Byla T‑472/13

H. Lundbeck A/S

ir

Lundbeck Ltd

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija – Karteliai – Antidepresantų, kurių sudėtyje yra farmacinės veikliosios medžiagos citalopramo, rinka – Konkurencijos ribojimo dėl tikslo sąvoka – Potenciali konkurencija – Generiniai vaistai – Patekimo į rinką kliūtys dėl egzistuojančių patentų – Patentų savininko ir generinių vaistų įmonių tarpusavio susitarimai – SESV 101 straipsnio 1 ir 3 dalys – Teisės ir vertinimo klaidos – Pareiga motyvuoti – Teisė į gynybą – Teisinis saugumas – Baudos“

Santrauka – 2016 m. rugsėjo 8 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas

1.      Karteliai – Žala konkurencijai – Potenciali konkurencija – Reali ir konkreti generinių vaistų įmonės galimybė rizikuojant patekti į rinką, kurioje yra patentais saugomų vaistų – Patentų savininko ir generinių vaistų įmonių susitarimas, galintis sudaryti kliūtis šiam patekimui – Potencialios konkurencijos ribojimas

(SESV 101 straipsnio 1 dalis)

2.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Komisijos pareiga įrodyti pažeidimą ir jo trukmę – Įrodinėjimo pareigos apimtis – Reikalaujamas Komisijos turimų įrodymų tikslumas – Įrodymų visetas – Nekaltumo prezumpcija – Taikymas – Pažeidimą ginčijančių įmonių įrodinėjimo pareiga – Teisminė kontrolė – Apimtis

(SESV 101 straipsnio 1 dalis ir 263 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)

3.      Karteliai – Draudimas – Pažeidimai – Taikūs susitarimai dėl patentų – Patentuotų vaistų įmonės ir generinių vaistų įmonės susitarimas – Neproporcingi kompensaciniai mokėjimai, bandant išstumti konkurentus iš rinkos – Neleistinumas

(SESV 101 straipsnio 1 dalis)

4.      Ieškinys dėl panaikinimo – Sąjungos teismo jurisdikcija – Valstybės narės nacionalinės teisės aiškinimas – Faktų klausimas – Įtraukimas

(SESV 263 straipsnis)

5.      Karteliai – Žala konkurencijai – Vertinimo kriterijai – Kartelio turinys ir tikslas bei to kartelio vystymosi ekonominis ir teisinis kontekstas – Pažeidimo dėl tikslo ir pažeidimo dėl poveikio atskyrimas – Susitarimo šalių siekis riboti konkurenciją – Nebūtinas kriterijus – Pažeidimas dėl tikslo – Pakankamas žalingumo lygis – Vertinimo kriterijai

(SESV 101 straipsnio 1 dalis)

6.      Karteliai – Žala konkurencijai – Taikūs susitarimai dėl patentų – Patentuotų vaistų įmonės ir generinių vaistų įmonės susitarimas – Sprendimas, kuris atitinkamoms įmonėms yra pelningiausias arba mažiausiai rizikingas – Tikslas kompensuoti pernelyg nepalankių teisės normų poveikį – Poveikio šių susitarimų neteisėtumui nedarymas

(SESV 101 straipsnio 1 dalis)

7.      Karteliai – Žala konkurencijai – Pagalbinis apribojimas – Sąvoka – Objektyvumas ir proporcingumas – Apribojimas, dėl kurio pagrindinė operacija tapo sunkiau įgyvendinama arba ne tokia pelninga – Taikūs susitarimai dėl patentų – Patentuotų vaistų įmonės ir generinių vaistų įmonės susitarimas – Konkurenciją ribojančios sąlygos, kurios yra pagalbinės teisės į intelektinę nuosavybę apsaugos atžvilgiu – Objektyviai būtino ribojimo nebuvimas

(SESV 101 straipsnio 1 dalis)

8.      Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Materialinė taikymo sritis – Taikūs susitarimai dėl patentų – Įtraukimas – Patentuotų vaistų įmonės ir generinių vaistų įmonės susitarimas – Patento taikymo srities kriterijaus taikymas – Nereikšmingas kriterijus – Pažeidimas dėl tikslo

(SESV 101 straipsnio 1 dalis)

9.      Institucijų aktas – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Sprendimas, kuriuo taikomos konkurencijos taisyklės – Teisminė kontrolė – Apimtis

