TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. rugsėjo 29 d.

Byla F‑72/10

Mario Paulo da Silva Tenreiro

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Įdarbinimas – Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio 1 dalis – Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnio 1 dalies a ir b punktai – Akivaizdi vertinimo klaida – Piktnaudžiavimas įgaliojimais – Motyvavimas“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, kuris EAEB sutarčiai taikomas pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo M. da Silva Tenreiro prašo panaikinti, pirma, Europos Komisijos sprendimą, kuriuo atmetama jo kandidatūra užimti laisvą Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato (GD) E direktorato „Teisingumas“ direktoriaus darbo vietą, ir sprendimą, kuriuo į šias pareigas paskiriama K., ir, antra, Komisijos sprendimą nutraukti pareigų užėmimo procedūrą dėl Teisingumo, laisvės ir saugumo GD F direktorato „Saugumas“ direktoriaus darbo vietos bei sprendimą paskirti į šias pareigas P.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Laisva darbo vieta – Pareigų užėmimas paaukštinus arba perkėlus – Kandidatų nuopelnų palyginimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio 1 dalis ir 29 straipsnio 1 dalis)

2.      Pareigūnai – Pranešimas apie laisvą darbo vietą – Būtinos kvalifikacijos laisvai darbo vietai užimti nustatymas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnis)

1.      Naudodamasi didele diskrecija skiriant pareigūnus, Paskyrimų tarnyba privalo atidžiai ir nešališkai išnagrinėti pateiktas kandidatūrų paraiškas bei sąžiningai vadovautis pranešime apie laisvą darbo vietą nurodytais reikalavimais, todėl ji turi atmesti šių reikalavimų neatitinkančias kandidatūras. Pranešimas apie laisvą darbo vietą yra teisinis pagrindas, kurį Paskyrimų tarnyba pati sau nustato ir kuriuo turi griežtai vadovautis.

Siekdamas kontroliuoti, ar Paskyrimų tarnyba neperžengė šio teisinio pagrindo ribų, Sąjungos teismas pirmiausia turi išsiaiškinti, kokie reikalavimai buvo nustatyti pranešime apie laisvą darbo vietą, paskui patikrinti, ar šios tarnybos šią vietą užimti atrinktas kandidatas iš tikrųjų atitinka tokius reikalavimus. Galiausiai jis turi išnagrinėti, ar, kiek tai susiję su ieškovo gebėjimais, minėta tarnyba nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos pasirinkusi kitą kandidatą.

Vis dėlto atliekant šią analizę turi būti apsiribojama klausimu, ar, atsižvelgiant į informaciją, kuria administracija galėjo remtis atlikdama vertinimą, šį vertinimą ji atliko laikydamasi pagrįstų ribų ir naudodamasi įgaliojimais nepadarė akivaizdžios klaidos. Taigi Sąjungos teismas negali pakeisti Paskyrimų tarnybos kandidatų kvalifikacijos vertinimo savuoju.

(žr. 48–50 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1989 m. vasario 28 d. Sprendimo van der Stijl ir Cullington prieš Komisiją, 341/85, 251/86, 258/86, 259/86, 262/86, 266/86, 222/87 ir 232/87, 51 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1991 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Frederiksen prieš Parlamentą, T‑169/89, 69 punktas; 1997 m. kovo 19 d. Sprendimo Giannini prieš Komisiją, T‑21/96, 20 punktas; 1998 m. gegužės 12 d. Sprendimo Wenk prieš Komisiją, T‑159/96, 63–65 ir 72 punktai; 2001 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo E prieš Komisiją, T‑152/00, 29 punktas; 2003 m. spalio 14 d. Sprendimo Wieme prieš Komisiją, T‑174/02, 38 punktas; 2003 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Faita prieš CES, T‑248/02, 71 punktas; 2005 m. liepos 5 d. Sprendimo Wunenburger prieš Komisiją, T‑370/03, 51 punktas; 2006 m. liepos 4 d. Sprendimo Tzirani prieš Komisiją, T‑45/04, 46, 48 ir 49 punktai.

2.      Paskyrimų tarnyba turi didelę diskreciją nustatyti gebėjimus, būtinus norint užimti laisvą darbo vietą, ir tik dėl akivaizdžios vertinimo klaidos apibrėžiant reikalavimus, kuriuos būtina atitikti norint užimti atitinkamą darbo vietą, pranešimas apie laisvą darbo vietą gali būti pripažintas neteisėtu.

(žr. 61 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1990 m. spalio 16 d. Sprendimo Gallone prieš Tarybą, T‑132/89, 27 punktas; 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Morelloprieš Komisiją, T‑135/00, 69 punktas; 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo Konidarisprieš Komisiją, T‑93/03, 72 punktas.