BENDROJO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS
2022 m. balandžio 27 d.(*)
„Bendrijos dizainas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Įregistruotas Bendrijos dizainas, vaizduojantis lataką dušo vandeniui nutekėti – Ankstesnis dizainas, sukurtas padavus prašymą pripažinti registraciją negaliojančia – Reglamento (EB) Nr. 2245/2002 28 straipsnio 1 dalies b punkto v papunktis – Apeliacinės tarybos diskrecija – Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalis – Žodinis procesas ir pasirengimo nagrinėti bylą priemonės – Taikymo sritis – Reglamento Nr. 6/2002 64 ir 65 straipsniai – Negaliojimo pagrindas – Individualios savybės – Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnis ir 25 straipsnio 1 dalies b punktas – Ankstesnio dizaino identifikavimas – Visiškas pirmumas – Ginčijamo dizaino savybių nustatymas – Bendras palyginimas“
Byloje T‑327/20
Group Nivelles NV, įsteigta Gingelome (Belgija), atstovaujama advokatės J. Jonkhout,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą A. Folliard-Monguiral ir G. Predonzani,
atsakovę,
kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,
Easy Sanitary Solutions BV, įsteigta Oldenzalyje (Nyderlandai), atstovaujama advokatės F. Eijsvogels,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2020 m. kovo 17 d. EUIPO trečiosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2664/2017-3), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Group Nivelles ir Easy Sanitary Solutions,
BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė M. J. Costeira, teisėjai M. Kancheva (pranešėja) ir T. Perišin,
posėdžio sekretorė A. Juhász-Tóth, administratorė,
susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2020 m. gegužės 28 d.,
susipažinęs su EUIPO atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2020 m. rugsėjo 29 d.,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2020 m. spalio 2 d.,
atsižvelgęs į tai, kad vienam iš kolegijos teisėjų negalint eiti pareigų į kolegiją buvo paskirtas kitas teisėjas,
įvykus 2021 m. spalio 13 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2003 m. lapkričio 28 d. įstojusi į bylą šalis Easy Sanitairy Solutions BV, remdamasi 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142), pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) paraišką įregistruoti Bendrijos dizainą.
2 Bendrijos dizainas, kurį buvo prašoma įregistruoti ir kuris ginčijamas šioje byloje, pavaizduotas taip:
25.1
25.2
25.3
3 Gaminiai, kuriuose numatyta ginčijamą dizainą pritaikyti, priklauso iš dalies pakeistos 1968 m. spalio 8 d. Lokarno sutarties dėl tarptautinės pramoninio dizaino klasifikacijos 23‑02 klasei ir atitinka šį aprašymą: „Latakai dušo vandeniui nutekėti“ (anglų k. shower drains).
4 Ginčijamas dizainas kaip Bendrijos dizainas buvo įregistruotas (registracijos Nr. 107834-0025) 2004 m. kovo 9 d. ir paskelbtas tos pačios dienos Bendrijos dizainų biuletenyje Nr. 19/2004. Jis buvo kelis kartus atnaujintas, įskaitant 2018 m. birželio 16 d.
5 2009 m. rugsėjo 3 d. I-Drain BVBA, ieškovės Group Nivelles NV teisinė pirmtakė, remdamasi Reglamento Nr. 6/2002 52 straipsniu, pateikė prašymą pripažinti ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia.
6 Grindžiant prašymą pripažinti registraciją negaliojančia nurodyti pagrindai buvo nustatyti Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punkte, siejamame su to paties reglamento 4–9 straipsniais.
7 Prie prašymo pripažinti registraciją negaliojančia I-Drain pridėjo įregistruoto tarptautinio dizaino DM/059828 (toliau – įregistruotas dizainas DM/059828 arba dizainas DM/059828), kurį įstojusi į bylą šalis pateikė ir įregistravo 2002 m. balandžio 2 d. ir kuris buvo paskelbtas 2002 m. birželio 30 d., kopiją; tas dizainas buvo pavaizduotas taip:
8 2010 m. balandžio 2 d. atsakydama į įstojusios į bylą šalies pastabas padavus prašymą pripažinti registraciją negaliojančia I-Drain pateikė naujus dokumentus, susijusius su kitais dizainais, įskaitant, be kita ko, ištraukas iš dviejų 1998 m. ir 2000 m. Blücher gaminių katalogų, kurių kiekvieno 33 puslapyje buvo pateikta iliustracija su viduryje pavaizduota uždengiančiąja plokštele (toliau – Blücher katalogų uždengiančioji plokštelė):
9 Po prijungimo 2010 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė Group Nivelles perėmė I-Drain, kuri nebeegzistavo kaip juridinis asmuo, teises ir pareigas.
10 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Anuliavimo skyrius patenkino prašymą pripažinti registraciją negaliojančia ir, remdamasis Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punktu, pripažino ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia dėl to, kad Blücher katalogų uždengiančioji plokštelė nepasižymi naujumu, kaip tai suprantama pagal to paties reglamento 5 straipsnį.
11 2010 m. spalio 15 d. įstojusi į bylą šalis, remdamasi Reglamento Nr. 6/2002 55–60 straipsniais, pateikė EUIPO apeliaciją dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo.
12 2012 m. spalio 4 d. sprendimu (toliau – pirmasis sprendimas) EUIPO trečioji apeliacinė taryba patenkino apeliaciją ir panaikino Anuliavimo skyriaus sprendimą tiek, kiek jis grindžiamas Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punktu, siejamu su to paties reglamento 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsniu, t. y. tiek, kiek jame nuspręsta dėl ginčijamo dizaino naujumo trūkumo. Ji grąžino bylą Anuliavimo skyriui, kad šis iš naujo išnagrinėtų prašymą pripažinti registraciją negaliojančia, kiek jis grindžiamas šio reglamento 25 straipsnio 1 dalies b punktu, siejamu su minėto reglamento 4 straipsnio 1 dalimi ir 6 straipsniu, t. y. dėl ginčijamo dizaino individualių savybių nebuvimo.
13 2013 m. sausio 7 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 6/2002 61 straipsniu, Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl pirmojo sprendimo.
14 2015 m. gegužės 13 d. Sprendimu Group Nivelles / VRDT – Easy Sanitary Solutions (Latakas dušo vandeniui nutekėti) (T‑15/13; EU:T:2015:281; toliau – pirmasis Bendrojo Teismo sprendimas) Bendrasis Teismas panaikino pirmąjį sprendimą ir atmetė likusią ieškinio dalį. Kaip ir iki šio momento, Bendrasis Teismas kaip į ankstesnį dizainą (jo dalį) atsižvelgė į Blücher katalogų uždengiančiąją plokštelę, o ne į dizainą DM/059828.
15 2015 m. liepos 11 d. ir liepos 24 d. įstojusi į bylą šalis ir EUIPO Teisingumo Teismui pateikė atitinkamus apeliacinius skundus dėl pirmojo Bendrojo Teismo sprendimo.
16 2017 m. rugsėjo 21 d. Sprendimu Easy Sanitary Solutions ir EUIPO / Group Nivelles (C‑361/15 P ir C‑405/15 P, EU:C:2017:720, toliau – sprendimas dėl apeliacinio skundo) Teisingumo Teismas atmetė apeliacinius skundus, tačiau minėto sprendimo 72 ir 134 punktuose konstatavo dvi Bendrojo Teismo padarytas teisės klaidas. Pirma, Teisingumo Teismas nusprendė, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai pirmojo Bendrojo Teismo sprendimo 77–79 punktuose ir 84 punkte reikalavo, kad, vertindama ginčijamo dizaino naujumą, EUIPO suderintų skirtingus vieno ar kelių ankstesnių dizainų, esančių prie prašymo pripažinti registraciją negaliojančia pridėtose skirtingose Blücher katalogų ištraukose, elementus, nors pats prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pateikęs asmuo nepateikė dizaino, kurio pirmumu jis rėmėsi, viso vaizdo. Antra, Teisingumo Teismas nusprendė, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą pirmojo Bendrojo Teismo sprendimo 132 punkte, kai vertindamas ginčijamo dizaino individualias savybes reikalavo, kad informuotas šio dizaino vartotojas žinotų gaminį, kuriam ankstesnis dizainas buvo pritaikytas arba panaudotas. Vis dėlto, kadangi apeliaciniai skundai buvo atmesti, pirmojo Bendrojo Teismo sprendimo rezoliucine dalimi panaikintas pirmasis sprendimas įsiteisėjo ir byla buvo grąžinta EUIPO.
17 2017 m. gruodžio 19 d. šalims EUIPO pranešė apie tai, kad apeliacija dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo (Nr. R 2664/2017-3) buvo perduota kitos sudėties trečiajai apeliacinei tarybai, priimančiai sprendimą.
18 2018 m. liepos 24 d. Apeliacinės tarybos pranešėjas išsiuntė šalims EUIPO pranešimą, kuriuo informavo, kad Apeliacinei tarybai pateiktas ankstesnis dizainas yra ne Blücher katalogų uždengiančioji plokštelė, o dizainas DM/059828, kuris vienintelis nurodytas prašyme pripažinti registraciją negaliojančia. Iš tiesų pranešėjas, iš naujo išnagrinėjęs bylos medžiagą Teisingumo Teismui grąžinus bylą, konstatavo, kad anksčiau sprendimus priėmusiose instancijose išnagrinėtas ankstesnis dizainas nebuvo įtrauktas į prašymą pripažinti registraciją negaliojančia ir kad tame prašyme nebuvo paminėtas joks kitas dizainas. Šalims buvo suteiktas dviejų mėnesių terminas pateikti pastabas.
