BENDROJO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2018 m. gegužės 8 d.(*)
„REACH – Dokumentacijos vertinimas – Registracijos dokumentacijų atitikties patikra – Pateiktos informacijos tikrinimas ir tolesni veiksmai įvertinus dokumentaciją – Neatitikties pripažinimas – Bendrojo Teismo jurisdikcija – Ieškinys dėl panaikinimo – Aktas, kurį galima ginčyti – Tiesioginė ir konkreti sąsaja – Priimtinumas – Teisinis pagrindas – Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 41, 42 ir 126 straipsniai“
Byloje T‑283/15
Esso Raffinage, įsteigta Kurbevua (Prancūzija), atstovaujama solisitoriaus M. Navin-Jones,
ieškovė,
prieš
Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA), atstovaujamą C. Jacquet, C. Schultheiss, W. Broere ir M. Heikkilä,
atsakovę,
palaikomą
Vokietijos Federacinės Respublikos, atstovaujamos T. Henze,
Prancūzijos Respublikos, atstovaujamos D. Colas ir J. Traband,
ir
Nyderlandų Karalystės, atstovaujamos M. de Ree, M. Bulterman ir M. Noort,
įstojusių į bylą šalių,
dėl pagal SESV 263 straipsnį pateikto prašymo panaikinti 2015 m. balandžio 1 d. ECHA raštą Prancūzijos ekologijos, tvaraus vystymo, transporto ir būsto ministerijai „Neatitikties pripažinimas remiantis dokumentacijos vertinimo sprendimu, priimtu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006“
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas D. Gratsias, teisėjai A. Dittrich (pranešėjas) ir P. G. Xuereb,
posėdžio sekretorė C. Heeren, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2017 m. rugsėjo 19 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovė Esso Raffinage, pagal Prancūzijos teisę įsteigta bendrovė, gamina tam tikrą medžiagą ir ja prekiauja; ji pateikė Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) šios medžiagos registracijos dokumentaciją, kaip numatyta 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančiame Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančiame Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančiame Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006, p. 1, klaidų ištaisymai OL L 141, 2008, p. 22 ir OL L 36, 2009, p. 84).
2 2010 m. lapkričio 17 d. ieškovė atnaujino medžiagos, kurios registruojamas kiekis yra daugiau nei 1000 t per metus, registracijos dokumentaciją.
3 2010 m. liepos 9 d. ECHA pagal Reglamento Nr. 1907/2006 41 straipsnio 1 dalį pradėjo ieškovės pateiktos registracijos dokumentacijos vertinimą.
4 2011 m. birželio 28 d. ECHA pagal Reglamento Nr. 1907/2006 50 straipsnio 1 dalį pateikė ieškovei sprendimo, priimamo pagal šio reglamento 41 straipsnio 3 dalį, projektą. Šiame sprendimo projekte ieškovės paprašyta pateikti registruojamos medžiagos toksiškumo prenataliniam vystymuisi tyrimą su viena gyvūnų rūšimi.
5 2011 m. liepos 28 d. ieškovė pateikė savo pastabas dėl sprendimo projekto, o rugsėjo 6 d. atnaujino registracijos dokumentaciją ir pakeitė kai kuriuos ECHA nurodytus netinkamus aspektus.
6 2012 m. birželio 14 d. ECHA pagal Reglamento Nr. 1907/2006 51 straipsnio 1 dalį pranešė apie sprendimo projektą valstybių narių kontrolės institucijoms, atsakingoms už Reglamento Nr. 1907/2006 įgyvendinimą, ir paprašė jų pateikti pasiūlymus dėl pakeitimų, remiantis šio reglamento 51 straipsnio 2 dalimi.
7 2012 m. liepos 18 d. ECHA pagal Reglamento Nr. 1907/2006 51 straipsnio 5 dalį pateikė ieškovei patikslintą sprendimo projektą. Įvairių valstybių narių pateikti pasiūlymai dėl pakeitimų buvo įtraukti į patikslintą sprendimo projektą. Savo pasiūlyme Danijos Karalystė rekomendavo paprašyti ieškovės pateikti papildomą tyrimą, t. y. registruojamos medžiagos toksiškumo prenataliniam vystymuisi tyrimą su antra gyvūnų rūšimi. Šios valstybės narės teigimu, šis antrasis tyrimas yra „standartinė informacija“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 X priedo 8.7.2 punktą.
8 Ieškovė nepateikė pastabų dėl šio pasiūlymo dėl pakeitimų.
9 2012 m. liepos 30 d. pagal Reglamento Nr. 1907/2006 51 straipsnio 4 dalį patikslintas sprendimo projektas perduotas Valstybių narių komitetui.
10 Per 25‑ąjį posėdį, vykusį 2012 m. rugsėjo 19–21 d., Valstybių narių komitetas vieningai sutarė dėl patikslinto sprendimo projekto, įskaitant Danijos Karalystės pasiūlymą dėl registruojamos medžiagos toksiškumo prenataliniam vystymuisi tyrimo, atliekamo su antra gyvūnų rūšimi. Ieškovė dalyvavo šiame posėdyje. Per viešą posėdį komiteto nariai ir ieškovė aptarė prašymą pateikti toksiškumo prenataliniam vystymuisi tyrimą su antra gyvūnų rūšimi.
11 Kaip matyti iš Valstybių narių komiteto 25‑ojo posėdžio protokolo, per viešą posėdį ieškovė tvirtino, kad visų pirma dėl atitinkamos medžiagos riboto naudojimo kiti šios medžiagos bandymai yra nepagrįsti. Konkrečiai kalbant, toksiškumo prenataliniam vystymuisi tyrimas su antra gyvūnų rūšimi, jos nuomone, nėra būtinas. Valstybių narių komiteto nariai ieškovei nurodė, kad ji klaidingai aiškina Reglamentą Nr. 1907/2006, kiek tai susiję su būtinybe pateikti informaciją, susijusią su toksiškumo prenataliniam vystymuisi tyrimu, atliktu su antra gyvūnų rūšimi.
12 2012 m. lapkričio 6 d. ECHA paskelbė Reglamento Nr. 1907/2006 41 straipsnio 3 dalimi grindžiamą sprendimą (toliau – 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimas) ir ieškovei apie jį pranešė. 2012 m. lapkričio 6 d. sprendime ECHA konstatavo, kad registracijos dokumentacija neatitinka Reglamento Nr. 1907/2006, ir paprašė ieškovės iki 2013 m. lapkričio 6 d. pateikti informaciją dėl dešimties skirtingų dalykų, tarp kurių buvo „toksiškumo triušių prenataliniam vystymuisi tyrimas, oralinis vartojimo būdas“ ir „ilgalaikis toksiškumo nuosėdų organizmams bandymas“.
13 Kaip matyti iš 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimo, ECHA laikėsi nuomonės, kad ši informacija būtina, kad būtų tenkinami „standartinei informacijai“ keliami reikalavimai, nurodyti, kiek tai susiję su pirmuoju tyrimu, Reglamento Nr. 1907/2006 X priedo 8.7.2 punkte, o kiek tai susiję su bandymu su nuosėdų organizmais – to paties reglamento X priedo 9.5.1 punkte.
14 Ieškovė nepareiškė ieškinio dėl 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimo panaikinimo.
15 2012 m. gruodžio 12 d. laišku Ekologijos, darnaus vystymosi, transporto ir būsto ministerija (toliau – Prancūzijos ekologijos ministerija), kuri yra kompetentinga priežiūros institucija Prancūzijoje cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir šioms medžiagoms taikomų apribojimų srityje, taip pat pranešė ieškovei apie 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą. Tame pranešime Prancūzijos ekologijos ministerija atkreipė ieškovės dėmesį į tai, kad „[ieškovės] atsakymo nepateikimas būtų įsipareigojimų neįvykdymas pagal [Reglamentą Nr. 1907/2006], o už tokį įsipareigojimų nevykdymą Aplinkos kodekse numatytos administracinės ir baudžiamosios sankcijos“.
16 Atsakydama į 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą ieškovė 2013 m. lapkričio 6 d. nusprendė nepateikti visos informacijos, kurios ECHA prašė 2012 m. lapkričio 6 d. sprendime. Vis dėlto dėl dviejų tyrimų, minėtų šio sprendimo 12 punkte, ji pridėjo prie registracijos dokumentacijos 103 puslapių dokumentą, kuriame, kaip ji pati mano, išdėstyti visi įrodymai, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 1907/2006 XI priedo 1.2 punktą. Ieškovės teigimu, šiame dokumente pateikta informacija neturėjo įtakos bandymams su gyvūnais ir nebuvo pateikta ECHA prieš priimant 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą. Konkrečiai kalbant, šiuo dokumentu siekiama įrodyti, kad nebūtina atlikti registruojamos medžiagos toksiškumo prenataliniam vystymuisi tyrimo su antra gyvūnų rūšimi.
