TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2020 m. spalio 1 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Maisto produktų sauga – Nauji maisto produktai ir nauji maisto komponentai – Reglamentas (EB) Nr. 258/97 – 1 straipsnio 2 dalies e punktas – Sąvoka „maisto komponentai, kurie yra išskirti iš gyvūnų” – Pateikimas rinkai – Nedalyti vabzdžiai, skirti žmonėms vartoti“

Byloje C‑526/19

dėl Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija) 2019 m. birželio 28 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2019 m. liepos 9 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Entoma SAS

prieš

Ministre de l’Économie et des Finances,

Ministre de l’Agriculture et de l’Alimentation

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkė A. Prechal, teisėjai L. S. Rossi, J. Malenovský, F. Biltgen ir N. Wahl (pranešėjas),

generalinis advokatas M. Bobek,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Entoma SAS, atstovaujamos advokato F. Molinié,

–        Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos A.-L. Desjonquères ir C. Mosser,

–        Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocati dello Stato M. Russo ir de G. Damiani,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos C. Hödlmayr ir C. Valero,

susipažinęs su 2020 m. liepos 9 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1997 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 258/97 dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų (OL L 43, 1997, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 18 t., p. 244), iš dalies pakeisto 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 596/2009 (OL L 188, 2009, p. 14; toliau – Reglamentas Nr. 258/97), 1 straipsnio 2 dalies e punkto išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Entoma SAS ginčą su ministre de l’Économie et des Finances (ekonomikos ir finansų ministras) ir ministre de l’Agriculture et de l’Alimentation (žemės ūkio ir maisto ministras) dėl prefekto įsakymo, kuriuo nurodoma, pirma, Entoma sustabdyti nedalytų vabzdžių, skirtų žmonėms vartoti, pateikimą rinkai ir, antra, pašalinti šiuos vabzdžius iš rinkos, kol bus gautas leidimas pateikti rinkai, išduodamas atlikus vertinimą, ar jie nekelia pavojaus vartotojo sveikatai.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

 Reglamentas Nr. 258/97

3        Reglamento Nr. 258/97 1 ir 2 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

„(1)      <…> nacionalinių įstatymų, susijusių su naujais maisto produktais ir maisto komponentais, skirtumai gali trukdyti laisvam maisto produktų judėjimui [ir] gali sukurti sąlygas nesąžiningai konkurencijai taip tiesiogiai veikdami vidaus rinkos funkcionavimą;

(2)      <…> siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, būtina užtikrinti, kad, remiantis [Sąjungos] tvarka, prieš pateikiant naujus maisto produktus bei naujus maisto komponentus [Europos Sąjungos] rinkai, jiems būtų taikomas bendras saugos įvertinimas <…>“

4        Šio reglamento 1 straipsnyje nustatyta:

„1.      Šis reglamentas skirtas naujų maisto produktų ar naujų maisto komponentų pateikimui į [Sąjungos] rinką.

2.      Šis reglamentas taikomas pateikiant į [Sąjungos] rinką iki šiol [Sąjungoje] plačiai žmonėms vartoti neskirtus maisto produktus ir maisto komponentus, skirstomus į tokias grupes:

c)      maisto produktai ir maisto komponentai su nauja ar sąmoningai modifikuota pirmine molekulių struktūra;

d)      maisto produktai ir maisto komponentai, kuriuos sudaro arba kurie yra išskirti iš mikroorganizmų, grybų ar jūros dumblių;

e)      maisto produktai ir maisto komponentai, kurie susidaro [sudaryti] arba yra išskirti iš augalų, bei maisto komponentai, kurie yra išskirti iš gyvūnų, išskyrus maisto produktus ir maisto komponentus, kurie gaunami tradiciniais dauginimo ar auginimo būdais ir kurie per daugelį metų įsitvirtino kaip saugūs vartoti maisto produktai;

f)      maisto produktai ir maisto komponentai, kuriems buvo pritaikytas dabar nenaudojamas gamybos procesas, sukeliantis maisto produktų ar maisto komponentų sudėties ar struktūros esminius pokyčius, turinčius įtakos jų maistinei vertei, medžiagų apykaitai ar nepageidaujamų medžiagų kiekiui.

