas aiškiai ir tiksliai, todėl turi būti priimtos BĮN.

42      Pirma, jie iš esmės mano, kad, atsižvelgiant į Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio pakeitimų raidą, tai, kad šio straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje pateiktas kriterijų sąrašas yra pavyzdinis ir kad paskyrimų tarnyba arba STSĮT turi didelę diskreciją nustatyti GSI, yra aplinkybės, kurios lemia būtinybę priimti BĮN. Tiksliau tariant, ieškovai teigia, kad ši didelė diskrecija apima taikomo metodo nustatymą, kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti, jų vertes ir GSI taikomus koeficientus ir procentinius dydžius.

43      Antra, ieškovai iš esmės teigia, jog tai, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad dėl „išsamių [šio straipsnio] taikymo nuostatų“ sprendžia paskyrimų tarnyba, nedraudžia nustatant GSI šias išsamias nuostatas įtvirtinti BĮN.

44      Šiuo klausimu jie iš esmės mano, kad, atsižvelgiant į tai, jog Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnyje numatytos įvairių rūšių išmokos ir priemokos, dėl kurių skyrimo priimami įvairių rūšių sprendimai, dėl visos šios nuostatos nereikalaujama priimti BĮN. Ieškovų teigimu, ši aplinkybė galėtų paaiškinti teisės aktų leidėjo sprendimą įpareigoti paskyrimų tarnybą ir STSĮT priimti „išsami[as] <…> taikymo nuostat[as]“. Visų pirma ieškovai pažymi, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio 1 dalies penktoje pastraipoje numatyta papildoma priemoka tuo atveju, kai pareigūnas buvo daugiau nei vieną kartą paskirtas dirbti į vietą, kurioje darbo sąlygos laikomos sunkiomis arba labai sunkiomis, o jo 2 dalyje numatyta papildoma išmoka, jei gyvenimo sąlygos darbo vietoje tiesiogiai pavojingos pareigūnui. Ieškovų teigimu, skirtingai nei sprendimų dėl GSI atveju, šios papildomos priemokos ir išmokos skiriamos individualiais sprendimais, dėl kurių nereikia priimti BĮN.

45      Trečia, ieškovai mano, jog tai, kad kasmet tikslinant GSI reikia tartis su personalo komitetu, nėra kliūtis paskyrimų tarnybai arba STSĮT iš anksto priimti šios nuostatos BĮN gavus personalo komiteto ir Tarnybos nuostatų komiteto nuomones. Be to, jie mano, kad Tarnybos nuostatų komiteto nuomonė yra būtina siekiant užtikrinti, kad kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos gyvenimo sąlygos trečiojoje šalyje, būtų nustatyti abstrakčiai ir nepriklausomai nuo bet kokios gyvenimo sąlygų išmokos dydžio patikslinimo procedūros, tam, kad būtų išvengta rizikos, kad kriterijų pasirinkimui turės įtakos administracijos galimai norimas rezultatas.

46      Galiausiai, ketvirta, ieškovai tvirtina, kad jų aiškinimą, atrodo, patvirtina 2018 m. gruodžio 20 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai sprendimas ADMIN(2018) 35, kuriuo nustatomi bendrieji įgyvendinimo sprendimai dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnyje nurodytos gyvenimo sąlygų išmokos ir papildomos išmokos (toliau – 2018 m. BĮN). Iš tikrųjų jie iš esmės mano, kad, nors EIVT nemanė privalanti priimti BĮN pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 1 straipsnio trečią pastraipą, galiausiai priimdama 2018 m. BĮN ji netiesiogiai, tačiau tikrai pripažino, kad privalo tai daryti, nes dėl minėto priedo 10 straipsnio tinkamo taikymo kyla abejonių.

47      EIVT ginčija ieškovų argumentus.

48      Iš jurisprudencijos matyti, kad, nesant aiškios nuostatos, pareiga priimti įgyvendinimo priemones, kurioms būtų taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnio formalūs reikalavimai, galėtų būti taikoma tik išimties tvarka, kai Pareigūnų tarnybos nuostatų normos suformuluotos neaiškiai ir netiksliai ir dėl to kyla abejonių dėl jų tinkamo taikymo (žr. 2016 m. kovo 17 d. Sprendimo Vanhalewyn / EIVT, T‑792/14 P, EU:T:2016:156, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

49      Reikia pabrėžti išimtinį pareigos priimti įgyvendinimo priemones, kurioms būtų taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnio formalūs reikalavimai, pobūdį. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad jurisprudencijoje pripažinta, jog Pareigūnų tarnybos nuostatuose yra spragų, dėl kurių institucijoms paliekama tam tikra laisvė, tačiau ją riboja pareiga užtikrinti suinteresuotojo asmens tinkamą apsaugą (1965 m. liepos 8 d. Sprendimo Willame / Komisija, 110/63, EU:C:1965:71, p. 815).

50      Taigi šiuo atveju reikia išnagrinėti, ar Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnis suformuluotas neaiškiai ir netiksliai ir dėl to kyla abejonių dėl jo tinkamo taikymo.

51      Šiuo klausimu Bendrasis Teismas mano, kad reikia suprasti, jog ieškovų argumentai susiję su Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsniu tik tiek, kiek jame reglamentuojama GSI, o ne papildoma priemoka ir papildoma išmoka, atitinkamai numatytos jo 1 dalies penktoje pastraipoje ir 2 dalyje.

52      Pirma, reikia pažymėti, kad, nors Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje pateiktas ne baigtinis kriterijų sąrašas, jie yra suformuluoti aiškiai ir tiksliai. Iš tikrųjų tiek sveikatos priežiūros ir ligoninių aplinka, tiek saugumas, klimatas ir izoliacijos laipsnis yra konkretūs ir pakankamai objektyvūs aspektai, taigi dėl jų tinkamo taikymo nekyla abejonių.

53      Nors reikia pripažinti, kad kriterijus „kitos vietos gyvenimo sąlygos“ nebuvo tiksliai apibrėžtas Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, jo turinys gali būti nustatytas, nes šis kriterijus turi būti naudojamas lyginant gyvenimo sąlygas paskyrimo vietose ir Sąjungoje.

54      Tą patį galima pasakyti ir apie pavyzdinį kriterijų sąrašo pobūdį. Iš tikrųjų pats šių kriterijų tikslas – palyginti gyvenimo sąlygas – reiškia, kad jie turi būti tokie, kad toks palyginimas galėtų būti atliktas. Ši aplinkybė sumažina pasirinkimo galimybes ir padeda išvengti netinkamo minėtų kriterijų taikymo.

55      Antra, kaip pažymėta generalinio advokato M. Szpunar išvadoje byloje EIVT / Alba Aguilera ir kt. (C‑427/18 P, EU:C:2019:866, 69 punktas), Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa turi būti aiškinama ją siejant su Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią „[d]ėl išsamių šio straipsnio taikymo nuostatų sprendžia“ paskyrimų tarnyba. Iš tikrųjų paskyrimų tarnybos nustatytos išsamios šio straipsnio, visų pirma jo 1 dalies trečios ir ketvirtos pastraipų, taikymo nuostatos gali būti laikomos abstrakčiomis ir nepriklausomomis nuo procedūros, kuria siekiama konkrečiu atveju nustatyti, ar gyvenimo sąlygos šalyje yra lygiavertės įprastoms gyvenimo sąlygoms Sąjungoje, taisyklėmis.