19 2018 m. rugsėjo 21 d. ieškovė pateikė savo pastabas.
20 2020 m. kovo 17 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) EUIPO trečioji apeliacinė taryba patenkino įstojusios į bylą šalies apeliaciją, panaikino Anuliavimo skyriaus sprendimą ir atmetė prašymą pripažinti registraciją negaliojančia. Pirmiausia ji konstatavo, kad prašyme pripažinti registraciją negaliojančia ieškovė kaip ankstesnį dizainą nurodė tik dizainą DM/059828 ir kad kiti dizainai, kaip antai pateiktieji Blücher kataloguose, vėliau buvo nurodyti papildomose pastabose. Ji priminė, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalį pareiškėjui neleidžiama išplėsti procedūros dalyko grindžiant savo prašymą naujais ankstesniais dizainais.
21 Dėl ginčijamo dizaino ir jo matomų savybių Apeliacinė taryba teigė, kad ginčijamas dizainas buvo įregistruotas latakams dušo vandeniui nutekėti, sudarytiems iš sifono, bakelio ir uždengiančiosios plokštelės, ir, be kita ko, ginčijamame dizaine pavaizduotame gaminyje yra šoninių įpjovų ir išorinių kraštų, o uždengiančioji plokštelė buvo ant viso gaminio paviršiaus. Apeliacinė taryba priminė, kad, remiantis pirmuoju Bendrojo Teismo sprendimo 49 punktu, įmontavus „[lataką] dušo vandeniui nutekėti (anglų k. shower drain)“, susijusį su ginčijamu dizainu, t. y. jį įmontavus į dušo grindis, matoma ne tik viršutinė plokštelės dalis, bet ir dvi šoninės įpjovos ir viršutinė bakelio krašto dalis.
22 Dėl ankstesnio dizaino Apeliacinė taryba nusprendė, kad turi išsamiai išnagrinėti pateiktus įrodymus siekdama tiksliai nustatyti, kas sudaro gaminį, nes remiantis priimtu sprendimu dėl apeliacinio skundo ir Bendrojo Teismo pirmuoju sprendimu tai negalėjo būti Blücher katalogų 33 puslapyje esančios iliustracijos viduryje pavaizduota uždengiančioji plokštelė, kuri nėra visas skysčių nutekėjimo mechanizmas. Priminusi, kad prašyme pripažinti registraciją negaliojančia buvo apibrėžtas procedūros dalykas, kylantis, pirma, iš ginčijamo dizaino ir, antra, iš ankstesnių dizainų, kuriais remiamasi, Apeliacinė taryba nusprendė, kad nagrinėjamu atveju savo prašymą pripažinti registraciją negaliojančia ieškovė grindė dizainu DM/059828 (jis pateiktas šio sprendimo 7 punkte).
23 Dėl ginčijamo dizaino techninės funkcijos Apeliacinė taryba nusprendė, kad nė viena jo savybių nebuvo nulemta tik jo techninės funkcijos, todėl jam neturėtų būti netaikoma apsauga arba neturėtų būti suteiktas gerokai mažesnis vaidmuo atsižvelgiant į jo poveikį bendram palyginimui. Ji taip pat nurodė, kad šios srities dizainui būdingas stiprus estetinis elementas.
24 Dėl ginčijamo dizaino individualių savybių Apeliacinė taryba, pirma, nusprendė, kad informuotas vartotojas yra asmuo, kuris yra susipažinęs su pagrindinėmis drenažo latakų savybėmis ir konfigūracijomis, esančiomis įprastoje verslo praktikoje, ir kuris priskiriamas tiek prie specialistų (kuriuos sudaro, pavyzdžiui, mažmenininkai, parduodantys drenažo latakus trečiosioms šalims, santechnikai, kurie juos montuoja, arba interjero architektai, kurie, atsižvelgdami į latakų estetinį vaizdą, ieško ir parenka juos savo klientams), tiek ir ne specialistų, kuriuos sudaro galutiniai vartotojai, kurie latakus renkasi ir įsigyja patys, kad galėtų juos sumontuoti ir naudoti bet kurioje srityje ar aplinkoje. Antra, Apeliacinė taryba teigė, kad kūrėjo laisvė yra gana plati, nes, net jei informuotas vartotojas būdamas toks ir žino, jog latakai vandeniui nutekėti tam, kad atliktų nutekėjimo funkciją, turi turėti talpyklą su šoninėmis ir galinėmis sienelėmis, prie kanalizacijos prijungtą sifoną ir groteles arba uždarą plokštelę su plyšiais ar angomis, pro kurias tekėtų vanduo, vis dėlto konkretus tokių savybių, kurios susijusios būtent su forma, medžiaga, dydžiu ir proporcijomis, vaizdas gali būti skirtingas, nes nėra jokių specialių apribojimų, išskyrus tuos, kuriais siekiama užtikrinti vandens šalinimą. Trečia, atskirai nustačiusi ginčijamo dizaino ir anksčiau atskleistų dizainų savybes ir palyginusi jų bendrą įspūdį (žr. 117–127 punktus), Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad ginčijamas dizainas turi individualių savybių ir a fortiori negali būti laikomas nenauju, todėl yra galiojantis.
Šalių reikalavimai
25 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priimti naują sprendimą ir, pataisius motyvus, pripažinti ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia,
– priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.
26 EUIPO Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
27 Įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti prieštaravimus, pateiktus grindžiant pirmąjį, antrąjį, ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį ieškinio pagrindus,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
28 Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo šešis pagrindus, iš esmės susijusius su Apeliacinės tarybos padarytomis vertinimo klaidomis: pirmasis nurodytas ginčijamo sprendimo 24 punkte (ir 2018 m. liepos 24 d. pranešėjo pranešimo antrojo puslapio pirmosiose dviejose pastraipose, į kurias daroma nuoroda šiame punkte), antrasis – ginčijamo sprendimo 26 punkte, trečiasis – ginčijamo sprendimo 38 ir 39 punktuose kartu su to paties sprendimo 58 ir 62–65 punktais, ketvirtasis – ginčijamo sprendimo 98–110 ir 112 punktuose ir penktasis – ginčijamo sprendimo 111 punkte kartu su to sprendimo 29 ir 30 punktais, o šeštasis – ginčijamo sprendimo 114–117 punktuose.
29 Bendrasis Teismas teigia, kad pirmiausia reikia išnagrinėti pirmąjį ir trečiąjį pagrindus, susijusius su ankstesnio dizaino identifikavimu, paskui – antrąjį pagrindą, susijusį su ginčijamo dizaino savybių nustatymu, ir galiausiai – ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį pagrindus, susijusius su dizainų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimu ir ginčijamo dizaino individualių savybių įvertinimu.
Dėl pirmojo ir trečiojo pagrindų, susijusių su ankstesnio dizaino identifikavimu
Dėl trečiojo pagrindo
30 Trečiuoju pagrindu ieškovė tvirtina, kad ginčijamo sprendimo 38 ir 39 punktuose, siejamuose su to paties sprendimo 58 ir 62–65 punktais, Apeliacinė taryba padarė klaidą ir pažeidė Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalį, nes manė, kad tik įrodymai, pateikti nagrinėjant prašymą dėl registracijos pripažinimo negaliojančia Anuliavimo skyriuje, šiuo atveju – 2009 m. rugsėjo 3 d. ieškovės teisinės pirmtakės prašymas, yra priimtini ir į juos galima atsižvelgti atliekant registracijos negaliojimo vertinimą. Ji mano, kad teisiniu požiūriu EUIPO turi tokius įgaliojimus vertinti faktines aplinkybes ir įrodymus, pateiktus vykstant registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrai, jeigu ir kiek EUIPO turi priimti sprendimą vykstant tai pačiai procedūrai. Tačiau, jos nuomone, šia teise negalima remtis kalbant apie faktines aplinkybes ir įrodymus, pateiktus byloje, kurioje EUIPO jau priėmė sprendimą ir dėl kurios jau buvo priimtas ankstesnis galutinis sprendimas.
31 Nagrinėjamu atveju, ieškovės teigimu, per procedūras jau buvo priimtas ankstesnis galutinis sprendimas, t. y. procedūra EUIPO anuliavimo skyriuje pasibaigė 2010 m. rugsėjo 23 d. Anuliavimo skyriaus priimtu sprendimu, o per procedūrą EUIPO apeliacinėje taryboje buvo priimtas 2012 m. spalio 4 d. pirmasis sprendimas. Abiejose procedūrose buvo padaryta išvada, kad galima atsižvelgti į visas faktines aplinkybes ir visus įrodymus. Vėlesniuose procesuose Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme ex officio ar kitaip nebuvo keliamas ar kvestionuojamas klausimas dėl faktinių aplinkybių ir įrodymų, kuriuos šalys pateikė per ankstesnes procedūras Anuliavimo skyriui, priimtinumo. Konkrečiai kalbant, išvada, kurią 2018 m. liepos 24 d. pranešime pranešėjas manė galįs padaryti iš sprendimo dėl apeliacinio skundo, pagal kurį neįmanoma pateikti Blücher katalogų 33 puslapyje esančios nuotraukos, taip pat yra neteisinga. Šių Anuliavimo skyriaus ir Apeliacinės tarybos išvadų šiuo klausimu įstojusi į bylą šalis ir EUIPO niekada neginčijo nei Bendrajame Teisme, nei Teisingumo Teisme.