(SESV 101, 261 straipsniai ir 296 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis)

10.    Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Motyvų nebuvimas arba stoka – Pagrindas, kuris skiriasi nuo pagrindo, susijusio su teisėtumu iš esmės

(SESV 263 ir 296 straipsniai)

11.    Karteliai – Draudimas – Išimtis – Sąlygos – Įrodinėjimo pareiga – Apimtis

(SESV 101 straipsnio 3 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)

12.    Konkurencija – Administracinė procedūra – Pranešimas apie kaltinimus – Laikinas pobūdis – Būtinas turinys – Ribos

(SESV 101 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 1 straipsnis)

13.    Konkurencija – Administracinė procedūra – Pranešimas apie kaltinimus – Tam tikrų duomenų neatskleidimas įmonėms – Galutinis Komisijos sprendimas, iš dalies pagrįstas šiais duomenimis – Teisės į gynybą pažeidimas – Viso galutinio sprendimo galiojimas – Bendrojo Teismo atliekamas sprendimo pagrįstumo nagrinėjimas – Atsižvelgimas į ginčijamus duomenis – Netaikymas

(SESV 101 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 dalis)

14.    Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Pažeidimai – Padarymas sąmoningai arba dėl aplaidumo – Sąvoka – Įmonė, kuri negali nežinoti apie antikonkurencinį savo elgesio pobūdį – Patentuotų vaistų įmonės ir generinių vaistų įmonės susitarimas – Neproporcingi kompensaciniai mokėjimai, bandant pašalinti konkurentus iš rinkos – Įtraukimas

(SESV 101 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 5 straipsnis ir 23 straipsnio 2 dalis)

15.    Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos pareiga laikytis savo ankstesnių sprendimų – Nebuvimas – Bendro baudų lygio padidinimas – Leistinumas

(SESV 101 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)

16.    Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio dydžio nustatymas – Pažeidimo sunkumas – Vertinimo kriterijai – Pardavimų vertės nustatymas – Proporcingumo principo paisymas

(SESV 101 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 21 ir 22 punktai)

17.    Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Atgrasomasis pobūdis

(SESV 101 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 25 punktas)

18.    Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio dydžio koregavimas – Lengvinančios aplinkybės – Gairėse nurodytų aplinkybių neprivalomas pobūdis – Pirmas kartas, kai konkurencijos taisyklės taikomos konkrečiame sektoriuje – Lengvinančios aplinkybės nebuvimas

(SESV 101 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 29 punktas)

19.    Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio dydžio koregavimas – Lengvinančios aplinkybės – Dėl aplaidumo padarytas pažeidimas – Būtinybė atskirai atsižvelgti į kiekvieną gairėse nurodytą lengvinančią aplinkybę – Nebuvimas – Visapusiškas vertinimas

(SESV 101 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 29 punktas)

1.      SESV 101 straipsnio 1 dalis taikoma tik konkurencijai atviruose sektoriuose. Nagrinėjant konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje remiamasi ne tik esama konkurencija tarp nagrinėjamoje rinkoje jau veikiančių įmonių, bet ir potencialia konkurencija, siekiant sužinoti, ar atsižvelgiant į rinkos struktūrą ir jos veikimo ekonomines bei teisines aplinkybes, egzistuoja realios ir konkrečios galimybės atitinkamoms įmonėms tarpusavyje konkuruoti arba naujam konkurentui patekti į atitinkamą rinką ir konkuruoti su veikiančiomis įmonėmis. Be to, pats faktas, kad rinkoje jau esanti įmonė siekia sudaryti susitarimus su kitomis įmonėmis, kurių nėra šioje rinkoje, arba įgyvendinti informacijos keitimosi su jomis mechanizmus, yra svarbus požymis, kad ši rinka nėra uždara.

