BENDROJO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS
2020 m. gegužės 13 d.(*)
„Europos Sąjungos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas „BIO-INSECT Shocker“ – Absoliutus atmetimo pagrindas – Prekių ženklas, galintis suklaidinti visuomenę – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies g punktas“
Byloje T‑86/19
SolNova AG, įsteigta Zollikon (Šveicarija), atstovaujama advokato P. Lee,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą A. Söder
atsakovę,
kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,
Canina Pharma GmbH, įsteigta Hame (Vokietija), atstovaujama advokato O. Bischof,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2018 m. gruodžio 11 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 276/2018‑2), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp SolNova ir Canina Pharma,
BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė M. J. Costeira, teisėjai B. Berke (pranešėjas) ir T. Perišin,
kancleris E. Coulon,
susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2019 m. vasario 15 d.,
susipažinęs su EUIPO atsiliepimu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2019 m. balandžio 30 d.,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2019 m. balandžio 24 d.,
atsižvelgęs į tai, kad bylos šalys per tris savaites po to, kai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, nepateikė prašymo surengti teismo posėdį, ir pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 106 straipsnio 3 dalį nusprendęs priimti sprendimą be žodinės proceso dalies,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2015 m. lapkričio 26 d. įstojusi į bylą šalis Canina Pharma GmbH, remdamasi iš dalies pakeistu 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) (panaikintas 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1)), pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) paraišką įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą.
2 Kaip prekių ženklą buvo prašyta įregistruoti žodinį žymenį „BIO‑INSECT Shocker“.
3 Prekės ir paslaugos, kurioms buvo prašyta registracijos, priskiriamos prie peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 1, 5 ir 31 klasių ir pagal kiekvieną iš šių klasių atitinka tokį aprašymą:
– 1 klasė: „Biocidiniai preparatai gamybos reikmėms; cheminiai preparatai biocidams gaminti; incekticidų cheminiai priedai“,
– 5 klasė: „Dezinfekantai; parazitų naikinimo preparatai; preparatai nuo parazitų; bakteriologiniai preparatai medicinos ar veterinarijos reikmėms; maisto papildai; medicininiai purškalai; antibakteriniai purškalai; purškalai nuo uždegimo; insekticidai; vabzdžių masalas; purškalai vabzdžiams atbaidyti; vabzdžių repelentai; insekticidai; vabzdžių augimo reguliavimo preparatai; vabzdžių repelentais įmirkytos servetėles; milteliai nuo blusų; purškalai nuo blusų; antkakliai nuo blusų; preparatai nuo blusų; gyvūnams skirti antkakliai nuo blusų; gyvūnams skirti milteliai nuo blusų; biocidai; preparatai gyvūnams atbaidyti; veterinariniai preparatai; veterinarijos diagnostiniai reagentai; veterinariniai skiepai; dietiniai papildai veterinarijos reikmėms; higienos preparatai veterinarijos reikmėms,
– 31 klasė: „Gyvi gyvūnai; švieži vaisiai ir daržovės; salyklas; kambarinių gyvūnų gėrimai; pašarai“.
4 Prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2015 m. gruodžio 2 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 2015/229, o ginčijamas prekių ženklas įregistruotas 2016 m. kovo 10 d. numeriu 014837553.
5 2016 m. gegužės 12 d. ieškovė SolNova AG pateikė trečiųjų asmenų pastabas dėl ginčijamo prekių ženklo registracijos ir nurodė, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b, c ir f punktus (dabar – Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b, c ir f punktai) draudžiama įregistruoti šį prekių ženklą. Kadangi šios pastabos buvo pateiktos po to, kai ginčijamas prekių ženklas jau buvo įregistruotas, EUIPO į jas neatsižvelgė.
6 2016 m. liepos 25 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies a punktu (dabar – Reglamento 2017/1001 59 straipsnio 1 dalies a punktas), pateikė prašymą pripažinti ginčijamo prekių ženklo registraciją negaliojančia visoms prekėms, kurioms skirtas minėtas prekių ženklas, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b, c, f ir g punktais (dabar – Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b, c, f ir g punktai).
7 2017 m. gruodžio 20 d. Anuliavimo skyrius atmetė prašymą pripažinti registraciją negaliojančia ir visų pirma nurodė, kad ginčijamas prekių ženklas neapibūdina prekių, įregistruotų pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktą, ir, konkrečiai, kad žodžio „shocker“ vartojimas šioms prekėms yra neįprastas.
8 Be to, Anuliavimo skyrius nusprendė, kad ginčijamas prekių ženklas turi pakankamą skiriamąjį požymį, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą.
9 Galiausiai Anuliavimo skyrius nusprendė, kad ginčijamu prekių ženklu nepažeidžiama viešoji tvarka, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies f punktą, ir kad jis nėra klaidinantis, kaip tai suprantama pagal to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies g punktą.