32 Taigi ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba, formuluodama šią išvadą atitinkamuose ginčijamo sprendimo punktuose, grįžo prie ankstesnių galutinių sprendimų. Tai prieštarauja bendriesiems gero administravimo ir ginčų sprendimo principams, numatytiems Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir procedūrinio tikslingumo principams. Ji daro išvadą, kad Apeliacinė taryba negalėjo atgaline data įgyvendinti Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalyje suteiktos teisės.
33 EUIPO ginčija ieškovės argumentus.
34 Įstojusi į bylą šalis palieka Bendrajam Teismui spręsti dėl šiame pagrinde ieškovės pateikto teisinio prieštaravimo.
35 Ginčijamo sprendimo 38 ir 39 punktuose Apeliacinė taryba teigė: kadangi sprendime dėl apeliacinio skundo Teisingumo Teismas konstatavo, kad pirmajame sprendime ji atsižvelgė į netinkamą ankstesnį dizainą, reikia išnagrinėti kitus ankstesnius dizainus, kuriais rėmėsi ieškovė. Prašyme pripažinti registraciją negaliojančia ieškovė kaip ankstesnį dizainą nurodė ne kokį nors kitą dizainą, o dizainą DM/059828. Vėliau papildomose pastabose ieškovės teisinė pirmtakė rėmėsi kitais dizainais. Šiuo klausimu Apeliacinė taryba pridūrė, jog reikia atsižvelgti į tai, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalį pareiškėjui neleidžiama išplėsti procedūros dalyko grindžiant savo prašymą naujais ankstesniais dizainais, nes dėl tokio požiūrio procedūra užsitęstų ir būtų pakeistas jos dalykas. Blücher kataloguose esantys nauji dizainai, kuriuos ieškovės teisinė pirmtakė pateikė vėlesnėse pastabose, t. y. tie, kurie nurodyti Blücher kataloguose, prašyme pripažinti registraciją negaliojančia nebuvo nurodyti kaip ankstesni dizainai.
36 Ginčijamo sprendimo 58 punkte Apeliacinė taryba priminė, kad, kaip ji jau buvo nusprendusi keliuose ankstesniuose sprendimuose, prašyme pripažinti registraciją negaliojančia buvo apibrėžtas procedūros dalykas, kurį lėmė, pirma, ginčijamas dizainas ir, antra, ankstesni dizainai, kuriais buvo remiamasi, ir kad dėl šios priežasties byloje neįmanoma pateikti kitų ankstesnių dizainų, kurie pateikus prašymą galėtų tapti kliūtimi pripažįstant ginčijamo dizaino naujumą arba individualias savybes.
37 Ginčijamo sprendimo 62 punkte Apeliacinė taryba pažymėjo, kad Blücher katalogų 33 puslapyje esančios iliustracijos viduryje pavaizduota uždengiančioji plokštelė, kurią ieškovės teisinė pirmtakė nurodė kaip ankstesnį dizainą arba vieną iš ankstesnių dizainų, tariamai įrodančių, kad ginčijamas dizainas nėra naujas ir neturi individualių savybių, buvo pateikta tik atsakant į įstojusios į bylą šalies pastabas. Ji patikslino, jog tai, kad anksčiau sprendimus priėmusios instancijos šią plokštelę laikė priimtinu ankstesniu dizainu, prieštarauja minėtiems principams, pagal kuriuos procedūros dėl registracijos pripažinimo negaliojančia dalykas yra apibrėžiamas prašyme ir per šią procedūrą, pateikus prašymą pripažinti registraciją negaliojančia, neleidžiama pateikti kitų ankstesnių dizainų.
38 Ginčijamo sprendimo 63 punkte, siekdama išsamumo, Apeliacinė taryba pažymėjo, kad faktinių aplinkybių, įrodymų ir papildomų dokumentų, susijusių su jau prašyme pripažinti registraciją negaliojančia nurodytais dizainais arba ankstesnėmis teisėmis, priimtinumui taikoma pagal Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalį Anuliavimo skyriui suteikta diskrecija. Vis dėlto pagal šią nuostatą neleidžiama, kad prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pateikęs asmuo išplėstų procedūros dalyką, grįsdamas savo prašymą naujais ankstesniais dizainais, nes dėl tokio požiūrio procedūra užsitęstų ir pasikeistų jos dalykas. Taigi, kadangi būtent 3a ir 3b prieduose, t. y. Blücher kataloguose, nurodyti dizainai nebuvo paminėti prašyme pripažinti registraciją negaliojančia, nei Anuliavimo skyrius, nei Apeliacinė taryba neturėjo diskrecijos šiuo klausimu. Todėl šiuose dokumentuose esantys dizainai negali būti laikomi ankstesniu technologiniu sprendimu, priimtinu šioje registracijos pripažinimo negaliojančia procedūroje. To paties sprendimo 64 punkte Apeliacinė taryba konstatavo, kad dėl tų pačių priežasčių dokumentai ir nuotraukos, kuriuos ieškovė paminėjo savo pastabose atsakydama į pranešėjo pranešimą ir kurie susiję su kitais dizainais nei tie, kurie sudaro dizainą DM/059828, negali būti laikomi priimtinu ankstesniu technologiniu sprendimu.
39 Taigi ginčijamo sprendimo 65 punkte Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad, remiantis pranešėjo pranešimu, vienintelis ankstesnis dizainas šioje byloje yra dizainas DM/059828.
40 Trečiuoju pagrindu ieškovė iš esmės teigia, kad Apeliacinė taryba padarė klaidą ir pažeidė Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalį, nes savo sprendimą grindė tik ankstesniais dizainais, nurodytais prašyme pripažinti registraciją negaliojančia, neatsižvelgdama į tokius įrodymus, kaip Blücher katalogai, kurie buvo pateikti po šio prašymo pripažinti registraciją negaliojančia pateikimo ir kuriais Apeliacinė taryba rėmėsi tik savo pirmajame įsiteisėjusiame sprendime.
41 Šiuo klausimu pirmiausia reikia konstatuoti, kad ankstesnių dizainų, kuriuos reikia palyginti su ginčijamu dizainu, identifikavimo klausimas niekada nebuvo galutinai išspręstas per ankstesnes procedūras EUIPO, Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme.
42 Pirma, pirmasis Apeliacinės tarybos sprendimas, kuriame, be kita ko, nebuvo aiškiai nuspręsta dėl dokumentų, kuriuos ieškovė pateikė padavusi prašymą pripažinti registraciją negaliojančia, priimtinumo, buvo panaikintas pirmuoju Bendrojo Teismo sprendimu, kurio rezoliucinė dalis įsiteisėjo (žr. 14 ir 16 punktus). Pagal suformuotą jurisprudenciją teismo sprendimas dėl panaikinimo galioja ex tunc, todėl panaikintas aktas atgaline data išnyksta iš teisės sistemos (žr. 2013 m. birželio 27 d. Sprendimo Beifa Group / OHMI – Schwan-Stabilo Schwanhäußer (Rašymo priemonės), T‑608/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:334, 32 punktą ir jurisprudenciją; 2020 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo CEDC International / EUIPO Underberg (Žolės stiebo butelyje forma), T‑796/16, EU:T:2020:439, nepaskelbtas Rink., 72 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Todėl pirmasis sprendimas išnyko iš Europos Sąjungos teisės sistemos ir netapo galutinis.
43 Antra, pirmajame Bendrojo Teismo sprendime (žr. 14 punktą) Bendrasis Teismas taip pat nepriėmė sprendimo dėl minėtų dokumentų priimtinumo ir juo labiau dėl ankstesnių dizainų, kuriuos reikia palyginti su ginčijamu dizainu, dalyko. Iš tiesų šio klausimo nekėlė nei šalys, nei Bendrasis Teismas savo iniciatyva. Be to, sprendime dėl apeliacinio skundo (žr. 16 punktą) buvo apsiribota tik apeliaciniuose skunduose nurodytais teisės klausimais. Todėl nei pirmajame Bendrojo Teismo sprendime, nei sprendime dėl apeliacinio skundo nebuvo keliamas ir sprendžiamas klausimas dėl ankstesnių dizainų, kuriais buvo grindžiamas prašymas pripažinti registraciją negaliojančia, identifikavimo ir dėl vėliau pateiktų dokumentų svarbos apibrėžiant ankstesnius dizainus.
44 Taip pat reikia pažymėti, kad šis ieškinio pagrindas grindžiamas prielaida, jog Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalis taikytina tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje. Taigi būtina išnagrinėti, ar ši nuostata taikytina šioje byloje, bent jau ankstesnio dizaino identifikavimo klausimu, visų pirma atsižvelgiant į 2002 m. spalio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2245/2002, įgyvendinančio Reglamentą Nr. 6/2002 (OL L 341, 2002, p. 28; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 34 t., p. 14), 28 straipsnio 1 dalies b punkto v ir vi papunkčius.
