BENDROJO TEISMO PIRMOSIOS KOLEGIJOS PIRMININKO NUTARTIS

2016 m. kovo 16 d.(*)

„Įstojimas į bylą – Suinteresuotumas bylos baigtimi – Asociacija, siekianti ginti savo narių interesus – Prašymo įstoti į bylą paskelbimas internete – Piktnaudžiavimas procedūra“

Byloje T‑561/14

Europos piliečių iniciatyva „Vienas iš mūsų“ ir kiti ieškovai, kurių vardai ir pavardės nurodyti priede, atstovaujami advokatės C. de La Hougue,

ieškovai,

prieš

Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą J. Laitenberger ir H. Krämer, vėliau – H. Krämer,

atsakovę,

palaikomą

Europos Parlamento, atstovaujamo E. Waldherr ir U. Rösslein,

ir

Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos K. Michoel ir E. Rebasti,

dėl prašymo panaikinti 2014 m. gegužės 28 d. Komisijos komunikatą COM(2014) 355 final dėl Europos piliečių iniciatyvos „Vienas iš mūsų“

BENDROJO TEISMO PIRMOSIOS KOLEGIJOS PIRMININKAS

priima šią

Nutartį

 Faktinės aplinkybės ir procesas

1        2014 m. liepos 25 d. Europos piliečių iniciatyva „Vienas iš mūsų“ ir kiti ieškovai, kurių vardai ir pavardės nurodyti priede, pareiškė ieškinį dėl visų pirma 2014 m. gegužės 28 d. Komisijos komunikato COM(2014) 355 final dėl Europos piliečių iniciatyvos „Vienas iš mūsų“ (toliau – ginčijamas komunikatas) panaikinimo ir papildomai dėl 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos (OL L 65, p. 1) 10 straipsnio 1 dalies c punkto panaikinimo.

2        Pagal 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 24 straipsnio 6 dalį ieškinio, kuriuo pradėta byla, santrauka buvo paskelbta 2014 m. lapkričio 17 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 409, p. 45).

3        Atitinkamai 2015 m. vasario 6 ir 9 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentus, kuriais Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija (bylos iškėlimo dokumente įvardyti kaip atsakovai) pareiškė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą pagal 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalį.

4        Tomis pačiomis dienomis Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, kuriuo Parlamentas ir Taryba paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų tuo atveju, jeigu ieškinys, kiek jis su jais susijęs, būtų pripažintas nepriimtinu.

5        Pagal 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 116 straipsnio 1 dalį apie šios nutarties 4 punkte nurodytus prašymus buvo pranešta ieškovams, Komisijai, Parlamentui (apie Tarybos prašymą) ir Tarybai (apie Parlamento prašymą).

6        2015 m. kovo 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, kuriuo International Planned Parenthood Federation (toliau – IPPF) paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti Komisijos, Parlamento ir Tarybos reikalavimų.

7        2015 m. balandžio 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, kuriuo Marie Stopes International (toliau – MSI) paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti Komisijos, Parlamento ir Tarybos reikalavimų.

8        Apie šios nutarties 6 ir 7 punktuose nurodytus prašymus buvo pranešta ieškovams, Komisijai, Parlamentui ir Tarybai pagal 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 116 straipsnio 1 dalį.

9        2015 m. gegužės 27 d. ir liepos 2 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentus, kuriais ieškovai pareiškė prieštaravimus dėl atitinkamai MSI ir IPPF pateiktų prašymų leisti įstoti į bylą.

10      2015 m. gegužės 8 d. ir birželio 12 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentus, kuriuose Komisija nurodė neturinti pastabų dėl atitinkamų MSI ir IPPF prašymų leisti įstoti į bylą.

11      Parlamentas ir Taryba nepateikė pastabų dėl šios nutarties 6 ir 7 punktuose nurodytų prašymų leisti įstoti į bylą.

12      2015 m. birželio 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, kuriuo MSI ir IPPF pranešė Bendrajam Teismui, kad interneto svetainėje ieškovai paskelbė MSI prašymą leisti įstoti į bylą, kartu su neigiamomis pastabomis apie šią organizaciją. Abi prašymų leisti įstoti į bylą pateikėjos paprašė Bendrojo Teismo visų pirma panaudoti savo turimas priemones, įskaitant bylinėjimosi išlaidų priteisimą, siekiant užkirsti kelią būsimiems panašaus pobūdžio ieškovų piktnaudžiavimams procedūra.

13      Taikant pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 89 straipsnio 3 dalies a punktą priimtą proceso organizavimo priemonę ieškovai buvo paraginti pateikti pastabas dėl minėtų abiejų prašymų leisti įstoti į bylą pateikėjų teiginių; 2015 m. rugpjūčio 31 d. pateikiant atitinkamą dokumentą minėtas raginimas buvo įvykdytas per Bendrojo Teismo nustatytą terminą.

