Byla C591/15

The Gibraltar Betting and Gaming Association Limited

prieš

Commissioners for Her Majesty’s Revenue and Customs
ir
Her Majesty’s Treasury

(High Court of Justice (England & Wales), Queen’s Bench Division (Administrative Court) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – SESV 355 straipsnio 3 punktas – Gibraltaro statusas – SESV 56 straipsnis – Laisvė teikti paslaugas – Išimtinai vidaus situacija – Nepriimtinumas“

Santrauka – 2017 m. birželio 13 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

1.        Sąjungos sutartys – Teritorinė taikymo sritis – Gibraltaras – Įtraukimas – Laisvė teikti paslaugas – Taikymas

(SESV 56 straipsnis ir SESV 355 straipsnio 3 dalis)

2.        Laisvė teikti paslaugas – Sutarties nuostatos – Netaikymas išimtinai valstybės narės vidaus situacijai – Ūkio subjektų, įsisteigusių Gibraltare, paslaugų teikimas Jungtinėje Karalystėje įsisteigusiems ar gyvenantiems asmenims – Išimtinai vidaus situacija

(SESV 56 straipsnis ir SESV 355 straipsnio 3 dalis)

1.      SESV 355 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Sutarčių nuostatos taikomos Europos teritorijoms, už kurių išorės santykius atsako kuri nors valstybė narė.

Šiuo klausimu primintina, kad Gibraltaras yra Europos teritorija, už kurios išorės santykius atsako valstybė narė, t. y. Jungtinė Karalystė, ir Sąjungos teisė šiai teritorijai taikoma remiantis SESV 355 straipsnio 3 dalimi (šiuo klausimu žr. 2003 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Komisija / Jungtinė Karalystė, C‑30/01, EU:C:2003:489, 47 punktą ir 2006 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Ispanija / Jungtinė Karalystė, C‑145/04, EU:C:2006:543, 19 punktą).

Nukrypstant nuo SESV 355 straipsnio 3 dalies, pagal 1972 m. stojimo aktą Gibraltarui netaikomi Sąjungos aktai tam tikrose Sąjungos teisės srityse; šios išimtys buvo įtvirtintos atsižvelgiant į specifinę teisinę padėtį ir būtent į šios teritorijos laisvojo uosto statusą (šiuo klausimu žr. 2005 m. liepos 21 d. Sprendimo Komisija / Jungtinė Karalystė, C‑349/03, EU:C:2005:488, 41 punktą). Vis dėlto šios išimtys neapima laisvės teikti paslaugas, numatytos SESV 56 straipsnyje.

Iš to, kas minėta matyti, kad SESV 56 straipsnis remiantis SESV 355 straipsnio 3 dalimi taikomas Gibraltarui.

(žr. 28–31 punktus)

2.      SESV 355 straipsnio 3 dalį kartu su SESV 56 straipsniu reikia aiškinti taip, kad ūkio subjektų, įsisteigusių Gibraltare, paslaugų teikimas Jungtinėje Karalystėje įsisteigusiems ar gyvenantiems asmenims atsižvelgiant į Sąjungos teisę yra situacija, kurios visi elementai susiję su viena valstybe nare.

Šiuo klausimu aišku, kaip jau konstatavo Teisingumo Teismas ir teigė visi suinteresuotieji asmenys, kad Gibraltaras nėra Jungtinės Karalystės dalis (šiuo klausimu žr. 2003 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Komisija / Jungtinė Karalystė, C‑30/01, EU:C:2003:489, 47 punktą ir 2006 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Ispanija / Jungtinė Karalystė, C‑145/04, EU:C:2006:543, 15 punktą). Vis dėlto ši aplinkybė negali būti lemiama nustatant, ar dvi teritorijos nuostatų, susijusių su pagrindinėmis laisvėmis, taikymo tikslais turi būti laikomos viena valstybe nare.

Pirmiausia kalbant apie sąlygas, kurioms esant SESV 56 straipsnis taikomas Gibraltarui, tiesa, kad SESV 355 straipsnio 3 dalyje nepažymima, jog šis 56 straipsnis taikomas Gibraltarui „tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Jungtinei Karalystei“. Todėl svarbu priminti, kad SESV 355 straipsnio 3 dalis, leidžia taikyti Sąjungos teisės nuostatas Gibraltaro teritorijoje su 1972 m. stojimo akte aiškiai numatytomis išimtimis, kurios, visgi, neapima laisvės teikti paslaugas. Be to, Gibraltaro vyriausybės nurodytas faktas, kad SESV 56 straipsnis taikomas Gibraltarui remiantis SESV 355 straipsnio 3 dalimi, o Jungtinei Karalystei remiantis ESS 52 straipsnio 1 dalimi, šiuo atveju nesvarbus.

Antra, nėra kitų elementų, leidžiančių laikyti Gibraltaro ir Jungtinės Karalystės santykius SESV 56 straipsnio tikslais panašiais į dviejų valstybių narių santykius. Gibraltaro ir Jungtinės Karalystės prekybą prilyginus prekybai tarp valstybių narių būtų paneigtas SESV 355 straipsnio 3 dalimi pripažintas šios teritorijos ir šios valstybės narės ryšys.

(žr. 35, 36, 38–42 punktus ir rezoliucinę dalį)