45 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalį EUIPO gali neatsižvelgti į faktines aplinkybes ar įrodymus, kurių šalys nepateikė laiku. Taigi pagal šią nuostatą EUIPO anuliavimo skyriui ir Apeliacinei tarybai suteikiama diskrecija.
46 Pagal suformuotą jurisprudenciją iš Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalies formuluotės matyti, kad paprastai, jeigu nenurodyta kitaip, šalys gali faktines aplinkybes nurodyti ir įrodymus pateikti pasibaigus joms nurodyti ir jiems pateikti nustatytam terminui pagal Reglamento Nr. 6/2002 nuostatas ir kad EUIPO nedraudžiama atsižvelgti į pavėluotai nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Patikslinimas, kad EUIPO „gali“ panašiu atveju nuspręsti neatsižvelgti į tokius įrodymus, rodo, kad pagal minėtą nuostatą jai suteikiama didelė diskrecija nuspręsti, nurodant tokį pasirinkimą pagrindžiančius motyvus, ar reikia į juos atsižvelgti (žr. 2017 m. liepos 5 d. Sprendimo Gamet / EUIPO – „Metal-Bud II“ Robert Gubała (Durų rankena), T‑306/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:466, 15 ir 16 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
47 Dėl EUIPO diskrecijos įgyvendinimo, siekiant atsižvelgti į pavėluotai pateiktus įrodymus, pažymėtina, kad toks EUIPO atsižvelgimas, kai ji turi priimti sprendimą vykstant registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrai, visų pirma gali būti pateisinamas, kai ji mano, kad, pirma, pavėluotai pateikti įrodymai iš pirmo žvilgsnio gali turėti realios reikšmės jai pateikto prašymo pripažinti registraciją negaliojančia nagrinėjimo baigčiai ir, antra, jei procedūros stadija, kuriai vykstant pavėluotai pateikiami įrodymai, ir su ja susijusios aplinkybės neprieštarauja tokiam atsižvelgimui. Iš to matyti, kad Bendrasis Teismas turi įvertinti, ar Apeliacinė taryba veiksmingai pasinaudojo jai suteikta didele diskrecija tam, kad motyvuotai ir tinkamai atsižvelgusi į visas svarbias aplinkybes nuspręstų, kad reikia atsižvelgti į pirmą kartą jai pateiktus įrodymus, kad priimtų sprendimą, dėl kurio į ją kreiptasi. Be to, Bendrasis Teismas turi patikrinti, ar Apeliacinė taryba tinkamai pasinaudojo jai pagal Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalį suteikta diskrecija (žr. 2017 m. liepos 5 d. Sprendimo Poignée de du peuple, T‑306/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:466, 17 ir 18 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
48 Be to, iš jurisprudencijos matyti, kad pateikti papildomų įrodymų, be tų, kurie buvo pateikti per EUIPO šiam tikslui nustatytą terminą, galima ir pasibaigus šiam terminui ir kad EUIPO jokiu būdu nedraudžiama atsižvelgti į pavėluotai pateiktus papildomus įrodymus (žr. 2018 m. kovo 14 d. Sprendimą Crocs / EUIPO – Gifi Diffusion (Avalynė), T‑651/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:137, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; taip pat šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Centrotherm Systemtechnik / OHMI ir centrotherm Clean Solutions, C‑610/11 P, EU:C:2013:593, 88 punktą).
49 Atsižvelgiant į tai, taip pat reikia priminti, kad Reglamento Nr. 6/2002 52 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog prašymas pripažinti registraciją negaliojančia turi būti pateiktas raštu ir būti motyvuotas. Reglamento Nr. 2245/2002 28 straipsnio 1 dalies b punkto i ir vi papunkčiuose numatyta, kad prašyme pripažinti registraciją negaliojančia turi būti nurodomi negaliojimo pagrindai ir šiam prašymui pagrįsti pateikti faktai, įrodymai ir argumentai. Be to, pastarojo reglamento 28 straipsnio 1 dalies b punkto v papunktyje numatyta, kad, kai prašymas pripažinti registraciją negaliojančia grindžiamas tuo, kad registruotasis Bendrijos dizainas nėra naujas arba neturi individualių savybių, jame turi būti nurodyti ankstesni dizainai, kurie galėtų tapti kliūtimi pripažįstant registruotojo Bendrijos dizaino naujumą arba individualias savybes, ir jų vaizdai, taip pat dokumentai, įrodantys tų ankstesnių dizainų buvimą.
50 Iš jurisprudencijos matyti, kad šalis, pateikusi prašymą pripažinti registraciją negaliojančia, turi pateikti EUIPO būtiną informaciją ir visų pirma tiksliai bei išsamiai identifikuoti dizainą, kurio pirmumu remiamasi, kad būtų įrodyta, jog ginčijamas dizainas negali būti teisėtai įregistruotas. Taigi ne EUIPO, o prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pateikęs asmuo turi pateikti įrodymų, galinčių patvirtinti šio pagrindo realumą (sprendimo dėl apeliacinio skundo 59 ir 65 punktai; taip pat žr. 2019 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Aroma Essence / EUIPO – Refan Bulgaria (Kempinė), T‑532/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:609, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
51 Reikia pažymėti, kad ankstesnių dizainų buvimo ir identifikavimo įrodymas turi būti pateiktas dėl kiekvieno iš pareiškėjo nurodytų negaliojimo pagrindų. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas nusprendė, kad nei EUIPO, nei pareiškėjas, prašantis pripažinti registraciją negaliojančia, negali, grindžiant individualių savybių nebuvimu (Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnis), remtis tam tikrais nurodytais ankstesniais dizainais, jei iš prašymo pripažinti registraciją negaliojančia matyti, kad šiais dizainais buvo remtasi tik siekiant pagrįsti kitą negaliojimo pagrindą, kaip antai naujumo trūkumą (to paties reglamento 5 straipsnis) (šiuo klausimu žr. 2018 m. kovo 14 d. Sprendimo Gifi Diffusion / EUIPO – Crocs (Avalynė), T‑424/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:136, 46–48 punktus).
52 Be to, pagal Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 1 dalį nagrinėjant prašymą dėl registracijos pripažinimo negaliojančia EUIPO veiksmai yra apriboti tik šalių nurodytais pagrindais ir reikalavimais. Pareiškėjas turi įsitikinti, kad visi ankstesni dizainai, kuriais remiamasi, yra aiškiai identifikuoti ir atkurti, nes registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra yra viena iš inter partes procedūrų. Taigi, nagrinėdama prašymą pripažinti registraciją negaliojančia, EUIPO turi atsižvelgti tik į dizainus, kuriuos pareiškėjas aiškiai nurodė prašyme pripažinti registraciją negaliojančia, o ne vėlesniame dokumente (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Éponge de toilette, T‑532/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:609, 30 ir 36 punktus).
53 Reglamento Nr. 2245/2002 28 straipsnio 1 dalies b punkto v papunktyje (žr. 49 punktą) daroma prielaida, kad ankstesnis (-i) dizainas (-ai) turi būti identifikuotas (-i) tuomet, kai paduodamas prašymas pripažinti registraciją negaliojančia, nes jame apibrėžiamas ginčo dalykas, o ginčijamo dizaino savininkas gali pareikšti nuomonę dėl prašymo pagrįstumo. Dėl sklandžios procedūros eigos ir ginčijamo dizaino savininko teisėto intereso nenagrinėti ginčo, kurio dalykas nuolat keičiasi, apsaugos draudžiama pareiškėjui savo nuožiūra remtis kitais dizainais, kurie buvo ankstesni per registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrą. Dėl šios priežasties šios nuostatos laikymasis yra to paties reglamento 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta prašymo pripažinti registraciją negaliojančia priimtinumo sąlyga.
54 Taigi reikia manyti, kaip tai padarė EUIPO, kad Reglamento Nr. 2245/2002 28 straipsnio 1 dalies b punkto v papunkčiu siekiama nustatyti „išankstinį“ arba naikinamąjį terminą, t. y. terminą, – jo nesilaikymas yra atmetimo pagrindas, – pateikti įrodymų, susijusių su esminiais prašymo pripažinti registraciją negaliojančia aspektais, kuriais nustatomas ir apibrėžiamas prašymo teisinis pagrindas. Išskyrus atvejus, kai pagal to paties reglamento 30 straipsnio 1 dalį EUIPO reikalauja pašalinti prašymo trūkumus, naujų įrodymų, susijusių su ankstesnių dizainų nurodymu ir jų vaizdais, pateikti negalima, nes tai išplėstų prašymo pripažinti registraciją negaliojančia teisinį pagrindą.
55 Iš Reglamento Nr. 2245/2002 28 straipsnio 1 dalies b punkto v papunkčio matyti, kad prašyme pripažinti registraciją negaliojančia apibrėžiamas ginčo dalykas, kuris išplaukia, pirma, iš ginčijamo dizaino ir, antra, iš ankstesnių dizainų, kuriais remiamasi. Todėl, pateikus prašymą pripažinti registraciją negaliojančia, byloje nebegalima pateikti kitų ankstesnių dizainų, galinčių tapti kliūtimi pripažįstant ginčijamo dizaino naujumą ar individualias savybes.
