BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. lapkričio 27 d.(*)
„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Dokumentai, susiję su 2017 m. Frontex vykdyta jūrų pajėgų operacija centrinėje Viduržemio jūros dalyje – Naudoti laivai – Atsisakymas leisti susipažinti – Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punktas – Viešojo intereso, susijusio su visuomenės saugumu, apsaugos išimtis“
Byloje T‑31/18
Luisa Izuzquiza, gyvenanti Madride (Ispanija),
Arne Semsrott, gyvenantis Berlyne (Vokietija),
atstovaujami advokatų S. Hilbrans ir R. Callsen ir baristerio J. Pobjoy,
ieškovai,
prieš
Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą (Frontex), atstovaujamą H. Caniard ir T. Knäbe, padedamų advokatų B. Wägenbaur ir J. Currall,
atsakovę,
dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2017 m. lapkričio 10 d. Frontex sprendimą CGO / LAU/18911c/2017, kuriuo atsisakoma suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, turinčiais informacijos apie kiekvieno laivo, 2017 m. birželio 1 d.–rugpjūčio 30 d. jos naudoto centrinėje Viduržemio jūros dalyje vykdant bendrą operaciją „Triton“, pavadinimą, vėliavą ir rūšį,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininko pareigas einantis teisėjas P. Nihoul, teisėjai J. Svenningsen ir U. Öberg (pranešėjas),
posėdžio sekretorius P. Cullen, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2019 m. liepos 2 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (toliau – Frontex) buvo įsteigta 2004 m. ir jos veikla šiuo metu reglamentuojama 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB (OL L 251, 2016, p. 1).
2 Reglamento 2016/1624 1 straipsnyje nustatyta, kad Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos, kurias, remiantis šio reglamento 3 straipsniu, sudaro Frontex ir už sienų valdymą atsakingos nacionalinės valstybių narių institucijos, įsteigtos siekiant užtikrinti Europos integruotą išorės sienų valdymą, o tai „apima su migracija susijusių sunkumų sprendimą ir kovą su ateityje galinčiomis kilti grėsmėmis prie tų sienų, taip prisidedant prie kovos su sunkiais nusikaltimais, kuriems būdingas tarpvalstybinis aspektas, siekiant užtikrinti aukšto lygio vidaus saugumą Sąjungoje visapusiškai gerbiant pagrindines teises, kartu išlaikant joje laisvą asmenų judėjimą“.
3 Frontex padeda valstybių narių sienų valdymo agentūroms ir pakrančių apsaugos pajėgoms, be kita ko, koordinuodama šių institucijų veiklą rengiant „bendras operacijas“, vykdomas kartu su priimančiąja valstybe nare ir kitomis valstybėmis narėmis. Veiksmų pradžios taisyklės, ištekliai, darbuotojai, dalyvių naudojama įranga ir infrastruktūra nustatomi kiekvienai operacijai atskiru operacijos planu.
4 Iš Europos Komisijos gavusi papildomus biudžeto asignavimus, 2014 m. lapkričio mėn. Frontex pradėjo operaciją „Triton“.
5 Operacija „Triton“ siekta pagerinti sienų saugumo stebėjimą ir kontrolę vykdant bendrą patruliavimą ir naudojant valstybių narių suteiktą įrangą. Operacijos vykdymo teritorija apėmė Italijos ir Maltos teritorinius vandenis bei paieškos ir gelbėjimo zonas, priklausančias šioms dviem valstybėms narėms ir nusidriekiančias iki 138 jūrmylių į pietus nuo Sicilijos.
6 2017 m. sausio 1 d. pradėta operacija „Triton“ baigta 2018 m. sausio 31 d.
7 Pagal Reglamento 2016/1624 74 straipsnio 1 dalį „[Frontex], nagrinėdama prašymus dėl galimybės naudotis jos turimais dokumentais, vadovaujasi [2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331)]“.
8 Be to, Reglamento 2016/1624 8 straipsnio 3 dalyje numatyta:
„Agentūra savo iniciatyva vykdo komunikacijos veiklą jos įgaliojimams priskiriamais klausimais. Ji teikia visuomenei tikslią ir išsamią informaciją apie savo veiklą.
Komunikacijos veikla turi netrukdyti vykdyti 1 dalyje nurodytų užduočių, visų pirma negalima atskleisti operatyvinės informacijos, kuri, ją paskelbus viešai, neleistų pasiekti operacijų tikslo. Komunikacijos veikla vykdoma nedarant poveikio 50 straipsniui ir laikantis atitinkamų valdančiosios tarybos patvirtintų komunikacijos ir informacijos sklaidos planų.“
9 Galiausiai Reglamento 2016/1624 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta:
„[Frontex] savo iniciatyva teikia informaciją jai pavestų užduočių srities klausimais. Ji atitinkamą informaciją, įskaitant <…> metinę veiklos ataskaitą, skelbia viešai, ir visų pirma užtikrina <…>, kad visuomenei ir kiekvienam suinteresuotajam subjektui būtų skubiai pateikiama objektyvi, išsami, patikima ir lengvai suprantama informacija apie jos darbą. Ji tą daro neatskleisdama operatyvinės informacijos, kuri, ją paskelbus viešai, neleistų pasiekti operacijų tikslo.“
10 2017 m. rugsėjo 1 d. elektroniniu laišku ieškovai Luisa Izuzquiza ir Arne Semsrott pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) 6 straipsnio 1 dalį pateikė Frontex paraišką suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, turinčiais informacijos apie visų laivų, kuriuos ji 2017 m. birželio 1 d.–rugpjūčio 30 d. panaudojo centrinėje Viduržemio jūros dalyje vykdydama bendrą operaciją „Triton“, pavadinimus, vėliavą ir rūšį.