10 2018 m. vasario 7 d. ieškovė, remdamasi Reglamento 2017/1001 66–71 straipsniais, pateikė EUIPO apeliaciją dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo.
11 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) EUIPO antroji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją.
12 Apeliacinė taryba atmetė Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktu grindžiamą pagrindą, pagal kurį ginčijamas prekių ženklas apibūdina juo žymimas prekes. Pirma, ji nusprendė, kad atitinkamą visuomenę iš dalies sudaro plačioji visuomenė ir specialistai, o iš dalies – tik specialistai. Ji taip pat nusprendė, kad, atsižvelgiant į prekių rūšį, vartotojų pastabumo lygis yra nuo vidutinio iki aukšto, ir kad, kadangi ginčijamą prekių ženklą sudaro anglų kalbos žodžiai, atitinkamas vartotojas, į kurį reikia atsižvelgti, yra angliškai kalbantis vartotojas.
13 Antra, Apeliacinė taryba nurodė, kad kai kurios ginčijamu prekių ženklu žymimos prekės yra susijusios su insekticidais arba insekticidų preparatais (toliau – prekės, susijusios su insekticidais), tačiau kai kurios su jais nesusijusios, ir kad ieškovė nepateikė pagrindų ir argumentų, kuriais būtų patvirtinta, kad ginčijamas prekių ženklas apibūdina šias prekes.
14 Trečia, Apeliacinė taryba nusprendė, kad angliški žodžiai „bio insect shocker“ tiesiogiai neapibūdina su insekticidais susijusių prekių savybių, kad jie yra tik aliuzija bei užuomina ir kad tam, kad atitinkami vartotojai nustatytų ieškovės nurodytą ginčijamo prekių ženklo reikšmę, t. y. kad tai yra ekologiškas preparatas, skirtas kovai su vabzdžiais, sukeliantis jiems šoką, jie turi tai apmąstyti keliais etapais ir įdėti intelektualių pastangų. Šiomis aplinkybėmis Apeliacinė taryba nurodė, kad angliškas žodis „shocker“ reiškia „kažką, kas šokiruoja“ ir kad ši reikšmė skiriasi nuo sąvokos „naikinti“ arba „atbaidyti“.
15 Ketvirta, Apeliacinė taryba nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog žodžiai „insect shocker“ plačiai vartojami prekyboje. Šiuo klausimu ji pažymėjo, kad dalis ieškovės pateiktų įrodymų nesvarbūs, nes susiję arba su naudojimu po prekių ženklo paraiškos pateikimo, arba su įmonėmis, kurios ginčijamą prekių ženklą naudojo įstojusiai į bylą šaliai sutinkant, ir kad likusių įrodymų nepakanka, kad būtų įrodytas įprastinis naudojimas.
16 Apeliacinė taryba atmetė ir Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktu grindžiamą pagrindą, pagal kurį ginčijamas prekių ženklas neturi skiriamojo požymio, nes jis grindžiamas tik tariamu minėto prekių ženklo apibūdinamuoju pobūdžiu.
17 Be to, Apeliacinė taryba atmetė Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies f punktu grindžiamą pagrindą, pagal kurį ginčijamas prekių ženklas prieštarauja viešajai tvarkai, nes ieškovė neįrodė, kad minėto prekių ženklo naudojimas prekių ženklo paraiškos pateikimo momentu laikytinas 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų pateikimo rinkai ir jų naudojimo (OL L 167, 2012, p. 1) pažeidimu.
18 Taip pat Apeliacinė taryba atmetė Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies g punktu grindžiamą pagrindą, pagal kurį ginčijamas prekių ženklas gali suklaidinti visuomenę, nes ieškovė neįrodė, kad prekių ženklas gali būti laikomas klaidinančiu (atitinkamą išvadą ji padarė dėl tariamo Reglamento Nr. 528/2012 pažeidimo) ir kad ginčijamą prekių ženklą buvo galima naudoti neklaidinant.
Šalių reikalavimai
19 Ieškovė pareiškė šį ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2019 m. vasario 15 d.
20 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtąsias per procedūrą Apeliacinėje taryboje.
21 EUIPO Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
22 Įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Taikytini teisės aktai
23 Pirmiausia reikia priminti, kad iš suformuotos jurisprudencijos matyti, jog nagrinėdamos, ar, remiantis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalyje nurodytais absoliučiais atmetimo pagrindais, draudžiama registruoti prekių ženklą arba turi būti pripažinta negaliojančia jau įregistruoto prekių ženklo registracija, EUIPO instancijos privalo atsižvelgti į registracijos paraiškos pateikimo datą (žr. 2013 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Heede / VRDT (Matrix-Energetics), T‑313/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:603, 47 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo VI.TO. / EUIPO – Bottega (Aukso spalvos butelio forma), T‑324/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:297, 17 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
24 Pagal Reglamento 2017/1001 212 straipsnį šis reglamentas taikomas nuo 2017 m. spalio 1 d.; iš šio reglamento teksto, tikslo ir struktūros nematyti, kad jo 7 straipsnis turėtų būti taikomas iki jo įsigaliojimo susiklosčiusioms situacijoms.