14      Taikant pagal Procedūros reglamento 89 straipsnio 3 dalies a punktą priimtą naują proceso organizavimo priemonę ir atsižvelgiant į tai, kad MSI ir IPPF prašymai leisti įstoti į bylą buvo paskelbti šios nutarties 12 punkte nurodytoje interneto svetainėje, ieškovų buvo paprašyta patikslinti, ar jie patys šiai interneto svetainei suteikė informaciją apie minėtus prašymus leisti įstoti į bylą, o jei taip nebuvo, paaiškinti, kokiu būdu, jų nuomone, minėta interneto svetainė gavo šiuos dokumentus. 2015 m. lapkričio 17 d. dokumentu ieškovai pateikė atsakymą per Bendrojo Teismo nustatytą terminą.

15      2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi Bendrojo Teismo pirmoji kolegija atmetė ieškinį kaip nepriimtiną tiek, kiek jis buvo pareikštas dėl Reglamento Nr. 211/2011 10 straipsnio 1 dalies c punkto, todėl Parlamentas ir Taryba nebegalėjo būti laikomi atsakovais šioje byloje.

16      2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu Bendrojo Teismo pirmosios kolegijos pirmininkas patenkino Parlamento ir Tarybos prašymus leisti įstoti į bylą nurodydamas, kad šiuo atveju jų turimos teisės numatytos 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 116 straipsnio 6 dalyje.

17      Taikant pagal Procedūros reglamento 89 straipsnio 3 dalies a punktą priimtą naują proceso organizavimo priemonę atitinkamai 2015 m. gruodžio 4 ir 11 d. tiek Komisija, tiek MSI ir IPPF pateikė pastabas dėl 2015 m. lapkričio 17 d. dokumente esančio ieškovų atsakymo (žr. šios nutarties 14 punktą).

 Dėl teisės

18      Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antrą pastraipą, taikytiną procesui Bendrajame Teisme pagal minėto statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą, bet kuris asmuo, galintis įrodyti suinteresuotumą bylos baigtimi, išskyrus bylas tarp valstybių narių, tarp Europos Sąjungos institucijų arba tarp valstybių narių ir Sąjungos institucijų, turi teisę įstoti į tokią bylą.

19      Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad sąvoka „suinteresuotumas bylos baigtimi“, kaip ji suprantama pagal minėtą nuostatą, turi būti apibrėžta atsižvelgiant į patį ginčo dalyką ir suprantama kaip tiesioginis ir realus suinteresuotumas pačiais reikalavimais, o ne ieškinio pagrindais ar iškeltais argumentais. Iš tikrųjų teismo nagrinėjamos bylos „baigtis“ reiškia byloje galutinį sprendimą, dėl kurio buvo kreiptasi į teismą ir kuris nurodomas bylos sprendimo rezoliucinėje dalyje. Visų pirma reikia patikrinti, ar ginčijamas aktas daro tiesioginį poveikį įstojusiai į bylą šaliai ir ar jos suinteresuotumas bylos baigtimi yra tikras (žr. 2003 m. vasario 25 d. Nutarties BASF / Komisija, T‑15/02, Rink., EU:T:2003:38, 26 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

 Dėl IPPF prašymo leisti įstoti į bylą

20      Iš bylos medžiagos matyti, kad IPPF yra pagal Jungtinės Karalystės teisę, t. y. pagal International Planned Parenthood Federation Act de 1977 (įstatymas dėl Tarptautinės šeimos planavimo federacijos), įsteigta federacija. Kaip matyti iš šio įstatymo 4 straipsnio, jos tikslai yra šie: pirma, pasaulio tautų švietimo šeimos planavimo ir atsakingos reprodukcijos klausimais skatinimas, antra, psichinės ir fizinės tėvų, vaikų ir jaunų žmonių sveikatos išlaikymas ir apsauga, propaguojant ir veiksmingai remiant šeimos planavimo centrus, trečia, asmenų supažindinimas su demografinėmis problemomis jų bendruomenėje ir visame pasaulyje ir, ketvirta, skatinimas atlikti mokslinius tyrimus dėl visų žmogaus vaisingumo aspektų, šių tyrimų reglamentavimas ir jų rezultatų skaida.

21      IPPF nurodė ir jai nebuvo prieštarauta, kad ją sudaro 152 nacionalinės organizacijos narės, t. y. „asociacijos narės“, kurių kiekviena savo veiklą vykdo net ir tarptautiniu mastu konkrečiose valstybėse ir ištisuose regionuose. Šių narių sąrašas buvo pridėtas prie prašymo leisti įstoti į bylą.