11 2017 m. rugsėjo 8 d. raštu, kuris buvo pateiktas ieškovams tą pačią dieną, Frontex atsisakė suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje įtraukoje numatyta viešojo intereso, susijusio su visuomenės saugumu, apsaugos išimtimi.
12 Šiame rašte Frontex nurodė:
„Remiantis informacija, pateikta prašomame dokumente, kartu su į viešumą patekusia informacija, kaip antai interneto svetainėje www.marinetraffic.com skelbiama informacija, būtų galima sužinoti dabartines patrulinių laivų koordinates.
Jeigu neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis užsiimantys nusikaltėlių tinklai turėtų šią informaciją, jie galėtų žinoti apie patruliavimo zonas ir valandas, o tai jiems sudarytų sąlygas pritaikyti savo veiklos metodus siekiant išvengti sienų stebėjimo, taigi kirsti išorės sieną ir neteisėtai patekti į Europos Sąjungos valstybės narės teritoriją.
Sienų stebėjimu siekiama kovoti su neteisėta migracija bei prekyba žmonėmis ir užkirsti kelią bet kokiai grėsmei valstybių narių vidaus saugumui ir visuomenės saugumui.“
13 2017 m. rugsėjo 29 d. elektroniniu laišku ieškovai pagal Reglamento Nr. 1049/2001 7 straipsnio 2 dalį pateikė kartotinę paraišką.
14 Kartotinėje paraiškoje ieškovai teigė, kad, pirma, kiekvieno laivo, dalyvavusio EIVT (Europos išorės veiksmų tarnyba) vykdant operaciją „Sophia“, pavadinimas, vėliava ir rūšis buvo aktyviai skelbti internete ir nušviesti žiniasklaidoje, antra, kiekvieno laivo, dalyvavusio vykdant operaciją „Triton 2016“, pavadinimas, vėliava ir rūšis tuo metu buvo prieinami internete ir, trečia, 2017 m. rugsėjo 12 d. Frontex savo iniciatyva paskelbė dalį prašomos informacijos „Twitter“ tinkle.
15 2017 m. spalio 17 d. elektroniniu laišku Frontex, remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 2 dalimi, paprašė suteikti papildomą 15 darbo dienų laikotarpį.
16 2017 m. lapkričio 10 d. Sprendimu CGO/LAU/18911c/2017 (toliau – ginčijamas sprendimas) Frontex patvirtino atsisakymą atskleisti prašomus dokumentus, motyvuodama tuo, kad „atskleidus duomenis apie techninę įrangą, naudojamą šiuo metu vykdomose operacijose, būtų sukeltas pavojus visuomenės saugumui“.
17 Ginčijamame sprendime Frontex pakartojo:
– „remiantis prašomuose dokumentuose pateikta informacija, ją susiejus su tam tikrose su jūrų klausimais susijusiose interneto svetainėse / priemonėse viešai prieinama informacija, būtų galima sužinoti dabartines patrulinių laivų koordinates“,
– „[t]urėdami šią informaciją neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis užsiimantys nusikaltėlių tinklai būtų informuoti apie laivų patruliavimo zonas ir valandas“, o tai „šiems nusikaltėlių tinklams sudarytų sąlygas pritaikyti savo veiklos metodus siekiant išvengti sienų stebėjimo, taigi kirsti išorės sieną ir neteisėtai patekti į Europos Sąjungos valstybės narės teritoriją“.
Procesas ir šalių reikalavimai
18 2018 m. sausio 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovų ieškinį.
19 2018 m. kovo 27 d. Frontex pateikė atsiliepimą i ieškinį.
20 2018 m. gegužės 30 d. ieškovai pateikė dubliką.
21 2018 m. liepos 20 d. Frontex pateikė tripliką.
22 2018 m. spalio 1 d. Frontex, remdamasi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 109 straipsnio 2 dalimi, pateikė prašymą surengti uždarą teismo posėdį. 2018 m. spalio 24 d. ieškovai pateikė pastabas dėl prašymo surengti uždarą teismo posėdį.
23 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu Bendrasis Teismas atmetė prašymą surengti uždarą teismo posėdį.
24 Teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, pateikė šalims klausimus raštu. Šalys į šiuos klausimus atsakė per nustatytą terminą.
25 Taikydamas Procedūros reglamento 91 straipsnio c punkte numatytą pasirengimo nagrinėti bylą priemonę Bendrasis Teismas nurodė Frontex pateikti „visus dokumentus, kuriuose yra informacijos apie visų laivų, 2017 m. birželio 1 d.–rugpjūčio 30 d. naudotų vykdant operaciją „Triton“, pavadinimus, vėliavą ir rūšį“, ir pažymėjo, kad remiantis Procedūros reglamento 104 straipsniu šie dokumentai nebus perduoti ieškovams. Atsakydama į šią pasirengimo nagrinėti bylą priemonę Frontex per nustatytą terminą pateikė vienintelį dokumentą, kuriame pateikti visi prašomi duomenys.
26 Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus per 2019 m. liepos 2 d. posėdį.
27 Atsakovai Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– bet kuriuo atveju priteisti iš Frontex bylinėjimosi išlaidas.
28 Frontex Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
Dėl ieškinio priimtinumo
29 Frontex mano, kad ieškinys yra nepriimtinas, nes prieš paduodant paraišką suteikti galimybę susipažinti su ginčijamais dokumentais ir po jos padavimo ieškovai pateikė kelis atskirus prašymus (atsiliepimo į ieškinį 33 punktas), kurių bent dalis susijusi su ta pačia informacija. Šiuo ieškiniu ieškovai iš tikrųjų siekia apeiti ieškiniams nustatytus terminus, nes su kitomis paraiškomis susiję sprendimai atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su dokumentais tapo galutiniai dėl to, kad nebuvo užginčyti Bendrajame Teisme.