25 Šiuo atveju, kadangi ginčijamo prekių ženklo registracijos paraiška pateikta 2015 m. lapkričio 26 d., taikomas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnis.
26 Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 12 punkto, Apeliacinė taryba rėmėsi Reglamento 2017/1001 nuostatomis, kaip ir ieškovė, kuri šiuo reglamentu rėmėsi ieškinyje.
27 Vis dėlto, kadangi Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b, c, f ir g punktai nebuvo pakeisti Reglamentu 2017/1001, aplinkybė, kad Apeliacinė taryba ir ieškovė rėmėsi Reglamento 2017/1001 7 straipsniu, neturi įtakos šiai bylai. Todėl turi būti laikoma, kad ginčijamame sprendime ir ieškinyje remiamasi Reglamentu Nr. 207/2009.
Dėl esmės
28 Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo tris pagrindus, susijusius su, pirma, Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų pažeidimu, antra, šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies f punkto pažeidimu ir, trečia, to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies g punkto pažeidimu.
29 Bendrasis Teismas mano, kad reikia išnagrinėti pirmąjį, o vėliau – trečiąjį ieškinio pagrindą.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų pažeidimu
30 Remdamasi pirmuoju ieškinio pagrindu ieškovė ginčija Apeliacinės tarybos vertinimą, susijusį su ginčijamo prekių ženklo skiriamojo požymio nebuvimu ir jo apibūdinamuoju pobūdžiu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, prekių, susijusių su insekticidais, atveju.
31 EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.
32 Pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą neregistruojami prekių ženklai, sudaryti tik iš žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laikui ar kitoms prekių ar paslaugų charakteristikoms žymėti. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, 1 dalis taikoma, net jeigu atmetimo pagrindai egzistuoja tik dalyje Europos Sąjungos.
33 Taigi Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktu draudžiama tai, kad teisę į jame nurodytus žymenis arba nuorodas turėtų tik viena juos kaip prekių ženklą įregistravusi įmonė. Šia nuostata siekiama bendrojo intereso, pagal kurį reikalaujama, kad tokie žymenys arba nuorodos galėtų būti visų laisvai naudojami (2003 m. spalio 23 d., Sprendimo VRDT / Wrigley, C‑191/01 P, Rink., EU:C:2003:579, 31 punktas ir 2015 m. vasario 27 d. Sprendimo Universal Utility International / VRDT (Greenworld), T‑106/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:123, 14 punktas).
34 Be to, žymens apibūdinamasis pobūdis gali būti vertinamas tik atsižvelgiant, pirma, į tai, kaip jį suvokia atitinkamą visuomenė, ir, antra, į juo žymimas prekes ar paslaugas (žr. 2017 m. liepos 14 d. Sprendimo Klassisk investment / EUIPO (CLASSIC FINE FOODS), T‑194/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:498, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
35 Tam, kad žymeniui būtų taikomas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas draudimas, reikia, kad jis būtų pakankamai tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su nagrinėjamomis prekėmis ar paslaugomis, kad susijusi visuomenė iš karto ir be papildomų svarstymų galėtų suvokti šių prekių ir paslaugų arba vienos iš jų charakteristikų apibūdinimą (žr. 2017 m. liepos 14 d. Sprendimo CLASSIC FINE FOODS, T‑194/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:498, 20 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
36 Šiuo klausimu Apeliacinė taryba nusprendė, kad atitinkamą visuomenę iš dalies sudarė plačioji visuomenė ir specialistai, o iš dalies – tik specialistai, kad pastabumo lygis, atsižvelgiant į prekes, yra nuo vidutinio iki aukšto ir kad reikia remtis angliškai kalbančia visuomene, nes nagrinėjamą prekių ženklą sudaro angliški žodžiai.
37 Ieškovė neginčija šių Apeliacinės tarybos vertinimų.
38 Be to, Apeliacinė taryba pažymėjo, kad, remiantis Oxford English Dictionary, angliškas žodis „shocker“ iš esmės reiškia kažką, kas šokiruoja dėl to, kad yra nepriimtina arba sensacinga, ir kad angliškas veiksmažodis „to shock“ reiškia „kažką nustebinti arba sutrikdyti“ arba „sukelti kam nors fizinį arba elektros šoką“.