22      IPPF, be kita ko, pareiškė ir jai nebuvo prieštarauta, kad 65 000 paslaugų teikimo vietų jos asociacijos narės teikė paslaugas, susijusias su lytine ir reprodukcine sveikata, įskaitant šeimos planavimą, nėštumo nutraukimą, motinų ir vaikų sveikatos priežiūrą bei lytiškai plintančių ligų gydymo, prevencijos ir priežiūros paslaugas. IPPF patikslino, kad ji siekia užtikrinti visų asmenų sveikatą ir teises seksualinėje ir reprodukcinėje srityse. Kartu su savo nariais ji ragino vyriausybes ir kitus asmenis, priimančius sprendimus nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu mastu, skatinti sveikatingumą ir seksualines ir reprodukcines teises, priimti šiuos nuogąstavimus atitinkančias politikos priemones ir teisės aktus ir finansuoti programas ir šios rūšies paslaugų teikimą.

23      IPPF teigia, kad jos prašymas leisti įstoti į bylą turi būti priimtas, nes ji yra atstovaujančioji asociacija, siekianti ginti savo narius tokiose bylose, kuriose nagrinėjami įtakos šiems nariams galintys turėti esminiai klausimai, kaip yra šiuo atveju.

24      Pagal nusistovėjusią teismo praktiką atstovaujančiosioms asociacijoms, siekiančioms ginti savo narius, leidžiama įstoti į bylas, kuriose keliami esminiai klausimai, galintys turėti įtakos šiems nariams (1997 m. birželio 17 d. Nutarties National Power ir PowerGen / Komisija, C‑151/97 P(I) ir C‑157/97 P(I), Rink., EU:C:1997:307, 66 punktas; 1998 m. rugsėjo 28 d. Nutarties Pharos / Komisija, C‑151/98 P, Rink., EU:C:1998:440, 6 punktas ir 2004 m. liepos 26 d. Nutarties Microsoft / Komisija, T‑201/04 R, Rink., EU:T:2004:246, 37 punktas). Konkrečiai kalbant, asociacijai gali būti leista įstoti į bylą, jei ji atstovauja didelei daliai atitinkamame sektoriuje veikiančių įmonių, jei ji siekia ginti savo narių interesus, jei byloje gali būti iškelti esminiai klausimai, galintys turėti įtakos šio sektoriaus veikimui, ir, galiausiai, jei sprendimas, kuris bus priimtas, gali turėti didelę įtaką jos narių interesams (1993 m. gruodžio 8 d. Nutarties Kruidvat / Komisija, T‑87/92, Rink., EU:T:1993:113, 14 punktas; 2004 m. gegužės 28 d. Nutarties Akzo Nobel Chemicals ir Akcros Chemicals / Komisija, T‑253/03, Rink., EU:T:2004:164, 18 punktas ir 2012 m. vasario 18 d. Nutarties ClientEarth ir International Chemical Secretariat / ECHA, T‑245/11, EU:T:2012:557, 12 punktas).

25      Teisingumo Teismas pažymėjo, kad plačiai aiškinant asociacijų teisę įstoti į bylą buvo siekiama leisti geriau įvertinti bylos aplinkybes, išvengiant daugybės atskirų įstojimų į bylą, kurie pakenktų veiksmingai ir tinkamai proceso eigai (šios nutarties 24 punkte minėtos Nutarties National Power ir PowerGen / Komisija, EU:C:1997:307, 66 punktas ir minėtos Nutarties ClientEarth ir International Chemical Secretariat / ECHA, EU:T:2012:557, 13 punktas).

26      Šioje byloje pirmiausia reikia išnagrinėti, ar byloje gali būti iškelti esminiai klausimai, galintys turėti įtakos atitinkamam sektoriui, t. y. ar sprendimas, kuris bus priimtas, galėtų turėti didelę įtaką IPPF narių interesams.

27      Šiuo klausimu IPPF teigia, kad vienas iš pagrindinių nagrinėjamos piliečių iniciatyvos tikslų yra užkirsti kelią nėštumo nutraukimo ir jį remiančių bei skatinančių organizacijų, įsikūrusių tiek Sąjungos viduje, tiek už jos ribų, finansavimui Sąjungos lėšomis. Tai turėtų įtakos IPPF veiklai, kurią vykdydama ši neapsiriboja vien tik nėštumo nutraukimo paslaugų teikimu pasitelkiant savo asociacijos narius, tačiau taip pat pasisako už seksualinę ir reprodukcinę sveikatą, už kiekvienos moters teisę pasirinkti saugias nėštumo nutraukimo paslaugas ir galimybę jas gauti. Todėl dėl nagrinėjamos piliečių iniciatyvos kyla esminis klausimas, galintis turėti įtakos IPPF ir jos nariams.