56      Galiausiai, trečia, reikia priminti, kad nustatyta GSI kasmet persvarstoma ir prireikus patikslinama, gavus personalo komiteto nuomonę. Periodiškas persvarstymas ir darbuotojų, kuriems mokama GSI ir kuriems dėl to jos patikslinimas turi įtakos, atstovų dalyvavimas procedūroje taip pat yra netinkamo Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio įgyvendinimo rizikos pašalinimo garantijos.

57      Remdamasis tuo, kas išdėstyta, Bendrasis Teismas mano, kad, atsižvelgiant į Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio formuluotę, jo tikslus ir jame numatytas GSI patikslinimo procedūrines garantijas (metinis persvarstymas ir personalo komiteto nuomonės pateikimas), nereikia išimties tvarka priimti šio straipsnio dalies, kurioje reglamentuojama GSI, BĮN, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 48 punkte nurodytą jurisprudenciją.

58      Šios išvados negali paneigti kiti ieškovų argumentai.

59      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad remiantis sprendimu dėl apeliacinio skundo iš paskutinių Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio ir 110 straipsnio pakeitimų matyti, kad jeigu Sąjungos teisės aktų leidėjas būtų norėjęs nustatyti pareigą priimti Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio BĮN, o ne išsamias minėto 10 straipsnio taikymo nuostatas, jis tai būtų aiškiai nurodęs, kai nusprendė supaprastinti šios nuostatos turinį (sprendimo dėl apeliacinio skundo 81 punktas).

60      Be to, nors, kaip pagrįstai pažymi ieškovai, tai, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga priimti „išsamias [šios nuostatos] taikymo nuostatas“, nedraudžia jas priimti BĮN forma, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnį, tokia forma nuostatos turi būti priimtos tik tuo atveju, jei reikėtų konstatuoti, kad viena iš minėto priedo nuostatų yra nepakankamai aiški ir tiksli ir dėl to galėtų būti taikoma netinkamai. Kaip konstatuota šio sprendimo 57 punkte, Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio dalies, kurioje reglamentuojama GSI, negalima priskirti prie tokių nuostatų.

61      Taip pat reikia atmesti ieškovų argumentą, kad priimtos 2018 m. BĮN patvirtina, jog dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio tinkamo taikymo kyla abejonių, taigi būtina priimti jo BĮN. Šiuo klausimu iš EIVT atsakymų į per teismo posėdį Bendrojo Teismo pateiktus klausimus matyti, kad priimant 2018 m. BĮN siekta laikytis iki tol Bendrojo Teismo suformuotos jurisprudencijos, kuri po minėtų BĮN priėmimo buvo paneigta sprendimu dėl apeliacinio skundo. Remiantis šia jurisprudencija Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 1 straipsnio trečios pastraipos nuostatos buvo laikomos bendro pobūdžio nuostatomis ir BĮN, kurios pagal šią pastraipą turėjo būti priimtos, buvo susijusios su visu Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedu (2016 m. kovo 17 d. Sprendimo Vanhalewyn / EIVT, T‑792/14 P, EU:T:2016:156, 25 punktas). Be to, reikia pažymėti, kad nė vienoje 2018 m. BĮN konstatuojamojoje dalyje nekalbama apie tai, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnis suformuluotas nepakankamai aiškiai ar tiksliai ir ši problema sprendžiama priimant BĮN. Atvirkščiai, tai, kad 2018 m. BĮN 4 konstatuojamojoje dalyje paminėtos 10 straipsnio „išsamios taikymo nuostatos“, leidžia manyti, kad EIVT galėjo, bet neprivalėjo, nuspręsti, kad bet kuriuo atveju tokios „išsamios taikymo nuostatos“ priimamos BĮN, kurioms taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnio procedūriniai reikalavimai, forma (šiuo klausimu žr. generalinio advokato M. Szpunar išvados byloje EIVT / Alba Aguilera ir kt., C‑427/18 P, EU:C:2019:866, 53 punktą).

62      Galiausiai taip pat reikia atmesti ieškovų argumentą, kad būtina Pareigūnų tarnybos nuostatų komiteto nuomonė. Iš tikrųjų iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, priešingai, nei teigia ieškovai, nustatant abstrakčias ir nuo procedūros, skirtos patikslinti GSI dydžiui, nepriklausomas taisykles Pareigūnų tarnybos nuostatų komiteto nuomonė nėra būtina. Be to, reikia konstatuoti, kad 2018 m. BĮN, dėl kurių konsultuotasi su Tarnybos nuostatų komitetu, turinys iš esmės yra toks pat kaip ir 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo ir gairių turinys.

63      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmąjį pagrindą reikia atmesti, nenagrinėjant jo priimtinumo.

 Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio pažeidimu, nes EIVT gairėse GSI paskyrimo vietoje nustatymui taikė metodą, kuriuo atsižvelgiama į regionų suderinamumo principą

64      Ieškovai tvirtina, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnį GSI procentinis dydis turėtų atitikti daugiau ar mažiau sunkią į trečiąją šalį, kurioje gyvenimo sąlygos nėra lygiavertės įprastoms gyvenimo sąlygoms Sąjungoje, paskirtų dirbti pareigūnų ir tarnautojų situaciją.

65      Jie mano, kad gairių 3 straipsnyje numatytame antrajame etape, kuriame tikrinama, ar kiekvienos delegacijos gauti balai regioniniu požiūriu atitinka, gyvenimo sąlygas EIVT vertina atsižvelgdama ne tik į paskyrimo vietą, bet ir į regioną, kuriame yra Sąjungos delegacija. Dėl to EIVT atliekamas Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnyje nurodytų kriterijų vertinimas yra sąlyginis skatinant lyginamąją, netinkamą ir subjektyvią įvairių tame pačiame regione esančių paskyrimo vietų analizę. Be to, jie mano, kad taikant regionų suderinamumo principą po to, kai tiksliai įvertinamos gyvenimo sąlygos paskyrimo vietoje, iškraipomas Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytų kriterijų vertinimas.

66      EIVT ginčija ieškovų argumentus.

67      Visų pirma reikia konstatuoti, kad ieškovai ieškinyje formaliai pagal SESV 277 straipsnį neteikia gairių 3 straipsnio neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo. Vis dėlto pati jų pagrindo esmė yra tokia, kad juo siekiama, kad būtų panaikintas ginčijamas sprendimas, motyvuojant tuo, kad šis sprendimas grindžiamas minėtu straipsniu, kuriuo, ieškovų nuomone, pažeidžiamas Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnis, nes jame atsižvelgta į regionų suderinamumo principą.

68      Šiomis aplinkybėmis pirmiausia reikia išnagrinėti ieškovų pateikto neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo priimtinumą ir, jeigu jis yra priimtinas, išnagrinėti, ar minėtas prieštaravimas yra pagrįstas.