39 Konstatavusi, kad prekės, kurioms įregistruotas ginčijamas prekių ženklas ir kurios susijusios su insekticidais, buvo skirtos vabzdžiams naikinti arba atbaidyti, o ne sukelti jiems elektros šoką ar šokiruoti, Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad būtini keli svarstymo etapai tam, kad būtų nustatytas ryšys tarp žodžių „bio insect shocker“ ir ieškovės nurodytos tariamos reikšmės, ir kad todėl prekių ženklas yra ne apibūdinamasis, o pateikiantis užuominą ar aliuziją.
40 Be to, Apeliacinė taryba nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog žodžiai „insect shocker“ plačiai vartojami prekyboje. Šiuo klausimu ji nusprendė, kad dalis ieškovės pateiktų įrodymų neturi reikšmės, nes susiję arba su prekių ženklo naudojimu po prekių ženklo paraiškos pateikimo, arba su įmonėmis, kurios ginčijamą prekių ženklą naudojo įstojusiai į bylą šaliai sutinkant, ir kad dviejų likusių įrodymų nepakanka, kad būtų įrodytas įprastas naudojimas.
41 Ieškovė teigia, kad žodis „shocker“ apibūdina akivaizdų, galimą ar pageidaujamą vabzdžių atbaidymo būdą ir kad nesunku suprasti, jog vabzdžiams atbaidyti skirti cheminiai preparatai sukelia jiems šoką arba juos atbaido, todėl vartotojas be papildomų svarstymų nustatytų tiesioginį ir konkretų ginčijamo prekių ženklo ir paraiškoje nurodytų prekių ryšį.
42 Ieškovė neginčija Apeliacinės tarybos pateiktos žodžio „shocker“ reikšmės, pagal kurią šis žodis siejasi su kažko, kas šokiruoja, idėja, tačiau priduria, kad šis žodis taip pat lengvai suprantamas kaip nurodantis vabzdžius atbaidantį preparatą.
43 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į Oxford English Dictionary pateiktą apibrėžtį, niekas nepatvirtina, jog atitinkama visuomenė žodį „shocker“ susietų su vabzdžius atbaidančiais preparatais.
44 Iš tiesų, kadangi žodžio reikšmė siejasi su kažko, kas šokiruoja, o ne kažko, kas naikina ar atbaido, idėja, reikalingi keli svarstymo etapai, kad atitinkama visuomenė ginčijamą prekių ženklą suvoktų kaip atitinkamų prekių arba vienos iš jų savybių apibūdinimą.
45 Taigi tarp jų nėra pakankamai tiesioginio ir konkretaus ryšio, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 35 punkte nurodytą jurisprudenciją, dėl kurio ji galėtų iš karto ir be papildomų svarstymų suvokti, kad tai yra nagrinėjamų prekių arba vienos iš jų savybių apibūdinimas.
46 Ieškovė teigia, kad žodžiai „shocker“ ir „insect shocker“ buvo vartojami iki ginčijamo prekių ženklo paraiškos pateikimo datos apibūdinant skirtingas prekes, priskiriamas prie bendros vabzdžius atbaidančių preparatų kategorijos. Todėl atitinkamas vartotojas žodį susietų ne su konkrečia skirtingų prekių kilme, o tik su bendriniu vabzdžius atbaidančius preparatus apibūdinančiu terminu.
47 Be to, ieškovės teigimu, skirtingų gamintojų vabzdžius atbaidantys preparatai parduodami pavadinimu „Bio Insect Shocker“, o Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad du iš pateiktų įrodymų susiję su bendrovėmis, kurios naudojo ginčijamą prekių ženklą įstojusiai į bylą šaliai sutinkant.
48 Kad įrodytų, jog vabzdžius atbaidančių preparatų atveju žodis „shocker“ yra bendrinė sąvoka, ieškovė ieškinio L 5, L 6 ir L 7 prieduose pateikė, pirma, tris įrodymus.
49 Kaip nurodo EUIPO, šie dokumentai pirmą kartą buvo pateikti Bendrajame Teisme.
50 Bendrajam Teismui pateiktu ieškiniu siekiama atlikti EUIPO apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumo kontrolę, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 72 straipsnį, todėl Bendrajam Teismui nepriklauso peržiūrėti faktinių aplinkybių pagal pirmą kartą jam pateiktus dokumentus. Todėl reikia atmesti minėtus dokumentus ir nereikia nagrinėti jų įrodomosios galios (šiuo klausimu žr. 2005 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Sadas / VRDT – LTJ Diffusion (ARTHUR ET FELICIE), T‑346/04, EU:T:2005:420, 19 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
51 Antra, ieškovė Anuliavimo skyriui pateikė 2017 m. kovo 11 d. interneto svetainės „amazon.co.uk“ puslapio, kuriame matomas vabzdžius atbaidantis preparatas iš snapučių pavadinimu „Mosquito-Shocker“, kopiją. Iš šio dokumento matyti, kad preparatą šioje svetainėje buvo galima įsigyti nuo 2014 m. kovo 31 d.