Vaistų rinkoje patentuotų vaistų įmonės turimi proceso patentai nebūtinai yra neįveikiamos kliūtys generinių vaistų įmonėms, jei apskritai yra konkrečių ir realių galimybių joms patekti į rinką. Viena iš šių galimybių yra, be kita ko, generinio produkto išleidimas į rinką „rizikuojant“, esant tikimybei, kad patentuotų vaistų įmonė pareikš ieškinį. Tokia galimybė reiškia, kad egzistuoja potenciali konkurencija, kai pirminiai patentuotų vaistų įmonės patentai baigė galioti ir kai yra kitų procesų, kuriuos panaudojant galima gaminti generinius vaistus, ir neįrodyta, kad jie pažeidžia kitus šios įmonės patentus. Be to, generinių vaistų įmonių veiksmai ir investicijos, siekiant patekti į pirminio vaisto rinką prieš sudarant su minėta įmone šį patekimą ribojančius susitarimus, įrodo, kad sudarant šiuos susitarimus jos buvo pasirengusios patekti į rinką ir prisiimti su tuo susijusią riziką.

Be to, patentų galiojimo prezumpcija nėra tas pats, kas rinkai teisėtai pateiktų generinių produktų neteisėtumo, kai patento savininkas mano, kad jais pažeidžiamas patentas, prezumpcija. Generiniams vaistams patekus į rinką patento savininkas nacionaliniams teismams turi įrodyti, kad šie vaistai pažeidžia vieną ar kitą jo proceso patentą, nes patekimas į rinką rizikuojant savaime nėra neteisėtas. Be to, patentų savininkui pareiškus generinių vaistų įmonėms ieškinį dėl pažeidimo, jos galėtų ginčyti patento, kuriuo remiasi šis savininkas, galiojimą, pareikšdamos priešieškinį. Iš tikrųjų patentų srityje tokie ieškiniai yra dažni ir daugeliu atveju proceso patentas, kuriuo remiasi jo savininkas, pripažįstamas negaliojančiu. Siekiant nustatyti teisėtą pasinaudojimą realia ir potencialia konkurencija reikia tik įrodyti, kad generinių vaistų įmonės turi realių ir konkrečių galimybių bei pajėgumų patekti į rinką, o taip tikrai yra, kai šios įmonės daug investavo, kad patektų į rinką, ir kai jos jau gavo leidimus pateikti į rinką arba atliko būtinus veiksmus, kad gautų juos per protingą terminą.

Kiek tai susiję su generinių vaistų įmonių patekimu į rinką, tam, kad būtų nustatyta, jog jos kelia potencialią konkurenciją reikia tik įrodyti, kad patekti į rinką užtrunka protingą laikotarpį, juo labiau, kad konkrečiai farmacijos sektoriuje potenciali konkurencija gali kilti dar prieš baigiant galioti patentui.

Galiausiai, potenciali konkurencija, be kita ko, apima generinių vaistų įmonių veiklą, kuria siekiama gauti būtinus leidimus pateikti į rinką ir atlikti visus administracinius ir komercinius veiksmus, reikalingus pasirengti patekimui į rinką. Ši potenciali konkurencija saugoma SESV 101 straipsniu. Iš tiesų jeigu būtų įmanoma nepažeidžiant konkurencijos teisės įmonėms, kurios imasi būtinų veiksmų, kad pasirengtų generinio vaisto išleidimui į rinką ir kurios šiuo tikslu atliko dideles investicijas, sumokėti už tai, kad jos nutrauktų arba tiesiog sulėtintų šį procesą, veiksminga konkurencija niekada nevyktų arba vyktų labai lėtai, ir tai būtų nenaudinga vartotojams, t. y. šioje byloje – pacientams ar nacionalinėms ligonių kasoms.

(žr. 98–104, 121–124, 128–132, 144, 157, 160, 163, 164, 171, 180, 181, 202, 203, 317, 426, 471–474 punktus)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 105–113, 138, 139, 141, 165, 166 punktus)

3.      Negalima atmesti SESV 101 straipsnio 1 dalies taikymo taikiems susitarimams, kurie gali būti sudaryti patentų srityje, galimybės. Šiuo klausimu pažymėtina, kad nors Komisija neturi apibrėžti patento apimties, ji negali visai nesiimti jokių veiksmų, jeigu patento taikymo sritis yra reikšminga vertinant SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimą.