3.      Prireikus pagal 13 straipsnio 2 dalyje numatytą tvarką gali būti nustatyta, ar maisto produkto ar maisto komponento kategorija įeina į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą taikymo sritį.“

5        Šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Į šio reglamento taikymo sritį įeinantys maisto produktai bei maisto komponentai privalo:

–        nekelti pavojaus vartotojui,

–        <…>“

6        To paties reglamento 12 straipsnyje išdėstyta:

„1.      Tais atvejais, kai valstybė narė, gavusi naujos informacijos ar peržiūrėjusi esamą, turi pakankamai pagrįstų priežasčių manyti, kad maisto produkto ar maisto komponento, atitinkančio šio reglamento reikalavimus, vartojimas kelia pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, ta valstybė narė savo teritorijoje gali laikinai apriboti ar sustabdyti šio maisto produkto ar maisto komponento realizavimą rinkoje ir jo vartojimą. Apie tai ji nedelsdama informuoja kitas valstybes nares ir [Europos] Komisiją ir pateikia tokio sprendimo motyvus.

2.      Padedant Maisto produktų nuolatiniam komitetui, Komisija kuo skubiau išanalizuoja 1 dalyje pateiktas priežastis; remdamasi 13 straipsnio 2 dalyje numatyta reguliavimo procedūra, ji imasi atitinkamų priemonių, kuriomis siekiama patvirtinti, iš dalies pakeisti arba panaikinti nacionalinę priemonę. Valstybė narė, priėmusi 1 dalyje nurodytą sprendimą, gali jo laikytis tol, kol įsigalioja šios priemonės.“

 Reglamentas (ES) 2015/2283

7        Nuo 2018 m. sausio 1 d. Reglamentas Nr. 258/97 buvo panaikintas ir pakeistas 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/2283 (OL L 327, 2015, p. 1).

8        Reglamento 2015/2283 6 ir 8 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

„(6)      Reglamente [Nr. 258/97] nustatytą naujų maisto produktų apibrėžtį reikėtų paaiškinti ir atnaujinti pateikiant nuorodą į [2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002, nustatančiame maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiame Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiame su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 6 t., p. 463)] pateiktą bendrą maisto apibrėžtį.

<…>

(8)      šio reglamento taikymo sritis iš esmės turėtų likti ta pati, kaip ir Reglamento [Nr. 258/97] taikymo sritis. Vis dėlto reikėtų persvarstyti, kurių kategorijų maisto produktai yra nauji maisto produktai, šias kategorijas patikslinti ir atnaujinti atsižvelgiant į mokslo ir technologijų pažangą, įvykusią nuo 1997 m. Tos kategorijos turėtų apimti vabzdžius ir jų dalis. <…>“

9        Šio reglamento 1 straipsnyje „Dalykas ir tikslas“ nustatyta:

„1.      Šiuo reglamentu nustatomos naujų maisto produktų pateikimo Sąjungos rinkai taisyklės.

2.      Šio reglamento tikslas – užtikrinti veiksmingą vidaus rinkos veikimą ir aukšto lygio žmonių sveikatos bei vartotojų interesų apsaugą.“

10      Minėto reglamento 2 straipsnyje „Taikymo sritys“ numatyta:

„1.      Šis reglamentas taikomas naujų maisto produktų pateikimui Sąjungos rinkai.

<…>“

11      To paties reglamento 3 straipsnio „Terminų apibrėžtys“ 2 dalyje nustatyta:

„<…> vartojamos šios terminų apibrėžtys:

a)      naujas maisto produktas – bet kuris maisto produktas, kuris Sąjungoje nebuvo plačiai vartotas žmonių maistui iki 1997 m. gegužės 15 d., neatsižvelgiant į valstybių narių įstojimo į Sąjungą datas, ir kuris priskiriamas bent vienai iš šių kategorijų:

<…>

v)      maisto produktai, sudaryti, išskirti arba pagaminti iš gyvūnų ar jų dalių, išskyrus gyvūnus, išaugintus tradiciniais auginimo būdais, naudotais maisto produktams gaminti Sąjungoje iki 1997 m. gegužės 15 d., ir jei iš tų gyvūnų pagaminti maisto produktai ilgai saugiai naudoti Sąjungoje;