52 Be to, ieškovė Anuliavimo skyriui pateikė 2017 m. kovo 11 d. reklaminio skelbimo, skirto preparatui „Dr. Obermann’s Insect shocker spray for dogs and cats“, kopiją.
53 Tai pat ieškovė Anuliavimo skyriui pateikė 2017 m. kovo 11 d. interneto svetainės „sk-snakes.de“ puslapio, kuriame matomas gamintojo Dragan preparatas „Bio Insect shocker 150 ml – Milbenspray“, kopiją.
54 Be to, ieškovė pateikė Anuliavimo skyriui 2017 m. kovo 11 d. interneto svetainės „www.aponeo.de“ puslapio, kuriame matomas gamintojo organic Vet GmbH, įsteigto Gutenbergstr. 11, 26632 Ihlow, preparatas „Bio Insect Shocker flüssig“, kopiją.
55 Galiausiai ieškovė Anuliavimo skyriui pateikė 2017 m. kovo 14 d. interneto svetainės „www.canina.de“ puslapio, susijusio su ekologišku purškalu nuo parazitų, t. y. blusų, utėlių, erkučių ir erkių, „Petvital Bio-Insect-Shocker“, kopiją.
56 Trečia, ieškovė Apeliacinei tarybai pateikė interneto svetainės „Dr. Obermann’s“ puslapio ir interneto svetainės „Dr. Obermann’s“ puslapio, kuriame parodytas „Dr. Obermann’s Insect shocker spray for dogs and cats“, nuotraukas be datos, interneto svetainės „Amazon“ puslapio, kuriame siūlomi prekių ženklu „Dr. Obermann’s“ pažymėti preparatai, nuotrauką be datos ir paieškos sistemoje „Google“ pagal raktinį žodį „Fahrrad (dviratis)“ atliktos paieškos puslapio nuotrauką be datos.
57 Apeliacinė taryba nusprendė, kad pateiktų įrodymų nepakanka, nes, išskyrus EUIPO bylos L 2 priede pateiktą interneto svetainės „amazon.co.uk“ puslapio kopiją, pateiktų įrodymų data yra vėlesnė nei registracijos paraiškos pateikimo data arba juose nenurodyta data, du iš keturių pavyzdžių susiję su įmonėmis, naudojančiomis žymenį „Bio Insect Shocker“ įstojusiai į bylą šaliai sutinkant, o trečiasis pavyzdys susijęs su įmone, kuriai įstojusi į bylą šalis buvo pareiškusi ieškinį dėl teisių į ginčijamą prekių ženklą pažeidimo.
58 Šiuo klausimu reikia priminti, kad iš jurisprudencijos matyti, jog nagrinėdamos, ar, remiantis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalyje nurodytais absoliučiais atmetimo pagrindais, draudžiama registruoti prekių ženklą arba turi būti pripažinta negaliojančia jau įregistruoto prekių ženklo registracija, EUIPO instancijos privalo atsižvelgti į registracijos paraiškos pateikimo datą (žr. 2013 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Matrix-Energetics, T‑313/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:603, 47 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo VI.TO. / EUIPO – Bottega (Aukso spalvos butelio forma), T‑324/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:297, 17 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
59 Vis dėlto tokia pareiga neužkerta kelio EUIPO instancijoms prireikus atsižvelgti į įrodymus, atsiradusius po registracijos paraiškos pateikimo, jeigu jie leidžia daryti išvadas apie tą dieną buvusią padėtį (žr. 2014 m. kovo 6 d. Sprendimo Pi-Design ir kt. / Yoshida Metal Industry, C‑337/12 P–C‑340/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2014:129, 60 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
60 Taigi ginčijamo prekių ženklo apibūdinamojo pobūdžio įrodymai turi būti susiję su paraiškos įregistruoti pateikimo momentu, t. y. 2015 m. lapkričio 26 d., arba leisti padaryti išvadas apie tuo metu buvusią situaciją.
61 Tik Anuliavimo skyriui pateiktas L 2 priedas, kuriame patvirtinamas elemento „shocker“ naudojimas vabzdžių atbaidymo preparatams nuo 2014 m., leidžia daryti išvadas apie situaciją, buvusią registracijos paraiškos pateikimo dieną.
62 Taigi reikia manyti, kad Apeliacinė taryba nepadarė vertinimo klaidos, kai nusprendė, jog pateiktų įrodymų nepakanka, kad būtų nustatyta, jog žodis „shocker“ yra bendrinis žodis, vartojamas vabzdžių atbaidymo preparatams žymėti.