69      Reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 277 straipsnis yra išraiška bendrojo principo, užtikrinančio kiekvienos šalies, siekiančios, kad būtų panaikintas aktas, kuris tiesiogiai ir konkrečiai su ja susijęs, teisę ginčyti institucijų ankstesnių aktų, kurie yra skundžiamo akto teisinis pagrindas, galiojimą, net jeigu tai nėra reglamentai, jei ši šalis pagal SESV 263 straipsnį neturėjo teisės pareikšti tiesioginio ieškinio dėl šių aktų, kurių pasekmes ji patiria, negalėdama reikalauti juos panaikinti (žr. 2013 m. balandžio 25 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Komisija, T‑526/10, EU:T:2013:215, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. vasario 28 d. Sprendimo Paulini / ECB, T‑764/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:101, 28 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

70      Be to, iš suformuotos jurisprudencijos matyti: kadangi SESV 277 straipsniu nesiekiama leisti šaliai ginčyti bet kurio bendro pobūdžio akto taikymo grindžiant bet kurį ieškinį, bendro pobūdžio aktas, kurio teisėtumas ginčijamas, turi būti tiesiogiai ar netiesiogiai taikomas ieškinyje nurodytoms aplinkybėms ir turi būti tiesioginis teisinis ryšys tarp ginčijamo individualaus sprendimo ir atitinkamo bendro pobūdžio akto (žr. 2015 m. birželio 19 d. Sprendimo Italija / Komisija, T‑358/11, EU:T:2015:394, 181 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. vasario 28 d. Sprendimo Paulini / ECB, T‑764/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:101, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

71      Konkrečiai neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas turi būti pateiktas dėl bendro pobūdžio akto, turinčio tiesioginį teisinį ryšį su byla ir įtakos jos sprendimui (2015 m. birželio 19 d. Sprendimo Italija / Komisija, T‑358/11, EU:T:2015:394, 181 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2013 m. rugpjūčio 29 d. Nutarties Iran Liquefied Natural Gas / Taryba, T‑5/13 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2013:395, 32 punktą).

72      Iš suformuotos jurisprudencijos taip pat matyti, kad toks ryšys gali būti nustatytas remiantis tuo, kad ginčijamas individualus sprendimas iš esmės grindžiamas akto, kurio teisėtumas ginčijamas, nuostata, net jeigu ji formaliai nėra šio akto teisinis pagrindas (žr. 2018 m. vasario 28 d. Sprendimo Paulini / ECB, T‑764/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:101, 30 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

73      Be to, Bendrasis Teismas nusprendė, kad nors gairės nėra ginčijamo akto teisinis pagrindas, jos gali būti ginčijamos pateikiant neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, jeigu jomis buvo remtasi priimant šį aktą (žr. 2018 m. vasario 28 d. Sprendimo Paulini / ECB, T‑764/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:101, 31 punktą ir jame nurodyta jurisprudencija).

74      Galiausiai iš jurisprudencijos matyti, kad bendro pobūdžio aktas pagal SESV 277 straipsnį, yra aktas, kuris taikomas objektyviai apibrėžtais atvejais ir sukelia teisinių pasekmių abstrakčiai numatytoms asmenų kategorijoms (žr. 2018 m. vasario 28 d. Sprendimo Paulini / ECB, T‑764/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:101, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

75      Šiuo atveju gairės yra bendro pobūdžio aktas, nes jos taikomos abstrakčiai numatytoms asmenų kategorijoms, t. y. Sąjungos pareigūnams, laikiniesiems tarnautojams ir sutartininkams, kai jie yra objektyviai nustatytoje padėtyje, t. y. paskirti dirbti į trečiąsias šalis.

76      Atsižvelgiant į šio sprendimo 70 ir 71 punktuose nurodytą jurisprudenciją reikia išnagrinėti, ar yra ryšys tarp nagrinėjamo bendro pobūdžio akto nuostatos, šiuo atveju – gairių 3 straipsnio, kiek jame atsižvelgta į regionų suderinamumo principą, ir ginčijamo sprendimo.

77      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Sąjungos delegacijų Etiopijoje vadovams skirtoje 2016 m. balandžio 7 d. paskyrimų tarnybos pažymoje (toliau – 2016 m. balandžio 7 d. pažyma) buvo nurodyta:

„<…> remiantis [gairėmis] atliekant papildomą bendro vertinimo patikrinimą reikia atsižvelgti į regionų suderinamumo [principą] ir panašių šalių rezultatus, taip pat į kitus svarbius aspektus. Todėl galutinėse rekomendacijose atsižvelgta į šiuos aspektus, įskaitant EIVT ir Komisijos <…> geografinių tarnybų pateiktą nuomonę.“

78      Be to, sprendime atmesti skundus paskyrimų tarnyba nurodė, kad „nedidelis balų, skirtų pagal [kitų vietos gyvenimo sąlygų kriterijų], sumažėjimas taip pat susijęs su viešųjų paslaugų kokybe Etiopijoje, kuri, remiantis S[ąjungos] delegacijos pateikta informacija ir atsižvelgiant į regionų suderinamumo [principą], atrodo, buvo [nuvertinta]“.

79      Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, matyti, kad yra ryšys tarp nagrinėjamos bendro pobūdžio akto nuostatos, šiuo atveju – gairių 3 straipsnio, kiek jame atsižvelgiama į regionų suderinamumo principą, ir ginčijamo sprendimo. Beje, EIVT šios faktinės aplinkybės neginčija.

80      Reikia konstatuoti, kad ieškovų pateiktas neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas yra priimtinas, ir jį reikia išnagrinėti iš esmės.

81      Pirmiausia reikia pažymėti, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, institucijos turi plačią diskreciją spręsti, į kokius veiksnius ir kitus aspektus reikia atsižvelgti tikslinant pareigūnų darbo užmokestį (žr. 2002 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo Ajour ir kt. / Komisija, T‑201/00 ir T‑384/00, EU:T:2002:224, 47 punktą ir jame nurodyta jurisprudenciją).

82      Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad GSI yra trečiosiose šalyse dirbančių pareigūnų, laikinųjų tarnautojų ir sutartininkų darbo užmokesčio dalis. Iš tikrųjų pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 62 straipsnį pareigūnų darbo užmokestis apima bazinę algą, šeimos ir kitas išmokas. Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 1b straipsnio a punktą, jei Pareigūnų tarnybos nuostatuose nenumatyta kitaip, EIVT šiuose Pareigūnų tarnybos nuostatuose laikoma Sąjungos institucija. Atsižvelgiant į tai, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų X priede nėra kitokių nuostatų dėl aspektų, kurie patenka į darbo užmokesčio sąvoką, GSI turi būti laikoma trečiosiose šalyse dirbančių pareigūnų ir tarnautojų darbo užmokesčio dalimi.

83      Taip pat reikia konstatuoti, kad byloje taikytinos redakcijos Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnis suformuluotas atlikus dalinius pakeitimus 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Pareigūnų tarnybos nuostatai ir KTĮS (OL L 287, 2013, p. 15). Dėl šiuos dalinius pakeitimus pagrindžiančių priežasčių pažymėtina, jog Reglamento Nr. 1023/2013 27 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „turi būti modernizuotos trečiosiose šalyse dirbančio personalo darbo sąlyg[o]s: jos turėtų būti veiksmingesnės išlaidų požiūriu, be to, jas taikant turėtų būti taupomos lėšos“, taip pat „turėtų būti <…> numatyta galimybė įtraukti įvairius kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatyta [GSI], nepažeidžiant bendro tikslo taupyti lėšas“.