<…>“

12      Reglamento 2015/2283 35 straipsnio „Pereinamojo laikotarpio priemonės“ 2 dalyje nustatyta:

„Į Reglamento [Nr. 258/97] taikymo sritį nepatenkantys maisto produktai, kurie buvo teisėtai pateikti rinkai ne vėliau kaip 2018 m. sausio 1 d. ir kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį, gali būti ir toliau tiekiami rinkai, kol bus priimtas sprendimas pagal šio reglamento 10–12 arba 14–19 straipsnius, pateikus paraišką suteikti naujo maisto produkto leidimą arba pranešimą apie trečiosios šalies tradicinį maisto produktą vėliausiai iki datos, nurodytos atitinkamai pagal šio reglamento 13 arba 20 straipsnį priimtose įgyvendinimo taisyklėse, bet ne vėliau kaip 2020 m. sausio 2 d.“

 Prancūzijos teisė

13      2016 m. sausio 27 d. galiojusios redakcijos code de la consommation (Vartotojų kodeksas) L. 218-5-4 straipsnyje buvo nustatyta:

„Jeigu nustatoma, kad gaminys buvo pateiktas rinkai be leidimo, registravimo ar deklaracijos, kurių reikalaujama pagal šiam produktui taikomus teisės aktus, prefektas arba Paryžiuje policijos prefektas gali nurodyti sustabdyti jo teikimą rinkai ir jį išimti iš rinkos iki to laiko, kol jis atitiks galiojančius teisės aktus.“

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

14      Klostantis faktinėms aplinkybėms pagrindinėje byloje Entoma prekiavo produktais, sudarytais iš paruoštų ir žmonėms vartoti skirtų nedalytų vabzdžių – didžiųjų milčių, skėrių ir svirplių.

15      2016 m. sausio 27 d. įsakymu préfet de police de Paris (Paryžiaus policijos prefektas) sustabdė Entoma parduodamų nedalytų vabzdžių pateikimą rinkai, motyvuodamas, be kita ko, tuo, kad ji neturėjo Reglamente Nr. 258/97 numatyto leidimo pateikti rinkai, ir nurodė pašalinti šiuos vabzdžius iš rinkos, kol bus gautas toks leidimas, išduodamas atlikus vertinimą, ar šie produktai nekelia jokio pavojaus vartotojui.

16      Entoma pareiškė ieškinį dėl šio įsakymo panaikinimo tribunal administratif de Paris (Paryžiaus pirmosios instancijos administracinis teismas, Prancūzija). 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu šis teismas šį ieškinį atmetė.

17      2018 m. kovo 22 d. sprendimu Cour administrative d’appel de Paris (Paryžiaus administracinis apeliacinis teismas, Prancūzija) atmetė Entoma apeliacinį skundą ir nusprendė, kad šis įsakymas buvo teisėtai priimtas remiantis Vartotojų kodekso L. 218-5-4 straipsniu.

18      Entoma dėl šio sprendimo pateikė kasacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui – Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija). Grįsdama savo kasacinį skundą ji, be kita ko, teigė, kad Cour administrative d’appel de Paris (Paryžiaus apeliacinis administracinis teismas) padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad jos parduodamoms prekėms taikomas Reglamentas Nr. 258/97, nors jos, kadangi yra nedalyti vabzdžiai, skirti vartoti nedalyti, nepatenka į šio reglamento taikymo sritį. Konkrečiau kalbant, ji kaltina Cour administrative d’appel de Paris (Paryžiaus apeliacinis administracinis teismas) tuo, kad šis klaidingai aiškino minėto reglamento 1 straipsnio 2 dalies e punktą, nes šioje nuostatoje aiškiai nurodomi „maisto komponentai, kurie yra išskirti iš gyvūnų“, o ne nedalyti gyvūnai. Šiuo klausimu Entoma, remdamasi Reglamento Nr. 2015/2283 8 konstatuojamąja dalimi, tvirtina, kad nedalytų vabzdžių įtraukimas į „naujų maisto produktų“ kategoriją, kaip numatyta Reglamento 2015/2283 3 straipsnio 2 dalies a punkto v papunktyje, ne patikslina ankstesnę apibrėžtį, kuri buvo taikoma tik gyvūnų dalims, bet pakeičia jos apimtį, nes ankstesnė apibrėžtis išplečiama. Iš to ji daro išvadą, kad maisto produktai, kuriais ji prekiavo, buvo teisėtai teikiami rinkai iki 2018 m. sausio 1 d., todėl jiems taikomos Reglamento 2015/2283 35 straipsnio 2 dalyje numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, pagal kurias jie gali būti ir toliau tiekiami rinkai, jeigu iki 2020 m. sausio 2 d. dėl jų buvo pateiktas prašymas suteikti leidimą jais prekiauti kaip „naujais maisto produktais“ arba pranešimas kaip apie tradicinius maisto produktus, kuriems taikoma šiame reglamente nustatyta sistema.