30 Pagal suformuotą jurisprudenciją ieškinį dėl panaikinimo galima pareikšti tik dėl aktų ar sprendimų, sukeliančių privalomų teisinių padarinių, kurie gali turėti įtakos ieškovo interesams ir iš esmės pakeisti jo teisinę padėtį (1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 9 punktas ir 2009 m. rugsėjo 2 d. Nutarties E.ON Ruhrgas ir E.ON Földgáz Trade / Komisija, T‑57/07, nepaskelbta Rink., EU:T:2009:297, 30 punktas).
31 Tačiau ieškinys dėl tik patvirtinamojo sprendimo panaikinimo, kuris per nustatytą terminą neužginčytas, yra nepriimtinas (žr. 1996 m. sausio 11 d. Sprendimo Zunis Holding ir kt. / Komisija, C‑480/93 P, EU:C:1996:1, 14 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 1998 m. kovo 16 d. Nutarties Goldstein / Komisija, T‑235/95, EU:T:1998:56, 41 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).
32 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kalbant apie atsiliepimo į ieškinį 33 punkte nurodytas panašias paraiškas, tik su 2017 m. birželio 19 d. paraiška susijęs sprendimas buvo priimtas prieš ginčijamą sprendimą, t. y. 2017 m. birželio 30 d. Taigi tik šio sprendimo atžvilgiu ginčijamas sprendimas gali turėti patvirtinamąjį pobūdį.
33 Vis dėlto ginčijamas sprendimas nėra patvirtinamasis 2017 m. birželio 30 d. sprendimo atžvilgiu.
34 Iš tiesų, kaip pažymi ieškovai, abi paraiškos suteikti galimybę susipažinti su dokumentais susijusios su skirtinga informacija. 2017 m. birželio 19 d. paraiška, dėl kurios priimtas 2017 m. birželio 30 d. sprendimas, buvo susijusi su galimybe susipažinti su laivų, kuriuos tuo metu naudojo Frontex vykdydama bendras operacijas Triton ir Poséidon, sąrašu, kuriame pateikta išsami informacija apie laivyną, įskaitant laivų pavadinimus, jų šaukinius, jūrų judriosios tarnybos atpažinimo kodą (MSSI), prirašymo uostus, kreiserinius greičius, laivo rūšį ir kuro talpyklos talpą, o 2017 m. rugsėjo 1 d. paraiška, dėl kurios priimtas ginčijamas sprendimas, buvo susijusi su šių laivų, naudotų 2017 m. birželio 1 d.–rugpjūčio 30 d. laikotarpiu, pavadinimais, rūšimis ir vėliavomis.
35 Nors 2017 m. birželio 19 d. paraiškoje iš tikrųjų nurodyta tokia pati informacija, kokios prašyta 2017 m. rugsėjo 1 d., t. y. pateikti operacijoje „Triton“ naudotų laivų pavadinimus, vėliavas ir rūšis, tos paraiškos susijusios su skirtingais laikotarpiais. 2017 m. birželio 19 d. prašyta informacija susijusi su paraiškos pateikimo dieną naudotais laivais, o 2017 m. rugsėjo 1 d. paraiška – su laivais, naudotais 2017 m. birželio 1 d.–rugpjūčio 30 d. laikotarpiu, taigi pasibaigusiu minėtos paraiškos pateikimo momentu. Be to, pirmąją iš šių paraiškų pateikė Arne Semsrott, o antrąją – abu ieškovai.
36 Todėl reikia konstatuoti, kad 2017 m. rugsėjo 1 d. paraiška skiriasi nuo 2017 m. birželio 19 d. paraiškos, todėl ginčijamas sprendimas negali būti laikomas 2017 m. birželio 30 d. sprendimą patvirtinančiu sprendimu.
37 Taigi šis ieškinys yra priimtinas.
Dėl esmės
38 Ieškovai nurodo penkis pagrindus.
39 Pirmąjį ieškinio pagrindą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje ieškovai laikosi nuomonės, kad Frontex pažeidė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmą įtrauką, nes nenagrinėjo, ar kiekvienas prašomas dokumentas patenka į išimties, susijusios su visuomenės saugumu, taikymo sritį, o antroje dalyje ieškovai kaltina Frontex nesilaikius pareigos motyvuoti.
40 Keturi kiti pagrindai atitinkamai grindžiami:
– Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmos įtraukos pažeidimu, nes sprendimas pagrįstas akivaizdžiai netiksliomis faktinėmis aplinkybėmis: vykdant operaciją „Triton“ naudoti laivai negali būti sekami pasinaudojant misijų metu viešai prieinamoms priemonėmis,
– Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmos įtraukos pažeidimas, nes atskleidus informaciją apie laivus, naudotus praėjusį laikotarpį, automatiškai nekiltų neigiamų pasekmių sienų stebėjimui,
– Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmos įtraukos pažeidimu, nes dalis prašomos informacijos jau buvo paskelbta,
– Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies pažeidimu, nes galima rizika, kad nusikaltėlių tinklai išvengs sienų stebėjimo, nepateisina atsisakymo pateikti informaciją, susijusią su atitinkamų laivų rūšimi ir vėliava.
41 Pirmojo pagrindo antra dalis bus nagrinėjama paskiausiai.
Dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies, grindžiamos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmos įtraukos pažeidimu, nes Frontex nenagrinėjo, ar kiekvienas prašomas dokumentas patenka į išimties, susijusios su visuomenės saugumu, taikymo sritį
42 Ieškovai kaltina Frontex ginčijamame sprendime neatlikus individualaus įvairių dokumentų, kuriuose yra prašomos informacijos, nagrinėjimo, siekiant nustatyti, ar jie patenka į Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje įtraukoje numatytos išimties taikymo sritį.
