TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2009 m. rugsėjo 10 d.

Byla F‑16/08

Joachim Behmer

prieš

Europos Parlamentą

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Nuopelnų balų skyrimo procedūra Europos Parlamente – Pareigos motyvuoti pažeidimas – Motyvų pateikimas vykstant teismo procesui“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo J. Behmer prašo panaikinti 2007 m. birželio 4 d. Parlamento sprendimą dėl dviejų nuopelnų balų skyrimo jam už 2004 metus ir 2007 m. birželio 26 d. sprendimą dėl dviejų nuopelnų balų skyrimo jam už 2006 metus.

Sprendimas:      Nereikia priimti sprendimo dėl ieškinio, kiek jis susijęs su 2007 m. birželio 4 d. Parlamento sprendimu dėl dviejų nuopelnų balų skyrimo ieškovui už 2004 metus. Panaikinti 2007 m. birželio 26 d. Parlamento sprendimą dėl dviejų nuopelnų balų skyrimo ieškovui už 2006 metus. Parlamentas padengia savo ir pusę ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas padengia pusę savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Santrauka

Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Kandidato skundas dėl sprendimo skirti nuopelnų balus

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa, 43 straipsnis ir 90 straipsnio 2 dalis)

Administracijai tenkanti pareiga pateikti motyvus pažeidžiama, jeigu Paskyrimų tarnybos sprendimo dėl nuopelnų balų skyrimo motyvai pateikiami tik priimant eksplicitinį sprendimą atmesti atitinkamo asmens skundą pasibaigus Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje nustatytam keturių mėnesių terminui ir tik po to, kai suinteresuotasis asmuo pareiškė ieškinį dėl implicitinio sprendimo atmesti skundą.

Šios išvados nepaneigia argumentai, kad nebūtina motyvuoti sprendimo dėl balų skyrimo, nes jis buvo priimtas atitinkamam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, todėl pradiniai motyvai jam buvo žinomi. Iš tikrųjų kasmetinis nuopelnų balų skyrimas reiškia, kad administracija kasmet priima naują sprendimą dėl nuopelnų balų skyrimo, kuris turi būti grindžiamas tik atitinkamo pareigūno darbu referenciniu laikotarpiu. Be to, aplinkybė, kad suinteresuotojo asmens pateikto skundo turinys įrodo, jog šis suprato vertinimo sistemą, nereiškia, kad jis galėjo žinoti priežastis, lėmusias sprendimo dėl balų skyrimo priėmimą.

Tokios motyvavimo stokos nepaneigia ir teismų praktika, pagal kurią sprendimo nereikia panaikinti, jeigu pavėluotai pateikiami apskritai pagrįsto sprendimo motyvai, nes jį panaikinus administracija galėtų priimti tik tokį naują sprendimą, kurio motyvai būtų identiški, todėl ieškovas iš to negautų jokios naudos. Iš tikrųjų, kai ieškovas ginčija administracijos sprendimo pagrįstumą, negalima atmesti galimybės, kad atgaline data panaikinus minėtą sprendimą ir po naujo nagrinėjimo jo atžvilgiu bus priimtas kitoks sprendimas.

(žr. 25 ir 29–34 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1981 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Michel prieš Parlamentą, 195/80, Rink. p. 2861, 22 punktas; 1990 m. vasario 7 d. Sprendimo Culin prieš Komisiją, C‑343/87, Rink. p. I‑225, 15 punktas; 2004 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Hectors prieš Parlamentą, C‑150/03 P, Rink. p. I‑8691, 50 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1992 m. vasario 12 d. Sprendimo Volger prieš Parlamentą, T‑52/90, Rink. p. II‑121, 40 ir 41 punktai; 2000 m. sausio 26 d. Sprendimas Gouloussis prieš Komisiją, T‑86/98, Rink. VT p. I‑A‑5 ir II‑23; 2002 m. vasario 20 d. Sprendimo Roman Parra prieš Komisiją, T‑117/01, Rink. VT p. I‑A‑27 ir II‑121, 32 punktas; 2004 m. liepos 6 d. Sprendimo Huygens prieš Komisiją, T‑281/01, Rink. VT p. I‑A‑203 ir II‑903, 109 punktas; 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Casini prieš Komisiją, T‑132/03, Rink. VT p. I‑A‑253 ir II‑1169, 31 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. spalio 8 d. Sprendimo Barbin prieš Parlamentą, F‑81/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 28 punktas.