17 2015 m. balandžio 1 d. ECHA atsiuntė Prancūzijos ekologijos ministerijai raštą anglų kalba, pavadintą „Neatitikties pripažinimas remiantis dokumentacijos vertinimo sprendimu, priimtu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006“ (toliau – 2015 m. balandžio 1 d. raštas); šio rašto kopija nusiųsta ieškovei.
18 Prie 2015 m. balandžio 1 d. rašto pridėtas kitas dokumentas, taip pat priimtas 2015 m. balandžio 1 d., pavadinimu „Neatitikties pripažinimo remiantis dokumentacijos vertinimo sprendimu, priimtu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, priedas“. Šiame dokumente buvo pateiktos ECHA išvados ir motyvai, kuriais remdamasi ji nusprendė, kad paskutinis ieškovės atliktas registracijos dokumentacijos atnaujinimas nepriimtinas (2015 m. balandžio 1 d. raštas ir jo priedas toliau kartu vadinami ginčijamu aktu).
19 2015 m. balandžio 1 d. raštas suformuluotas taip:
„Helsinkis, 2015 m. balandžio 1 d.
REACH srityje kompetentingai Prancūzijos institucijai <…>
Pranešimo numeris: <…>
Pateikimo numeris atlikus įvertinimą: <…>
Pateikimo data atlikus įvertinimą: 2013 m. lapkričio 6 d.
Neatitikties pripažinimas remiantis dokumentacijos vertinimo sprendimu, priimtu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006
Pagal Reglamento Nr. 1907/2006 (REACH reglamentas) 41 straipsnio 3 dalį Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) atliko [registruojamos medžiagos] dokumentacijos atitikties patikrą. ECHA priėmė [2012 m. lapkričio 6 d.] sprendimą – jis pridėtas prie šio rašto – pagal REACH reglamento 50 ir 51 straipsniuose numatytą procedūrą.
Šiame sprendime nustatytas terminas, per kurį ieškovė turi pateikti ECHA prašomą informaciją atnaujindama dokumentaciją iki 2013 m. lapkričio 6 d. Atnaujinta dokumentacija pateikta 2013 m. lapkričio 6 d. (pateikimo numeris: <…>).
ECHA išnagrinėjo atnaujintoje dokumentacijoje pateiktą informaciją. Darytina išvada, kad atnaujintoje registracijos dokumentacijoje pateikta ne visa ECHA sprendime prašoma informacija. Priežasčių, kodėl prieita prie tokios išvados, konkreti analizė pateikta priede. Kitą informaciją, be atnaujintos dokumentacijos, registruotojas pateikė atsakydamas į sprendimą; ši informacija pridedama.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ECHA konstatuoja:
– registruotojas neįvykdė įsipareigojimų pagal [2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą],
– registracijos dokumentacija neatitinka REACH reglamento 5 straipsnio,
– registruotojas pažeidė REACH reglamento 41 straipsnio 4 dalį.
Jei nesilaikoma ECHA sprendimo ir REACH reglamento, valstybių narių institucijos gali taikyti priverstinio vykdymo priemones, kaip numatyta REACH reglamento 126 straipsnyje.
Taigi šiuo klausimu prašome Jūsų imtis vykdymo priemonių, patenkančių į jūsų kompetencijos sritį, ECHA sprendimui įgyvendinti.
ECHA mano, kad registruotojo ir Prancūzijos valdžios institucijų susirašinėjimas dėl neatitikties ECHA sprendimui tęsis, kol byla bus išspręsta. Jei atsakydamas į sprendimą registruotojas atnaujina savo registraciją, jis privalo apie tai pranešti Prancūzijos valdžios institucijoms.
ECHA laukia jūsų reakcijos, susijusios su nacionalinėmis priemonėmis, kurių imamasi šiuo neatitikties atveju.
Patvirtinta Vertinimo skyriaus direktorės <…>,
Priedai: <…>
CC: Registruotojas [per REACH IT]“.
Procesas ir šalių reikalavimai
20 2015 m. gegužės 29 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.
21 Atskiru dokumentu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai kaip ieškinio priedas, ieškovė pateikė prašymą užtikrinti tam tikros informacijos, esančios ieškinyje ir jo prieduose, visų pirma registruojamos medžiagos sudėties ir jos registracijos numerio, konfidencialumą. Kadangi ECHA per nurodytą terminą nepateikė prieštaravimo dėl šios informacijos konfidencialumo užtikrinimo, šis prašymas patenkintas pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamentą.
22 2015 m. lapkričio 5 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo aktus, kuriais Vokietijos Federacinė Respublika ir Nyderlandai paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti ECHA reikalavimų. 2016 m. birželio 7 d. nutartimis Bendrojo Teismo penktosios kolegijos pirmininkas, išklausęs pagrindines šalis, leido įstoti į bylą.
23 2015 m. lapkričio 24 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo aktą, kuriuo Prancūzijos Respublika paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti ECHA reikalavimų. 2016 m. birželio 7 d. nutartimi Bendrojo Teismo penktosios kolegijos pirmininkas, išklausęs pagrindines šalis, leido įstoti į bylą pagal 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 6 dalį.
24 2015 m. lapkričio 26 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atsiliepimą į ieškinį.
25 2016 m. vasario 21 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dubliką.
26 2016 m. birželio 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo tripliką.
27 Vokietijos Federacinė Respublika ir Nyderlandų Karalystė pateikė įstojimo į bylą paaiškinimus, o pagrindinės šalys per nustatytą terminą pateikė dėl jų pastabas.
28 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu,
– panaikinti ginčijamą aktą,
– nurodyti grąžinti bylą ECHA vykdomajam direktoriui ir pareikalauti, kad naujame ECHA sprendime dėl REACH dokumentacijos, kuriame pateikiamas ieškovės registruojamos medžiagos registracijos dokumentacijos vertinimas, būtų atsižvelgta į Bendrojo Teismo sprendime nurodytus panaikinimo motyvus ir visą kitą svarbią naujausią informaciją,
– priteisti iš ECHA bylinėjimosi išlaidas,
– imtis visų kitų reikalingų priemonių teisingumui užtikrinti.
29 ECHA Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
30 Vokietijos Federacinė Respublika Bendrojo Teismo prašo atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
31 Nyderlandų Karalystė Bendrojo Teismo prašo atmesti ieškinį kaip nepriimtiną ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
32 Prancūzijos Respublika Bendrojo Teismo prašo atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.
Dėl teisės
Dėl Bendrojo Teismo jurisdikcijos
33 Ieškovės teigimu, neegzistuoja teisė apskųsti ginčijamą aktą ECHA apeliacinei komisijai nei pagal Reglamento Nr. 1907/2006 91 straipsnį, nei pagal kurią nors kitą nuostatą. Todėl Bendrasis Teismas turi jurisdikciją nagrinėti šį ieškinį pagal Reglamento Nr. 1907/2006 94 straipsnį.
34 Pirmiausia pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1907/2006 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „pagal [SESV 263 straipsnį] gali būti pateiktas ieškinys Bendrajam Teismui arba Teisingumo Teismui dėl Apeliacinės komisijos priimto sprendimo, o tais atvejais, kai sprendimo negalima apskųsti Apeliacinei komisijai – dėl [ECHA] priimto sprendimo“.
35 Šiuo klausimu Reglamento Nr. 1907/2006 91 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Apeliacinei komisijai „apskųsti galima tuos [ECHA] sprendimus, kurie buvo priimti pagal [Reglamento Nr. 1907/2006] 9, 20 straipsnius, 27 straipsnio 6 dalį, 30 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 51 straipsnį.“
36 Nagrinėjamu atveju ginčijamas aktas priimtas remiantis ne Reglamento Nr. 1907/2006 91 straipsnio 1 dalimi. Konkrečiai kalbant, iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamas aktas priimtas ne pasibaigus Reglamento Nr. 1907/2006 51 straipsnyje nurodytai procedūrai.
37 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas turi jurisdikciją nagrinėti šį ieškinį pagal Reglamento Nr. 1907/2006 94 straipsnio 1 dalį.
Dėl trečiojo ir penktojo reikalavimų priimtinumo
38 Per posėdį Bendrasis Teismas paklausė ieškovės, ar, atsižvelgiant į SESV 266 straipsnį, ji vis dar nori pateikti savo trečiąjį ir penktąjį reikalavimus. Iš esmės ieškovė atsakė, kad tuo atveju, jei šie reikalavimai būtų „nepriimtini“, ji galėtų juos atsiimti. Vis dėlto tuo atveju, jei jie gali būti laikomi „priimtinais“, jie ir toliau bus teikiami. Šios pastabos yra nekonkrečios, iš jų negalima daryti išvados, ar ieškovė iš tiesų atsiėmė savo trečiąjį ir penktąjį reikalavimus. Šiomis aplinkybėmis juos taip pat reikia išnagrinėti.