56 Taigi, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 2245/2002 28 straipsnio 1 dalies b punkto v papunktį, darytina išvada, kad per Bendrijos dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrą EUIPO turi nagrinėti tik ankstesnius dizainus, nurodytus prašyme pripažinti registraciją negaliojančia, o ne kitus dizainus, kuriais vėliau remiamasi kaip ankstesniais dizainais.
57 Be to, reikia patikslinti Reglamento Nr. 2245/2002 28 straipsnio 1 dalies b punkto vi papunkčio, pagal kurį prašyme pripažinti registraciją negaliojančia turi būti nurodyti „pagrindams paremti [prašymui pagrįsti] pateikti faktai, įrodymai ir argumentai“, taikymo sritį, taigi ir pagal Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalį EUIPO suteiktos diskrecijos taikymo sritį.
58 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kaip tai padarė EUIPO, kad Reglamento Nr. 2245/2002 28 straipsnio 1 dalies b punkto v ir vi papunkčiuose iš esmės yra atskiriami pagal minėto reglamento 28 straipsnio 1 dalies b punkto v papunktį reikalaujami įrodymai, susiję su „ankstesnių dizainų nurodymu ir jų vaizdu“, nuo kitų to paties reglamento 28 straipsnio 1 dalies b punkto vi papunktyje nurodytų „faktų ir įrodymų“, pavyzdžiui, faktų ir įrodymų, susijusių su ankstesnio dizaino atskleidimu (Reglamento Nr. 6/2002 7 straipsnis), arba įrodymų, susijusių su ginčijamo dizaino funkcionalumu (Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnis).
59 Iš to matyti, kad Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalyje EUIPO suteikta diskrecija „neatsižvelgti į suinteresuotųjų šalių laiku nepateiktus faktus ar įrodymus“ gali būti taikoma tik Reglamento Nr. 2245/2002 28 straipsnio 1 dalies b punkto vi papunktyje nurodytiems „faktams ir įrodymams“, o ne „ankstesnių dizainų nurodymui ir jų vaizdui“, kaip to reikalaujama pagal to paties reglamento 28 straipsnio 1 dalies b punkto v papunktį. Konkrečiai kalbant, Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalis netaikytina ankstesnio dizaino identifikavimo klausimui.
60 Pagal Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalį, nors ir leidžiama atsižvelgti į papildomus įrodymus (žr. 48 punktą), pavyzdžiui, tikslesnį vaizdą ar įrodymą apie dizaino paskelbimą, kuriuo jau buvo remtasi prašyme pripažinti registraciją negaliojančia, vis dėlto neleidžiama išplėsti šio prašymo teisinio pagrindo pateikiant visiškai naujus įrodymus ir taip leidžiant pareiškėjui pagrįsti minėtą prašymą kitais ankstesniais dizainais, nes dėl to pasikeistų ginčo dalykas, o, be to, pailgėtų bylos nagrinėjimo trukmė.
61 Taigi ginčijamo sprendimo 39 punkte Apeliacinė taryba, be kita ko, teisingai pažymėjo, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalį prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pateikusiam asmeniui neleidžiama išplėsti procedūros dalyko grindžiant savo prašymą naujais ankstesniais dizainais.
62 Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad, kaip ginčijamo sprendimo 61 punkte iš esmės konstatavo Apeliacinė taryba, paraginusi šalis pateikti savo pastabas, Blücher kataloguose pavaizduotas dizainas buvo nurodytas ar pavaizduotas ne 2009 m. rugsėjo 3 d. prašyme pripažinti registraciją negaliojančia, o tik 2010 m. balandžio 2 d. atsakyme į įstojusios į bylą šalies pastabas (žr. 7 ir 8 punktus).
63 Vis dėlto šis dizainas nėra tapatus dizainui, iš pradžių nurodytam prašyme pripažinti registraciją negaliojančia, nes jame esanti uždengiančioji plokštelė skiriasi nuo ankstesnių dizainų, įregistruotų dizainu DM/059828. Taigi tai jokiu būdu nėra „to paties ankstesnio dizaino vaizdai“, kaip tai suprantama pagal Bendrojo Teismo jurisprudenciją (šiuo klausimu žr. 2010 m. birželio 22 d. Sprendimą Shenzhen Taiden / OHMI – Bosch Security Systems (Ryšių įranga), T‑153/08, EU:T:2010:248, 25 punktą). Be to, nebuvo būtina pašalinti trūkumus pagal Reglamento Nr. 2245/2002 30 straipsnio 1 dalį, nes ieškovės teisinė pirmtakė teisingai identifikavo ankstesnius dizainus, kuriais rėmėsi grįsdama savo prašymą pripažinti registraciją negaliojančia, t. y. tuos dizainus, kuriems taikomas registruotas dizainas DM/059828.
64 Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kaip tai padarė EUIPO, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalį galimas atsižvelgimas į įrodymus po to, kai buvo pateiktas prašymas pripažinti registraciją negaliojančia, gali būti leidžiamas tik siekiant pateikti konkrečių gaminių, kuriuose lyginami dizainai yra pritaikyti, naudojimo būdus arba pagrįsti bet kokius kitus prašyme pripažinti registraciją negaliojančia jau nurodytus faktus ar teiginius. Žinoma, šiuo klausimu Apeliacinė taryba griežtai neatmetė minėtų įrodymų priimtinumo, nes jie skirti papildyti jau pateiktiems argumentams, susijusiems su prašyme pripažinti registraciją negaliojančia nurodytu ankstesniu dizainu.
65 Vis dėlto, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 2245/2002 28 straipsnio 1 dalies b punkto v papunktį, dėl formalaus tokių įrodymų priimtinumo negalima leisti pridėti naujo ankstesnio dizaino prie tų, kurie iš pradžių buvo nurodyti prašyme pripažinti registraciją negaliojančia. Iš tiesų šiuo požiūriu Blücher katalogų pateikimas po to, kai buvo paduotas prašymas pripažinti registraciją negaliojančia, prilygsta visiškai „naujų“, o ne „papildomų“ įrodymų pateikimui, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo jurisprudenciją dėl Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalies (žr. 48 punktą).
66 Taigi ginčijamo sprendimo 63 punkte Apeliacinė taryba iš esmės teisingai nusprendė, kad, nors atsižvelgus į papildomus įrodymus ir gali būti išplėstos prašyme pripažinti registraciją negaliojančia nurodytos faktinės aplinkybės papildant jas kitais įrodymais, susijusiais su jau nurodytais ankstesniais dizainais, vis dėlto tai neleidžia išplėsti šio prašymo teisinio pagrindo taip, kad jis apimtų naujai nurodytus ankstesnius dizainus, nes minėto prašymo pripažinti registraciją negaliojančia apimtį jo pateikimo dieną galutinai nustatė ieškovės teisinė pirmtakė, nurodydama ankstesnius dizainus, kuriais buvo remiamasi grindžiant nagrinėjamą prašymą.
67 Ginčijamo sprendimo 65 ir 66 punktuose Apeliacinė taryba taip pat padarė teisingą išvadą, kad vienintelis šioje byloje teisėtai nurodytas ankstesnis dizainas yra dizainas DM/059828, kuris buvo atskleistas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 7 straipsnį, iki paraiškos registruoti ginčijamą dizainą pateikimo dienos. Be to, šio atskleidimo buvimas ir ankstesnis atskleidimas yra neginčijami.
68 Taigi darytina išvada, kad, priešingai, nei tvirtina ieškovė, Apeliacinė taryba, pirma, nesivadovavo ankstesniais galutiniais sprendimais ir nepažeidė nė vieno iš šio sprendimo 32 punkte nurodytų bendrųjų principų ir, antra, nepažeidė Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalies ir tinkamai taikė Reglamento Nr. 2245/2002 28 straipsnio 1 dalies b punkto v papunktį.
69 Vadinasi, trečiąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl pirmojo pagrindo
70 Pirmajame pagrinde, kurį sudaro trys dalys, ieškovė teigia, kad ginčijamo sprendimo 24 punkte, siejamame su 2018 m. liepos 24 d. pranešėjo pranešimu, Apeliacinė komisija padarė įvairių vertinimo klaidų.
71 Pirmoje dalyje ieškovė kritikuoja Apeliacinę tarybą klaidingai nusprendus, kad savo pranešime pranešėjas teigė, jog ankstesnis dizainas, į kurį reikia atsižvelgti, yra tik dizainas DM/059828, nes jis vienintelis buvo paminėtas prašyme pripažinti registraciją negaliojančia. Tačiau iš pranešėjo pranešimo negalima spręsti apie šiame punkte nurodytą motyvą, t. y. apie tai, kad prie prašymo pripažinti registraciją negaliojančia buvo pridėtas tik tas dizainas, be to, toks motyvas nėra labiau pagrįstas ginčijamame sprendime.
72 Antroje dalyje ieškovė kritikuoja Apeliacinę tarybą klaidingai nusprendus, kad į Blücher katalogų 33 puslapio nuotrauką negalima atsižvelgti, nes pagal sprendimą dėl apeliacinio skundo per registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrą ji negalėjo būti pateikta kaip ankstesnis dizainas. Jos nuomone, Apeliacinė taryba minėtame sprendime padarė nepagrįstą išvadą. Be to, priešingai, nei nurodyta sprendimo dėl apeliacinio skundo 71 punkte, EUIPO nesiėmė priimti jokių pasirengimo nagrinėti bylą priemonių.