19      Ministre de l’Économie et des Finances (ekonomikos ir finansų ministras) tvirtina, kad nebuvo jokios su sveikata susijusios priežasties neįtraukti nedalytų vabzdžių pateikimo rinkai į Reglamento Nr. 258/97 taikymo sritį, nes nedalytų vabzdžių vartojimas kelia tiek pat pavojaus vartotojų sveikatai, kiek maisto komponentų, kurie yra išskirti iš gyvūnų, vartojimas.

20      Conseil d’État (Valstybės Taryba) nusprendė, kad, atsižvelgiant į skirtingas Reglamento Nr. 258/97 formuluočių aiškinimo galimybes, klausimas, ar šio reglamento 1 straipsnio 2 dalies e punktas turi būti aiškinamas taip, kad į jo taikymo sritį patenka maisto produktai, kuriuos sudaro nedalyti gyvūnai, kurie skirti vartoti nedalyti, kelia didelių Sąjungos teisės aiškinimo sunkumų.

21      Šiomis aplinkybėmis Conseil d’État (Valstybės Taryba) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar Reglamento [Nr. 258/97] 1 straipsnio 2 dalies e punktas turi būti aiškinamas taip, kad į jo taikymo sritį patenka maisto produktai – nedalyti gyvūnai, skirti vartoti nedalyti, o gal jis taikomas tik iš vabzdžių išskirtiems maisto komponentams?“

 Dėl prejudicinio klausimo

22      Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 258/97 1 straipsnio 2 dalies e punktas turi būti aiškinamas taip, kad žmonėms vartoti skirti nedalyti vabzdžiai yra „maisto komponentai, kurie yra išskirti iš gyvūnų“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, todėl jie patenka į šio reglamento taikymo sritį.

23      Pirmiausia reikia pažymėti, kad šis klausimas svarbus tik tiek, kiek jis susijęs su Reglamento Nr. 258/97, kuris pagrindinėje byloje buvo taikomas ratione temporis, taikymu. Iš tiesų Reglamente 2015/2283, kuriuo nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo panaikintas ir pakeistas Reglamentas Nr. 258/97, aiškiai numatyta, kad nedalyti gyvūnai, įskaitant nedalytus vabzdžius, patenka į jo taikymo sritį (Reglamento 2015/2283 8 konstatuojamoji dalis ir 3 straipsnio 2 dalies a punkto v papunktis).

24      Siekiant atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą visų pirma reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 258/97 1 straipsnio 1 dalį šis reglamentas skirtas naujų maisto produktų ar naujų maisto komponentų pateikimui rinkai (šiuo klausimu žr. 2016 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Davitas, C‑448/14, EU:C:2016:839, 17 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

25      Reglamento Nr. 258/97 1 straipsnio 2 dalimi siekiama nustatyti reglamento taikymo sritį, apibrėžiant, kas laikytina naujais maisto produktais ir maisto komponentais. Iš paties šios nuostatos teksto matyti, kad maisto produktai ar maisto komponentai gali būti kvalifikuojami kaip „nauji“, kaip tai suprantama pagal šį reglamentą, jei jie atitinka dvi kumuliacines sąlygas. Pirma, šie maisto produktai ar maisto komponentai Sąjungoje neturi būti buvę „plačiai vartojami“ iki 1997 m. gegužės 15 d., kai įsigaliojo minėtas reglamentas, ir, antra, jie turi priklausyti vienai iš to paties reglamento 1 straipsnio 2 dalies c–f punktuose aiškiai nurodytų kategorijų (2016 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Davitas, C‑448/14, EU:C:2016:839, 18–21 punktai ir nurodyta jurisprudencija).