28      IPPF teigia esanti suinteresuota bylos baigtimi dėl trijų toliau nurodytų priežasčių.

29      Pirma, jei Bendrasis Teismas patvirtins ginčijamo komunikato teisėtumą, tai turės tiesioginę įtaką finansiniams IPPF interesams, nes šiuo komunikatu teisiškai užtikrinama, kad jos veiklos finansavimas Sąjungos lėšomis nebus visiškai uždraustas. Tačiau jei ieškinys bus patenkintas ir jei Komisijos bus paprašyta persvarstyti savo poziciją, išreikštą ginčijamame komunikate, IPPF gresia netekti svarbių finansavimo šaltinių. Net jei panaikinus ginčijamą komunikatą nebūtų nedelsiant sumažintas IPPF ir jos narių finansavimas, toks panaikinimas būtinai turėtų tiesiogines pasekmes jų interesams, nes būtų atnaujintos diskusijos dėl galimo Sąjungos finansavimo ateityje. Be to, jei ieškinys bus patenkintas, IPPF ir jos nariai privalės dar kartą pagrįsti savo uždavinius ir pateisinti savo darbą, todėl patirs daug išlaidų.

30      Antra, IPPF teigia, kad ieškinyje ir jo prieduose yra klaidingos informacijos apie jos veiklą. Jei ši informacija būtų paminėta sprendime, kuriuo užbaigiama byla, tai galėtų pakenkti jos reputacijai ir neigiamai paveikti jos gebėjimą gauti lėšų. Todėl IPPF yra suinteresuota įstoti į bylą tam, kad būtų ištaisyta ši informacija ir apsaugota jos reputacija.

31      Trečia, IPPF tvirtina, kad šioje byloje keliami itin svarbūs klausimai, susiję su Sąjungos politika reprodukcinės laisvės srityje. IPPF įstojimas į bylą savo narių vardu leistų geriau įvertinti šią bylą atsižvelgiant į bendrą jos kontekstą. Kaip organizacija, palaikanti poziciją, kuri skiriasi nuo ieškovų pozicijos, dėl teisės į reprodukcinę laisvę, įskaitant teisę pasirinkti saugias nėštumo nutraukimo paslaugas ir galimybę jas gauti, IPPF yra tiesiogiai suinteresuota tuo, kad ieškovų argumentai būtų atmesti.

32      Ieškovai nesutinka su IPPF prašymu leisti įstoti į bylą ir teigia, kad visų pirma IPPF suinteresuotumas bylos baigtimi, jei jis išvis egzistuoja, yra pernelyg netiesioginis ir abejotinas.

33      Šiuo klausimu iš pradžių reikia pažymėti, kad nagrinėjama piliečių iniciatyva iš esmės siekiama, jog Sąjunga nebefinansuotų veiklos, „kurią vykdant naikinami žmogaus embrionai, ypač mokslinių tyrimų, paramos vystymuisi ir visuomenės sveikatos srityse“. Šiuo aspektu šios iniciatyvos organizatoriai, pateikdami prašymą ją įregistruoti, pridėjo tris teisės aktų pakeitimo pasiūlymus. Darytina neabejotina išvada, kad nagrinėjamos piliečių iniciatyvos tikslas tikrai kertasi su IPPF ir jos narių veikla, nes pastarieji teikia nėštumo nutraukimo paslaugas, skatina šeimos planavimą bei seksualines ir reprodukcines teises.

34      Toliau reikia priminti, jog nagrinėjamu ieškiniu siekiama, kad būtų panaikintas pagal Reglamento Nr. 211/2011 10 straipsnio 1 dalies c punktą priimtas ginčijamas komunikatas, kuriame Komisija nusprendė, jog nebuvo būtina Sąjungos teisės aktų leidėjui pateikti nagrinėjamoje piliečių iniciatyvoje siūlomą teisės aktų pakeitimo pasiūlymą.

35      Iš tikrųjų, Reglamento Nr. 211/2011 10 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad Komisija, gavusi piliečių iniciatyvą, atitinkančią visas procedūras ir sąlygas, numatytas šiame reglamente:

„<...> per tris mėnesius paskelbia pranešimą, kuriame pateikia savo teisines ir politines išvadas dėl piliečių iniciatyvos, nurodo, kokių veiksmų prireikus ketina imtis ir dėl kokių priežasčių imasi tokių veiksmų ar ne.“

36      Reglamento Nr. 211/2011 10 straipsnio 1 dalies c punkto turinys turi būti siejamas su šio reglamento 1 konstatuojamąja dalimi, kurioje nurodoma, kad:

„<...> [pagal piliečių iniciatyvos] procedūrą, piliečiai gali tiesiogiai kreiptis į Komisiją prašydami ir ragindami, kad ji pateiktų pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto, kuriuo siekiama įgyvendinti Sutartis, ir ši galimybė panaši į Europos Parlamentui pagal [SESV] 225 straipsnį ir Tarybai pagal [SESV] 241 straipsnį suteiktą teisę.“

37      Tai reiškia, kad ieškinio patenkinimas arba atmetimas Bendrajame Teisme gali tik netiesiogiai ir abejotinai paveikti IPPF ir jos narių interesus, susijusius su jų veiklos finansavimu Sąjungos lėšomis, nes ginčijamu komunikatu Komisija tik atsisako Sąjungos aktų leidėjui pateikti nagrinėjamoje piliečių iniciatyvoje siūlomą teisės aktų pakeitimo pasiūlymą.