Šiomis aplinkybėmis tai, kad konkurenciją ribojančiuose susitarimuose numatytus apribojimus pavyko nustatyti sumokant didelius kompensacinius mokėjimus, yra lemiamas aspektas teisiškai vertinant šiuos susitarimus. Kompensacinis mokėjimas esant taikiam susitarimui dėl patentų ne visada kelia problemų, visų pirma jei šis mokėjimas yra susietas su patento galia, kaip ją supranta kiekviena iš šalių ir yra būtinas siekiant surasti abiem šalims priimtiną ir teisėtą sprendimą ir juo nenustatomi apribojimai, kuriais siekiama pavėlinti generinių vaistų patekimą į rinką. Antra vertus, jeigu kompensacinis mokėjimas numatomas kartu su konkurentų išstūmimu iš rinkos arba veiksnių, skatinančių patekti į rinką, ribojimu, galima manyti, kad tokį apribojimą lemia ne vien tai, kaip šalys vertino patentų galią, bet tai, kad jis buvo nustatytas būtent dėl šio mokėjimo, todėl tai yra konkurencijos išsipirkimas.

Neproporcingas šių mokėjimų pobūdis, atsižvelgiant į kelis kitus veiksnius, pavyzdžiui, tai, kad atrodo, jog šių mokėjimų sumos atitinka bent jau generinių vaistų įmonių numatomą pelną, kurį jos gautų, jeigu patektų į rinką, tai, kad susitarimuose nėra sąlygų, pagal kurias generinių vaistų įmonės gali išleisti savo produktus į rinką baigus galioti susitarimams, nesibaimindamos patentų savininkų ieškinių dėl patentų pažeidimo, arba tai, kad šiuose susitarimuose yra apribojimų, kurie yra didesni nei pagal šių savininkų patentus, leidžia padaryti išvadą, kad tokiais susitarimais siekiama riboti konkurenciją, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį.

Kai įrodyta, kad generinių vaistų įmonės turi realių galimybių laimėti bylą, jei kiltų ginčas su proceso patentų savininkais, sudarydami konkurenciją ribojančius susitarimus, šių patentų savininkai šį netikrumą pakeičia tikrumu, kad generinių vaistų įmonės nepateks į rinką, tam panaudodami didelius kompensacinius mokėjimus ir taip minėtų susitarimų galiojimo laikotarpiu pašalindami visą, net ir potencialią konkurenciją rinkoje.

(žr. 117–119, 140, 349, 350, 352–354, 363, 369, 379, 399, 401, 414, 427, 429, 431, 460, 486–489, 500, 526, 573 punktus)

4.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 258, 625 punktus)

5.      Kalbant apie antikonkurencinius veiksmus, kuriems taikomas SESV 101 straipsnis, reikia pažymėti, jog tam tikros įmonių veiksmų koordinavimo rūšys dėl savo pobūdžio yra pakankamai kenksmingos konkurencijai, kad būtų galima teigti, jog jų poveikio tyrimas yra nereikalingas.

Konkurentų išstūmimas iš rinkos yra kraštutinė rinkos pasidalijimo ir gamybos ribojimo forma. Be to, nereikalaujama, kad Komisija jau būtų nubaudusi už to paties tipo susitarimus, kad juos būtų galima laikyti ribojančiais konkurenciją dėl tikslo. Tai, kad Komisija anksčiau neteigė, jog konkretaus pobūdžio susitarimas dėl savo tikslo riboja konkurenciją, savaime nekliudo to padaryti ateityje, atskirai ir išsamiai išanalizavus ginčijamas priemones pagal jų turinį, tikslą ir kontekstą.

Galiausiai nereikalaujama, kad susitarimas iš pirmo žvilgsnio arba neabejotinai būtų labai žalingas konkurencijai, išsamiai neišnagrinėjus jo turinio, tikslo, ekonominių ir teisinių aplinkybių, kad jį būtų galima laikyti ribojančiu konkurenciją dėl tikslo, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

(žr. 338–344, 428, 434–438, 472, 523, 539, 752, 774, 775 punktus)

6.      Taikių susitarimų vaistų rinkoje srityje tai, kad įmonės antikonkurencinis elgesys gali pasirodyti pelningiausias arba mažiausiai rizikingas būdas, tikrai nereiškia, kad netaikomas SESV 101 straipsnis, visų pirma jei realiems ar potencialiems konkurentams sumokama už tai, kad jie nepatektų į rinką, ir pasidalijama su jais pelnu, kuris būtų gautas, jeigu generiniai vaistai nepatektų į šią rinką, o tai būtų nenaudinga vartotojams.