63 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Apeliacinė taryba nepadarė vertinimo klaidos, kai nusprendė, kad ginčijamas prekių ženklas buvo įregistruotas pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą.
64 Remdamasi pirmuoju ieškinio pagrindu ieškovė tvirtina, jog ginčijamas prekių ženklas neturi skiriamojo požymio, nes tam, kad atitinkama visuomenė suvoktų, kokio veikimo būdo siekiama, nėra būtini keli svarstymo etapai.
65 Kadangi jos argumentai dėl ginčijamo prekių ženklo tariamo skiriamojo požymio nebuvimo pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą grindžiami tik jo tariamu apibūdinamuoju pobūdžiu ir kadangi ginčijamas prekių ženklas neapibūdina atitinkamų prekių, jiems negalima pritarti.
66 Taigi antrasis ieškinio pagrindas nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies g punkto pažeidimu
67 Remdamasi trečiuoju ieškinio pagrindu ieškovė iš esmės teigia, kad ginčijamas prekių ženklas gali suklaidinti vartotoją dėl prekių pobūdžio ar kokybės, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies g punktą, nes atitinkama visuomenė jį suvoktų kaip susijusį su ekologiškomis prekėmis arba su aplinkos apsauga.
68 Pirmiausia reikia nurodyti, kad pateikdama trečiąjį ieškinio pagrindą ieškovė ginčija tik prekių ženklo klaidinančio pobūdžio vertinimą, kiek tai susiję su prekėmis, kurias ginčijamo sprendimo 48 ir 49 punktuose Apeliacinė taryba nurodė kaip biocidus.
69 EUIPO ir įstojusi į bylą šalis iš esmės tvirtina, kad nėra pakankamai didelės galimybės suklaidinti, nes, pirma, atitinkama visuomenė žodžio „bio“ nesusies su tuo, kad prekėmis siekiama saugoti aplinką ar sveikatą, ir, antra, įmanoma žymenį naudoti neklaidinant.
70 Pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies g punktą neregistruojami prekių ženklai, kurie gali suklaidinti visuomenę, pavyzdžiui, dėl prekių ar paslaugų rūšies, kokybės ar geografinės kilmės.
71 Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies g punkte nurodyti atsisakymo registruoti pagrindai reiškia, kad galima daryti išvadą, jog vartotojas iš tikrųjų suklaidinamas arba egzistuoja pakankamai didelė galimybė jį suklaidinti (žr. 2018 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Khadi and Village Industries Commission / EUIPO – BNP Best Natural Products (Khadi Ayurveda), T‑683/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:860, 44 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
72 Atsižvelgiant į šias aplinkybes, reikia nurodyti, kad pagrindinė prekių ženklo funkcija yra užtikrinti vartotojui arba galutiniam naudotojui šiuo ženklu pažymėtos prekės arba paslaugos kilmę ir leisti jam neklystant atskirti šią prekę arba paslaugą nuo kitos kilmės prekių arba paslaugų. Iš tikrųjų tam, kad prekių ženklas galėtų atlikti savo, kaip esminio neiškreiptos konkurencijos sistemos, kurią Sutartimi siekiama įtvirtinti ir išlaikyti, elemento vaidmenį, turi būti užtikrinama, kad visos juo pažymėtos prekės ir paslaugos buvo pagamintos ar suteiktos kontroliuojant vienai už jų kokybę atsakingai įmonei. Tačiau prekių ženklas praranda šį garantijos vaidmenį, jei jame esanti informacija gali suklaidinti visuomenę (žr. 2018 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Khadi Ayurveda, T‑683/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:860, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
73 Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 58 punkte dėl preparatų, kuriuos ieškovė nurodė kaip biocidinius, nusprendė, kad kadangi ši neįrodė, jog ginčijamu prekių ženklu pažeidžiama Reglamento Nr. 528/2012 69 straipsnio 2 dalis ir 72 straipsnio 3 dalis, negali būti pažeistas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies g punktas.
74 Ji taip pat nurodė, kad Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies g punktas negali būti pažeistas, jei žymenį įmanoma naudoti neklaidinant.
75 Pagal Reglamento Nr. 528/2012 3 straipsnio 1 dalies a punktą biocidinis preparatas yra medžiaga arba mišinys vartotojui teikiama forma, kurie sudaryti iš vienos ar daugiau veikliųjų medžiagų, kurių sudėtyje yra viena ar daugiau veikliųjų medžiagų arba iš kurių jos susidaro ir kurių paskirtis yra naikinti, sulaikyti, padaryti nekenksmingus bet kokius kenksminguosius organizmus, užkirsti kelią jų poveikiui arba juos kontroliuoti bet kokiais, išskyrus tik fizinius ar mechaninius, būdais.