39 Šiuo klausimu primintina, kad pagal SESV 266 straipsnio 1 dalį institucija, įstaiga ar organas, kurio aktas buvo paskelbtas negaliojančiu, privalo imtis būtinų priemonių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti. Tuo atveju, jeigu būtų patenkinti pirmasis ir antrasis ieškinio reikalavimai, ECHA turėtų padaryti išvadas iš Bendrojo Teismo sprendimo rezoliucinės dalies ir motyvų. Taigi Bendrasis Teismas neturi duoti ECHA nurodymų, minimų trečiajame ir penktajame ieškovės reikalavimuose. Todėl šiuos reikalavimus reikia atmesti kaip nepriimtinus.
Dėl pirmojo ir antrojo reikalavimų priimtinumo
Dėl galimybės pareikšti ieškinį dėl ginčijamo akto
40 ECHA, palaikoma į bylą įstojusių šalių, tvirtina, kad ginčijamas aktas nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, ir kad dėl to šis ieškinys yra nepriimtinas.
41 Pirma, anot ECHA, teikdama „neatitikties pripažinimus“ ji niekada nesiekė, kad šie dokumentai būtų privalomi nacionalinėms priežiūros institucijoms ar atitinkamiems registruotojams. Nuo 2012 m. lapkričio mėn. ECHA rengia „neatitikties pripažinimus“, kurie suteikia jai galimybę išdėstyti savo požiūrį į tai, ar registruotojai laikėsi sprendimų dėl registracijos dokumentacijos įvertinimo. Praktika siųsti „neatitikties pripažinimus“ valstybėms narėms atsirado siekiant pateikti neprivalomą techninę ir mokslinę nuomonę, kad valstybės narės galėtų įgyvendinti savo kontrolės priemones. Tai, kad priimdama ginčijamą aktą ECHA norėjo tik pateikti Prancūzijos ekologijos ministerijai neprivalomą techninę ir mokslinę nuomonę, patvirtina informacinis dokumentas, kurį ECHA 2013 m. spalio mėn. savo interneto svetainėje paskelbė pavadinimu „Tolesni veiksmai priėmus sprendimus dėl dokumentacijos įvertinimo“ („Follow up to dossier evaluation decisions“). Šiame dokumente iš esmės nurodyta, kad „neatitikties pripažinimas remiantis dokumentacijos vertinimo sprendimu, priimtu pagal Reglamentą Nr. 1907/2006“, yra tik dokumentas, kuriame pateiktas ECHA sekretoriato atliktas vertinimas, skirtas valstybei narei, ir kuriame nurodyta, kad registruotojas per nustatytą terminą neatsakė į prašymą pateikti informacijos.
42 Antra, ECHA, palaikoma šiuo klausimu Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos, atkreipia dėmesį į tai, kad ji susitarė su valstybių narių priežiūros institucijomis dėl mechanizmo, leidžiančio išspręsti situacijas, kai ECHA mano, kad registruotojas per Reglamento Nr. 1907/2006 41 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą nepateikė sprendime dėl atitikties patikros prašomos informacijos; ieškovė šios aplinkybės neginčijo. Konkrečiau kalbant, keitimosi informacija apie reikalavimų vykdymo užtikrinimą forumas, įsteigtas pagal Reglamento Nr. 1907/2006 76 straipsnio 1 dalies f punktą ir 86 straipsnį, prašė ECHA neformaliai pranešti valstybėms narėms apie registracijos dokumentacijos atnaujinimus, gautus atsakant į sprendimą dėl atitikties patikros, ir apie ECHA mokslinę nuomonę dėl situacijų, kai dokumentacija, kaip ji mano, vis dar neatitinka Reglamento Nr. 1907/2006. nuostatų. Ši ECHA ir valstybių narių neformalaus bendradarbiavimo sistema skirta sprendimams dėl atitikties patikros įgyvendinti ir leidžia valstybėms narėms laikytis kitokios pozicijos nei ta, kurią išreiškė ECHA teikdama „neatitikties pripažinimą“. Konkrečiai kalbant, šiuo klausimu tiek ECHA, tiek Vokietijos Federacinė Respublika ir Prancūzijos Respublika iš esmės pabrėžia, kad sprendimo dėl atitikties patikros įgyvendinimas yra atitinkamos valstybės narės kompetencija, o tai reiškia, kad valstybės narės pačios sprendžia, ar patvirtinti priemones, jei išnagrinėjusios dokumentaciją mano, kad trūksta kai kurių elementų, ir jų išvada gali skirtis nuo tos, kurią padarė ECHA teikdama „neatitikties pripažinimą“. Taigi valstybės narės pačios sprendžia, ar atsižvelgti į tokį aktą, kaip ginčijamas aktas.
43 Trečia, ginčijamo akto motyvuose ECHA neišreiškė galutinės pozicijos dėl ieškovės pateiktų „alternatyvių dokumentų“. ECHA mano, kad vykdant tokį sprendimą, kaip 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimas, nacionalinės priežiūros institucijos ir registruotojas bendradarbiauja, kad būtų išnagrinėti klausimai ir pažeidimai, konstatuoti teikiant „neatitikties pripažinimą“. ECHA nuomone, gali atsitikti taip, kad po šių diskusijų registruotojas pateiks kitą informaciją, kuri bus pakankama ir atitiks tokiame sprendime, kaip 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimas, nurodytus reikalavimus. Taigi ginčijamas aktas tikrai nėra galutinė ECHA pozicija dėl „alternatyvių dokumentų“, kuriuos ieškovė pateikė 2013 m. lapkričio 6 d., jis yra tiesiog nuomonė, kuria Prancūzijos priežiūros institucijai primenama, kad ji turi priimti galutinį sprendimą dėl 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimo vykdymo.
44 Ketvirta, ECHA nuomone, išnagrinėjus ginčijamą aktą atsižvelgiant į jurisprudencijoje suformuotus kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, kas vadinama „patvirtinamuoju aktu“, juolab negalima daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas aktas yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį. Šiuo klausimu ECHA primena vienos iš savo apeliacinių komisijų išreikštą poziciją 2015 m. liepos 29 d. sprendime (byla Nr. A-019–2013) dėl ieškinio, kurį pateikė Solutia Europe SPRL / BVBA dėl „neatitikties pripažinimo“, kurio turinys buvo panašus į ginčijamo akto turinį (toliau – byla Solutia). Remdamasi Sąjungos teismo jurisprudencija dėl patvirtinamųjų aktų nagrinėjimo, Apeliacinė komisija tame sprendime teigė, kad registruotojo pateikta informacija yra esminė ir nauja, todėl ECHA turi priimti sprendimą remdamasi Reglamento Nr. 1907/2006 42 straipsnio 1 dalimi ir laikydamasi šio reglamento 41, 50 ir 51 straipsniuose numatytos procedūros. ECHA apeliacinė komisija teigė, kad teikiant „neatitikties pripažinimą“ išdėstytas vertinimas iš tiesų atitinka sprendimą, priimtą pagal Reglamento Nr. 1907/2006 42 straipsnį.
45 Nagrinėjamu atveju pagal analogiją pritaikius ECHA apeliacinės komisijos motyvus, nurodytus byloje Solutia, ginčijamas aktas būtų vien 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimo patvirtinamasis aktas. Iš tiesų 2013 m. lapkričio 6 d. ieškovė pateikė pritaikymą, kaip numatyta Reglamento Nr. 1907/2006 XI priede, grindžiamą informacija, kuri nebuvo nei nauja, nei esminė.
46 Kiek tai susiję su byla Solutia, Vokietijos Federacinė Respublika ir Prancūzijos Respublika mano, kad ECHA apeliacinė komisija padarė klaidą „neatitikties pripažinimams“ taikydama Bendrojo Teismo jurisprudenciją dėl patvirtinamųjų aktų.
47 Konkrečiau kalbant, Vokietijos Federacinės Respublikos teigimu, tai, kad registruotojas pateikia informaciją priėmus tokį sprendimą, kaip 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimas, susiję tik su prašymo pateikti tame sprendime nurodytą papildomą informaciją įvykdymu, ir šis pateikimas negali būti nagrinėjamas kaip siekis ginčyti tą sprendimą. Prancūzijos Respublikos teigimu, negalima teigti, kad „neatitikties pripažinimas“ yra ECHA pateikto prašymo pateikti papildomos informacijos patvirtinimas, kiek jame vėl prašoma šios papildomos informacijos. Iš tiesų „neatitikties pripažinimas“ skirtas kompetentingai nacionalinei institucijai ir juo siekiama tik informuoti šią instituciją, kad registruotojas neįvykdė prašymo pateikti papildomos informacijos, tam, kad ši institucija galėtų pritaikyti pasekmes, kurias mano esant būtina pritaikyti, ir prireikus pasinaudoti savo įgaliojimais taikyti sankcijas.
