EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. liepos 11 d.

Byla F‑86/12

Daria Haupt‑Lizer

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Atviras konkursas EPSO/AD/60/06 – Rezervo sąrašo galiojimo pratęsimas dėl motinystės ir vaiko priežiūros atostogų – Vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principas – Diskriminacija dėl lyties“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo D. Haupt‑Lizer pirmiausia prašo panaikinti 2011 m. spalio 17 d. sprendimą nepratęsti atviro konkurso EPSO/AD/60/06 rezervo sąrašo galiojimo po 2011 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. D. Haupt‑Lizer padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Įdarbinimas – Konkursas – Atviro konkurso laimėtojo ir šį konkursą rengusios institucijos santykių teisinis pobūdis – Galimybė taikyti nacionalinę teisę – Nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Vienodas požiūris – Prašymas pratęsti rezervo sąrašo galiojimą dėl konkursą laimėtojo motinystės ir vaiko priežiūros atostogų – Atmetimas – Diskriminacija dėl lyties – Nebuvimas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54; Tarybos direktyvos 92/85 ir 96/34)

1.      Institucijų ir pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnį rengto konkurso laimėtojų santykiai negali būti reglamentuojami nacionalinės teisės nuostatomis.

(žr. 45 punktą)

2.      Iš Sąjungos teisės nuostatų dėl motinystės ir vaiko priežiūros atostogų nematyti, kad asmuo, pasinaudojęs teise į vienas ar kitas šių atostogų, gali reikalauti iš potencialaus darbdavio sustabdyti procedūras, kuriose jis dalyvauja. Taigi konkurso laimėtojas negali teigti, kad pasinaudojimas minėtomis teisėmis tapo objektyvia kliūtimi jam imtis veiksmų siekiant įsidarbinti Sąjungos institucijoje.

Šiuo klausimu pasakytina, kad, nesant ypatingų medicininio pobūdžio aplinkybių, susijusių su nėštumu ar gimdymu, moters išėjimas motinystės atostogų nėra kliūtis jai dalyvauti įdarbinimo procedūroje. Apribodamas laikotarpį, per kurį moteris privalo nedirbti, iki dviejų savaičių iki arba po gimdymo Sąjungos teisės aktų leidėjas neketino preziumuoti atitinkamo asmens negalėjimo imtis kokios nors profesinės veiklos per kitas motinystės atostogų savaites. Iš tiesų, nors moteris turi teisę nuspręsti skirti visą motinystės atostogų laiką savo vaikui, ji negali remtis šiuo savo asmeniniu pasirinkimu teigdama buvusi diskriminacijos dėl lyties auka.

Taip pat, kalbant apie vaiko priežiūros atostogas, pasakytina, kad asmens pasinaudojimas teise į šias atostogas nėra kliūtis jam dalyvauti įdarbinimo į Sąjungos institucijas procedūroje. Tai a fortiori tiesa, nes teisė į vaiko priežiūros atostogas suteikta ir moterims, ir vyrams, o dėl vieno asmens pasinaudojimas teise į vaiko priežiūros atostogas negali lemti tiesioginės diskriminacijos dėl lyties.

(žr. 46, 49–53 ir 55 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1998 m. birželio 30 d. Sprendimo Brown, C‑394/96, 22 punktas; 1998 m. spalio 27 d. Sprendimo Boyle ir kt., C‑411/96, 58 punktas; 1998 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Høj Pedersen ir kt., C‑66/96, 33 punktas; 2004 m. kovo 18 d. Sprendimo Merino Gómez, C‑342/01, 32 punktas; 2004 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Sass, C‑284/02, 32 punktas.