76 Reglamento Nr. 528/2012 69 straipsnio 2 dalyje nurodyta:
„Autorizacijos liudijimų turėtojai <…> užtikrina, kad etiketės nebūtų klaidinančios dėl produkto keliamos rizikos žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai ar aplinkai ar jo efektyvumo, ir jose niekada neturi būti teiginių „mažos rizikos biocidinis produktas“, „netoksiškas“, „nekenksmingas“, „natūralus“, „nesukeliantis žalos aplinkai“, „nekenkia gyvūnams“ ir panašių teiginių <…>“
77 Be to, Reglamento Nr. 528/2012 72 straipsnio 3 dalis suformuluota taip:
„3. Biocidinių produktų reklamoje apie šiuos produktus negali būti kalbama taip, kad būtų klaidinama dėl produkto keliamos rizikos žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai arba aplinkai ar jo efektyvumo. Biocidinio produkto reklamoje niekuomet negalima nurodyti: „mažos rizikos produktas“, „netoksiškas“, „nekenksmingas“, „natūralus“, „nesukeliantis žalos aplinkai“, „nekenkia gyvūnams“ ar kitų panašių teiginių.“
78 Visų pirma iš šių nuostatų matyti, kad informacija apie tokį biocidinį preparatą, kuriam įregistruotas ginčijamas prekių ženklas, leidžianti manyti, kad šis preparatas yra natūralus, nekenkia sveikatai ar nesukelia žalos aplinkai, gali būti klaidinanti ir suklaidinti vartotoją.
79 Todėl tokio pobūdžio informacijos apie biocidinį preparatą pakanka, kad būtų nustatyta pakankamai didelė vartotojų klaidinimo rizika, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 71 punkte nurodytą jurisprudenciją.
80 Šiuo klausimu Bendrasis Teismas jau yra nusprendęs, kad žodinis elementas „bio“ yra įgijęs aiškią užuominą pateikiančią reikšmę, kuri gali būti suprantama skirtingai pagal tai, su kokiomis parduodamomis prekėmis jis yra siejamas, ir kuri paprastai asocijuojasi su aplinkos apsauga, natūralių medžiagų naudojimu, ekologinės gamybos būdais (šiuo klausimu žr. 2010 m. balandžio 29 d. Sprendimo Kerma / VRDT (BIOPIETRA), T‑586/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2010:171, 25 punktą; 2013 m. vasario 21 d. Sprendimo Laboratoire Bioderma / VRDT – Cabinet Continental (BIODERMA), T‑427/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:92, 45 ir 46 punktus ir 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Laverana / VRDT (BIO FLUIDE DE PLANTE PROPRE FABRICATION), T‑568/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:625, 17 punktą).
81 Be to, iš 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (OL L 189, 2007, p. 1) 2 straipsnio c punkto matyti, kad terminas „ekologiškas“ reiškia preparatus, pagamintus ekologinės gamybos būdu arba su ja susijusius. Iš šio reglamento 1 konstatuojamosios dalies matyti, kad minėta sąvoka susijusi su tokiomis sąvokomis, kaip antai aplinkos apsauga, biologinė įvairovė ir preparatai, gauti naudojant natūralias medžiagas ir natūralius procesus. Minėto reglamento 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ši apibrėžtis apima ir mažybines formas, pavyzdžiui, „bio“ (2019 m. birželio 5 d. Sprendimo Biolatte / EUIPO (Biolatte), T‑229/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:375, 49 punktas).
82 Tokias išvadas šiuo atveju taip pat galima padaryti atsižvelgiant į tai, kaip susijusi angliškai kalbanti visuomenė suvokia žodinį elementą „bio“.
83 Taigi žodžio „bio“ buvimo ant biocidinių preparatų, kuriems įregistruotas ginčijamas prekių ženklas, pakanka, kad būtų įrodyta pakankamai didelė rizika suklaidinti vartotoją.
84 Be to, Bendrasis Teismas jau yra nusprendęs, kad Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies g punktas taikomas net ir tada, kai įmanoma nagrinėjamą prekių ženklą naudoti neklaidinant (šiuo klausimu žr. 2016 m. spalio 27 d. Sprendimo Caffè Nero Group / EUIPO (CAFFÈ NERO) T‑29/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:635, 48 ir 49 punktus).
85 Taigi, net jei įrodyta, kad įmanoma prekių ženklą naudoti neklaidinant, tai nepaneigia Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies g punkto pažeidimo.
86 Galiausiai nesvarbi aplinkybė, kad įstojusi į bylą šalis neturi leidimo pagal Reglamentą Nr. 528/2012, nes dėl jos terminas „bio“, kuriuo ženklinami biocidiniai preparatai, nepraranda šiame reglamente nurodyto klaidinančio pobūdžio.