38      Taigi, net jei ieškinys būtų priimtas, tai ne tokiu palankiu IPPF ir jos nariams atveju paskatintų Komisiją Sąjungos teisės aktų leidėjui pateikti minėtą teisės aktų pakeitimo pasiūlymą. Tačiau toks teisės akto pasiūlymas būtų tik dalis daugybės būsimų aktų ir įvykių, kuriais būtų siekiama priimti Sąjungos teisės aktą, draudžiantį finansuoti veiklą, „kurią vykdant naikinami žmogaus embrionai“ (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2015 m. gegužės 18 d. Nutarties Izsák ir Dabis / Komisija, T‑529/13, EU:T:2015:325, 29 punktą).

39      Be to, priešingai, nei teigia IPPF, jei Bendrasis Teismas patvirtintų ginčijamo komunikato teisėtumą, IPPF ir jos nariai netektų teisinės garantijos, kad nebus uždrausta Sąjungai finansuoti jų veiklą, nes teisėkūros iniciatyvą šiuo klausimu turėtų tiek Parlamentas pagal SESV 225 straipsnį, tiek Taryba pagal SESV 241 straipsnį.

40      Be to, reikia konstatuoti, kad pati IPPF pripažįsta, jog Bendrajam Teismui galimai panaikinus ginčijamą komunikatą, tai nedelsiant nepaveiktų jos pačios ir jos narių finansavimo (žr. šios nutarties 29 punktą). Negalima pritarti nurodytai aplinkybei, kad šis panaikinimas turėtų tiesioginių pasekmių IPPF ir jos narių interesams, nes būtų atnaujintos diskusijos dėl galimo jų finansavimo Sąjungos lėšomis, o per šias diskusijas jos privalėtų dar kartą apginti savo uždavinius ir savo darbą, nes ši aplinkybė neįrodo realaus ir tikro poveikio IPPF ir jos nariams, kaip tai suprantama pagal šios nutarties 19 punkte nurodytą teismo praktiką.

41      Reikia taip pat atmesti IPPF teiginį, kad jos įstojimą į bylą galėtų pateisinti interesas ištaisyti bylos medžiagoje esančią informaciją, galinčią pakenkti jos reputacijai (žr. šios nutarties 30 punktą), nes toks interesas nėra susijęs su bylos dalyku ir sprendimo joje priėmimu, kaip tai suprantama pagal šios nutarties 19 punkte nurodytą teismo praktiką. Todėl rėmimasis tokiu interesu nėra svarbus siekiant įvertinti IPPF suinteresuotumą įstojimu į bylą.

42      Galiausiai, reikia pažymėti, kad šioje byloje iš esmės keliami klausimai, susiję, pirma, su galimybe pareikšti ieškinį dėl ginčijamo komunikato pagal SESV 263 straipsnį ir, antra, kaip matyti iš nurodytų panaikinimo pagrindų, su Komisijos įsipareigojimų pagal Reglamento Nr. 211/2011 10 straipsnio 1 dalies c punktą pobūdžiu ir turiniu. Vadinasi, šios bylos „svarbos centras“ nėra siejamas su klausimais dėl Sąjungos politikos reprodukcinės laisvės srityje, todėl IPPF, kaip asociacijos, kuri pasitelkdama savo narius teikia paslaugas seksualinės ir reprodukcinės sveikatos srityje ir skatina teisę į reprodukcinę laisvę, įstojimas į bylą nepadėtų Bendrajam Teismui geriau įvertinti šios bylos aplinkybes, kaip tai suprantama pagal šios nutarties 25 punkte nurodytą teismo praktiką.

43      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nepriklausomai nuo to, ar IPPF yra atstovaujanti asociacija ir ar ji siekia savo narių interesų apsaugos, sprendimas, kuris bus priimtas šioje byloje, negali turėti didelės įtakos šiems interesams, kaip tai suprantama pagal šios nutarties 24 punkte nurodytą teismo praktiką. Taigi IPPF prašymas leisti įstoti į bylą turi būti atmestas.