73 Trečioje dalyje ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, jog tik dizainas DM/059828, kurį ieškovė pateikė prašyme pripažinti registraciją negaliojančia, gali būti nagrinėjamas kaip ankstesnis dizainas, nes pranešėjas konstatavo, kad „anksčiau sprendimus priėmusių instancijų nagrinėtas ankstesnis dizainas“ nebuvo nurodytas 2009 m. rugsėjo 3 d. ieškovės teisinės pirmtakės prašyme pripažinti registraciją negaliojančia. Ši išvada yra platesnė nei pranešėjo pranešime padaryta išvada, kurioje visiškai nenurodyta, kad anksčiau sprendimus priėmusių instancijų nagrinėtas ankstesnis dizainas nebuvo paminėtas prašyme pripažinti registraciją negaliojančia.
74 EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.
75 Ginčijamo sprendimo 24 punkte Apeliacinė taryba priminė, kad 2018 m. liepos 24 d. pranešėjas išsiuntė šalims pranešimą, kuriuo informavo, kad jam pateiktas ankstesnis dizainas yra dizainas DM/059828, kuris yra vienintelis paminėtas prašyme pripažinti registraciją negaliojančia. Ji nurodė, kad pranešėjas, iš naujo išnagrinėjęs bylos medžiagą po to, kai Teisingumo Teismas grąžino bylą, konstatavo, kad anksčiau sprendimus priėmusių instancijų nagrinėtas ankstesnis dizainas nebuvo nurodytas prašyme pripažinti registraciją negaliojančia ir kad tame prašyme nebuvo paminėtas joks kitas dizainas.
76 Pirmoje dalyje ieškovė iš esmės priekaištauja, kad 2018 m. liepos 24 d. pranešime pranešėjas, o ginčijamo sprendimo 24 punkte Apeliacinė taryba nepagrindė, kodėl reikėtų atsižvelgti tik į dizainus, kuriems taikomas įregistruotas dizainas DM/059828 (žr. 7 punktą), atmetant 8 punkte atkurtą vaizdą.
77 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 62 straipsnio pirmą sakinį EUIPO sprendimuose turi būti nurodomi juos pagrindžiantys motyvai. Ši pareiga motyvuoti yra tokios pat apimties kaip ir iš SESV 296 straipsnio išplaukianti pareiga, pagal kurią akto autoriaus argumentai turi atsispindėti aiškiai ir nedviprasmiškai. Tokia pareiga turi dvejopą tikslą: leisti suinteresuotiesiems asmenims sužinoti priemonės priėmimą pagrindžiančias priežastis siekiant apginti savo teises ir suteikti Sąjungos teismui galimybę vykdyti sprendimo teisėtumo kontrolę. Klausimas, ar sprendimo motyvavimas atitinka šiuos reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į kontekstą ir atitinkamą sritį reglamentuojančių teisės normų visumą (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 13 d. Sprendimo Visi/one / EUIPO – EasyFix (Automobilių informacinis stovelis), T‑74/18, EU:T:2019:417, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
78 Nagrinėjamu atveju pirmiausia reikia pažymėti, kad pareiga motyvuoti susijusi tik su ginčijamu sprendimu, o ne su bylos pranešėjo pranešimu, kuris nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį. Iš jurisprudencijos matyti, kad Apeliacinės tarybos sprendimas gali būti skundžiamas Sąjungos teisme, jeigu tas sprendimas sukelia „privalomų teisinių pasekmių“ procedūros EUIPO šaliai (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2009 m. kovo 17 d. Sprendimą Laytoncrest / VRDT – Erico (TRENTON), T‑171/06, EU:T:2009:70, 21 punktą). Taip nėra pranešėjo pranešimo Apeliacinėje taryboje atveju.
79 Be to, nagrinėjant trečiąjį ieškinio pagrindą (žr. 30–69 punktus) matyti, kad ginčijamo sprendimo 38, 39 ir 53–67 punktuose Apeliacinė taryba suprantamai paaiškino priežastis, dėl kurių nagrinėjant Reglamento Nr. 6/2002 5 ir 6 straipsniuose nustatytus reikalavimus galima atsižvelgti tik į ankstesnį dizainą, kurio vaizdas buvo pridėtas prie prašymo pripažinti registraciją negaliojančia. Konkrečiai kalbant, Apeliacinė taryba rėmėsi Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalies aiškinimu, atsižvelgdama į Reglamento Nr. 2245/2002 28 straipsnio 1 dalies b punkto i, v ir vi papunkčius, ir, beje, nepadarė klaidos, kaip konstatuota nagrinėjant trečiąjį pagrindą. Šie pateikti motyvai visiškai atitinka Reglamento Nr. 6/2002 62 straipsnio pirmame sakinyje įtvirtintą pareigą motyvuoti.
80 Taigi šio ieškinio pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.
81 Antroje dalyje ieškovė iš esmės priekaištauja Apeliacinei tarybai, kad ši neatsižvelgė į Blücher kataloguose esančius vaizdus, ypač į šio sprendimo 8 punkte pateiktą vaizdą, nors, priėmus sprendimą dėl apeliacinio skundo, šio vaizdo priimtinumui ir reikšmingumui taikoma res judicata galia.
82 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 61 straipsnio 6 dalį EUIPO privalo imtis priemonių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti.
83 Pagal suformuotą jurisprudenciją tam, kad laikytųsi teismo sprendimo dėl panaikinimo ir jį visiškai įvykdytų, institucija, kuri buvo priėmusi panaikintą aktą, privalo atsižvelgti ne tik į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, bet ir į ją lėmusius motyvus, kurie yra būtinas teismo sprendimo pagrindas, nes motyvai yra būtini, kad būtų tiksliai nustatyta rezoliucinėje dalyje išdėstyto sprendimo esmė. Būtent šiuose motyvuose tiksliai nurodoma nuostata, kuri laikoma neteisėta, ir atskleidžiamos priežastys, dėl kurių rezoliucinėje dalyje pripažintas jos neteisėtumas ir į kurias atitinkama institucija turi atsižvelgti, keisdama panaikintą ar negaliojančiu pripažintą aktą (žr. 2013 m. birželio 27 d. Sprendimo (Rašymo priemonės), T‑608/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:334, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
84 Šiuo atveju reikia pažymėti, kad sprendimo dėl apeliacinio skundo 69–71 punktuose Teisingumo Teismas nusprendė:
„69 Tačiau negali būti reikalaujama, kad, vertindama ginčijamo dizaino naujumą, EUIPO suderintų skirtingus ankstesnio dizaino elementus (t. y. šio sprendimo 8 punkte nurodytą nutekėjimo bakelį ir uždengiančiąją plokštelę), nes išsamų ankstesnio dizaino vaizdą turi pateikti prašymą panaikinti registraciją pateikęs asmuo. Kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 152 punkte, bet kuris galimas derinys turėtų trūkumų, nes neišvengiamai jis būtų netikslus.
70 Tokiomis aplinkybėmis, kaip teisingai nurodė EUIPO, bet, priešingai, nei Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamo sprendimo 78 punkte, aplinkybė, kad ginčijamą dizainą sudaro tik dizainų, kurie jau tapo prieinami visuomenei ir dėl kurių jau buvo nurodyta, kad jie skirti naudoti kartu, derinys, būtų nesvarbi nagrinėjant naujumą pagal Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnį, jei nėra išsamaus dizaino, kurio pirmumu remiamasi, vaizdo.
71 Šiuo klausimu pažymėtina ir tai, kad skundžiamo sprendimo 68 punkte Bendrojo Teismo nurodyta aplinkybė, jog ESS (įstojusi į bylą Bendrajame Teisme šalis) pateikė įmonės Blücher katalogų ištraukas, kurios skiriasi nuo ištraukų, Group Nivelles pateiktų prašyme panaikinti registraciją, ir kuriose pateiktas tokios uždengiančiosios plokštelės, kokia pateikta šio sprendimo 23 punkte esančios iliustracijos centre, uždėtos ant bakelio, kurio apačioje yra vandens nutekėjimo sifonas, vaizdas, neturėtų kompensuoti to, kad nepateiktas tikslus ankstesnio dizaino, kuriuo rėmėsi Group Nivelles, vaizdas. Nors EUIPO galėjo atsižvelgti į tokią aplinkybę, kad priimtų [pasirengimo nagrinėti bylą priemones] pagal Reglamento Nr. 6/2002 65 straipsnio 1 dalį, ji neprivalėjo derinti skirtingų vieno ar kelių dizainų, kurie buvo atskleisti visuomenei atskirai skirtingose katalogų ištraukose, pridėtose prie prašymo panaikinti registraciją, elementų, kad gautų išsamų nurodyto ankstesnio dizaino vaizdą. Nėra būtinybės nagrinėti EUIPO argumento, kad skundžiamo sprendimo 68 ir 76 punktuose iškraipytos faktinės aplinkybės, ir pakanka konstatuoti, jog šiame sprendime Bendrasis Teismas nenurodė, kad ESS pateiktas paveikslėlis yra išsamus konkretaus ankstesnio dizaino, kurio pirmumą nurodė Group Nivelles, vaizdas.“
85 Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad nagrinėjant trečiąjį pagrindą jau buvo konstatuota, jog ankstesnių dizainų, kurie turėjo būti lyginami su ginčijamu dizainu, identifikavimo klausimas niekada nebuvo galutinai išspręstas per EUIPO, Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme vykusias ankstesnes procedūras (žr. šio sprendimo 41–43 punktus). Taigi pareiga laikytis res judicata galios šiam konkrečiam klausimui netaikoma.
