EUROPOS SĄJUNGOS
TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. gegužės 14 d.

Byla F‑11/13

Nicola Delcroix

prieš

Europos išorės veiksmų tarnybą (SEAE)

„Viešoji tarnyba – Pareigūnas – EIVT – Delegacijos trečiojoje šalyje vadovas – Perkėlimas į EIVT būstinę – Delegacijos vadovo tarnybos nutraukimas prieš baigiantis paskyrimo laikotarpiui“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo N. Delcroix iš esmės prašo panaikinti sprendimą perkelti jį į darbą Europos išorės veiksmų tarnybos (SEAE) būstinėje Briuselyje (Belgija) ir nutraukti jo, kaip Europos Sąjungos delegacijos Džibučio Respublikoje vadovo, tarnybą prieš baigiantis paskyrimo laikotarpiui. Šiuo ieškiniu N. Delcroix taip pat prašo priteisti iš SEAE sumokėti jam skirtumą tarp ankstesnio darbo užmokesčio ir to, kurį jis gauna grįžęs dirbti į būstinę.

Sprendimas:      Panaikinti sprendimą perkelti N. Delcroix į darbą Europos išorės veiksmų tarnybos būstinėje ir nutraukti jo, kaip Europos Sąjungos delegacijos Džibučio Respublikoje vadovo, tarnybą prieš baigiantis paskyrimo laikotarpiui, apie kurį pranešta 2012 m. kovo 8 d. raštu. Europos išorės veiksmų tarnyba padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos N. Delcroix bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Tarnybų organizavimas – Paskyrimas į Sąjungos delegacijos vadovo darbo vietą – Pareigūno paskyrimas į kitas pareigas būstinėje dėl tarnybos interesų – Kompetentinga institucija

(SESV 221 straipsnis; Tarybos sprendimo 2010/427 5 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Principai – Teisė į gynybą – Apimtis

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas)

1.      Iš SESV 221 straipsnio ir iš Sprendimo 2010/427, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas, matyti, kad delegacijos užtikrina diplomatinį Sąjungos atstovavimą pagal 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių ir joms vadovauja Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai taip, kad Europos išorės veiksmų tarnybos vykdomajam direktoriui ir žmogiškųjų išteklių direktoriui nepriklauso priimti sprendimo grąžinti į buveinę delegacijos vadovą.

(žr. 25 punktą)

2.      Teisės į gynybą užtikrinimas yra vienas pagrindinių Sąjungos teisės principų, pagal kurį suinteresuotajam asmeniui, prieš priimant sprendimą jo nenaudai, turi būti sudarytos sąlygos naudingai pareikšti savo požiūrį dėl situacijos, faktų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas šis sprendimas, tikrumo ir svarbos. Tam, kad dėl teisės būti išklausytam pažeidimo galėtų būti panaikintas ginčijamas sprendimas, dar reikia išnagrinėti, ar procedūra galėjo baigtis kitaip, jei nebūtų padarytas šis pažeidimas. Tokiomis aplinkybėmis teigiant, kad neabejotina, jog institucija būtų priėmusi tokį patį sprendimą net ir išklausiusi suinteresuotąjį asmenį, paneigiama tikroji jo teisė būti išklausytam, kuri įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte, nes suinteresuotojo asmens galimybė daryti įtaką atitinkamam sprendimo priėmimo procesui yra pati šios teisės esmė.

(žr. 35, 42 ir 44 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1986 m. liepos 10 d. Sprendimo Belgija / Komisija, 234/84, 27 punktas; 2000 m. spalio 5 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑288/96, 99 punktas; 2006 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Komisija / De Bry, C‑344/05 P, 37 punktas.

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2011 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Marcuccio / Komisija, T‑236/02, 115 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2013 m. gruodžio 12 d. Sprendimo CH / Parlamentas, F‑129/12, 38 punktas.