 Dėl MSI prašymo leisti įstoti į bylą

44      MSI teigimu, ji yra pagal Anglijos ir Velso teisę įsteigta agentūra, teikianti paslaugas seksualinės ir reprodukcinės sveikatos srityje, įskaitant visą kontracepcijos metodų asortimentą ir galimybę gauti saugias paslaugas nėštumo nutraukimo momentu ir laikotarpiu po nėštumo nutraukimo, ji veikia pasitelkdama savo padalinius ir 37 pasaulio valstybėse prisijungusius partnerius. Kaip matyti iš jos įstatų, jai pavesta ne tik teikti minėtas paslaugas, bet ir sumažinti gimdyvių mirštamumą, išvengti skurdo ir sunkumų, atsirandančių dėl neplanuoto nėštumo, ir vykdyti bei remti mokslinius tyrimus, susijusius su minėtomis sveikatos paslaugomis.

45      Grįsdama savo prašymą leisti įstoti į bylą MSI rėmėsi taip pačiais elementais kaip ir IPPF tam, kad pateisintų savo suinteresuotumą bylos baigtimi (žr. šios nutarties 27–31 punktus). Konkrečiau, ji teigia, kad, pirma, Bendrajam Teismui patvirtinus ginčijamo komunikato teisėtumą, tai tiesiogiai paveiktų jos finansinius interesus, antra, kad ji yra suinteresuota įstojimu į bylą dėl to, jog būtų ištaisyta bylos medžiagoje esanti klaidinga informacija apie jos veiklą ir apginta jos reputacija ir, trečia, kad jos įstojimas į bylą Bendrajam Teismui padėtų geriau įvertinti bylą atsižvelgiant į bendrą jos kontekstą. Dėl šios nutarties 33–42 punktuose nurodytų priežasčių darytina išvada, kad šie elementai neįrodo, jog egzistuoja tiesioginis, tikras ir realus suinteresuotumas bylos baigtimi, kaip tai suprantama pagal šios nutarties 19 punkte nurodytą teismo praktiką. Taigi MSI prašymas leisti įstoti į bylą turi būti atmestas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

46      Remiantis Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalimi, taikoma šioje byloje pagal to paties reglamento 144 straipsnio 6 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Vis dėlto pagal Procedūros reglamento 135 straipsnio 2 dalį Bendrasis Teismas gali iš šalies, net jeigu ši laimėjo bylą, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas arba jų dalį, jeigu tai atrodo pateisinama dėl jos elgesio.

47      Šioje byloje 2015 m. gruodžio 11 d. pateiktose pastabose (žr. šios nutarties 17 punktą) IPPF ir MSI prašė nurodyti ieškovams padengti savo pačių bylinėjimosi išlaidas, susijusias su prašymais leisti įstoti į bylą, arba bent jau išlaidas, patirtas dėl to, kad šie prašymai buvo paviešinti interneto svetainėje. Grįsdamos savo prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo IPPF ir MSI tikino, kad ieškovai yra atsakingi už minėtą paviešinimą, o sykiu ir už piktnaudžiavimą procedūra.

48      Nors ieškovai ginčija tai, kad jie veikė neteisėtai, jie nepateikė reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų. Komisija taip pat nepateikė tokių reikalavimų.

49      Reikia priminti, kad, remiantis bylų nagrinėjimą Bendrajame Teisme reglamentuojančiomis normomis, šalims suteikiama apsauga nuo netinkamo procesinių dokumentų naudojimo (1998 m. birželio 17 d. Sprendimo Svenska Journalistförbundet / Taryba, T‑174/95, Rink., EU:T:1998:127, 135 punktas). Be to, pagal Nurodymų Bendrojo Teismo kancleriui, taikytų tą dieną, kai šios nutarties 12 punkte nurodytoje interneto svetainėje buvo paskelbti IPPF ir MSI prašymai leisti įstoti į bylą, 5 straipsnio 8 dalį joks privatus arba viešasis trečiasis asmuo negali susipažinti su bylos medžiaga arba procesiniais dokumentais, kol negauna aiškaus Bendrojo Teismo pirmininko leidimo arba, jeigu byla dar nagrinėjama, bylą sprendžiančio Teismo kolegijos pirmininko leidimo, kuris suteikiamas išklausius bylos šalis; toks leidimas suteikiamas tik pateikus rašytinį prašymą kartu su išsamiu teisėto intereso susipažinti su bylos medžiaga pagrindimu.