Negalima teigti, kad sudarius įmonių, turinčių patento teises į pirminius vaistus, ir generinių vaistų įmonių tarpusavio susitarimus, kuriuose numatytas patentų savininkų vykdomas vertės perkėlimas, siejamas su generinių vaistų įmonių sutikimu su patekimo į rinką apribojimais, visų pirma įsipareigojimu nepardavinėti generinio vaisto šių susitarimų galiojimo laikotarpiu, patentus turinčios įmonės gali apsisaugoti nuo negrįžtamo kainų sumažėjimo, kurio, kaip jos teigia, nebūtų galima išvengti net jeigu jos būtų laimėjusios bylas pagal ieškinius dėl patentų pažeidimo nacionaliniuose teismuose. Todėl sudarydamos tokius susitarimus jos galėtų išlaikyti didesnes savo produktų kainas vartotojų ir valstybių sveikatos priežiūros biudžetų nenaudai, nors to nebūtų nutikę, jeigu nacionaliniai teismai būtų patvirtinę jų patentų galiojimą, o generinių vaistų įmonių produktai būtų buvę pripažinti pažeidžiančiais patentus. Toks rezultatas akivaizdžiai prieštarautų Sutarties nuostatų dėl konkurencijos, kuriomis siekiama, be kita ko, apsaugoti vartotojus nuo nepagrįstų kainų padidėjimų dėl slapto konkurentų susitarimo, tikslui. Nėra jokio pagrindo teigti, kad toks susitarimas teisėtas, prisidengiant tuo, kad kalbama apie proceso patentus, jeigu net ir apgynus šiuos patentus nacionaliniuose teismuose, susiklosčius net ir pačiam palankiausiam patentų savininkams scenarijui, nebūtų galėjusios kilti tos pačios neigiamos pasekmės konkurencijai ir visų pirma vartotojams. Neleistina, kad įmonės bandytų sumažinti teisės normų, kurias jos laiko per daug nepalankiomis, poveikį sudarydamos kartelius, kurių tikslas kompensuoti šį nepalankų traktavimą dėl to, kad šios normos iškreipia pusiausvyrą jų nenaudai.

(žr. 380, 386, 387, 427, 459 punktus)

7.      Siekiant nustatyti, ar antikonkurenciniam ribojimui galima netaikyti SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo dėl to, kad tas ribojimas yra pagalbinis antikonkurencinio pobūdžio neturinčios pagrindinės operacijos aspektas, reikia išnagrinėti, ar būtų neįmanoma atlikti tos operacijos nesant aptariamo ribojimo.

Tai, ar apribojimas būtinas, reikia išnagrinėti dviem aspektais. Reikia nustatyti, pirma, ar apribojimas yra objektyviai būtinas pagrindinei operacijai įgyvendinti ir, antra, ar jis yra jai proporcingas.

Kiek tai susiję su nagrinėjimu, ar apribojimas yra objektyviai būtinas, kadangi Sąjungos konkurencijos teisėje protingumo taisyklė negali būti taikoma, objektyvaus būtinumo sąlygos negalima aiškinti kaip reiškiančios, kad turi būti pasveriamos konkurenciją skatinančios ir ją ribojančios susitarimo pasekmės.

Kiek tai susiję su patentuotų vaistų įmonės ir generinių vaistų įmonės tarpusavio susitarimu, sudarytu farmacijos sektoriuje, tokiame susitarime numatyti konkurencijos apribojimai nėra objektyviai būtini siekiant apsaugoti patentų savininko intelektinės nuosavybės teises, jei yra kitų būdų apsaugoti šias teises arba taikiai išspręsti ginčą dėl patentų, nenumatant apribojimų, susijusių su generinių vaistų patekimu į rinką.

(žr. 453–455, 458 punktus)

8.      Nors Komisija negali visai nesiimti iniciatyvos, kai patento taikymo sritis yra reikšminga vertinant SESV 101 ir SESV 102 straipsnių pažeidimą, ji neturi apibrėžti patento taikymo srities. Atsižvelgiant į šią išvadą, taip pat SESV 101 straipsniui būdingus tikslus, pagal kuriuos reikalaujama, be kita ko, kad kiekvienas ūkio subjektas savarankiškai nustatytų politiką, kurią jis ketina taikyti rinkoje, kad vartotojai būtų apsaugoti nuo nepagrįsto kainų padidėjimo dėl konkurentų tarpusavio susitarimo, negali būti taikomas patento taikymo srities kriterijus, siekiant pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį įvertinti ginčijamus susitarimus.