43 Frontex laikosi nuomonės, kad pirmojo pagrindo pirma dalis yra nepagrįsta, ir pažymi, kad ieškovai prašė suteikti galimybę susipažinti ne su tam tikrais dokumentais, bet su duomenimis, pateiktais konkrečiai nenurodytuose dokumentuose.
44 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad 2017 m. rugsėjo 1 d. laiške ieškovai paprašė susipažinti su „dokumentais, kuriuose yra informacijos“ apie visų laivų, kuriuos Frontex 2017 m. birželio 1 d.–rugpjūčio 30 d. panaudojo centrinėje Viduržemio jūros dalyje vykdydama bendrą operaciją „Triton 2017“, pavadinimus, vėliavą ir rūšį.
45 Kalbant apie tokią paraišką, reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio 1 dalį paraiškos suteikti galimybę susipažinti turi būti susijusios su dokumentais ir kad pagal to paties reglamento 6 straipsnio 1 dalį paraiškos suteikti galimybę susipažinti turi būti suformuluotos „pakankamai tiksliai nurodant [prašomą] dokumentą, kad institucija galėtų jį identifikuoti“.
46 Reglamento Nr. 1049/2001 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „[j]ei paraiška nėra pakankamai konkreti, institucija kreipiasi į pareiškėją, kad patikslintų paraišką, ir padeda jam tai padaryti, pavyzdžiui, suteikdama informaciją, kaip naudotis viešuoju dokumentų registru“.
47 Reglamento Nr. 1049/2001 6–8 straipsniuose numatyta procedūra visų pirma siekiama leisti greitai ir supaprastintai tvarkyti paraiškas suteikti galimybę susipažinti su šiais dokumentais ir – papildomai – vadovaujantis gero administravimo principu išvengti, kad institucijai nebūtų užkrautas neproporcingas darbo krūvis (2018 m. gegužės 3 d. Sprendimo Malta / Komisija, T‑653/16, EU:T:2018:241, 77 punktas; taip pat šiuo klausimu žr. 2014 m. spalio 2 d. Sprendimo Strack / Komisija, C‑127/13 P, EU:C:2014:2250, 25, 27 ir 28 punktus).
48 Be to, Reglamento Nr. 1049/2001 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „[s]iekiant užtikrinti piliečių teisių pagal šį reglamentą veiksmingumą, kiekviena institucija suteikia visuomenei galimybę susipažinti su jos dokumentų registru“.
49 Nagrinėjamu atveju Frontex neregistravo dokumentų pagal Reglamento Nr. 1049/2001 11 straipsnio 1 dalį. Ji taip pat nepaprašė ieškovų labiau patikslinti savo paraišką suteikti galimybę susipažinti su dokumentais ir jiems nepadėjo to padaryti. Be to, Frontex nesuteikė kitų priemonių, galinčių padėti ieškovams surasti, aprašyti arba apibrėžti reikšmingus dokumentus.
50 Atsakydama į Bendrojo Teismo pasirengimo nagrinėti bylą priemonę Frontex perdavė dokumentą, kuriame pateikta visa ieškovų prašoma informacija. Per teismo posėdį ji nurodė, kad gavo šią informaciją iš elektroninės duomenų bazės, vėliau ją išdėstė Bendrajam Teismui perduotame dokumente.
51 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad nors teisė susipažinti su institucijų dokumentais susijusi tik su esamais ir faktiškai atitinkamos institucijos turimais dokumentais, esami dokumentai turi būti atskirti nuo naujų dokumentų, kiek tai susiję su elektroninių duomenų bazėmis, remiantis kriterijumi, nustatytu atsižvelgiant į šių bazių techninius ypatumus ir atitinkančiu Reglamento Nr. 1049/2001 tikslą, kuriuo, kaip matyti iš jo 4 konstatuojamosios dalies ir 1 straipsnio a punkto, siekiama, kad būtų užtikrinta kuo platesnė susipažinimo su dokumentais galimybė (2017 m. sausio 11 d. Sprendimo Typke / Komisija, C‑491/15 P, EU:C:2017:5, 31 ir 35 punktai).
52 Esamais dokumentais laikytina visa informacija, kuri gali būti gauta iš elektroninių duomenų bazių įprastai jomis naudojantis iš anksto užprogramuotais paieškos įrankiais, net jei ši informacija dar nebuvo pateikta tokia forma arba ji nebuvo institucijos tarnautojų paieškos dalykas (2017 m. sausio 11 d. Sprendimo Typke / Komisija, C‑491/15 P, EU:C:2017:5, 37 punktas).
53 Iš šios jurisprudencijos matyti, kad, priešingai, nei teigia ieškovai, siekdamos įgyvendinti Reglamento Nr. 1049/2001 reikalavimus institucijos gali iš duomenų bazėse esančios informacijos parengti dokumentą naudodamosi egzistuojančiais paieškos įrankiais (2017 m. sausio 11 d. Sprendimo Typke / Komisija, C‑491/15 P, EU:C:2017:5, 38 punktas).
54 Jeigu atitinkama institucija arba agentūra parengia dokumentą, kuriame yra tokios informacijos, ji neprivalo individualiai nagrinėti kiekvieno iš dokumentų, iš kurių gauti prašomi duomenys, svarbiausia, kad, kaip buvo šiuo atveju, atitinkama informacija būtų taip išnagrinėta.