84      Siekiant šio tikslo 1987 m. spalio 5 d. Tarybos reglamento (Euratomas, EAPB, EEB) Nr. 3019/87, nustatančio specialias ir išimtines nuostatas, taikomas Europos Bendrijų pareigūnams, paskirtiems dirbti į trečiąją šalį (OL L 286, 1987, p. 3), Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio redakcija buvo supaprastinta. Iš esmės kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant GSI, sąrašas buvo pateiktas kaip pavyzdinis, išbrauktos su koeficientais, kriterijų vertėmis ir bazinės sumos procentinėmis dalimis susijusios nuostatos ir įterpta 3 dalis, pagal kurią paskyrimų tarnyba nustato išsamias šio straipsnio taikymo nuostatas (sprendimo dėl apeliacinio skundo 79 punktas).

85      Darytina išvada, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė palikti paskyrimų tarnybai tam tikrą diskreciją, kad galėtų būti atsižvelgta į veiksnius ir aspektus, susijusius su bendresniais tikslais, pavyzdžiui, siekti bendro tikslo taupyti lėšas, nenukrypstant nuo GSI tikslo – skiriant išmoką kompensuoti už sunkesnes pareigūno gyvenimo sąlygas paskyrimo vietoje, palyginti su įprastomis gyvenimo sąlygomis Sąjungoje, tačiau ne tik su šiuo tikslu.

86      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagal gairių 3 straipsnį paskyrimų tarnyba atsižvelgia ne tik į regionų suderinamumo principą, bet ir į, pirma, kitus veiksnius ir aspektus, kurie nėra tiesiogiai susiję su siekiu palyginti gyvenimo sąlygas paskyrimo vietose trečiosiose šalyse ir įprastas gyvenimo sąlygas Sąjungoje, t. y. poveikį biudžetui, atitikties kiekvienos valstybės narės parengtoms panašių sunkumų schemoms ir kitoms panašių sunkumų viešoms ar privačioms schemoms lygį, bendrosios politikos tikslus, įdarbinimo problemas ir, antra, į kitus aspektus, neįtrauktus į įprastus kriterijus, pavyzdžiui, neįprastas krizės situacijas (epidemijos, krizės ir kt.). Ieškovai neginčija šių veiksnių ir aspektų taikymo.

87      Be to, reikia pažymėti, kad regionų suderinamumo principu laikantis GSI tikslo siekiama užtikrinti, kad gyvenimo sąlygos paskyrimo vietose ir gyvenimo sąlygos Sąjungoje būtų lyginamos objektyviai. Iš tikrųjų taikant šį principą siekiama užtikrinti, kad dviejose to paties regiono šalyse esančios panašios sąlygos būtų vertinamos panašiai.

88      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir į paskyrimų tarnybos plačią diskreciją spręsti dėl veiksnių ir aspektų, į kuriuos reikia atsižvelgti tikslinant pareigūnų darbo užmokestį, Bendrasis Teismas mano, kad gairių 3 straipsnis, kiek jame atsižvelgiama į regionų suderinamumo principą, nepažeidžia Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio, taigi jis negali būti laikomas neteisėtu.

89      Šios išvados negali paneigti kiti ieškovų argumentai.

90      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kaip tai padarė EIVT, kad regionų suderinamumo principo taikymas nėra nesuderinamas su aplinkybe, kad gyvenimo sąlygos paskyrimo vietose nagrinėjamos lyginant jas su įprastomis gyvenimo sąlygomis Sąjungoje, ir neprieštarauja tokiam nagrinėjimui. Iš tikrųjų taikant šį principą EIVT geografinės tarnybos tik tikrina, ar po nagrinėjimo gauti rezultatai yra tinkami, atsižvelgiant į panašias aplinkybes tame pačiame regione esančiose paskyrimo vietose.

91      Taigi taikant regionų suderinamumo principą siekiama patikrinti ir prireikus patikslinti atliktą gyvenimo sąlygų paskyrimo vietose analizę ne tik pabloginant, bet ir pagerinant jos rezultatus, o ne juos iškreipti. Taikant minėtą principą neturėtų būti iš esmės pakeičiami rezultatai, gauti atlikus gyvenimo sąlygų paskyrimo vietose analizę. Šiuo aspektu reikia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju pritaikius regionų suderinamumo principą aštuonių gyvenimo sąlygų sunkumo lygių skalėje Etiopija atsidūrė tik vienu lygiu žemiau.

92      Be to, reikia atmesti ieškovų argumentą, jog tai, kad regionų suderinamumo principas taikomas po to, kai atlikta gyvenimo sąlygų paskyrimo vietoje analizė, gali iškreipti Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų vertinimą. Atsižvelgiant į tai, kad siekiama palyginti paskyrimo vietoms suteiktus balus ir prireikus juos patikslinti trečiajame etape, numatytame gairių 3 straipsnyje, minėtą principą būtina taikyti po to, kai atlikta pirma gyvenimo sąlygų analizė.

93      Galiausiai reikia atmesti ieškovų argumentą, grindžiamą tuo, kad taikant regionų suderinamumo principą atlikta netinkama ir subjektyvi analizė arba prieita prie netinkamo ir subjektyvaus sprendimo. Kaip matyti iš pirmojo pagrindo analizės, Sąjungos teisės aktų leidėjas nustatė kelias priemones, leidžiančias išvengti netinkamo Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio 1 dalies trečios ir ketvirtos pastraipų taikymo (šiuo klausimu žr. generalinio advokato M. Szpunar išvados byloje EIVT / Alba Aguilera ir kt., C‑427/18 P, EU:C:2019:866, 69 punktą).

94      Taigi reikia atmesti antrąjį pagrindą.

 Dėl trečiojo pagrindo, grindžiamo akivaizdžiomis vertinimo klaidomis

95      Ieškovai tvirtina, kad ginčijamame sprendime padarytos kelios akivaizdžios vertinimo klaidos, visų pirma susijusios su Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytais kriterijais „sveikatos priežiūros ir ligoninių aplinka“ ir „kitos vietos gyvenimo sąlygos“. Ieškovai tvirtina, kad šias akivaizdžias vertinimo klaidas taip pat lemia tai, jog tik EIVT laikėsi nuomonės, kad 2014–2016 m. gyvenimo sąlygos Etiopijoje pagerėjo, o daug valstybių narių manė, kad jos liko nepakitusios, ir viena valstybė narė net konstatavo, kad jos pablogėjo.

96      Pirma, dėl „sveikatos priežiūros ir ligoninių aplinkos“ kriterijaus ieškovai nurodo, kad Etiopijai buvo skirti 4 iš galimų 5 balų ir pagal International SOS sudarytą lyginamąjį sveikatos situacijos žemėlapį ji pripažinta „didelės rizikos sveikatai šalimi“. Tokios šalys, kaip Madagaskaras, Uganda, Zambija, Zimbabvė ar Komorai, kurios minėtos organizacijos taip pat laikomos „didelės rizikos sveikatai šalimis“, įvertintos 5 balais iš 5. Ieškovai priekaištauja EIVT nepateikus jokių motyvų, kuriais galėtų būti pagrįstas toks skirtingas vertinimas, todėl atrodo, kad jis yra visiškai neobjektyvus.