86 Be to, reikia pažymėti, kad ieškovės nurodyta sprendimo dėl apeliacinio skundo ištrauka susijusi tik su pareiga pateikti „išsamų“ ankstesnio dizaino „vaizdą“. Tačiau Teisingumo Teismas nepriėmė sprendimo dėl galimybės pateikti tokį „išsamų vaizdą“ po to, kai buvo pateiktas prašymas pripažinti registraciją negaliojančia. Taigi pareiga laikytis res judicata galios šiam konkrečiam klausimui netaikoma.
87 Be to, kiek ieškovė priekaištauja Apeliacinei tarybai dėl to, kad ši nenurodė priimti [pasirengimo nagrinėti bylą priemonių] pagal Reglamento Nr. 6/2002 65 straipsnį, ši kritika yra nepagrįsta. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 21 d. pastabose iš tikrųjų paprašė apklausti liudytojus, tačiau nepatikslino, kodėl toks nenurodymas priimti pasirengimo nagrinėti bylą priemones yra vertinimo klaida. Žinoma, tokie liudytojai galėjo pagrįsti teiginį, kad dizaino pateikimo dieną jau buvo žinoma apie ginčijamam dizainui artimus dizainus. Vis dėlto toks pagrindimas būtų buvęs nereikšmingas, nes esminis Apeliacinės tarybos sprendžiamas klausimas, t. y. nustatyti ankstesnius dizainus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant ginčijamo dizaino naujumą ir individualias savybes, galėjo būti teisiškai išspręstas remiantis Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalies aiškinimu atsižvelgiant į Reglamento Nr. 2245/2002 28 straipsnio 1 dalies b punkto i, v ir vi papunkčius. Taigi bet kuriuo atveju tokiomis aplinkybėmis faktiniai ekspertų parodymai būtų neturėjo jokios reikšmės.
88 Galiausiai reikia pabrėžti, kad nei Bendrasis Teismas, nei Teisingumo Teismas neišreiškė pozicijos dėl šių prašomų pasirengimo nagrinėti bylą priemonių būtinumo, be to, nei Bendrasis Teismas, nei Teisingumo Teismas neturėjo įgaliojimų duoti nurodymų EUIPO, ypač nurodyti jai priimti tokias pasirengimo nagrinėti bylą priemones (šiuo klausimu žr. 2017 m. vasario 9 d. Sprendimo Mast-Jägermeister / EUIPO (Puodeliai), T‑16/16, EU:T:2017:68, 27 punktą).
89 Taigi šio ieškinio pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.
90 Trečioje dalyje ieškovė pateikia įvairios kritikos dėl 2018 m. liepos 24 d. pranešėjo pranešimo.
91 Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad ši trečia dalis yra nepriimtina, nes ieškinyje nurodyti panaikinimo pagrindai gali būti susiję tik su ginčijamu sprendimu, o ne su ankstesniu procedūros aktu, kuris savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių ir yra aktas, dėl kurio negalima pareikšti ieškinio (žr. šio sprendimo 77 punktą), kaip antai pranešėjo pranešimas.
92 Be to, dėl priežasčių, kurios jau buvo nurodytos šio sprendimo 41–43 ir 84–89 punktuose, ši trečia dalis yra nepagrįsta tiek, kiek ji susijusi su Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo sprendimų res judicata galia.
93 Taigi šio pagrindo trečią dalį reikia atmesti kaip nepriimtiną ir, be to, nepagrįstą.
94 Vadinasi, pirmąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su ginčijamo dizaino savybių nustatymu
95 Antrajame ieškinio pagrinde ieškovė tvirtina, kad ginčijamo sprendimo 26 punkte Apeliacinė taryba suklydo nustatydama ginčijamo dizaino savybes. Dar kartą remdamasi sprendimo dėl apeliacinio skundo 69 punktu (žr. šio sprendimo 84 punktą), ji teigia, kad negalima reikalauti, kad EUIPO, vertindama ginčijamo dizaino naujumą, suderintų skirtingus elementus (šiuo atveju – nutekėjimo bakelį ir uždengiančiąją plokštelę) tam, kad būtų gautas išsamus šio dizaino vaizdas. Jos nuomone, svarbus klausimas yra ginčijamo dizaino „skiriamosios savybės“. Iš 2009 m. gruodžio 8 d. įstojusios į bylą šalies pastabų matyti, kad iš tikrųjų ji norėjo įregistruoti ne dušo vandens nutekėjimo latako vaizdą, o tik uždengiančiosios plokštelės, skirtos naudoti ant pailgos formos stačiakampių nutekėjimo latakų, vaizdą. Iš dviejų Nyderlandų teismų priimtų sprendimų taip pat matyti, kad vienintelė ginčijamo dizaino „skiriamoji savybė“ yra „uždara uždengiančioji plokštelė“ arba „(vadinamos) „nulinės“ grotelės“, t. y. „grotelės be tarpų, kuriomis vanduo gali tekėti per abiejose grotelių pusėse esančius griovelius“. Be to, EUIPO anuliavimo skyrius manė, kad vienintelė matoma įprastai naudojamo ginčijamo dizaino savybė yra viršutinė plokštelės dalis.
96 Ieškovės teigimu, yra visiškai logiška, kad Anuliavimo skyrius, padaręs tokią išvadą, savo argumentus grindė vien ginčijamo dizaino „nulinės“ uždengiančiosios plokštelės vaizdo palyginimu su visų kitų ankstesnių uždengiančiųjų plokštelių, visų pirma esančių Blücher katalogų 33 puslapyje, vaizdu. Aplinkybė, kad šios uždengiančiosios plokštelės tam tikrais atvejais skirtos naudoti kartu su pailgos formos stačiakampiu bakeliu, taip sudarant lataką dušo vandeniui nutekėti, šiuo aspektu turi mažai reikšmės, nes, įstojusios į bylą šalies nuomone, jų savybės neturėtų būti laikomos skiriamosiomis, naujomis ar individualiomis, o pailgos formos stačiakampis bakelis ir su juo susijusios savybės nėra matomos įprastai naudojant lataką vandeniui nutekėti.
97 EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.
98 Ginčijamo sprendimo 26 punkte Apeliacinė taryba priminė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. ieškovė pateikė prašymą būti išklausyta ir pastabas, iš esmės grindžiamas įvairiais Apeliacinės tarybos išvardytais argumentais. Visų pirma ieškovė nurodė per ankstesnę procedūrą pateiktus pareiškimus, kurie, kaip ji mano, įrodo, kad specialistai žinojo apie latakų dušo vandeniui nutekėti, kurių vaizdas sudarytas iš pailgos formos stačiakampio rezervuaro ar bakelio su tokia pačia uždara uždengiančiąja plokštele, dizainus. Ieškovė, be kita ko, pateikė nuorodą į 5–7 priedus ir paprašė kolegijos apklausti minėtus liudytojus.
99 Antrajame ieškinio pagrinde ieškovė iš esmės tvirtina, kad, nustatydama ginčijamo dizaino savybes, Apeliacinė taryba padarė klaidą. Apeliacinė taryba suklydo, kai atsižvelgė į tam tikras ginčijamo dizaino savybes, kaip antai šonines įpjovas, nors įstojusi į bylą šalis prašė pripažinti išimtines teises tik į „vandens nutekėjimo latako uždengiančiosios plokštelės, skirtos naudoti kartu su pailgos formos stačiakampiais grioveliais (dušo) vandeniui nutekėti, vaizdą“. Kitaip tariant, stačiakampei ir pailgai nutekėjimo latako formai ir šoninėms įpjovoms netaikoma ginčijamo dizaino apsauga. Tik latako dušo vandeniui nutekėti uždengiančiosios plokštelės forma leidžia atskirti šį dizainą nuo ankstesnių dizainų.
100 Pirmiausia reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 26 punktas įtrauktas ne į „[minėto] sprendimo motyvus“ (27–116 punktai), o į „faktinių aplinkybių santrauką“ (1–26 punktai), nes tai yra ieškovės argumentų santrauka, o ne Apeliacinės tarybos vertinimas.
101 Pagal jurisprudenciją pagrindai, kuriais nesiekiama paneigti motyvų, dėl kurių Apeliacinė taryba atmetė jai pateiktą apeliaciją, turi būti laikomi nereikšmingais (žr. 2020 m. spalio 16 d. Nutarties L. Oliva Torras / EUIPO – Mecánica del Frío (Sukabintuvai transporto priemonėms), T‑629/19, nepaskelbta Rink., EU:T:2020:506, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taip ir yra nagrinėjamu atveju.
102 Be to, reikia priminti, kaip tai padarė EUIPO, kad ginčijamo dizaino objektas ir jo savybės turi būti nustatomos tik remiantis vaizdais, pateiktais grindžiant paraišką įregistruoti.