55 Taigi pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.
Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmos įtraukos pažeidimu, nes sprendimas pagrįstas akivaizdžiai netiksliomis faktinėmis aplinkybėmis
56 Ieškovai nesutinka, kad, kaip teigė Frontex 2017 m. rugsėjo 8 d. rašte ir ginčijamame sprendime, įmanoma sekti laivus, naudojamus vykdant operaciją „Triton“, pasinaudojus su jūrų klausimais susijusiomis interneto svetainėmis, kaip antai marinetraffic.com. Laivuose, naudojamuose vykdant operaciją „Triton“, yra įranga su automatinio identifikavimo sistema (AIS), kuri sudaro sąlygas radijo ryšiu perduoti stotims ir palydovams visų pirma informaciją apie savo pavadinimą, koordinates, greitį ir kursą. Tačiau vykdydami misiją jie neperduoda savo AIS duomenų, kad nebūtų galima jų aptikti. Dėl šios praktikos informacija, susijusi su naudojamų laivų identifikavimu, negali padėti tretiesiems asmenims sužinoti apie šių laivų koordinates ar patruliavimo įpročius, kai jie vykdo, be kita ko, sienų stebėjimo misiją. Todėl, ieškovų teigimu, ginčijamame sprendime Frontex nurodytas motyvas neatitinka tikrovės.
57 Frontex mano, kad argumentas yra nepagrįstas.
58 Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 konstatuojamojoje dalyje ir 1 straipsnyje, šio reglamento tikslas yra užtikrinti visuomenei kuo platesnę teisę susipažinti su institucijų dokumentais (2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison / Taryba, C‑266/05 P, EU:C:2007:75, 61 punktas; taip pat žr. 2018 m. vasario 7 d. Sprendimo Access Info Europe / Komisija, T‑851/16, EU:T:2018:69, 34 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).
59 Šiai teisei taikomos tam tikros išimtys, pagrįstos viešaisiais ar privačiaisiais interesais (2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison / Taryba, C‑266/05 P, EU:C:2007:75, 62 punktas ir 2018 m. vasario 7 d. Sprendimo Access Info Europe / Komisija, T‑851/16, EU:T:2018:69, 35 punktas).
60 Konkrečiau kalbant, atsižvelgiant į minėto Reglamento Nr. 1049/2001 11 konstatuojamąją dalį, jo 4 straipsnyje numatyta, kad institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, kuriuos atskleidus nukentėtų kurio nors iš šia nuostata saugomų interesų apsauga (2018 m. vasario 7 d. Sprendimo Access Info Europe / Komisija, T‑851/16, EU:T:2018:69, 35 punktas).
61 Kadangi tokiomis išimtimis nukrypstama nuo kuo platesnės galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais principo, jos turi būti aiškinamos ir taikomos siaurai (2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison / Taryba, C‑266/05 P, EU:C:2007:75, 63 punktas; 2018 m. vasario 7 d. Sprendimo Access Info Europe / Komisija, T‑851/16, EU:T:2018:69, 36 punktas), todėl vien to, kad dokumentas susijęs su išimties saugomu interesu, nepakanka šios nuostatos taikymui pagrįsti (2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 64 punktas ir 2018 m. vasario 7 d. Sprendimo Access Info Europe / Komisija, T‑851/16, EU:T:2018:69, 36 punktas).
62 Taigi, jeigu institucija atsisako suteikti galimybę susipažinti su dokumentu, dėl kurio buvo į ją kreiptasi, iš esmės ji privalo paaiškinti, kaip susipažinimas su šiuo dokumentu galėtų konkrečiai ir realiai pakenkti interesui, saugomam Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatyta išimtimi, kuria ši institucija remiasi. Be to, tokio pažeidimo grėsmė turi būti pagrįstai numatoma, ne tik hipotetinė (2014 m. liepos 3 d. Sprendimo Taryba / in’t Veld, C‑350/12 P, EU:C:2014:2039, 52 punktas ir 2018 m. vasario 7 d. Sprendimo Access Info Europe / Komisija, T‑851/16, EU:T:2018:69, 37 punktas).
63 Savo jurisprudencijoje Teisingumo Teismas sukūrė specialią tvarką Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkte numatytoms viešojo intereso, susijusio su visuomenės saugumu, gynyba ir kariniais reikalais, tarptautiniais santykiais bei Sąjungos ar valstybės narės finansų, pinigų ar ekonomine politika, apsaugos išimtims.
64 Dėl šių interesų Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad viešųjų interesų ypatingas jautrumas ir svarba kartu su privalomuoju institucijos atsisakymo suteikti galimybę susipažinti su dokumentu pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punktą, kai jo atskleidimas pakenktų minėtiems interesams, pobūdžiu sprendimą, kurį turi priimti institucija, daro sudėtingą ir delikatų, reikalaujantį ypatingo atsargumo, taigi tokiam sprendimui priimti reikalinga diskrecija (2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison / Taryba, C‑266/05 P, EU:C:2007:75, 35 punktas ir 2018 m. vasario 7 d. Sprendimo Access Info Europe / Komisija, T‑851/16, EU:T:2018:69, 38 punktas).
65 Taigi, Teisingumo Teismo teigimu, pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytų išimčių siauro aiškinimo principą, kalbant apie šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas išimtis, susijusias su viešuoju interesu, nedraudžiama, kad atitinkama institucija turėtų plačią diskreciją, nustatydama, ar dokumento atskleidimas visuomenei pakenktų pagal šią nuostatą saugomiems interesams, todėl Bendrojo Teismo vykdoma teisėtumo kontrolė, kiek tai susiję su sprendimu atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su dokumentu, kurį institucija grindžia minėtomis išimtimis, apsiriboja tik procedūros ir motyvavimo taisyklių laikymosi, faktinių aplinkybių tikslumo, taip pat akivaizdžios vertinimo klaidos arba piktnaudžiavimo įgaliojimais nebuvimo patikrinimu (2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison / Taryba, C‑266/05 P, EU:C:2007:75, 64 punktas ir 2018 m. vasario 7 d. Sprendimo Access Info Europe / Komisija, T‑851/16, EU:T:2018:69, 40 punktas).