97      Antra, dėl „kitų vietos gyvenimo sąlygų“ kriterijaus ieškovai tvirtina, kad EIVT nepakankamai atsižvelgė į jų atsakymus 2014 ir 2015 m. užpildytuose klausimynuose. Ji tik konstatavo, kad kitos vietos gyvenimo sąlygos kitose paskyrimo vietose buvo sunkesnės nei Etiopijoje, tokio teiginio nepagrindusi jokiais įrodymais, kuriais remdamiesi ieškovai arba Bendrasis Teismas galėtų patikrinti jo pagrįstumą.

98      Ieškovai teigia, kad 2015 m. „kitos vietos gyvenimo sąlygos“ Etiopijoje nepagerėjo ir jos nėra tik „veikiau sunkios“, palyginti su gyvenimo sąlygomis Sąjungoje.

99      Šiuo klausimu, pirma, dėl apsirūpinimo maistu sąlygų ieškovai pažymi, kad padėtis išlieka kritinė, atsižvelgiant į griežtas prekių, visų pirma maisto produktų, importo taisykles šalyje, kurioje ekonomiką visiškai kontroliuoja valstybė. Antra, dėl viešųjų paslaugų kokybės ieškovai nurodo, kad padėtis taip pat išlieka kritinė. Šiuo klausimu jie pažymi, kad prieiga prie interneto nėra patikima, dažnai jos nėra ir ji brangi, kad kasdien sutrinka elektros energijos tiekimas, kad sudėtinga gauti geriamo vandens, dažnai plinta tokios ligos, kaip cholera, kad nėra jokių saugių viešųjų transporto paslaugų, o atliekos surenkamos labai nereguliariai. Trečia, jie pabrėžia, kad įsidarbinimo galimybių sutuoktiniams nėra, nes pagal Etiopijos teisės aktus draudžiama juos įdarbinti. Ketvirta, ieškovai nurodo, kad nuo 2014 m. sporto ir kultūros paslaugų kokybė pablogėjo dėl saugumo grėsmės. Penkta, jie tvirtina, kad mokymo įstaigų kokybė liko nepakitusi nuo 2014 m. Galiausiai, šešta, ieškovai tvirtina, jog į tai, kad Etiopija neratifikavo 1963 m. balandžio 24 d. Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių, reikėtų atsižvelgti nustatant šioje šalyje dirbančių Sąjungos pareigūnų, laikinųjų tarnautojų ir sutartininkų gyvenimo sąlygų sunkumą.

100    Trečia, dėl valstybių narių pateiktų duomenų, į kuriuos EIVT turi atsižvelgti gairių 3 straipsnyje numatytame trečiajame etape, ieškovai tvirtina, kad tik EIVT nurodė, kad 2014–2016 m. gyvenimo sąlygos Etiopijoje pagerėjo. Jie tvirtina, kad tokį vertinimą akivaizdžiai paneigia šie duomenys: Belgijos Karalystė, Čekijos Respublika, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Airija, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Italijos Respublika, Lenkijos Respublika, Suomijos Respublika, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos laikėsi nuomonės, kad gyvenimo sąlygos Etiopijoje liko nepakitusios. Austrijos Respublika konstatavo, kad gyvenimo sąlygos pablogėjo.

101    EIVT ginčija ieškovų argumentus.

 Pirminės pastabos

102    Pirmiausia reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją srityse, kuriose Sąjungos teisės aktų leidėjas turi plačią diskreciją, Sąjungos teismų vykdoma teisėtumo kontrolė apsiriboja patikrinimu, ar buvo laikytasi procedūros taisyklių, ar tiksliai nustatytos faktinės aplinkybės, ar nebuvo padaryta akivaizdžios vertinimo klaidos arba piktnaudžiauta įgaliojimais (1997 m. gegužės 15 d. Sprendimo N / Komisija, T‑273/94, EU:T:1997:71, 125 punktas; 1998 m. liepos 16 d. Sprendimo Y / Parlamentas, T‑144/96, EU:T:1998:173, 34 punktas ir 2002 m. gegužės 14 d. Sprendimo Antas de Campos / Parlamentas, T‑194/00, EU:T:2002:119, 37 punktas).

103    Tais atvejais, kai institucija turi plačią diskreciją, Sąjungos teisės sistemoje numatytų garantijų paisymo vykstant administracinėms procedūroms kontrolė yra labai svarbi. Tarp šių garantijų yra ir kompetentingos institucijos pareiga atidžiai ir nešališkai išnagrinėti visas svarbias konkretaus atvejo aplinkybes ir pakankamai motyvuoti sprendimą (1991 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Technische Universität München, C‑269/90, EU:C:1991:438, 14 punktas; 1992 m. gegužės 7 d. Sprendimo Pesquerias De Bermeo ir Naviera Laida / Komisija, C‑258/90 ir C‑259/90, EU:C:1992:199, 26 punktas ir 2009 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo ETF / Landgren, T‑404/06 P, EU:T:2009:313, 163 punktas).

104    Be to, iš jurisprudencijos matyti, kad nustatant, ar vertindama sudėtingas faktines aplinkybes institucija padarė akivaizdžią klaidą, galinčią pateisinti akto panaikinimą, ieškovo pateiktų įrodymų turi pakakti, kad šiame akte pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas taptų neįtikinamas. Išskyrus įtikinamumo vertinimą, Bendrasis Teismas negali pakeisti šio akto rengėjo atlikto sudėtingų aplinkybių vertinimo savuoju (šiuo klausimu žr. 2015 m. vasario 11 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑204/11, EU:T:2015:91, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

105    Taip pat šiuo klausimu jurisprudencija yra tokia, kad, pirma, preziumuojama, jog administracinis aktas yra teisėtas (šiuo klausimu žr. 2000 m. liepos 13 d. Sprendimo Griesel / Taryba, T‑157/99, EU:T:2000:192, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), ir, antra, iš esmės įrodinėjimo pareiga tenka tam, kuris nurodo akto neteisėtumą, t. y. ieškovai turi pateikti bent jau pakankamai tikslių, objektyvių ir neprieštaringų duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti faktinių aplinkybių, kuriomis jie remiasi, tikrumą ar tikėtinumą (šiuo klausimu žr. 2001 m. kovo 6 d. Sprendimo Connolly / Komisija, C‑274/99 P, EU:C:2001:127, 113 punktą).

106    Atsižvelgiant į šiuos jurisprudencijoje įtvirtintus principus, reikia išnagrinėti ieškovų argumentus, pateiktus trečiajam pagrindui dėl akivaizdžių vertinimo klaidų pagrįsti.

107    Iš bylos medžiagos matyti, kad per Etiopijos 2015 m. vertinimą buvo skirta iš viso 15 balų. Šis balas viršijo 14 balų, reikalaujamų pagal gairių 1 straipsnio 3 dalį, kad būtų nustatyta 30 % bazinės sumos dydžio GSI, todėl į Etiopiją paskirtiems dirbti Sąjungos pareigūnams, laikiniesiems tarnautojams ir sutartininkams galėjo būti mokama tokio dydžio GSI.

108    Po metinio persvarstymo siekiant nustatyti nuo 2016 m. sausio 1 d. taikytiną GSI procentinį dydį pagal gairių 3 straipsnyje numatytą trijų etapų sistemą Etiopijai skirta 13 balų, t. y. 14 balų riba nebuvo pasiekta, o pagal minėtų gairių 1 straipsnio 3 dalį šis balų skaičius atitinka 25 % bazinės sumos dydžio GSI.