Šis kriterijus keliais aspektais kelia problemų konkurencijos teisės požiūriu. Pirma, jis lemia prielaidą, kad generinis vaistas pažeidžia patentuotų vaistų įmonės patentą, todėl leidžia šiuo pagrindu atmesti generinį vaistą, nors klausimas, ar generinis vaistas pažeidžia patentą, dar neišspręstas. Antra, jis grindžiamas prielaida, kad kiekvienas patentas, kuriuo remiamasi sudarant taikų susitarimą, laikomas galiojančiu, kai jo galiojimas ginčijamas, nors tokiai išvadai nėra nei teisinio, nei praktinio pagrindo. Iš tiesų tai, ar apribojimas patenka į patento taikymo sritį ar ne, yra išvada, kuri daroma atlikus analizę, susijusią su šio patento taikymo sritimi ir galiojimu, tačiau ši išvada nėra šios analizės atspirties taškas.

(žr. 489–493, 499, 512, 515 punktus)

9.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 507, 509, 791–794 punktus)

10.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 508 punktą)

11.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 708–711 punktus)

12.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 726–729, 732, 741 punktus)

13.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 745, 746, 748, 752, 834 punktus)

14.    Dėl klausimo, ar konkurencijos taisyklių pažeidimai padaryti tyčia arba dėl aplaidumo, ir todėl už juos gali būti skirta bauda pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, reikia pažymėti, kad ši sąlyga tenkinama, jeigu atitinkama įmonė negali nežinoti apie antikonkurencinį savo elgesio pobūdį, nepaisant to, ar ji žinojo, kad pažeidžia Sutarties konkurencijos taisykles.

Be to, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnyje numatyti teisinio saugumo ir bausmių teisėtumo principai negali būti aiškinami kaip draudžiantys laipsnišką baudžiamosios atsakomybės taisyklių aiškinimą, tačiau gali drausti atgaline data taikyti pažeidimą įtvirtinančios normos naują aiškinimą.

Šiomis aplinkybėmis buvo galima numatyti, kad susitarimai, pagal kuriuos patentuotų vaistų įmonė apibrėžtą laikotarpį gali išstumti potencialius konkurentus iš rinkos, mokėdama didelius kompensacinius mokėjimus, gali prieštarauti SESV 101 straipsnio 1 daliai, nesvarbu, ar jais buvo peržengta šios įmonės patentų taikymo sritis. Pažodžiui aiškinant SESV 101 straipsnio 1 dalį galima teigti, kad konkurentų susitarimai, kuriais kai kuriuos iš jų siekiama išstumti iš rinkos, yra neteisėti. Iš tiesų susitarimai dėl rinkos pasidalijimo arba išstūmimo iš rinkos yra vieni iš sunkiausių konkurencijos apribojimų, aiškiai nurodytų SESV 101 straipsnio 1 dalyje.

(žr. 761–767, 832 punktus)

15.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 773, 810 punktus)

16.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 799, 800, 804, 808, 809, 811 punktus)

17.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 820, 822–824 punktus)

18.    To, kad pagrįsta abejonė dėl pažeidimo buvimo aiškiai nepaminėta kaip viena iš Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairėse aiškiai nurodytų lengvinančių aplinkybių, nepakanka, kad Komisija automatiškai atsisakytų taikyti ją kaip lengvinančią aplinkybę. Nesant gairėse privalomų nurodymų dėl lengvinančių aplinkybių, į kurias galima atsižvelgti, Komisija turi tam tikrą diskreciją bendrai įvertinti, kiek ji gali sumažinti baudas dėl lengvinančių aplinkybių.

Tačiau lengvinančia aplinkybe negali būti laikoma tai, kad Komisijos sprendimu konkurencijos taisyklės konkrečiam ekonomikos sektoriui taikomos pirmą kartą, jeigu pažeidėjas žinojo ar negalėjo nežinoti, kad jo elgesys gali riboti konkurenciją rinkoje ir kelti problemų konkurencijos teisės požiūriu.

(žr. 830, 831 punktus)

19.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 838, 841 ir 842 punktus)