66 Vadinasi, šiuo atveju reikia nustatyti, ar ginčijamame sprendime Frontex pateikė įtikinamų paaiškinimų dėl to, kaip galimybė susipažinti su ginčijamais dokumentais gali konkrečiai ir faktiškai pakenkti visuomenės saugumo Sąjungoje apsaugai, ir ar, neperžengiant Frontex plačios diskrecijos, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalyje numatytomis išimtimis, ribų, nurodomas pavojus gali būti laikomas pagrįstai numatomu, o ne vien hipotetiniu (šiuo klausimu žr. 2018 m. vasario 7 d. Sprendimo Access Info Europe / Komisija, T‑851/16, EU:T:2018:69, 41 punktą).
67 Nagrinėjamu atveju ieškinio pagrindu ginčijama Frontex teiginio, išdėstyto ginčijamame sprendime, materialusis tikslumas; remiantis šiuo teiginiu, jeigu reikėtų atskleisti prašomą informaciją, ji galėtų būti susieta su kita informacija, prieinama tam tikrose su jūrų klausimais susijusiose interneto svetainėse ar priemonėse, kad būtų sužinotos „Triton“ operacijoje dalyvaujančių laivų koordinatės.
68 Šiuo aspektu ieškovai konkrečiai teigia, kad neįmanoma sekti operacijoje „Triton 2017“ dalyvaujančių laivų koordinačių pasinaudojus svetaine www.marinetraffic.com, kurią Frontex nurodė 2017 m. rugsėjo 8 d. rašte, nes vykdant misiją išjungiami šių laivų atsakikliai, todėl jie nebesiunčia jokio signalo, kuris galėtų padėti nustatyti jų buvimo vietą pasinaudojus šia svetaine.
69 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, remiantis per teismo posėdį Frontex pateiktais pareiškimais, jos rengiamose misijose dalyvaujančių laivų atsakikliai šiais laikotarpiais nėra sistemiškai išjungiami.
70 Atvirkščiai, iš Frontex pareiškimų, priešingai, nei nurodyta ieškinyje, matyti, kad laivuose įrengti atsakikliai kartais būna įjungti, nes sprendimą juos įjungti ar išjungti priima kiekvienam laivui vadovaujantis asmuo. Būtent šis asmuo, atsižvelgdamas į konkrečias laivo buvimo aplinkybes, prireikus dėl saugumo priežasčių, turi nuspręsti pašalinti galimybę nustatyti buvimo vietą arba, priešingai, pavyzdžiui, siekiant išvengti susidūrimo ar išgelbėti nelaimės ištiktus asmenis – kad laivo koordinatės būtų matomos kitų laivų radaruose.
71 Be to, Frontex teigimu, ieškovų prašomos informacijos pakanka, net jeigu nenaudojama AIS sistema, nustatyti laivo buvimo vietą ir vėliau jį sekti, jei ši informacija susiejama, viena vertus, su žemųjų technologijų (low‑tech) stebėjimo priemonėmis, kaip antai laivų judėjimo stebėjimu nuo kranto arba iš vieno ar kelių kitų laivų, arba, kita vertus, su aukštųjų technologijų (high‑tech) stebėjimo priemonėmis, kaip antai dronų naudojimu; šių dviejų rūšių priemones plačiai naudoja nusikaltėlių grupės, veikiančios atvirojoje jūroje ar kitose jūros zonose.
72 Žinodami laivų buvimo vietą prekiautojai žmonėmis turėtų informaciją, būtiną siekiant išvengti kontrolės, skirtos užkirsti keliui neteisėtai vykti per sienas.
73 Galimybė, kad tokių laivų buvimo vietą nustatys prekiautojai žmonėmis, yra rizika, susijusi su visuomenės saugumu, tokiomis aplinkybėmis, kai šie prekiautojai nevengia pulti laivų, kartais panaudodami kovinius ginklus, arba atlikti manevrus, kurie gali sukelti pavojų įgulai ir įrangai.
74 Taigi reikia konstatuoti, kad, nepaisant ieškovų nurodytų argumentų, ginčijamame sprendime Frontex pateikti paaiškinimai lieka įtikinami ir, kaip reikalaujama pagal šio sprendimo 62 punkte nurodytą jurisprudenciją, įrodo, kad esama numatomo, o ne vien hipotetinio, pavojaus visuomenės saugumui; tai pateisina naudojimąsi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje įtraukoje numatyta išimtimi neperžengiant plačios diskrecijos, kuri pagal šio sprendimo 63–65 punktuose nurodytą jurisprudenciją turi būti suteikta Frontex įgyvendinant šią išimtį.
75 Taigi antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl trečiojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmos įtraukos pažeidimu, nes atskleidus informaciją apie laivus, naudotus praėjusį laikotarpį, automatiškai nekiltų neigiamų pasekmių sienų stebėjimui
76 Ieškovai laikosi nuomonės, kad Frontex padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, atsisakydama jiems suteikti prašomą informaciją, nes ši informacija susijusi su 2017 m. birželio 1 d.–rugpjūčio 30 d. laikotarpiu, kuris jau buvo pasibaigęs pateikiant jų paraišką ir juo labiau priimant ginčijamą sprendimą.
77 Frontex ginčija šį pagrindą.
78 Nagrinėjamu atveju paraiška suteikti galimybę susipažinti su dokumentais dėl informacijos, susijusios su 2017 m. birželio 1 d.–rugpjūčio 30 d. laikotarpiu, buvo pateikta 2017 m. rugsėjo 1 d.
79 Be abejo, laikotarpis, su kuriuo susijusi prašoma informacija, paraiškos pateikimo momentu buvo pasibaigęs. Vis dėlto jis pateko į ilgesnį periodą, kuriuo turėjo būti vykdoma operacija „Triton 2017“; ši operacija baigta 2018 m. sausio 31 d.