109    Konkrečiai už 2016 m. Etiopijai dviem punktais mažesnius balus lėmė kriterijai „sveikatos priežiūros ir ligoninių aplinka“ ir „kitos vietos gyvenimo sąlygos“, pagal kiekvieną kurių skirta vienu balu mažiau nei 2015 m. (vietoj 5 balų skirti 4 balai pagal pirmąjį kriterijų ir vietoj 3 balų – 2 balai pagal antrąjį). Pagal gairių 1 straipsnio 2 dalį toks sumažinimas reiškia, kad „sveikatos priežiūros ir ligoninių aplinka“, iš pradžių vertinta kaip „ypač sunki“, palyginti su įprasta aplinka Sąjungoje, buvo įvertinta kaip „labai sunki“. „Kitos vietos gyvenimo sąlygos“, pirma pripažintos „sunkiomis“, buvo įvertintos kaip „veikiau sunkios“.

 Dėl kriterijaus „sveikatos priežiūros ir ligoninių aplinka“

110    Reikia priminti, kad pagal gairių 2 straipsnio 1 dalį pagal kriterijų „sveikatos priežiūros ir ligoninių aplinka“ skiriamas balas turi būti nustatomas remiantis International SOS sudarytu lyginamuoju sveikatos situacijos žemėlapiu ir prireikus – kita informacija, gauta iš patikimų tarptautinio pobūdžio viešų ar privačių šaltinių.

111    Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal Inernational SOS 2015 m. sudarytą lyginamąjį sveikatos situacijos žemėlapį Etiopija laikoma „didelės rizikos sveikatai šalimi“. Be to, EIVT teigimu, šis klasifikavimas patvirtintas už EIVT vardu vykdomą medicininį evakavimą atsakingos bendrovės Falck Global Assistance. Per teismo posėdį EIVT patvirtino, kad „didelės rizikos sveikatai šalyse“ esančioms paskyrimo vietoms skiriami 4 arba 5 balai.

112    Be to, 2016 m. balandžio 7 d. pažymoje paskyrimų tarnyba nurodė, kad „(1–5 balų skalėje) 5 balai pagal kriterijų [„sveikatos priežiūros ir ligoninių aplinka“] skiriami labai pavojingos situacijos šalims, kaip antai Pietų Sudanui, Centrinės Afrikos Respublikai ar Somaliui, kur galimos sveikatai kylančios grėsmės laikomos didžiausiomis“.

113    Be to, sprendime atmesti skundus paskyrimų tarnyba nurodė:

„[R]eikia pripažinti, kad tame pačiame regione yra šalių, kuriose galimos sveikatai kylančios grėsmės yra dar didesnės. Pagal kriterijų [„sveikatos priežiūros ir ligoninių aplinka“] 2016 m. šioms šalims skirtas didžiausias balas: Madagaskaras, Uganda, Zambija, Zimbabvė, Komorai, Eritrėja, Somalis, Sudanas ir Pietų Sudanas. <…>“

114    Bendrasis Teismas mano, jog, be abejo, dėl to, kad Etiopija yra vienintelė 2015 m. gruodžio mėn. International SOS sudarytame lyginamajame sveikatos situacijos žemėlapyje esanti „didelės rizikos sveikatai šalis“, kuriai skirti ne 5, o 4 balai, gali kilti tam tikrų abejonių dėl paskyrimų tarnybos atlikto vertinimo. Vis dėlto remiantis jomis negalima daryti išvados, kad EIVT viršijo diskrecijos, kurią teisės aktų leidėjas siekė jai suteikti nustatant GSI, ribas.

115    Gairių 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal kriterijų „sveikatos priežiūros ir ligoninių aplinka“ skiriamas balas nustatomas remiantis International SOS sudarytu lyginamuoju sveikatos situacijos žemėlapiu, tačiau pagal šį straipsnį nereikalaujama, kad balas, kuris turi būti skirtas pagal šį kriterijų, atitiktų šiame žemėlapyje naudojamos skalės pakopas. Taigi EVIT sprendimu Etiopijai skirti 4 balus ši nuostata nepažeidžiama.

116    Be to, EVIT rėmėsi Falck Global Assistance pateikta informacija, kad patvirtintų Etiopijos vertinimą pagal kriterijų „sveikatos priežiūros ir ligoninių aplinka“, kuris turėjo būti grindžiamas International SOS sudarytu lyginamuoju sveikatos situacijos žemėlapiu.

117    Sveikatos priežiūros ir ligoninių aplinkos tam tikroje paskyrimo vietoje analizė yra sudėtinga veikla, kurią atliekant reikia įvertinti daug veiksnių, pavyzdžiui, prieinamų medicinos ir odontologinių paslaugų kokybę, galimybę įsigyti receptinius vaistus, šalyje esančias sunkias infekcines ligas ir kultūrines, kalbos ar administracines kliūtis.

118    Galiausiai reikia pažymėti, kaip pagrįstai pabrėžia EIVT, kad nei techninė grupė, [atsakinga už GSI], nei EUDEL komitetas nepateikė neigiamos nuomonės dėl GSI sumažinimo į Etiopiją paskirtiems dirbti darbuotojams nuo 2016 m. sausio 1 d.

119    Savo ruožtu per teismo posėdį ieškovai teigė, kad Falck Global Assistance pateikta informacija nebuvo patikima, nes iš šios bendrovės interneto svetainės buvo matyti, kad ji nevykdė veiklos Etiopijoje. Reikia pažymėti, kad nors ieškovai šį argumentą nurodė ieškinio priede pateiktuose skunduose, į ieškinį jis nebuvo įtrauktas.

120    Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją į šalių rašytinių pareiškimų priedus gali būti atsižvelgta tik tiek, kiek jie pagrindžia arba papildo pagrindus arba argumentus, aiškiai nurodytus ieškovų pateiktuose rašytiniuose pareiškimuose. Iš tiesų Bendrasis Teismas neprivalo prieduose ieškoti ir nustatyti pagrindų ir argumentų, kuriuos galėtų pripažinti pagrindžiančiais ieškinį, nes priedai turi vien įrodomąją ir pagalbinę funkciją (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 10 d. Sprendimo Sammut / Parlamentas, T‑608/18, EU:T:2020:249, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

121    Be to, pagal Procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalį vykstant procesui negalima remtis naujais pagrindais ar argumentais, nebent jie pagrindžiami teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui (šiuo klausimu žr. 2015 m. liepos 15 d. Sprendimo Dennekamp / Parlamentas, T‑115/13, EU:T:2015:497, 80 punktą) arba papildo anksčiau tiesiogiai ar netiesiogiai ieškinyje nurodytą pagrindą ir yra glaudžiai su juo susiję (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Thesing ir Bloomberg Finance / ECB, T‑590/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:635, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

122    Šiuo atveju tai yra naujas per teismo posėdį nurodytas argumentas, kuris nebuvo nurodytas ieškinyje, nors jis grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kurios ieškovams buvo žinomos pateikiant minėtą dokumentą (šiuo klausimu žr. 2017 m. lapkričio 22 d. Sprendimo von Blumenthal ir kt. / EIB, T‑558/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:827, 50 punktą). Šis argumentas taip pat nepapildo anksčiau tiesiogiai ar netiesiogiai ieškinyje nurodyto pagrindo, su kuriuo jis būtų glaudžiai susijęs. Taigi jį reikia atmesti kaip nepriimtiną.