48 Ieškovė ginčija ECHA, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos argumentus.
49 Visų pirma dėl klausimo, ar ginčijamas aktas yra aktas, kurį galima ginčyti, primintina, kad aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnį, yra visi institucijų priimti aktai, nepaisant jų formos, kuriais siekiama sukelti privalomų teisinių padarinių (1971 m. kovo 31 d. Sprendimo Komisija / Taryba, 22/70, EU:C:1971:32, 42 punktas; 1994 m. kovo 2 d. Sprendimo Parlamentas / Taryba, C‑316/91, EU:C:1994:76, 8 punktas ir 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Deutsche Post ir Vokietija / Komisija, C‑463/10 P ir C‑475/10 P, EU:C:2011:656, 36 punktas).
50 Vis dėlto SESV 263 straipsnyje numatyta teisminė kontrolė netaikoma jokiems aktams, kurie asmeniui nesukelia privalomų savarankiškų ir iškart atsirandančių teisinių padarinių, kaip antai parengiamiesiems dokumentams, patvirtinamiesiems ir vykdymo aktams, paprastoms rekomendacijoms ir nuomonėms, taip pat iš principo vidaus aktams (2012 m. gegužės 14 d. Nutarties Sepracor Pharmaceuticals (Ireland) /Komisija, C‑477/11 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2012:292, 52 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2006 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Reynolds Tobacco ir kt. / Komisija, C‑131/03 P, EU:C:2006:541, 55 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).
51 Akto galėjimas sukelti teisinių padarinių, taigi ir galėjimas dėl jo pareikšti ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį turi būti vertinami remiantis objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, to akto turiniu, prireikus atsižvelgiant į jo priėmimo aplinkybes ir jį priėmusios institucijos įgaliojimus (žr. 2014 m. vasario 13 d. Sprendimo Vengrija / Komisija, C‑31/13 P, EU:C:2014:70, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Ginčijamo akto turinys vertinamas nagrinėjant iš esmės (1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 9 punktas), atsižvelgiant į jo tekstą (šiuo klausimu žr. 1997 m. kovo 20 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, C‑57/95, EU:C:1997:164, 9–23 punktai). Taip pat galima atsižvelgti į subjektyvius kriterijus, kaip antai atitinkamo teisės akto autoriaus ketinimus (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 17 d. Sprendimo Athinaïki Techniki / Komisija, C‑521/06 P, EU:C:2008:422, 42 punktą ir 2010 m. sausio 26 d. Sprendimo Internationaler Hilfsfonds / Komisija, C‑362/08 P, EU:C:2010:40, 52 punktą).
52 Būtent atsižvelgiant į šiuos principus reikia nustatyti, ar ginčijamas aktas gali būti ieškinio dėl panaikinimo dalykas.
53 Šiuo klausimu primintina, kad pagal Reglamento Nr. 1907/2006 6 straipsnio 1 dalį gamintojas arba importuotojas, per metus pagaminantis arba importuojantis ne mažiau kaip vieną toną cheminės medžiagos – atskiros arba esančios vieno ar kelių mišinių sudėtyje, – turi pateikti ECHA registracijos dokumentaciją, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip. Pagal to paties reglamento 10 straipsnį vykdant registravimą pateikiama techninė dokumentacija ir cheminės saugos ataskaita. Toje pačioje nuostatoje apibrėžta, kokių rūšių informacija turi būti pateikta techninėje dokumentacijoje ir atitinkamoje ataskaitoje.
54 Be to, pagal Reglamento Nr. 1907/2006 41 straipsnio 1 dalį vertindama registracijos dokumentaciją ECHA tikrina registracijos dokumentacijų atitiktį. Tokiomis aplinkybėmis ECHA gali nagrinėti bet kurią registracijos dokumentaciją, siekdama patikrinti, ar, be kita ko, techninėje dokumentacijoje pateikta informacija, standartinių informacijai keliamų reikalavimų pritaikymas ir cheminės saugos vertinimas atitinka tai reglamentuojančias nuostatas. Šiuo tikslu pagal Reglamento Nr. 1907/2006 41 straipsnio 5 dalį ECHA privalo atrinkti ir patikrinti minimalią procentinę dalį dokumentacijų, teikdama pirmenybę dokumentacijoms, turinčioms šioje nuostatoje nurodytų požymių.
55 Pagal Reglamento Nr. 1907/2006 41 straipsnio 3 dalį ECHA gali parengti sprendimo, kuriuo registruotojas (-ai) įpareigojamas (-i) pateikti visą reikiamą informaciją, kad registracijos dokumentacija atitiktų atitinkamus informacijai keliamus reikalavimus, projektą. Pagal tą pačią nuostatą galutinis sprendimas šiuo klausimu, kuriame taip pat turi būti nurodyti būtinos informacijos pateikimo terminai, priimamas Reglamento Nr. 1907/2006 50 ir 51 straipsniuose nustatyta tvarka.
56 Reglamento Nr. 1907/2006 41 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad registruotojas per nustatytą terminą pateikia ECHA reikalaujamą informaciją.
57 Kiek tai susiję su tolesne procedūra, Reglamento Nr. 1907/2006 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ECHA patikrina informaciją, kuri buvo pateikta vykdant pagal to paties reglamento 41 straipsnį priimtą sprendimą, ir prireikus parengia atitinkamų sprendimų projektus pagal šią nuostatą.
58 Užbaigusi dokumentacijos vertinimą, ECHA praneša Europos Komisijai ir kompetentingoms valstybių narių institucijoms, kokia informacija gauta ir kokios išvados padarytos. Šie duomenys naudojami vertinant medžiagas, nustatant į Reglamento Nr. 1907/2006 XIV priedą įtrauktinas chemines medžiagas ir taikant cheminei medžiagai galimus apribojimus (Reglamento Nr. 1907/2006 42 straipsnio 2 dalis).
59 Be to, Reglamento Nr. 1907/2006 126 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės priimtų nuostatas dėl sankcijų, taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, ir imtųsi visų priemonių, būtinų jų įgyvendinimui užtikrinti.
60 Iš šių nuostatų matyti, kad, pirma, tik ECHA yra kompetentinga atlikti registracijos dokumentacijos atitikties patikrą. Atliekant šią patikrą gali būti priimti keli sprendimai. Jei ECHA mano, kad tikrinama dokumentacija neatitinka informacijai keliamų reikalavimų, ji turi pradėti Reglamento Nr. 1907/2006 41 straipsnio 3 dalyje numatytą procedūrą. Šiuo klausimu šioje nuostatoje pateikta nuoroda į Reglamento Nr. 1907/2006 51 straipsnį, kiek tai susiję su sprendimo, kuriame nustatytas įpareigojimas suderinti registracijos dokumentaciją, kad ji atitiktų reikalavimus, priėmimo procedūra, reiškia, kad šį sprendimą priima ECHA, jei valstybės narės vieningai sutaria dėl projekto, arba Komisija, jei valstybėms narėms nepavyksta susitarti (Reglamento Nr. 1907/2006 51 straipsnio 6 ir 7 dalys). Kad ir kas priima šį sprendimą, pagal šiuo metu galiojančias Reglamento Nr. 1907/2006 nuostatas ECHA, naudodamasi šio reglamento 42 straipsnio 1 dalyje jai aiškiai suteiktais įgaliojimais, turi iš naujo išnagrinėti informaciją, pateiktą vykdant tą sprendimą, ir prireikus parengti naują atitinkamo sprendimo projektą.