50      Ši nuostata atspindi vieną iš esminių elementų, t. y. bendrąjį tinkamo teisingumo vykdymo principą, pagal kurį šalys turi teisę ginti savo interesus be jokios išorinės, ypač visuomenės, įtakos (šios nutarties 49 punkte minėto Sprendimo Svenska Journalistförbundet / Taryba, EU:T:1998:127, 136 punktas). Darytina išvada, kad šalis, kuriai suteikiama teisė susipažinti su kitų šalių procesiniais dokumentais, šia teise gali naudotis tik gynybai savo byloje, o ne kokiu nors kitu tikslu, kaip antai tikslu sukelti visuomenės kritiką dėl kitų bylos šalių pateiktų argumentų (šios nutarties 49 punkte minėto Sprendimo Svenska Journalistförbundet / Taryba, EU:T:1998:127, 137 punktas). Tai per visą teismo procesą padeda užtikrinti, kad šalių teisminiai ginčai ir atitinkamo teismo pasitarimai dėl nagrinėjamos bylos vyktų sklandžiai, ir išvengti išorinio poveikio teisminei veiklai (net jeigu tik taip mano visuomenė) ir pakenkimo teisminių ginčų sklandumui (žr. 2015 m. vasario 25 d. Nutarties BPC Lux 2 ir kt. / Komisija, T‑812/14 R, EU:T:2015:119, 14 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

51      Kaip matyti iš teismo praktikos, ieškinys, prieštaraujantis minėtam bendrajam tinkamo teisingumo vykdymo principui, yra laikomas piktnaudžiavimu procedūra, į kurį gali būti atsižvelgiama paskirstant bylinėjimosi išlaidas (šiuo klausimu žr. šios nutarties 49 punkte minėto Sprendimo Svenska Journalistförbundet / Taryba, EU:T:1998:127, 139–140 punktus).

52      Be to, svarbu pažymėti, kad vykstant teismo procesui šalims teikiama apsauga pagal minėtą bendrąjį tinkamo teisingumo vykdymo principą turėtų būti taikoma prašymą leisti įstoti į bylą Bendrajame Teisme pateikiančiam asmeniui. Toks prašymą leisti įstoti į bylą pateikiantis asmuo iš esmės dalyvauja teisminėje veikloje, todėl jam, kaip ir procedūros šalims, turi būti suteikiamas toks pat apsaugos lygis, kiek tai susiję su galimybe ginti savo interesus be jokios išorinės, ypač visuomenės, įtakos.

53      Šioje byloje neginčijama, kad IPPF ir MSI prašymų leisti įstoti į bylą turinys buvo paskelbtas pateikiant elektronines nuorodas straipsniuose, pasirodžiusiuose interneto svetainėje, kurioje, kaip teigia jos rengėjai ir redaktoriai, buvo „skatinama formuoti visuomenę, pagristą nuosekliu požiūriu apie žmogaus orumą, t. y. visų žmonių orumą nuo apvaisinimo momento iki jų natūralios mirties“. Taip pat reikia pažymėti, kad šiuose straipsniuose buvo tiesiogiai paminėta Bendrajame Teisme vykstanti procedūra ir neigiamai pristatytos abi prašymų leisti įstoti į bylą pateikėjos tam, kad visuomenė apie jas susidarytų neigiamą nuomonę.

54      Atsakydami į Bendrojo Teismo klausimą, nurodytą šios nutarties 14 punkte, ieškovai tvirtino, kad, jų nuomone, buvo teisėta ir tinkama pranešti visą informaciją apie ieškinį, įskaitant susijusius dokumentus, tik tiems, kuriems jie atstovauja, t. y. organizacijoms, kurios dalyvauja Europos piliečių iniciatyvoje „Vienas iš mūsų“. Ieškovų teigimu, šiuo pranešimu galėjo būti netiesiogiai paskatintas tam tikrų dokumentų paskelbimas internete, nors jie neturėjo tokių ketinimų. Ieškovai, be kita ko, nurodė, kad jie neturi redakcinės atsakomybės už aptariamos interneto svetainės turinį ir kad jie nusiuntė elektroninį laišką už ją atsakingiems asmenims prašydami iš šios svetainės pašalinti elektronines nuorodas į IPPF ir MSI prašymus leisti įstoti į bylą.

55      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ieškovai nepateikia įrodymų, leidžiančių nustatyti jų minimas „organizacijas“, ir kad šios informacijos nėra bylos medžiagoje. Be to, bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad šiame ieškinyje nė viena iš šių „organizacijų“ neturi ieškovo statuso. Šiame ieškinyje ieškovo statusą turi Europos piliečių iniciatyva „Vienas iš mūsų“ ir kiti septyni fiziniai asmenys, laikomi organizatoriais pagal Reglamento Nr. 211/2011 2 straipsnį, kurie taip pat yra šios piliečių iniciatyvos komiteto nariai.

56      Be to, ieškovai pripažįsta, kad netiesioginė šių „organizacijų“ informavimo apie IPPF ir MSI prašymus leisti įstoti į bylą pasekmė galėjo būti tai, kad šie dokumentai buvo paskelbti internete.

57      Be to, pažymėtina, kad šios nutarties 53 punkte nurodytoje interneto svetainėje matyti, jog rengėjai ir redaktoriai patvirtino savo paramą tam tikram skaičiui organizacijų ir subjektų, su kuriais jie visiškai nėra susiję, įskaitant Europos piliečių iniciatyvą „Vienas iš mūsų“, ir rekomendavo apsilankyti minėtos piliečių iniciatyvos interneto svetainėje.

