EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. vasario 12 d.

Byla F‑73/12

Jean-Pierre Bodson ir kiti

prieš

Europos investicijų banką (EIB)

„Viešoji tarnyba – EIB personalas – Sutartinis darbo santykių pobūdis – EIB darbo užmokesčių ir atlyginimų augimo sistemos reforma“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo ieškovai prašo, pirma, panaikinti 2012 m. balandžio mėn. atlyginimo lapeliuose esančius sprendimus taikyti ieškovams 2011 m. gruodžio 13 d. Europos investicijų banko (toliau – EIB, arba Bankas) direktorių valdybos sprendimą, kuriuo nustatoma, kad atlyginimai gali didėti ne daugiau kaip 2,8 %, ir 2012 m. vasario 14 d. EIB valdymo komiteto sprendimą, kuriuo įgyvendinamas minėtas EIB direktorių valdybos sprendimas, ir, antra, priteisti iš EIB sumų, mokėtinų pagal minėtus sprendimus, ir sumų, mokėtinų pagal ankstesnę tvarką, skirtumą su palūkanomis.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. J. P. Bodson ir septyni kiti ieškovai padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jų priteisiamos Europos investicijų banko patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Reglamentu pagrįsti darbo santykiai – Tarnybų darbo organizavimas ir darbuotojų darbo užmokesčio nustatymas – Administracijos diskrecija

(Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 21 straipsnis; Europos investicijų banko personalo reglamento 13 ir 20 straipsniai; Europos investicijų darbo tvarkos taisyklių 31 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Darbo užmokestis – Sistemos reforma – Administracijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos

1.       Kai darbo sutartys sudaromos su Sąjungos įstaiga, kuri įpareigota įgyvendinti bendrojo intereso užduotį ir įgaliota reglamentu nustatyti savo darbuotojams taikomas nuostatas, tokių sutarčių šalių valia neišvengiamai apribojama bet kokio pobūdžio pareigomis, kurios kyla iš šios išskirtinės užduoties ir tenka tiek šios įstaigos valdymo organams, tiek jos tarnautojams. Pagal Europos investicijų banko darbo tvarkos taisyklių 31 straipsnį šis bankas turi priimdamas reglamentą nustatyti savo personalui taikomas nuostatas. Taigi Banką ir jo pagal sutartis dirbančius darbuotojus iš esmės sieja reglamentu pagrįsti darbo santykiai.

Taigi tam, kad galėtų vykdyti jam tenkančią bendrojo intereso užduotį, Bankas turi diskreciją organizuoti savo tarnybų veiklą ir vienašališkai nustatyti darbuotojų darbo užmokestį, nepaisant sutartinio pobūdžio teisės aktų, kuriais grindžiami minėti darbo santykiai.

(žr. 52, 53 ir 55 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2004 m. spalio 14 d. Sprendimo Pflugradt / ECB, C‑409/02 P, 34 ir 36 punktai; 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. / Komisija, C‑443/07 P, 60 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2002 m. spalio 22 d. Sprendimo Pflugradt / ECB, T‑178/00 ir T‑341/00, 53 punktas.

2.      Kalbant apie Europos investicijų banko darbo užmokesčių ir atlyginimų augimo sistemos reformą, reikia pažymėti, kad, rengiant Sąjungos įstaigos, kaip antai Banko, biudžetą, reikia atlikti sudėtingus politinio pobūdžio vertinimus ir būtinai atsižvelgti į ekonominius pokyčius ir finansinius svyravimus. Kadangi Bankas turi didelę diskreciją, teismas gali atlikti tik ribotą kontrolę, o tai reiškia, kad teismas negali minėtos įstaigos vertinimo pakeisti savuoju. Taigi Sąjungos teismas turi tik patikrinti, ar atlikdamas vertinimus Bankas nepadarė akivaizdžios klaidos arba akivaizdžiai neviršijo savo diskrecijos.

Todėl siekiant nustatyti, kad administracija padarė akivaizdžią faktinių aplinkybių vertinimo klaidą, kuria galima pateisinti sprendimo panaikinimą, įrodymų, kuriuos pateikia ieškovas, turi pakakti paneigti įtikinamus administracijos vertinimus. Ieškovų tvirtinimai, kad Banko taupymo politikos našta tenka tik darbuotojams, yra visiškai nepagrįsti ir jais negali būti įrodyta akivaizdi vertinimo klaida.

(žr. 78, 79 ir 90 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2005 m. birželio 9 d. Sprendimo HLH Warenvertrieb ir Orthica, C‑318/03, 75 punktas.