61 Antra, iš šių nuostatų matyti, kad, priešingai, nei tvirtina ECHA ir į bylą įstojusios šalys, Reglamento Nr. 1907/2006 126 straipsnis (žr. šio sprendimo 59 punktą) negali būti aiškinamas taip, kad pagal jį valstybės narės turi vertinti, ar registruotojas įvykdė pirmajame sprendime nustatytus įpareigojimus, kad registracijos dokumentacija atitiktų reikalavimus. Iš tiesų toks aiškinimas prieštarautų Reglamento Nr. 1907/2006 42 straipsnio 1 daliai, kurioje numatyta, kad ECHA turi patikrinti informaciją, kuri buvo pateikta vykdant pagal to paties reglamento 41 straipsnį priimtą sprendimą. Ši nuostata atspindi faktą, kad registracijos dokumentacijų atitikties patikra vertinant dokumentacijas yra viena procedūra, per kurią gali būti priimtas sprendimas, kuriame nustatoma registruotojo pareiga pakoreguoti šią dokumentaciją taip, kad ji atitiktų reikalavimus. Tokiomis aplinkybėmis Reglamento Nr. 1907/2006 126 straipsnis, siejamas su šio reglamento 42 straipsnio 1 dalimi, reiškia, kad valstybės narės turi nustatyti atitinkamas sankcijas registruotojams, kurie, kaip buvo nustatyta pagal pastarąją nuostatą, pažeidė įsipareigojimus. Šiuo klausimu reikia pridurti, kad net jeigu, kaip tvirtina ECHA ir į bylą įstojusios šalys, registruotojas visada gali pakoreguoti savo dokumentaciją, kad ji atitiktų reikalavimus, po to, kai priimtas sprendimas dėl neatitikties pagal Reglamento Nr. 1907/2006 42 straipsnio 1 dalį, valstybių narių užduotis pagal to paties reglamento 126 straipsnį yra vertinti, ar, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, reikia skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas už laikotarpį, kai registruotojas pažeidė įsipareigojimus, įtvirtintus Reglamento Nr. 1907/2006 41 straipsnio 4 dalyje.
62 Atsižvelgiant į tai, kad ECHA atliekama patikra po to, kai priimtas pirmasis sprendimas, kuriuo registruotojas įpareigojamas pakoreguoti registracijos dokumentaciją, kad ji atitiktų reikalavimus, yra tik tos pačios procedūros tąsa, konstatuotina, kad jeigu registruotojas visiškai nepateikia prašomos informacijos, nereikia atlikti naujo dokumentacijos atitikties vertinimo ir priimti naujo sprendimo, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 42 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto, jeigu atsakydamas į sprendimą, kuriame nustatytas įpareigojimas pakoreguoti registracijos dokumentaciją, kad ji atitiktų reikalavimus, registruotojas pasinaudoja Reglamento Nr. 1907/2006 XI priede numatyta galimybe pritaikyti standartinę bandymų tvarką ir jeigu pateikti duomenys nėra akivaizdžiai nereikšmingi atsižvelgiant į šiame priede nustatytus reikalavimus ir todėl nėra piktnaudžiavimas procedūra, konstatuotina, kad, kaip numatyta šiame XI priede, ECHA turi įvertinti šiuos pakeitimus. Be to, remiantis tuo, kas išdėstyta, matyti, kad toks vertinimas turi būti atliekamas pagal Reglamento Nr. 1907/2006 42 straipsnio 1 dalį, kurioje daroma nuoroda į to paties reglamento 41 straipsnį, kiek tai susiję su sprendimo priėmimo tvarka.
63 Šiuo klausimu reikia pridurti, kad ECHA vertina nagrinėjamų pakeitimų atitiktį Reglamento Nr. 1907/2006 XI priede numatytoms sąlygoms, neatsižvelgdama į tai, ar tie pakeitimai yra pagrįsti naujomis ir esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos priimant pirmąjį sprendimą dėl dokumentacijos pakoregavimo, kad ji atitiktų reikalavimus, pagal šio reglamento 41 straipsnio 3 dalį. Iš tiesų iš Reglamento Nr. 1907/2006 13 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad tikslas sumažinti bandymų su stuburiniais gyvūnais ir gyvūnų, su kuriais atliekami tie bandymai, skaičių pateisina alternatyvių metodų, o ne numatytųjų Reglamento Nr. 1907/2006 VII–X prieduose kaip standartinė informacija naudojimą su sąlyga, kad tenkinami šio reglamento XI priede nustatyti reikalavimai, o siūlomais pakeitimais iš tikrųjų siekiama sumažinti tokių bandymų. Šiuo klausimu pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1907/2006 XI priede nedaroma skirtumo pagal tai, ar vykdant pirmąjį sprendimą pakoreguoti dokumentaciją, kad ji atitiktų reikalavimus, siūlomas pakeitimas grindžiamas aplinkybėmis, kurias registruotojas žinojo arba galėjo žinoti tuo metu, kai priimtas tas sprendimas. Tokiomis aplinkybėmis tai, kad Reglamente Nr. 1907/2006 nėra jokios užuominos apie naujus mokslo aspektus, kuriais grindžiami pakeitimai, siūlomi atsakant į pirmąjį sprendimą pakoreguoti dokumentaciją, kad ji atitiktų reikalavimus, tam, kad ECHA galėtų išnagrinėti šiuos pakeitimus, reiškia, kad pagal šiuo metu galiojančias teisės nuostatas ECHA turi atlikti šio reglamento 42 straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą neatsižvelgdama į tai, ar šios aplinkybės naujos ar ne.
64 Nagrinėjamu atveju, pirma, ECHA ginčijamame akte nurodo, kad ji išanalizavo informaciją, pateiktą atnaujintoje dokumentacijoje po to, kai buvo priimtas 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimas. Antra, išnagrinėjusi šią informaciją ji konstatavo, kad dokumentacijoje nėra visos reikalaujamos informacijos. Priežastys, kuriomis grindžiamas šis vertinimas, išdėstytos 2015 m. balandžio 1 d. rašto priede. Trečia, dėl šių priežasčių ECHA „pripažįsta“, kad ieškovė nesilaikė įsipareigojimų, nustatytų 2012 m. lapkričio 6 d. sprendime, kad registracijos dokumentacija neatitinka Reglamento Nr. 1907/2006 5 straipsnio ir galiausiai kad ieškovė pažeidė šio reglamento 41 straipsnio 4 dalį. Konstatavusi 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimo ir Reglamento Nr. 1907/2006 pažeidimą, ECHA paragino Prancūzijos Respubliką pasinaudoti įgyvendinimo įgaliojimais pagal Reglamento Nr. 1907/2006 126 straipsnį (žr. šio sprendimo 19 punktą).
65 Kalbant apie motyvus, kuriais grindžiamas ECHA vertinimas ir išvados, pateiktos šio sprendimo 64 punkte, pasakytina, kad iš ginčijamo akto, būtent iš 2015 m. balandžio 1 d. rašto priedo, matyti, jog informacija, pateikta vykdant 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą, buvo pripažinta atitinkančia reikalavimus pagal aštuonis aspektus. O informaciją, pateiktą atsakant į prašymą atlikti toksiškumo prenataliniam triušių vystymuisi (oralinis vartojimo būdas) tyrimą ir ilgalaikio toksiškumo nuosėdų organizmams bandymą (žr. šio sprendimo 12 punktą), priešingai, ECHA pripažino neatitinkančia reikalavimų.
66 Konkrečiai kalbant, dėl ieškovės pasiūlyto pritaikymo, susijusio su toksiškumo triušių prenataliniam vystymuisi (oralinis vartojimo būdas) tyrimu, ECHA padarė išvadą, kad įrodymai, analogijos metodas ir su poveikiu susijusios aplinkybės neatitinka Reglamento Nr. 1907/2006 XI priedo 1.2, 1.5 ir 3.2 punktuose nurodytų sąlygų. Taip pat ECHA nusprendė, kad įrodymai, kuriais grindžiamas siūlomas pritaikymas, susijęs su ilgalaikio toksiškumo bandymu su nuosėdų organizmais, iš tiesų neapėmė informacijos, kurios prašoma 2012 m. lapkričio 6 d. sprendime.
67 Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad ginčijamo akto padariniai viršija paprastą informacijos perdavimą Prancūzijos ekologijos ministerijai. Ginčijamas aktas yra ne vien techninės konsultacija ar paprastas informacinis dokumentas, kuriame išsamiai nurodomos priežastys, kodėl registruotojas neįvykdė įsipareigojimų pagal Reglamentą Nr. 1907/2006.
68 Iš tiesų ginčijamas aktas, ypač 2015 m. balandžio 1 d. rašto trečia pastraipa ir jo priedas, laikytinas ieškovės pateiktos dokumentacijos galutiniu įvertinimu pagal Reglamento Nr. 1907/2006 13 straipsnį ir XI priedą.
69 ECHA imperatyviai ir galutinai nurodė priežastis, dėl kurių mano, kad šios informacijos nepakanka, kad būtų tenkinami iš 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimo kylantys reikalavimai. Iš 2015 m. balandžio 1 d. rašto ketvirtos pastraipos aišku, kad ECHA konstatavo Reglamento Nr. 1907/2006 41 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų įsipareigojimų pažeidimą. Iš tikrųjų 2015 m. balandžio 1 d. rašto ketvirtos pastraipos reikšmė nėra kitokia nei akto, sukeliančio privalomų teisinių padarinių ieškovės teisinei padėčiai.