103 Iš tiesų, vertinant ginčijamo dizaino naujumą ar individualias savybes, jis turi būti lyginamas su ankstesniais dizainais tokios formos, kokios jis buvo įregistruotas (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2005 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Castellblanch / OHMI – Champagne Roederer (CRISTAL CASTELLBLANCH), T‑29/04, EU:T:2005:438, 57 punktą ir 2021 m. balandžio 21 d. Sprendimo Chanel / EUIPO – Huawei Technologies (Apskritimo su dviem susikertančiomis kreivėmis pavaizdavimas), T‑44/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:207, 25 punktą).
104 Be to, išvadų dėl ginčijamo dizaino objekto ir savybių negalima palikti vertinti šalims, ir galiausiai jomis šalys negali laisvai disponuoti (šiuo klausimu dėl atskleidimo veiksmo teisinio kvalifikavimo žr. 2018 m. spalio 23 d. Sprendimo Mamas and Papas / EUIPO – Wall-Budden (Apsauginės vaikiškų lovelių sienelės), T‑672/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:707, 60 punktą).
105 Vadinasi, antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip nereikšmingą ir nepagrįstą.
Dėl ketvirtojo, penktojo ir šeštojo pagrindų, susijusių su dizainų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimu ir ginčijamo dizaino individualių savybių vertinimu
Teisės aktų ir jurisprudencijos priminimas
106 Pagal Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punktą Bendrijos dizainas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu neatitinka minėto reglamento 4–9 straipsniuose nustatytų reikalavimų, įskaitant, be kita ko, naujumo ir individualių savybių reikalavimų.
107 Pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalies b punktą įregistruotas Bendrijos dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu jo bendras įspūdis informuotam vartotojui skiriasi nuo bendro įspūdžio, kurį tokiam vartotojui padaro bet koks kitas dizainas, tapęs prieinamas visuomenei iki paraiškos įregistruoti dizainą, kurį siekiama apsaugoti, padavimo datos, o prašant prioriteto – iki prioriteto datos. Be to, Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 2 dalyje patikslinta, kad vertinant individualias savybes reikia atsižvelgti į dizainerio laisvės mastą kuriant tą dizainą.
108 Bendrijos dizaino individualių savybių vertinimas iš esmės atliekamas keturiais etapais. Pirma, nustatomas gaminių, kuriuose numatyta panaudoti dizainą arba kuriuose numatyta tą dizainą pritaikyti, sektorius, paskui – informuotas apie šiuos gaminius pagal jų paskirtį vartotojas ir, atsižvelgiant į šį informuotą vartotoją, ankstesnio dizaino žinomumo lygis ir pastabumo lyginant dizainų panašumus ir skirtumus lygis, trečia, – dizainerio laisvės kuriant dizainą mastas, kurio įtaka individualumui yra atvirkščiai proporcinga, ir, ketvirta, atsižvelgiant į jį, – informuotam vartotojui ginčijamo dizaino ir ankstesnio visuomenei atskleisto dizaino daromo bendro įspūdžio palyginimo (jei įmanoma – tiesioginio) rezultatas (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 13 d. Sprendimo Visi/one / EUIPO – EasyFix (Automobilių informacinis stovelis), T‑74/18, EU:T:2019:417, 66 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
109 Kalbant apie ankstesnį dizainą ar dizainus, pažymėtina, kad dizaino individualumas turi būti vertinamas lyginant atskirai su vienu ar daugiau ankstesnių dizainų iš visų dizainų, kurie anksčiau tapo prieinami visuomenei, o ne lyginant su kelių ankstesnių dizainų atskirų savybių deriniu (2014 m. birželio 19 d. Sprendimo Karen Millen Fashions, C‑345/13, EU:C:2014:2013, 25 ir 35 punktai ir 2019 m. birželio 13 d. Sprendimo Automobilių informacinis stovelis T‑74/18, EU:T:2019:417, 84 punktą; šiuo klausimu taip pat žr. sprendimo dėl apeliacinio skundo 61 punktą). Taigi ankstesnis dizainas turi turėti „visišką“ arba „bet kurios sudedamosios dalies“ pirmumą ir negali būti derinio rezultatas.
110 Svarbiausia, kad EUIPO instancijos turėtų ankstesnio dizaino vaizdą, kuris leistų nustatyti gaminio, kuriame dizainas pritaikytas, vaizdą ir tiksliai ir patikimai nustatyti ankstesnį dizainą, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 5–7 straipsnius būtų galima įvertinti ginčijamo dizaino naujumą ir individualias savybes ir šiuo tikslu palyginti nagrinėjamus dizainus. Tačiau nagrinėjant, ar ginčijamas dizainas tikrai nėra naujas arba neturi individualių savybių, būtinai reikia turėti tikslų ir apibrėžtą ankstesnį dizainą. Be to, šalis, pateikusi prašymą pripažinti registraciją negaliojančia, turi pateikti EUIPO būtiną informaciją ir tiksliai bei išsamiai identifikuoti dizainą, kurio pirmumu remiamasi, kad būtų įrodyta, jog ginčijamas dizainas negali būti teisėtai įregistruotas. Vis dėlto negali būti reikalaujama, kad, vertindama ginčijamo dizaino naujumą, EUIPO suderintų skirtingus ankstesnio dizaino elementus, nes išsamų ankstesnio dizaino vaizdą turi pateikti prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pateikęs asmuo (šiuo klausimu žr. sprendimo dėl apeliacinio skundo 64, 65 ir 69 punktus).
111 Be to, reikia pabrėžti, kad, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 6/2002 36 straipsnio 6 dalį, nėra svarbu žinoti paraiškoje įregistruoti nurodytų gaminių sektoriaus, kalbant apie rėmimąsi ankstesniu dizainu procedūroje dėl registracijos pripažinimo negaliojančia, kaip ir kalbant apie dizaino apsaugos apimtį pažeidimo procedūroje. Taigi pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją nereikalaujama, kad informuotas ginčijamo dizaino vartotojas žinotų gaminį, kuriame ankstesnis dizainas pritaikytas arba panaudotas (šiuo klausimu žr. sprendimo dėl apeliacinio skundo 134 punktą). Kitaip tariant, ankstesnis dizainas, pritaikytas gaminiui, kuris skiriasi nuo to, su kuriuo susijęs ginčijamas dizainas, iš principo yra ankstesnis dizainas, svarbus vertinant ginčijamo dizaino individualias savybes, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnį.
112 Kiek tai susiję su ginčijamu dizainu, į nematomas gaminio savybes, kurios nesusijusios su jo vaizdu, negali būti atsižvelgta nustatant, ar ginčijamam dizainui gali būti taikoma apsauga (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Biscuits Poult / VRDT – Banketbakkerij Merba (Sausainis), T‑494/12, EU:T:2014:757, 29 punktą).
113 Kiek tai susiję su dizainų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimu, pažymėtina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, vertinant informuoto vartotojo požiūriu, dizaino individualios savybės kyla iš bendro įspūdžio, kurį sukuria skirtumai arba „déjà vu“ nebuvimas, palyginti su visais ankstesniais dizainais, neatsižvelgiant į skirtumus, kurie nepakankamai ryškūs, kad darytų įtaką minėtam bendram įspūdžiui, nors ir esant daug nereikšmingų detalių, tačiau atsižvelgiant į skirtumus, kurie pakankamai ryškūs, kad sukurtų skirtingą visumos įspūdį (žr. 2019 m. birželio 13 d. Sprendimo Automobilių informacinis stovelis T‑74/18, EU:T:2019:417, 83 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
114 Dizainų, dėl kurių kilo ginčas, sukuriamų bendrų įspūdžių palyginimas turi būti apibendrinantis ir apimti ne tik išvardytų panašumų ir skirtumų analitinį palyginimą. Palyginimas turi remtis ginčijamo dizaino atskleistomis savybėmis ir apimti tik saugomas savybes, neatsižvelgiant į savybes, kurios, kaip antai techninės, nėra saugomos. Toks palyginimas turi būti susijęs su iš esmės įregistruotais dizainais, nesant galimybės reikalauti, kad prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pateikęs asmuo pateiktų nurodyto dizaino grafinį vaizdą, panašų į paraiškoje įregistruoti ginčijamą dizainą pateiktą vaizdą (žr. 2019 m. birželio 13 d. Sprendimo Automobilių informacinis stovelis T‑74/18, EU:T:2019:417, 84 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
115 Atsižvelgiant būtent į šią jurisprudenciją reikia išnagrinėti ieškovės ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį pagrindus, pateikus atskirus dizainų, dėl kurių kilo ginčas, vaizdus ir priminus Apeliacinės tarybos atliktus vertinimus, nurodytus ginčijamo sprendimo 98–112 punktuose.
Atskiri dizainų, dėl kurių kilo ginčas, vaizdai ir ginčijamo sprendimo priminimas
116 Dizainai, dėl kurių kilo ginčas, pavaizduoti toliau, o šeši įregistruoto dizaino DM/059828 objektai turi būti vertinami atskirai, nes, atsižvelgiant į ketvirtojo pagrindo nagrinėjimą (žr. 128–147 punktus), kiekvienas iš jų sukuria visišką pirmumą (žr. 109 punktą):
25.1 25.2 25.3 | |