26      Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neklausia Teisingumo Teismo dėl Reglamento Nr. 258/97 1 straipsnio 2 dalyje nustatytos pirmosios sąlygos, kad nedalyti žmonėms vartoti skirti vabzdžiai galėtų būti laikomi „naujais maisto produktais ir maisto komponentais“, t. y. kad iki 1997 m. gegužės 15 d. vabzdžiai Sąjungoje nebūtų buvę „plačiai vartojami“.

27      Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas išreiškia abejonių dėl Reglamento Nr. 258/97 1 straipsnio 2 dalyje numatytos antrosios sąlygos taikymo. Konkrečiau kalbant, jis siekia sužinoti, ar ši sąlyga gali būti laikoma įvykdyta dėl to, kad nedalyti vabzdžiai gali būti laikomi „naujais maisto produktais ar maisto komponentais“, nes jie priklauso vienai iš minėto reglamento 1 straipsnio 2 dalies c–f punktuose, būtent šios nuostatos e punkte, kuriame nurodomi „maisto komponentai, kurie yra išskirti iš gyvūnų“, apibrėžtoms kategorijoms.

28      Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad sąvoka „maisto komponentai, kurie yra išskirti iš gyvūnų“ Reglamente Nr. 258/97 neapibrėžta.

29      Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad sąvokų, kurių apibrėžtis Sąjungos teisėje nepateikiama, reikšmė ir apimtis turi būti nustatoma remiantis jų įprasta reikšme bendrinėje kalboje, atsižvelgiant į kontekstą, kuriame jos vartojamos, ir teisės aktų, kuriuose jos įtvirtintos, tikslus (2016 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Davitas, C‑448/14, EU:C:2016:839, 26 punktas ir 2017 m. spalio 26 d. Sprendimo The English Bridge Union, C‑90/16, EU:C:2017:814, 18 punktas).

30      Pirma, dėl sąvokos „maisto komponentai, kurie yra išskirti iš gyvūnų“ įprastos reikšmės bendrinėje kalboje reikia pažymėti, kad nors yra aišku, jog sąvoka „gyvūnai“ turi būti suprantama kaip apimanti vabzdžius, sąvokos „maisto komponentai“ vartojimas kartu su žodžių junginiu „išskirti iš gyvūnų“ leidžia manyti, kad pagal įprastą šios sąvokos reikšmę bendrinėje kalboje Reglamento Nr. 258/97 1 straipsnio 2 dalies e punkte yra numatyti tik iš gyvūnų dalių sudaryti maisto komponentai, bet ne nedalyti gyvūnai (taigi ir vabzdžiai).

31      Iš tiesų, pirma, kalbant apie sąvoką „maisto komponentai“, reikia pažymėti, kad Reglamente Nr. 258/97 sąvoka „komponentas“ neapibrėžta. Tačiau šis žodis, kad ir kokia būtų oficialioji kalba, bendrai reiškia elementą, sudarantį didesnio galutinio sudėtinio produkto, iš esmės „maisto produkto“ (arba „maisto“), dalį. Todėl komponentas iš principo yra ne pats savaime vartoti skirtas produktas, o veikiau medžiaga ar produktas, pridedami prie kitų medžiagų, kad sudarytų maisto produktą.

32      Todėl, kaip savo išvados 36 punkte pažymėjo generalinis advokatas, negalima teigti, kad nedalytus gyvūnus galima laikyti „komponentu“, nes tai yra „maisto produktas“, o ne „maisto komponentas“. Šį aiškinimą netiesiogiai, bet neabejotinai patvirtina Reglamento Nr. 258/97 1 straipsnio 2 dalies e punkto formuluotė, kurioje aiškiai atskiriami „maisto produktai“ (arba „maistas“) ir „maisto komponentai“, vartojant tik sąvoką „maisto komponentai“, kai daroma nuoroda į gyvūnus.