70 Be to, kaip matyti iš 2015 m. balandžio 1 d. rašto šeštos–aštuntos pastraipų, ECHA paragino Prancūzijos kompetentingą instituciją patvirtinti priemones, būtinas sankcijoms skirti ir įgyvendinti pagal Reglamento Nr. 1907/2006 126 straipsnį. Dėstydama nuomonę dėl galimų 2013 m. lapkričio 6 d. pateiktos „alternatyvios dokumentacijos“ trūkumų teisinių padarinių ECHA atsižvelgė į ieškovės teisinę padėtį. Be to, atsižvelgiant į ginčijamo akto tekstą ir į kompetencijos pasidalijimą šioje srityje, kaip nurodyta šio sprendimo 54–61 punktuose, laikytina, kad šiame dokumente pateikti teiginiai ir išvados, nuo kurių Prancūzijos kompetentinga institucija negali nukrypti, išskyrus atvejus, jei yra konkreti priežastis, grindžiama naujomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. aplinkybėmis, į kurias ECHA neatsižvelgė atlikdama tolesnius veiksmus, numatytus Reglamento Nr. 1907/2006 42 straipsnio 1 dalyje.
71 Be to, nei iš motyvų, susijusių su pakeitimais, pripažintais neatitinkančiais Reglamento Nr. 1907/2006 XI priedo, formuluotės, nei iš jų pobūdžio nematyti, jog ECHA manė, kad ieškovės argumentai akivaizdžiai nerimti atsižvelgiant į minėtame priede išdėstytus reikalavimus ir kad šie argumentai yra piktnaudžiavimas procedūra.
72 Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad pagal savo turinį ginčijamas aktas yra sprendimas, kurio projektą ECHA turėjo parengti pagal Reglamento Nr. 1907/2006 42 straipsnio 1 dalį ir kuris turėjo būti priimtas pagal to paties reglamento 41 straipsnio 3 dalį. Taigi ginčijamas aktas laikytinas sukeliančiu privalomų teisinių padarinių tiek ieškovei, tiek Prancūzijos Respublikai ir dėl to tai yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo.
73 Kiti ECHA ir į bylą įstojusių šalių argumentai nepaneigia šios išvados.
74 Pirma, kalbant apie ECHA argumentą, kad ji neketino priimti akto, sukeliančio privalomų teisinių padarinių (žr. šio sprendimo 41 punktą), pažymėtina, kad iš ginčijamo akto tokios intencijos iš tiesų nematyti. Be to, dokumente „Tolesni veiksmai priėmus sprendimus dėl dokumentacijos įvertinimo“ („Follow up to dossier evaluation decisions“), kurį 2013 m. spalio mėn. ECHA paskelbė savo interneto svetainėje, taip pat nenurodyta aplinkybių, patvirtinančių teiginį, kad toks aktas, kaip ginčijamas aktas, t. y. „neatitikties pripažinimas“, gali būti privalomojo pobūdžio.
75 Vis dėlto iš šių teiginių negalima daryti išvados, kad ginčijamas aktas nesukelia privalomų teisinių padarinių. Iš tiesų kriterijus, susijęs su ginčijamą aktą priėmusios institucijos ketinimais, yra papildomas ir neturi įtakos nagrinėjant šio sprendimo 51 punkte nurodytus objektyvius kriterijus, visų pirma ginčijamo akto esmę.
76 Antra, neįtikina ECHA argumentas, kad ginčijamas aktas parengtas neformaliai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis siekiant įgyvendinti sprendimus dėl atitikties patikros ir kad iš esmės ginčijamame akte atsižvelgiama į tai, jog įgyvendindamos tokį sprendimą, kaip 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimas, nacionalinės priežiūros institucijos gali pačios nuspręsti dėl informacijos, kurią registruotojas pateikė atsakydamas į sprendimą dėl atitikties patikros.
77 Iš tiesų ECHA ir nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimo neformalus pobūdis, kaip nurodyta šio sprendimo 42 punkte, nepaneigia Reglamente Nr. 1907/2006 įtvirtinto kompetencijos pasidalijimo, apibūdinto šio sprendimo 54–61 punktuose.
78 Vis dėlto toks Reglamente Nr. 1907/2006 įtvirtintos sistemos aiškinimas, kad pagal ją tik nacionalinės institucijos gali vertinti, ar registruotojas įvykdė įsipareigojimus, nustatytus ECHA sprendime, priimtame pagal šio reglamento 41 straipsnį, sugriautų didžiąją dalį struktūros, kurią aiškiai numatė Sąjungos teisės aktų leidėjas.
79 Todėl nacionalinių institucijų įgaliojimai, numatyti Reglamento Nr. 1907/2006 126 straipsnyje, tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamosios šioje byloje, susiję su tolesniais žingsniais ECHA konstatavus, kad nesilaikyta įsipareigojimų, kylančių iš šio reglamento 41 straipsnio 4 dalies.
80 Trečia, dėl šio sprendimo 53–72 punktuose nurodytų priežasčių reikia atmesti ECHA argumentą, kad ginčijamo akto motyvuose ji neketino išreikšti galutinės pozicijos dėl ieškovės pateiktos „alternatyvios dokumentacijos“ (žr. šio sprendimo 42 punktą).
81 Ketvirta, ECHA argumentas, kad ginčijamas aktas yra „patvirtinamasis aktas“, taip pat neįtikina.
82 Iš tiesų iš ginčijamo akto, visų pirma iš 2015 m. balandžio 1 d. rašto 3–6 ir 10–12 puslapių, matyti, kad ECHA iš esmės išnagrinėjo įrodymus ir argumentus, kuriuos ieškovė pateikė atsakydama į 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą, ir pateikė savo vertinimą ir išvadas. Palyginus ginčijamo akto motyvus su 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimo 6–10 puslapiuose pateiktais motyvais, matyti, kad ginčijamo akto motyvai nėra vertinimo, kuriuo grindžiamas tas sprendimas, pakartojimas; juose pateikti nauji išsamūs argumentai, iš esmės susiję su įrodymais ir argumentais, kuriuos ieškovė pateikė atsakydama į 2012 m lapkričio 6 d. sprendimą. Ši aplinkybė neužkerta kelio kvalifikuoti ginčijamą aktą kaip 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimo patvirtinamąjį aktą.
83 Tokiomis aplinkybėmis reikia atmesti ir kitus Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos argumentus dėl to, kad Apeliacinė komisija taikė jurisprudenciją, susijusią su patvirtinamaisiais aktais byloje Solutia (žr. šio sprendimo 46 ir 47 punktus).
Dėl ieškovės teisės pareikšti ieškinį
84 Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos nuomone, ieškovė neturi teisės pareikšti ieškinio dėl ginčijamo akto, nes ginčijamas aktas nėra su ja tiesiogiai susijęs, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą. Konkrečiai kalbant, anot Vokietijos Federacinės Respublikos, Prancūzijos kompetentinga priežiūros institucija turi diskreciją nuspręsti, ar ir kaip turi būti įgyvendintas pagal Reglamento Nr. 1907/2006 41 straipsnio 3 dalį priimtas sprendimas. Be to, įgyvendinimo priemonės grindžiamos tik nacionalinės teisės nuostatomis, taigi įgyvendinimas kyla ne iš Sąjungos teisės nuostatų. Prancūzijos Respublikos teigimu, nagrinėjamas „neatitikimo pripažinimas“ palieka plačią diskreciją nacionalinei kompetentingai institucijai. Iš paties 2015 m. balandžio 1 d. rašto teksto matyti, kad dėl jame nurodytų kaltinimų galima imtis prievartos priemonių ir kad nacionalinė institucija yra vienintelė kompetentinga šioje srityje. Be to, Reglamento Nr. 1907/2006 126 straipsnyje valstybėms narėms paliekama plati diskrecija nustatyti sankcijas už šio reglamento nuostatų pažeidimus ir imtis visų priemonių, būtinų jų įgyvendinimui užtikrinti.
85 Ieškovė ginčija Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos argumentus.
86 Visų pirma primintina, kad pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali šio straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose numatytomis sąlygomis pateikti ieškinį dėl jam skirtų aktų arba aktų, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję, ar dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktų, tiesiogiai su juo susijusių ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių.
87 Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ginčijamas aktas skirtas tik Prancūzijos ekologijos ministerijai, o ieškovė gavo tik jo kopiją.
88 Šiuo klausimu, atsakant į ieškovės argumentą, kad ji yra ginčijamo akto adresatė, reikia pažymėti, kad sąvoka „adresatas“ formaliai turi būti suprantama kaip reiškianti asmenį, kuris šiame akte nurodytas kaip jo adresatas (2016 m. sausio 21 d. Sprendimo SACBO / Komisija ir INEA, C‑281/14 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:46, 34 punktas).