80 Kadangi paraiškos pateikimo momentu operacija „Triton 2017“ dar buvo vykdoma, išliko rizika, kad nusikaltėliai panaudos prašomą informaciją, siekdami nustatyti šioje operacijoje dalyvaujančių laivų buvimo vietą po 2017 m. rugpjūčio 30 d.
81 Šiuo aspektu nėra jokios priežasties konstatuoti, kad, kaip siūlo ieškovai, nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. įvyko laivų, dalyvaujančių operacijoje „Triton 2017“, laivyno pakeitimų.
82 Taigi Frontex šiuo atžvilgiu nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai atsisakė suteikti galimybę susipažinti su ginčijamais dokumentais.
83 Vadinasi, trečiasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Dėl ketvirtojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmos įtraukos pažeidimu, nes dalis prašomos informacijos jau buvo paskelbta
84 Ieškovai laikosi nuomonės, kad Frontex padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai jiems nesuteikė galimybės iš dalies susipažinti su prašoma informacija, nors šie duomenys jau buvo prieš tai atskleisti.
85 Šiuo klausimu ieškovai teigia, kad, pirma, 2017 m. vasario 2 d. Komisija Europos politinės strategijos centro (EPSC) strateginių pastabų Nr. 22 paskelbė jūrų laivyno išteklius, naudotus vykdant operaciją „Triton 2016“, antra, Komisija ir EIVT atitinkamai 2017 m. ir 2016 m. tame pačiame dokumente paskelbė duomenis, susijusius su laivais, naudotais vykdant operaciją „Sophia EUNAVFOR MED“, ir, trečia, 2017 m. Frontex „Twitter“ tinkle paskelbė kelių laivų, naudotų bendroje operacijoje „Triton 2017“, pavadinimus, vėliavą ir rūšį.
86 Reikia pažymėti, kad ieškovų nurodyti paskelbti duomenys nėra palyginami su jų 2017 m. rugsėjo 1 d. prašyta informacija.
87 Visų pirma 2017 m. vasario 2 d. Komisijos EPSC strateginėse pastabose paskelbta informacija buvo susijusi su operacija „Triton 2016“, kuri buvo baigta, o 2017 m. rugsėjo 1 d. ieškovų paprašyta informacija buvo susijusi su operacija „Triton 2017“, kuri vis dar buvo vykdoma.
88 Be to, operacija „Sophia EUNAVFOR MED“ yra ne Frontex vadovaujama operacija, bet operacija, kurios politinę kontrolę ir strateginį vadovavimą Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai atsakomybe vykdo Politinis ir saugumo komitetas, kuriam pirmininkauja EIVT.
89 Bet kuriuo atveju apie šią misiją paskelbti duomenys susiję su informacija apie 2016 m.
90 Galiausiai, nors tiesa, kad kai kurie 2017 m. Frontex „Twitter“ tinkle paskelbti duomenys susiję su laivais, naudotais vykdant operaciją „Triton 2017“, šių duomenų buvo mažai ir jie susiję su įvairiais laikotarpiais, todėl jų negalima palyginti su visais duomenimis, kurių 2017 m. rugsėjo 1 d. paprašė ieškovai ir kurie susiję su visu laivynu, naudotu 2017 m. birželio 1 d.–rugpjūčio 30 d. vykdant operaciją „Triton“.
91 Šiuo klausimu reikia priminti, kad nors pagal Reglamento 2016/1624 8 straipsnio 3 dalį ir 74 straipsnio 2 dalį Frontex turi informuoti visuomenę apie jai pavestų užduočių srities klausimus, ji negali atskleisti operatyvinės informacijos, kuri trukdytų siekti jos operacijų tikslo.
92 Nagrinėjamu atveju informacija, kuria remiasi ieškovai, buvo paskelbta Frontex vykdant pareigą teikti informaciją, o tai reiškia, kad prieš tai buvo patikrinta, kad jos atskleidimas suderinamas su visomis iš jos įgaliojimų kylančiomis užduotimis ir kad šis galimas atskleidimas buvo palygintas su visuomenės saugumo poreikiais.
93 Taigi tai, kad Frontex, vykdydama pareigas teikti informaciją, „Twitter“ tinklu siuntė žinutes su tam tikra atrinkta informacija, negali būti laikoma precedento, dėl kurio ji privalėtų teikti informaciją, jos nuomone, keliančią pavojų visuomenės saugumui, formavimu.
94 Be to, ieškovai teigia, kad visuomenė, remdamasi Komisijos paskelbtais duomenimis apie operaciją „Triton 2016“, galėjo tiksliai numatyti bent laivų, kurie bus naudojami kitais metais, skaičių ir rūšį.
95 Šis argumentas turi būti atmestas. Tuo momentu, kai buvo atskleista informacija apie 2016 m., nebuvo jokio pagrindo manyti, kad 2017 m. operacija bus surengta naudojant tą patį skaičių ir tokios pačios rūšies laivus. Taigi remdamasi 2016 m. atskleista informacija visuomenė negalėjo turėti tikslios informacijos apie tai, kaip bus rengiama misija 2017 m.
96 Be to, ieškovų prašyta informacija susijusi ne tik su laivų, naudotų vykdant operaciją „Triton 2017“, skaičiumi ir rūšimi, bet ir su jų pavadinimais ir vėliava, o tai yra svarbi informacija siekiant identifikuoti laivus.
97 Taigi reikia konstatuoti, kad ketvirtasis pagrindas yra nepagrįstas, ir jį atmesti.
Dėl penktojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies pažeidimu, nes galima rizika, kad nusikaltėlių tinklai išvengs sienų stebėjimo, nepateisina atsisakymo pateikti informaciją, susijusią su atitinkamų laivų rūšimi
98 Ieškovai mano, kad Frontex pažeidė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalį, kai jiems nesuteikė galimybės susipažinti su informacija apie laivų, naudotų vykdant operaciją „Triton 2017“, vėliavą ir rūšį.