123    Bet kuriuo atveju Falck Global Assistance pateikta informacija negali būti laikoma nepatikima, motyvuojant vien tuo, kad ši bendrovė nevykdo veiklos Etiopijoje.

124    Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad iš bylos medžiagos nematyti, jog EIVT padarė akivaizdžią vertinimo pagal kriterijų „sveikatos priežiūros ir ligoninių aplinka“ klaidą. Tiksliau Bendrasis Teismas, remdamasis bylos medžiaga, negali konstatuoti, kad EIVT atliktas vertinimas, pagal kurį sveikatos priežiūros ir ligoninių aplinka Etiopijoje yra „labai sunki“, o Madagaskare, Ugandoje, Zambijoje, Zimbabvėje ir Komoruose „ypač sunki“, neįtikinamas.

 Dėl kriterijaus „kitos vietos gyvenimo sąlygos“

125    Reikia priminti, kaip nurodyta šio sprendimo 109 punkte, kad pagal kriterijų „kitos vietos gyvenimo sąlygos“ Etiopijai skirtas vienu punktu mažesnis balas (2015 m. buvo skirta 3 balai, o 2016 m. – 2). Tai reiškia, kad „kitos vietos gyvenimo sąlygos“, pirma laikytos „sunkiomis“, buvo pripažintos „veikiau sunkiomis“.

126    Taip pat reikia priminti, kad pagal gairių 2 straipsnio 5 dalį pagal kriterijų „kitos vietos gyvenimo sąlygos“ skiriamas balas nustatomas remiantis duomenimis, delegacijų pateiktais atsakant į klausimyną, ir prireikus – kita informacija, gauta iš patikimų tarptautinio pobūdžio viešų ar privačių šaltinių. Delegacijos teikia duomenis pagal penkis aspektus, t. y. „apsirūpinimo maistu sąlygos“, „viešosios paslaugos“, „darbuotojų vaikų mokymosi įstaigų infrastruktūra“, „sutuoktinių galimybės įsidarbinti“ ir „sporto ir kultūros veikla“.

127    Dėl balų skyrimo pagal penkis aspektus, kuriuos apima kriterijus „kitos vietos gyvenimo sąlygos“, taigi ir pagal šį kriterijų, sistemos iš balų lentelės, EIVT parengtos remiantis Sąjungos delegacijų Etiopijoje pateiktais duomenimis, matyti, kad bendras didžiausias balų, kurie gali būti skirti pagal visus penkis aspektus, skaičius yra 54. Šioje balų lentelėje pateiktuose paaiškinimuose nurodytos sąsajos tarp, viena vertus, 0–54 balų, suskirstytų į penkias grupes, kurie gali būti skirti pagal visus penkis aspektus, ir, kita vertus, nuo 1 iki 5 balų, susijusių su kiekviena grupe, kuriuos reikia skirti pagal kriterijų „kitos vietos gyvenimo sąlygos“. Iš šių paaiškinimų matyti, kad pagal visus penkis aspektus skiriami balai nuo 11 iki 21 atitinka 2 balus pagal kriterijų „kitos vietos gyvenimo sąlygos“, o 22–29 balai pagal visus penkis aspektus atitinka 3 balus pagal minėtą kriterijų.

128    Šiuo atveju iš bendrai pagal penkis aspektus skiriamo didžiausio 54 balų skaičiaus 2015 m. skirti 24 balai, o 2016 m. skirta 20 balų. Šis keturių balų skirtumas susidarė sumažėjus balams, skirtiems pagal aspektus „viešosios paslaugos“ ir „sutuoktinių galimybės įsidarbinti“, pagal pirmąjį balas sumažintas nuo 5 iki 2, pagal antrąjį – nuo 3 iki 2 balų. Pagal kitus tris aspektus skirti balai liko nepakitę.

129    Vis dėlto EIVT teigia, kad aspektas, kuris iš tikrųjų lėmė pakitusį balą pagal kriterijų „kitos vietos gyvenimo sąlygos“, yra „viešosios paslaugos“, ir šio teiginio ieškovai neginčijo. Iš tikrųjų iš EIVT pateiktos balų lentelės matyti, kad, nors pagal aspektą „sutuoktinių galimybės įsidarbinti“ skirtas balas liko nepakitęs, pagal kriterijų „kitos vietos gyvenimo sąlygos“ skirta vienu balu mažiau dėl to, kad sumažėjo balas, skirtas pagal aspektą „viešosios paslaugos“. Iš bylos medžiagos matyti, jog EIVT tvirtino, kad skirdama balą pagal minėtą kriterijų ji atsižvelgė į Sąjungos delegacijų Etiopijoje užpildytą klausimyną dėl „kitų vietos gyvenimo sąlygų“, remdamasi gairių 2 straipsnio 5 dalimi. Šiuo klausimu 2016 m. balandžio 7 d. pažymoje paskyrimų tarnyba nurodė:

„[Į] informaciją dėl „kitų vietos gyvenimo sąlygų“ atsižvelgta visų pirma atliekant pirminį vertinimą remiantis delegacijos atsakymais e-GSI. Klausimyne aprašyti duomenys, susiję su kitomis vietos gyvenimo sąlygomis įvertinti <…> Remiantis šiuo vertinimu pagal kriterijų „kitos vietos gyvenimo sąlygos“ Etiopijoje (skalėje nuo 1 iki 5) skirti 2 balai.“

130    Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Sąjungos delegacijų Etiopijoje pateikti atsakymai į klausimus, susiję su aspektu „viešosios paslaugos“, įskaitant dėl kriterijaus „kitos vietos gyvenimo sąlygos“ 2014 m., nustatant 2015 m. taikomą GSI, ir atsakymai, pateikti dėl 2015 m., nustatant 2016 m. taikytiną GSI, yra tokie patys.

131    Dėl aspekto „viešosios paslaugos“ iš Sąjungos delegacijų Etiopijoje atsakymų į klausimus iš esmės matyti, kad šioje šalyje negalima naudotis nei viešuoju transportu, nei taksi paslaugomis. Be to, neužtikrinama vietos policijos pagalba, taigi neatidėliotinais atvejais Sąjungos delegacijų Etiopijoje pareigūnai, laikinieji tarnautojai ir sutartininkai turi naudotis delegacijų saugos tarnyba. Galiausiai nėra šiukšlių tvarkymo sistemos, o atliekų surinkimas organizuojamas vietos lygmeniu tam tikruose Adis Abebos (Etiopija) rajonuose.

132    Reikia pažymėti, kad tam tikros paskyrimo vietos viešųjų paslaugų kokybės analizė yra sudėtinga veikla, kurią atliekant būtina įvertinti daug įvairių veiksnių, be kita ko, viešojo ir privataus transporto, ugniagesių, greitosios pagalbos paslaugų, policijos ir žandarmerijos bei šiukšlių tvarkymo patikimumą.