89 Tai, kad ECHA perdavė ieškovei ginčijamo akto kopiją, nepaneigia šios išvados. Iš tiesų tai, kad akto turinys gali būti susijęs su kitu asmeniu nei formalus akto adresatas, gali suteikti tam asmeniui teisę pareikšti ieškinį, jei jis įrodo, kad dėl savo turinio šis aktas su juo tiesiogiai susijęs, bet ne kaip su akto adresatu (2016 m. sausio 21 d. Sprendimo SACBO / Komisija ir INEA, C‑281/14 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:46, 34 punktas).
90 Šiomis aplinkybėmis pirmasis ir antrasis kaltinimai yra priimtini pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą tik tuo atveju, jei ginčijamas aktas tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su ieškove arba jei jis tiesiogiai su ja susijęs ir jei tai yra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių.
91 Dėl tiesioginės sąsajos su ieškove primintina, kad SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatyta sąlyga, jog sprendimas, dėl kurio pareikštas ieškinys, turi būti tiesiogiai susijęs su fiziniu ar juridiniu asmeniu, reikalauja, kad būtų tenkinami du kumuliaciniai kriterijai: pirma, ginčijama priemonė turi daryti tiesioginį poveikį asmens teisinei padėčiai ir, antra, nepalikti jokios diskrecijos adresatams, atsakingiems už jos įgyvendinimą, kuris yra visiškai automatiškas ir kyla tik iš Sąjungos teisės normų, netaikant kitų tarpinių taisyklių (2014 m. kovo 6 d. Nutarties Northern Ireland Department of Agriculture and Rural Development / Komisija, C‑248/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2014:137, 21 punktas).
92 Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš šio sprendimo 62–73 punktuose išdėstytų svarstymų, ginčijamas aktas paveikia ieškovės teisinę padėtį, kiek jame pateiktas ECHA atliktas registracijos dokumentacijos atitikties vertinimas atsižvelgiant į informaciją, kurią ieškovė pateikė atsakydama į pirmąjį sprendimą, priimtą pagal Reglamento Nr. 1907/2006 41 straipsnio 3 dalį, t. y. 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą.
93 Priešingai, nei teigia Prancūzijos Respublika ir Vokietijos Federacinė Respublika, valstybių narių diskrecija taikant Reglamento Nr. 1907/2006 126 straipsnį susijusi su sankcijų, kurias galima skirti registracijos dokumentacijos neatitikties atveju, taigi pažeidus įsipareigojimus, įtvirtintus 2012 m. lapkričio 6 d. sprendime ir Reglamento Nr. 1907/2006 41 straipsnio 4 dalyje, pobūdžiu ir dydžiu. Taigi ši diskrecija nesusijusi su pačiu neatitikties konstatavimu.
94 Šiomis aplinkybėmis, kaip nurodyta šio sprendimo 61 punkte, registracijos dokumentacijos koregavimas, kad ji atitiktų reikalavimus, jau priėmus sprendimą dėl neatitikties pagal Reglamento Nr. 1907/2006 42 straipsnio 1 dalį, nepaneigia to, kad tuo laikotarpiu ši dokumentacija neatitiko reikalavimų, todėl atitinkama valstybė narė gali įgyvendinti savo įgaliojimus pagal Reglamento Nr. 1907/2006 126 straipsnį, kiek tai susiję su tuo laikotarpiu.
95 Kalbant apie tai, ar ginčijamas aktas taip pat yra konkrečiai susijęs su ieškove, reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją kiti subjektai nei tie, kuriems aktas skirtas, gali remtis tuo, jog aktas konkrečiai su jais susijęs, tik tokiu atveju, jeigu šis aktas juos paveikia dėl tam tikrų būdingų jų savybių arba tam tikros faktinės situacijos, kuri juos išskiria iš kitų asmenų, ir todėl juos individualizuoja taip pat, kaip ir asmenį, kuriam šis sprendimas yra skirtas (1963 m. liepos 15 d. Sprendimo Plaumann / Komisija, 25/62, EU:C:1963:17, p. 223).
96 Tiek, kiek ginčijamas aktas laikomas ieškovei skirtu ECHA vertinimu, susijusiu su aplinkybėmis, kurias ieškovė 2013 m. lapkričio 6 d. pateikė siekdama atnaujinti registruojamos medžiagos registracijos dokumentaciją vykdydama 2012 m. lapkričio 3 d. sprendimą, jis su ja tiesiogiai susijęs. Tai, kad ieškovė gavo ginčijamo akto kopiją, patvirtina šią išvadą.
97 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas aktas yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su ieškove, todėl ji turi teisę pareikšti ieškinį dėl ginčijamo akto.
98 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmasis ir antrasis reikalavimai yra priimtini.
Dėl esmės
99 Ieškovės argumentai pateikti aštuoniuose ieškinio pagrinduose.
100 Pirmajame ieškinio pagrinde ieškovė tvirtina, kad ginčijamas aktas priimtas ultra vires, nes ECHA neturi teisinio pagrindo rengti, sudaryti, priimti arba siųsti tokių „neatitikties pripažinimų“, kaip ginčijamas aktas. Be to, jei ginčijamas aktas turėtų teisinį pagrindą, pavyzdžiui, Reglamento Nr. 1907/2006 42 straipsnio 1 dalį, jis būtų parengtas pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, įtvirtintus Reglamento Nr. 1907/2006 41 ir 51 straipsniuose. Antrasis ir trečiasis ieškinio pagrindai grindžiami atitinkamai proporcingumo principo pažeidimu ir teisinio saugumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimu. Savo ketvirtajame–aštuntajame ieškinio pagrinduose ieškovė remiasi teisės būti išklausytam ir teisės į gynybą, gero administravimo principo, pareigos motyvuoti, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimu ir nuostatų dėl prašymo pateikti registruojamos medžiagos toksiškumo prenataliniam vystymuisi tyrimą teisėtumo pažeidimu.
101 Pirmiausia reikia išnagrinėti pirmąjį ieškinio pagrindą, kurį sudaro dvi dalys.
102 Pirmojo pagrindo pirmoje dalyje ieškovė tvirtina, kad ginčijamas aktas priimtas ultra vires, nes ECHA neturi teisinio pagrindo rengti, sudaryti, priimti arba siųsti „neatitikties pripažinimų“. Konkrečiai kalbant, pagal Reglamento Nr. 1907/2006 42 straipsnio 1 dalį neleidžiama išduoti dokumento „Neatitikties pripažinimas“ kaip formalaus sprendimo, kuriuo siekiama įpareigoti kompetentingą Prancūzijos instituciją imtis veiksmų. Be to, ginčijamas aktas nėra atitinkamas sprendimas pagal Reglamento Nr. 1907/2006 42 straipsnio 1 dalį.
103 Pirmojo pagrindo antroje dalyje ieškovė tvirtina, kad, jei ginčijamas aktas turėtų teisinį pagrindą, ECHA tokį aktą galėtų priimti tik pagal Reglamento Nr. 1907/2006 42 straipsnio 1 dalį. Ieškovės teigimu, nors ECHA norėjo remtis šia nuostata kaip „teisiniu autoritetu“ ar ginčijamo akto teisiniu pagrindu, pažymėtina, kad pateisinimų, pateiktų atsakant į sprendimą, kuriame nurodyta pateikti tyrimą, teisėtumo vertinimas atliekamas tik per naują atitikties patikros procedūrą Reglamento Nr. 1907/2006 41 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi ginčijamas aktas parengtas pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, numatytus Reglamento Nr. 1907/2006 41 ir 51 straipsniuose.
104 ECHA ir Vokietijos Federacinė Respublika nesutinka su šiais ieškovės argumentais.
105 Pirma, ECHA mano, kad ji neturėtų būti įpareigota kartoti tos pačios sprendimo priėmimo procedūros, numatytos Reglamento Nr. 1907/2006 41 ir 51 straipsniuose, dėl pakeitimų, kurie ne tik netinkami, bet ir grindžiami informacija, kuri jau buvo pateikta prieš pradedant pirminę atitikties patikrą. Priešingu atveju tai reikštų, kad registruotojai galėtų nuolat pateikti informaciją, siekdami pakoreguoti informaciją, kurios reikalaujama sprendime dėl atitikties patikros. Registruotojas galėtų nepagrįstai vėliau pateikti informaciją, kurią įprastai jau turi būti pateikęs per pirminę registraciją, nes sprendimas negalėtų būti vykdomas, jei registruotojas pateiktų pakeitimų. Tokiomis aplinkybėmis ECHA būtų priversta neprašyti valstybių narių įgyvendinti sprendimą dėl atitikties patikros ir kaskart iš naujo pradėti Reglamento Nr. 1907/2006 41, 50 ir 51 straipsniuose numatytą procedūrą. Taigi taip būtų „atvertos durys“ registruotojų vilkinimo taktikai ir, kaip baiminasi ECHA, Reglamento Nr. 1907/2006 42 straipsnyje nurodytame tolesnių veiksmų etape netgi galėtų atsirasti „be galo daug naujų sprendimų“ arba „begalinė pakeitimų kaitos spiralė“. Savo ruožtu nacionalinė priežiūros institucija negalėtų įgyvendinti sprendimo dėl atitikties patikros, nes kiekviena dėl to pradėta procedūra galėtų būti sustabdyta, kol ECHA priims naują sprendimą dėl registruotojo pateiktos naujos informacijos ar pakeitimų. Taigi vertinimo procedūra būtų sustabdyta ir Reglamento Nr. 1907/2006 42 straipsnio 2 dalyje nurodytas vertinimo procedūros užbaigimo etapas niekada nebūtų pasiektas.