33      Be to, šis aiškinimas iš esmės atitinka ir sąvokos „komponentas“ apibrėžtį, įtvirtintą kitose Sąjungos teisės aktų nuostatose dėl maisto produktų, kaip antai numatytąją 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL L 304, 2011, p. 18), 2 straipsnio 2 dalies f punkte.

34      Antra, kalbant apie žodžių junginį „išskirti iš“ gyvūnų reikia konstatuoti, kaip savo išvados 37 ir 38 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, kad juo daroma nuoroda į atskyrimo nuo gyvūno procesą. Todėl joks jo aiškinimas nereiškia nedalyto gyvūno, nebent sukuriama tautologija, pagal kurią nedalyti gyvūnai yra „išskirti iš“ nedalytų gyvūnų.

35      Be to, šis žodžių junginys visose kalbinėse versijose aiškiai skiriasi nuo Reglamento Nr. 258/97 1 straipsnio 2 dalies d ir e punktuose vartojamos sąvokos „sudaryti iš“, kurios taikymo apimtis platesnė, kai atitinkamos maisto produktų kategorijos priskiriamos „augalams“, „mikroorganizmams“, „grybams“ arba „jūros dumbliams“, ir kuri leidžia įtraukti maisto produktus, kuriuos sudaro tik vienas elementas (pavyzdžiui, visas „augalas“). Šiuo klausimu pažymėtina, kad į Reglamento Nr. 2015/2283 taikymo sritį patenka nedalyti gyvūnai, kai jame daroma nuoroda į „maisto produktus, sudarytus iš gyvūnų ar jų dalių“.

36      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad sąvoka „maisto komponentai, kurie yra išskirti iš gyvūnų“ turi aiškią ir tikslią reikšmę. Iš tiesų Reglamento Nr. 258/97 1 straipsnio 2 dalies e punkto formuluotė neapima „nedalytų gyvūnų“, todėl neapima nedalytų vabzdžių.

37      Antra, reikia pažymėti, kad pažodinis šios nuostatos aiškinimas atitinka tiek jos kontekstą, tiek Reglamentu Nr. 258/97 siekiamus tikslus.

38      Šiuo klausimu visų pirma svarbu pažymėti, kad, kaip savo pastabose nurodo Komisija, negalima teigti, kad vartodamas žodį „gyvūnai“ Sąjungos teisės aktų leidėjas būtų ketinęs konkrečiai nurodyti vabzdžius ar kad būtų turėjęs omenyje dėl jų vartojimo kylantį pavojų. Iš tiesų atrodo, kad priimdamas Reglamentą Nr. 258/97 jis nusprendė reglamentuoti tik tuos produktus, kurių pateikimo rinkai jis tikėjosi 1997 m. Kaip savo išvados 45–48 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, vabzdžių naudojimas žemės ūkio maisto pramonėje yra palyginti naujas reiškinys ir, kaip matyti iš Reglamento 2015/2283 8 konstatuojamosios dalies, būtent atsižvelgdamas į „mokslo ir technologijų pažangą, įvykusią nuo 1997 m.“, minėtas teisės aktų leidėjas 2015 m. priimdamas Reglamentą 2015/2283 nusprendė „persvarstyti, kurių kategorijų maisto produktai yra nauji maisto produktai, šias kategorijas patikslinti ir atnaujinti“, ir aiškiai įtraukti „vabzdžius ir jų dalis“.

39      Be to, reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Reglamentu Nr. 258/97 siekiama dvigubo tikslo – užtikrinti naujų maisto produktų vidaus rinkos veikimą ir apsaugoti visuomenės sveikatą nuo rizikos, kurią jie gali sukelti (2016 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Davitas, C‑448/14, EU:C:2016:839, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

40      Kalbant apie tikslą užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį, kaip savo pastabose teigia Prancūzijos ir Italijos vyriausybės, žinoma, sveikatos požiūriu gali atrodyti nelogiška siekti reglamentuoti maisto komponentus, kurie yra išskirti iš gyvūnų, bet nereglamentuoti nedalytų vabzdžių, nes nedalytą vabzdį sudaro visos jo dalys, todėl nedalytą vabzdį, kaip ir jo dalis, vartotojas nuryja, o dėl to gali kilti tas pats pavojus sveikatai.