133    Šiuo klausimu vadovaujantis šio sprendimo 104 punkte priminta jurisprudencija, vertinant sudėtingas faktines aplinkybes, galinčias pateisinti akto panaikinimą, Bendrojo Teismo kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar ieškovams pavyko įrodyti, kad šiame akte pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas neįtikina.

134    Ieškovai iš esmės teigia, kad viešųjų paslaugų kokybė 2015 m. nepagerėjo ir išlieka kritinė. Prieiga prie interneto nėra patikima, dažnai jos nėra ir ji brangi, kasdien sutrinka elektros energijos tiekimas, sudėtinga gauti geriamo vandens, dažnai plinta tokios ligos, kaip cholera, nėra jokių saugių viešųjų transporto paslaugų, o atliekos surenkamos labai nereguliariai.

135    Be to, per teismo posėdį ieškovai pažymėjo, kad Sąjungos delegacijų Etiopijoje pateikti atsakymai į klausimus, susiję su aspektu „viešosios paslaugos“ 2014 m., nustatant 2015 m. taikomą GSI, ir atsakymai, pateikti dėl 2015 m., nustatant 2016 m. taikytiną GSI, buvo tokie patys. Vis dėlto EIVT nepaaiškino, kodėl pagal šį kriterijų skirtas mažesnis balas.

136    Pirma, reikia pažymėti, kad EIVT nepateikė informacijos, kuria remiantis ieškovų pateikti argumentai galėtų būti paneigti.

137    Antra, EIVT įtikinamai nepaaiškino priežasčių, dėl kurių nusprendė, kad 2014–2015 m. laikotarpiu viešųjų paslaugų kokybė pagerėjo, todėl pagal šį aspektą skiriamą balą reikėjo sumažinti nuo 5 iki 2. Šios priežastys nenurodytos bylos medžiagoje ir apie tai paklausta per teismo posėdį EIVT pažymėjo, kad neturi kitos informacijos, nei pateikta bylos medžiagoje, ir iš esmės ji negali atsakyti į Bendrojo Teismo klausimą šiuo aspektu.

138    Reikia pripažinti, kad sprendime atmesti skundus paskyrimų tarnyba tvirtino, jog „nedidelis balų, skirtų pagal [kitų vietos gyvenimo sąlygų kriterijų], sumažėjimas taip pat susijęs su viešųjų paslaugų kokybe Etiopijoje, kuri, remiantis S[ąjungos] delegacijos pateikta informacija ir atsižvelgiant į regionų suderinamumo [principą], atrodo, buvo [nuvertinta]“.

139    Vis dėlto reikia konstatuoti, kad Etiopija nėra viena iš Afrikos šalių, kuriai skirti balai taikant regionų suderinamumo principą buvo patikslinti ataskaitoje, parengtoje užbaigus gairių 3 straipsnyje numatytą antrąjį etapą, per kurį EIVT tikrina balus, skirtus pirmajame etape, atsižvelgdama į regionų suderinamumą. Be to, nors EIVT, apie tai paklausta per teismo posėdį, neginčijo, kad šiuo atveju galėjo būti pritaikytas regionų suderinamumo principas, ji iš esmės nurodė negalinti konkrečiai paaiškinti, kokią įtaką ginčijamam sprendimui turėjo šio principo taikymas.

140    Taigi, atsižvelgiant, pirma, į ieškovų argumentus, kad 2014–2015 m. laikotarpiu viešųjų paslaugų kokybė Etiopijoje nepagerėjo, ir, antra, į tai, kad EIVT nepateikė paaiškinimų, kurie galėtų pagrįsti pagal aspektą „viešosios paslaugos“ skirtą mažesnį balą, darytina išvada, kad šį aspektą EIVT įvertino akivaizdžiai klaidingai.

141    Dėl tokios akivaizdžios vertinimo klaidos pasekmių ginčijamam sprendimui reikia priminti (žr. šio sprendimo 128 punktą), kad aspektas „viešosios paslaugos“ nulėmė mažesnį pagal kriterijų „kitos vietos gyvenimo sąlygos“ skirtą balą, todėl 2016 m. Etiopijai skirtas bendras 13 balų skaičius. GSI procentinio dydžio sumažinimą ginčijamame sprendime lėmė tai, kad Etiopijai skirtas mažesnis nei 14 balų skaičius. Šiomis aplinkybėmis akivaizdi vertinimo klaida, padaryta atliekant vertinimą pagal aspektą „viešosios paslaugos“, gali pateisinti ginčijamo sprendimo panaikinimą.

142    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas, nesant reikalo nagrinėti kitų grindžiant trečiąjį pagrindą pateiktų argumentų.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

143    Pagal Procedūros reglamento 219 straipsnį tuo atveju, kai byla grąžinama Bendrajam Teismui panaikinus jo sprendimą, jis sprendžia bylinėjimosi išlaidų, susijusių, pirma, su Bendrajame Teisme nagrinėtomis bylomis ir, antra, su Teisingumo Teismo nagrinėtais apeliaciniais skundais, klausimus. Be to, pagal to paties procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

144    Apeliaciniame skunde EIVT prašė panaikinti pirminį sprendimą, be kita ko, kiek iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi byla grąžinta nagrinėti, sprendime dėl apeliacinio skundo Teisingumo Teismas atidėjo bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

145    Taigi Bendrasis Teismas šiame sprendime turi nuspręsti dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirminio sprendimo priėmimo procese Bendrajame Teisme, apeliaciniame procese byloje C‑427/18 P ir šiame procese grąžinus bylą.

146    Kadangi EIVT pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos šioje byloje, taip pat bylose T‑119/17 ir C‑427/18 P, pagal ieškovų pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2016 m. balandžio 19 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) Biudžeto ir administracijos generalinio direktorato generalinio direktoriaus sprendimą ADMIN(2016) 7 dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnyje nurodytos gyvenimo sąlygų išmokos nustatymo – 2016 biudžeto metai, nes juo nuo 2016 m. sausio 1 d. sumažinama gyvenimo sąlygų išmoka, mokama Europos Sąjungos darbuotojams, paskirtiems dirbti į Etiopiją.

2.      Priteisti iš EIVT bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylose T119/17, C427/18 P ir T119/17 RENV.

Gervasoni

Nihoul

Martín y Pérez de Nanclares

Paskelbta 2021 m. gegužės 12 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


Turinys


Teisinis pagrindas

Pareigūnų tarnybos nuostatai

KTĮS

EIVT sprendimai

Faktinės bylos aplinkybės

Procesas Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme

Procesas ir šalių reikalavimai šioje instancijoje grąžinus bylą

Dėl teisės

Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo pareigos priimti Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio BĮN nesilaikymu

Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnio pažeidimu, nes EIVT gairėse GSI paskyrimo vietoje nustatymui taikė metodą, kuriuo atsižvelgiama į regionų suderinamumo principą

Dėl trečiojo pagrindo, grindžiamo akivaizdžiomis vertinimo klaidomis

Pirminės pastabos

Dėl kriterijaus „sveikatos priežiūros ir ligoninių aplinka“

Dėl kriterijaus „kitos vietos gyvenimo sąlygos“

Dėl bylinėjimosi išlaidų


*      Proceso kalba: prancūzų.


1      Kitų ieškovų sąrašas pridėtas tik prie šalims įteiktos versijos.