106 Antra, ECHA primena, kad pagal analogiją taikydama Sąjungos teismo jurisprudencijoje dėl patvirtinamųjų sprendimų įtvirtintą požiūrį viena iš jos apeliacinių komisijų byloje Solutia nusprendė, kad tuo atveju, jei registruotojas pateikia naujos informacijos, ir atsižvelgiant į jos mokslinį įvertinimą toks aktas, kaip ginčijamas aktas, laikytinas pagal Reglamento Nr. 1907/2006 42 straipsnio 1 dalį priimtu sprendimu, nepatvirtinančiu sprendimo dėl pirminės atitikties patikros. Sprendimas turėtų būti priimtas pagal Reglamento Nr. 1907/2006 41, 50 ir 51 straipsniuose numatytą procedūrą ir jį būtų galima apskųsti apeliacinei komisijai pagal Reglamento Nr. 1907/2006 91 straipsnį. Nagrinėjamu atveju atsakydama į ECHA sprendimą ieškovė pateikė įvairią prašomų tyrimų dokumentaciją, todėl reikia nustatyti, ar nagrinėjama „alternatyvi dokumentacija“ grindžiama „esmine ir nauja“ informacija. ECHA teigimu, 2013 m. lapkričio 6 d. ieškovės pasiūlytoje „alternatyvioje dokumentacijoje“ nebuvo nei naujos, nei esminės informacijos. Tokiomis aplinkybėmis, kadangi 2013 m. lapkričio 6 d. atnaujinimas nesuteikė naujos esminės informacijos, ginčijamas aktas yra patvirtinamasis aktas.
107 Visų pirma reikia priminti šio sprendimo 54–62 punktuose pateiktus svarstymus dėl Reglamente Nr. 1907/2006 įtvirtinto kompetencijos pasidalijimo registracijos dokumentacijos vertinimo srityje.
108 Remiantis kompetencijos pasidalijimu registracijos dokumentacijos vertinimo srityje, ECHA užtikrina šį vertinimą pagal Reglamento Nr. 1907/2006 41 ir 42 straipsniuose numatytą tvarką. ECHA turi laikytis šios tvarkos įgyvendindama savo įgaliojimus ir negali nepaisyti šio teisinio pagrindo ir imtis kitų priemonių negu Reglamento Nr. 1907/2006 41 ir 42 straipsniuose numatytas sprendimas. Šiuo klausimu šio sprendimo 72 punkte nuspręsta, kad pagal savo turinį ginčijamas aktas yra sprendimas, kurio projektą ECHA turėjo parengti pagal Reglamento Nr. 1907/2006 42 straipsnio 1 dalį ir kuris galiausiai turėjo būti priimtas pagal to paties reglamento 41 straipsnio 3 dalį.
109 Be to, atsižvelgiant į tai, kad, pirma, Reglamento Nr. 1907/2006 41 straipsnio 3 dalyje numatyta priimti sprendimą laikantis Reglamento Nr. 1907/2006 51 straipsnyje nustatytos procedūros ir, antra, nagrinėjamu atveju nesilaikyta šios procedūros, konstatuotina, kad ECHA pasinaudojo savo įgaliojimais nesilaikydama juos reglamentuojančios tvarkos.
110 Šios išvados negali paneigti nė vienas iš ECHA ar įstojusių į bylą šalių pateiktų argumentų.
111 Pirma, negalima pritarti ECHA argumentui, grindžiamam būtinybe užkirsti kelią sistemai, kai kiekviena „alternatyvi dokumentacija“ turėtų būti nagrinėjama taikant Reglamento Nr. 1907/2006 41, 50 ir 51 straipsniuose numatytą „brangią procedūrą“, nes tokia sistema gali lemti begalinį vis naujų sprendimų priėmimo procesą, kuris visiškai sustabdytų ECHA sprendimų taikymą.
112 Šiuo klausimu, viena vertus, iš šio sprendimo 62 punkto matyti, kad pakeitimo pasiūlymas, kuris grindžiamas Reglamento Nr. 1907/2006 XI priedu ir kuriam argumentuoti remiamasi informacija, akivaizdžiai nerimta atsižvelgiant į šiame priede įtvirtintus reikalavimus, todėl laikytina piktnaudžiavimu procedūra, prilygsta visiškam atsakymo į pirmąjį sprendimą, kuriame registruotojas įpareigojamas pakoreguoti savo registracijos dokumentaciją, kad ji atitiktų reikalavimus, nepateikimui. Kadangi Reglamento Nr. 1907/2006 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad imdamasi tolesnių veiksmų įvertinus dokumentaciją ECHA parengia sprendimo projektą ne visais atvejais, o tik „prireikus“, konstatuotina, kad tokiu atveju ECHA gali konstatuoti dokumentacijos atitiktį tiesiog informuodama apie tai atitinkamą valstybę narę ir suinteresuotąjį asmenį.
113 Vis dėlto, kaip pažymėta šio sprendimo 71 punkte, remiantis motyvų, susijusių su pakeitimais, pripažintais neatitinkančiais Reglamento Nr. 1907/2006 XI priede įtvirtintų taisyklių, tekstu ir pobūdžiu negalima daryti išvados, kad ECHA nusprendė, jog ieškovės argumentai akivaizdžiai nerimti ir dėl to laikomi piktnaudžiavimu procedūra.
114 Kita vertus, konstatuotina, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1907/2006 41 straipsnio 4 dalies, tuo atveju, kai pagal šio reglamento 42 straipsnio 1 dalį priimamas sprendimas dėl registracijos dokumentacijos neatitikties, ši neatitiktis siejama bent su termino, nustatyto pagal to paties reglamento 41 straipsnio 3 dalį priimtame pirmajame sprendime, kuriame nurodyta pakoreguoti dokumentaciją, kad ji atitiktų reikalavimus, pasibaigimu. Todėl, kaip nurodyta šio sprendimo 61 punkte, tokiu atveju atitinkama valstybė narė privalo pasinaudoti savo įgaliojimais, suteiktais pagal Reglamento Nr. 1907/2006 126 straipsnį, už tą laikotarpį, kai registracijos dokumentacija neatitiko reikalavimų.
115 Galiausiai reikia atmesti ECHA argumentą, grindžiamą analogija su jurisprudencija dėl patvirtinamųjų aktų ir tuo, kad 2013 m. lapkričio 6 d. ieškovės pateikta informacija nebuvo nei nauja, nei esminė; atmetimo priežastys nurodytos šio sprendimo 84 punkte.
116 Be to, ginčijamame akte ECHA tik patikrino informaciją, kurią ieškovė pateikė 2013 m. lapkričio 6 d., ir nenurodė, ar ši informacija yra nauja ir esminė. Nagrinėjant šį ginčą ECHA negali naudingai remtis argumentais, kuriais negrindė vertinimo, atlikto prieš išsiunčiant ginčijamą aktą.
117 Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad pirmasis ieškinio pagrindas yra pagrįstas ir kad dėl to reikia patenkinti ieškinį ir nebereikia nagrinėti kitų ieškovės nurodytų ieškinio pagrindų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
118 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju buvo atmesti ieškovės trečiasis ir penktasis reikalavimai, todėl reikia nuspręsti, kad ieškovė ir ECHA padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
119 Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 ir 2 dalis į bylą įstojusios valstybės narės ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo šalys, kurios nėra valstybės narės, padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Šias nuostatas reikia taikyti Vokietijos Federacinei Respublikai, Prancūzijos Respublikai ir Nyderlandų Karalystei.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2015 m. balandžio 1 d. Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) raštą Prancūzijos ekologijos, darnaus vystymosi, transporto ir būsto ministerijai „Neatitikties pripažinimas remiantis dokumentacijos vertinimo sprendimu, priimtu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006“ ir jo priedą.
2. Esso Raffinage ir ECHA padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
3. Vokietijos Federacinė Respublika, Prancūzijos Respublika ir Nyderlandų Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2018 m. gegužės 8 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.