99 Ieškovų teigimu, darant prielaidą, kad, atskleidus prašomą informaciją, būtų kilęs pavojus, kad nusikaltėlių tinklai išvengs sienų stebėjimo, tai nepateisina atsisakymo pateikti informaciją apie atitinkamų laivų rūšį ir vėliavą. Iš tiesų interneto svetainėse laivai identifikuojami pagal laivo pavadinimą, todėl pateikus informaciją apie laivo vėliavą ir rūšį nebūtų sudarytos sąlygos juos identifikuoti.
100 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, jog neginčijama, kad svetainėje www.marinetraffic.com, kurią 2017 m. rugsėjo 8 d. rašte nurodė Frontex, laivai identifikuojami pagal pavadinimus.
101 Vis dėlto triplike Frontex teigė, kad yra kitų būdų sekti laivus, visų pirma žemųjų technologijų sprendimų, pavyzdžiui, tiesiog laivų judėjimo stebėjimas nuo kranto arba iš vieno ar kelių kitų laivų: taip pat aukštųjų technologijų stebėjimo priemonių, pavyzdžiui, dronų naudojimas.
102 Aišku, kad siekiant naudoti šias kitas priemones informacija, kaip antai laivų vėliava ir rūšis, taip pat yra naudingi duomenys.
103 Tokiomis aplinkybėmis ginčijamame sprendime Frontex galėjo atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su laivų pavadinimais ir kita prašoma informacija, t. y. atitinkamų laivų, naudotų operacijoje „Triton 2017“, vėliava ir rūšimi.
104 Taigi penktąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl pirmojo pagrindo antros dalies
105 Ieškovai kaltina Frontex ginčijamame sprendime nepaaiškinus, kaip remdamiesi informacija apie laivo pavadinimą, rūšį ir vėliavą tretieji asmenys galėtų jį sekti tam tikrose interneto svetainėse.
106 Frontex laikosi nuomonės, kad pirmojo pagrindo antra dalis yra nepagrįsta.
107 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 296 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti nustatytą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti savo kontrolę (žr. 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Taryba / Bamba, C‑417/11 P, EU:C:2012:718, 50 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).
108 Dėstant motyvus, nereikalaujama tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvavimas yra pakankamas, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes bei nagrinėjamąją sritį reglamentuojančių teisės normų visumą (2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Taryba / Bamba, C‑417/11 P, EU:C:2012:718, 53 punktas ir 2009 m. spalio 14 d. Sprendimo Bank Melli Iran / Taryba, T‑390/08, EU:T:2009:401, 82 punktas).
109 Nagrinėjamu atveju Frontex ginčijamame sprendime išdėstė motyvus, dėl kurių negali būti atskleista prašoma informacija. Šiuo klausimu ji teigė, kad atskleidus prašomą informaciją ir ją susiejus su informacija, visuomenei prieinama tam tikrose su jūrų klausimais susijusiose interneto svetainėse ar priemonėse, būtų galima sužinoti patrulinių laivų koordinates, ir kad turėdami šią informaciją neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis užsiimantys nusikaltėlių tinklai būtų informuoti apie laivų patruliavimo zonas ir valandas, o tai sudarytų jiems sąlygas pritaikyti savo veiklos metodus siekiant išvengti sienų stebėjimo, taigi kirsti išorės sieną ir neteisėtai patekti į Sąjungos valstybės narės teritoriją.
110 Vien remdamiesi šiais paaiškinimais ieškovai gali suprasti priežastis, dėl kurių jiems atsisakyta suteikti galimybę susipažinti su prašoma informacija, o Bendrasis Teismas – vykdyti savo kontrolę, nes iš jų matyti, kaip prašomą informaciją, ją susiejus su lengvai prieinamais duomenimis, gali panaudoti prekiautojų žmonėmis tinklai, kad susiklostytų situacija, kai ne hipotetiškai, o pagrįstai numatomai būtų pakenkta visuomenės saugumui.
111 Vis dėlto ieškovai teigia, kad ginčijamame sprendime Frontex turėjo nurodyti, kaip, jiems suteikus prašomą informaciją, ją, kartu su interneto svetainėmis bei priemonėmis ir kitais viešai prieinamais šaltiniais būtų buvę galima panaudoti siekiant nustatyti būsimą tikėtiną operacijoje „Triton“ dalyvaujančių laivų buvimo vietą.
112 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad gavusi paraišką atskleisti tam tikrą informaciją institucija ar agentūra atsakovė ginčijamo akto motyvuose neprivalo nurodyti aplinkybių, dėl kurių, jei minėta informacija būtų atskleista, būtų pakenkta viešajam interesui, kuriam taikoma šios institucijos ar agentūros nurodyta išimtis (šiuo klausimu žr. 2018 m. vasario 7 d. Sprendimo Access Info Europe / Komisija, T‑852/16, EU:T:2018:71, 114 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).
113 Jeigu tokia pareiga egzistuotų, institucija ar agentūra, teikdama paaiškinimus dėl to, kaip prašoma informacija gali būti panaudota, pati sukurtų situaciją, kai dėl jos elgesio kiltų pavojus visuomenės saugumui, kurį ji, be kita ko, turi užtikrinti.
114 Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad ginčijamame sprendime įvykdyta pareiga motyvuoti.
115 Vadinasi, pirmojo pagrindo antra dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta.
116 Taigi reikia atmesti ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
117 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
118 Kadangi ieškovai pralaimėjo bylą, iš jų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal Frontex reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Luisa Izuzquiza ir Arne Semsrott bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbtas 2019 m. lapkričio 27 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge
Parašai.