58      Ieškovų tvirtinimas, kad jie neketino minėtoje interneto svetainėje paskelbti IPPF ir MSI prašymų leisti įstoti į bylą, nėra įtikinamas Bendrajame Teisme. Iš tikrųjų, šioje interneto svetainėje pasirodžiusiuose straipsniuose, kuriuose pateikiamos nuorodos į šiuos prašymus leisti įstoti į bylą, aiškiai ir išsamiai kalbama apie šioje byloje vykstantį teisminį procesą, karingai ginama ieškovų pozicija Bendrajame Teisme ir taip pat pateikiamos elektroninės nuorodos į jų raštus ir netgi šių raštų ištraukos. Bet kuriuo atveju, net darant prielaidą, kad šis ieškovų tvirtinimas yra teisingas, tai niekaip nekeičia to, kad, kaip Komisija pagrįstai pažymėjo šios nutarties 17 punkte nurodytose pastabose, minėtoms „organizacijoms“ pranešdami apie IPPF ir MSI prašymus leisti įstoti į bylą ieškovai sukėlė objektyvią ginčijamo paskelbimo internete riziką.

59      Atsižvelgiant į šias aplinkybes reikia laikyti, kad ieškovai yra susiję su tuo, kas lėmė minėtų prašymų leisti įstoti į bylą paskelbimą šios nutarties 53 punkte nurodytoje interneto svetainėje, ir su abiejų prašymų leisti įstoti į bylą pateikėjų teisės ginti savo interesus be jokios išorinės įtakos, kaip tai suprantama pagal šios nutarties 50 punkte nurodytą teismo praktiką, apribojimu. Tai taip pat reiškia, kad ieškovai netinkamai panaudojo procesinius dokumentus, kaip tai suprantama pagal šios nutarties 49 punkte nurodytą teismo praktiką.

60      Be to, 2015 m. lapkričio 17 d. pastabose pateiktą ieškovų tvirtinimą (žr. šios nutarties 14 punktą), kad IPPF ir MSI prašymuose leisti įstoti į bylą nebuvo nurodyta konfidenciali informacija, reikia atmesti kaip nereikšmingą. Iš tikrųjų, draudimu vienai šaliai pasinaudoti savo teise susipažinti su kitų šalių procesiniais dokumentais turint kitų tikslų nei gynyba savo pačios byloje siekiama užtikrinti bendrojo tinkamo teisingumo vykdymo principo laikymąsi, o ne apsaugoti tariamai konfidencialų tokių dokumentų turinį.

61      Todėl darytina išvada, kad pagal šios nutarties 51 punkte nurodytą teismo praktiką ieškovai piktnaudžiavo procedūra, o į tai gali būti atsižvelgta skirstant bylinėjimosi išlaidas pagal Procedūros reglamento 135 straipsnio 2 dalį.

62      Remiantis tuo, kas išdėstyta, šios bylos aplinkybės bus teisingai įvertintos nusprendžiant, kad reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikę ieškovai padengia savo ir tris ketvirtadalius IPPF ir MSI patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes piktnaudžiavo procedūra.

63      IPPF ir MSI padengia ketvirtadalį savo bylinėjimosi išlaidų.

64      Komisija nepateikė reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDROJO TEISMO PIRMOSIOS KOLEGIJOS PIRMININKAS

nutaria:

1.      Atmesti International Planned Parenthood Federation ir Marie Stopes International pateiktus prašymus leisti įstoti į bylą.

2.      International Planned Parenthood Federation ir Marie Stopes International padengia ketvirtadalį savo bylinėjimosi išlaidų.

3.      Europos piliečių iniciatyva „Vienas iš mūsų“ ir kiti ieškovai, kurių vardai ir pavardės nurodyti šios nutarties priede, padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su International Planned Parenthood Federation ir Marie Stopes International prašymais leisti įstoti į bylą, ir tris ketvirtadalius šių abiejų subjektų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

4.      Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atmestais prašymais leisti įstoti į bylą.

Priimta 2016 m. kovo 16 d. Liuksemburge.

Kancleris

 

      Pirmininkas

E. Coulon

 

      H. Kanninen

Priedas

Patrick Grégor Puppinck, gyvenantis Strasbūre (Prancūzija),

Filippo Vari, gyvenantis Romoje (Italija),

Josephine Quintavalle, gyvenanti Londone (Jungtinė Karalystė),

Edith Frivaldszky, gyvenanti Tatoje (Vengrija),

Jacub Baltroszewicz, gyvenantis Krokuvoje (Lenkija),

Alicia Latorre Canizares, gyvenanti Kuenkoje (Ispanija),

Manfred Liebner, gyvenantis Ceitlofse (Vokietija).


* Proceso kalba: anglų.