87 Iš to matyti, kad Apeliacinė taryba padarė vertinimo klaidą, kai nusprendė, kad ginčijamas prekių ženklas neklaidina tuo atveju, kai kalbama apie prekes, kurias ji nurodė kaip biocidinius preparatus.
88 Todėl reikia pritarti trečiajam ieškinio pagrindui ir panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jis susijęs su prie 1 klasės priskiriamais „biocidiniais preparatais gamybos reikmėms; cheminiais preparatais biocidams gaminti; incekticidų cheminiais priedais“ ir prie 5 klasės priskiriamomis tokiomis prekėmis kaip „(d)ezinfekantai; parazitų naikinimo preparatai; preparatai nuo parazitų; bakteriologiniai preparatai medicinos ar veterinarijos reikmėms; medicininiai purškalai; antibakteriniai purškalai; insekticidai; vabzdžių masalas; purškalai vabzdžiams atbaidyti; vabzdžių repelentai; insekticidai; vabzdžių augimo reguliavimo preparatai; vabzdžių repelentais įmirkytos servetėles; milteliai nuo blusų; purškalai nuo blusų; antkakliai nuo blusų; preparatai nuo blusų; gyvūnams skirti antkakliai nuo blusų; gyvūnams skirti milteliai nuo blusų; biocidai; preparatai gyvūnams atbaidyti; veterinariniai preparatai; veterinariniai skiepai; higienos preparatai veterinarijos reikmėms“.
89 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad antrasis ieškinio pagrindas susijęs su tomis pačiomis prekėmis kaip ir trečiasis pagrindas, antrojo pagrindo nagrinėti nereikia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
90 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Be to, pagal minėto reglamento 134 straipsnio 2 dalį, jeigu byloje yra kelios pralaimėjusios šalys, Bendrasis Teismas sprendžia, kaip turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
91 Šiuo atveju EUIPO ir įstojusi į bylą šalis iš esmės pralaimėjo bylą, tačiau ieškovė reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas tik iš įstojusios į bylą šalies.
92 Vis dėlto primintina, kad pagal Procedūros reglamento 135 straipsnio 1 dalį, kai to reikalauja teisingumas, išimties tvarka Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad pralaimėjusi šalis, be savo bylinėjimosi išlaidų, padengia tik dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų arba kad iš pralaimėjusios šalies jos visai neturi būti priteistos. Todėl šiuo atveju įstojusi į bylą šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir pusę ieškovės Bendrajame Teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų. EUIPO padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
93 Be to, ieškovė reikalavo priteisti iš įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė vykstant procedūrai Apeliacinėje taryboje. Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Procedūros reglamento 190 straipsnio 2 dalį būtinosios išlaidos, kurias šalys patiria dėl procedūros Apeliacinėje taryboje, laikomos atlygintinomis bylinėjimosi išlaidomis. Tačiau tai negalioja bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms vykstant procedūrai Anuliavimo skyriuje. Todėl reikia priteisti iš įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovė patyrė Apeliacinėje taryboje.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija)
nusprendžia:
1. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) antrosios apeliacinės tarybos sprendimas (byla R 276/2018-2) panaikinamas tiek, kiek jis susijęs su prie 1 klasės priskiriamais „biocidiniais preparatais gamybos reikmėms; cheminiais preparatais biocidams gaminti; incekticidų cheminiais priedais“ ir prie 5 klasės priskiriamomis tokiomis prekėmis kaip „(d)ezinfekantai; parazitų naikinimo preparatai; preparatai nuo parazitų; bakteriologiniai preparatai medicinos ar veterinarijos reikmėms; medicininiai purškalai; antibakteriniai purškalai; insekticidai; vabzdžių masalas; purškalai vabzdžiams atbaidyti; vabzdžių repelentai; insekticidai; vabzdžių augimo reguliavimo preparatai; vabzdžių repelentais įmirkytos servetėles; milteliai nuo blusų; purškalai nuo blusų; antkakliai nuo blusų; preparatai nuo blusų; gyvūnams skirti antkakliai nuo blusų; gyvūnams skirti milteliai nuo blusų; biocidai; preparatai gyvūnams atbaidyti; veterinariniai preparatai; veterinariniai skiepai; higienos preparatai veterinarijos reikmėms“.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Canina Pharma GmbH padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir pusę SolNova AG bylinėjimosi išlaidų, patirtų per procesą Bendrajame Teisme; taip pat ji padengia būtinąsias išlaidas, kurias ji patyrė per procedūrą EUIPO apeliacinėje taryboje.
4. SolNova padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų, patirtų per procesą Bendrajame Teisme.
5. EUIPO padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2020 m. gegužės 13 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.