41      Vis dėlto tokio argumento, grindžiamo vienu iš dviejų Reglamento Nr. 258/97 tikslų, nepakanka, kad būtų pateisintas platus vienareikšmiškos sąvokos „išskirti iš gyvūnų“ aiškinimas, dėl kurio „nedalytus gyvūnus“ būtų galima įtraukti į šio reglamento taikymo sritį.

42      Viena vertus, kaip matyti iš šio sprendimo 30–36 punktų, Reglamento Nr. 258/97 1 straipsnio 2 dalies e punkte esančių žodžių „išskirti iš gyvūnų“ įprasta reikšmė bendrinėje kalboje, kuri, beje, visose kalbinėse versijose yra tokia pati, leidžia konstatuoti, kad šiais žodžiais į šios nuostatos taikymo sritį akivaizdžiai neįtraukiami nedalyti gyvūnai. Kaip savo išvados 61 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, aiškus šios nuostatos tekstas iš esmės negali būti paneigtas teleologiniu šios nuostatos aiškinimu, dėl kurio būtų išplėsta šio reglamento taikymo sritis, o tai gali nuspręsti tik Sąjungos teisės aktų leidėjas.

43      Iš tiesų, kaip savo išvados 72 ir 73 punktuose iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, toks aiškinimas negali būti contra legem. Be to, toks apribojimas, kuris neabejotinai atitinka teisinio saugumo ir teisės numatomumo reikalavimą, buvo pripažintas Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, susijusioje su Sąjungos teisę atitinkančio nacionalinės teisės aiškinimo principu (2008 m. balandžio 15 d. Sprendimo Impact, C‑268/06, EU:C:2008:223, 100 punktas ir 2012 m. sausio 24 d. Sprendimo Dominguez, C‑282/10, EU:C:2012:33, 25 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

44      Kita vertus, bet kuriuo atveju aiškinimas, pagal kurį nedalyti gyvūnai, kaip antai vabzdžiai, nepatenka į Reglamento Nr. 258/97 taikymo sritį, savaime nekelia pavojaus žmonių sveikatos apsaugos tikslui. Iš tiesų, kaip matyti iš to, kas išdėstyta, aplinkybė, kad nedalyti vabzdžiai nepatenka į šio reglamento taikymo sritį, reiškia tik tai, kad Sąjungos lygmeniu nėra suderintos jų pateikimo rinkai sąlygos, todėl pagal šį reglamentą nereikia jokio pranešimo ar leidimo. Pagal suformuotą jurisprudenciją, nesant suderinimo ir esant abejonių, valstybės narės turi nuspręsti, kokiu lygiu jos siekia užtikrinti asmenų sveikatos ir gyvybės apsaugą ir ar reikalauti išankstinio maisto produktų pateikimo rinkai leidimo, atsižvelgdamos į laisvo prekių judėjimo Sąjungoje reikalavimus (šiuo klausimu žr. 2010 m. balandžio 29 d. Sprendimo Solgar Vitamin’s France ir kt., C‑446/08, EU:C:2010:233, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Todėl tai, kad Reglamente Nr. 258/97 numatytas nekenksmingumo vertinimas netaikomas nedalytiems vabzdžiams, neatima iš valstybių narių galimybės savo nacionalinės teisės aktuose numatyti, kad turi būti vertinamas pavojus visuomenės sveikatai, kurį gali sukelti nedalyti vabzdžiai.

45      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 258/97 1 straipsnio 2 dalies e punktas turi būti aiškinamas taip, kad maisto produktai, kuriuos sudaro nedalyti gyvūnai, skirti vartoti nedalyti, įskaitant nedalytus vabzdžius, nepatenka į šio reglamento taikymo sritį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

46      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

1997 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 258/97 dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų, iš dalies pakeisto 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 596/2009, 1 straipsnio 2 dalies e punktas turi būti aiškinamas taip, kad maisto produktai, kuriuos sudaro nedalyti gyvūnai, skirti vartoti nedalyti, įskaitant nedalytus vabzdžius, nepatenka į šio reglamento taikymo sritį.

Parašai.


*      Proceso kalba: prancūzų.