TEISINGUMO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. vasario 27 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Įmonių teisė – Rekomendacija 2003/361/EB – Labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžtis – Įmonių rūšys, į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant darbuotojų skaičių ir finansines sumas – Susijusios įmonės – „Kartu veikiančių fizinių asmenų grupės“ sąvoka“

Byloje C‑110/13

dėl Bundesfinanzhof (Vokietija) 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2013 m. kovo 7 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

HaTeFo GmbH

prieš

Finanzamt Haldensleben

TEISINGUMO TEISMAS (septintoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas J. L. da Cruz Vilaça, teisėjai J.‑C. Bonichot (pranešėjas) ir A. Arabadjiev,

generalinis advokatas M. Wathelet,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato M. Santoro,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos R. Sauer ir T. Maxian Rusche,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, p. 36, toliau – Rekomendacija dėl MVĮ) priedo 3 straipsnio 3 dalies ketvirtos pastraipos išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant HaTeFo GmbH (toliau – HaTeFo) ir Finanzamt Haldensleben ginčą dėl investicinės subsidijos dydžio apskaičiavimo.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

3        Rekomendacijos dėl MVĮ 9 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„Norint geriau suvokti realią ekonominę [labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ)] padėtį ir pašalinti iš tos kategorijos įmonių, kurių ekonominė galia gali viršyti tikrųjų MVĮ ekonominę galią, grupes, reikėtų atskirti įvairias įmonių rūšis pagal tai, ar jos yra savarankiškos, ar turi kapitalo dalių, kuriomis nesuteikiama kontroliuojanti padėtis (įmonės partnerės), ir ar jos yra susijusios su kitomis įmonėmis. <...>“

4        Šios rekomendacijos 11 konstatuojamoji dalis išdėstyta taip:

„Siekiant supaprastinimo, ypač valstybėms narėms ir įmonėms, apibrėžiant susijusias įmones reikėtų pasinaudoti sąlygomis, nustatytomis 1983 m. birželio 13 d. [Septintosios] Tarybos direktyvos 83/349/EEB, pagrįstos Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu dėl konsoliduotos atskaitomybės [(OL L 193, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 58)], su paskutiniais pakeitimais, padarytais [2001 m. rugsėjo 27 d.] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/65/EB [(OL L 283, p. 28; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 245)], 1 straipsnyje, tiek, kiek šios sąlygos tinka šios rekomendacijos tikslais. <...>“

5        Šios rekomendacijos 12 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„Tinkamais atvejais taip pat reikėtų atsižvelgti į įmonių santykius per fizinius asmenis, siekiant užtikrinti, kad tik tos įmonės, kurioms tikrai reikia tų pranašumų, kuriuos gauna MVĮ dėl įvairių taisyklių ar priemonių, iš tikrųjų gautų iš jų naudos. Siekiant, kad šios situacijos būtų nagrinėjamos minimaliai, į tokius santykius atsižvelgiama tik atitinkamos rinkos arba gretimų rinkų atvejais – prireikus darant nuorodą į Komisijos „atitinkamų rinkų“ apibrėžimą, pateiktą Komisijos pranešime dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams [OL C 372, 1997, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 155].“

6        Tos pačios rekomendacijos 3 straipsnyje nurodyta:

„Ši rekomendacija nuo 2005 m. sausio 1 d. pakeis [1996 m. balandžio 3 d. Komisijos] Rekomendaciją 96/280/EB [dėl mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 107, p. 4)].“

7        Rekomendacijos dėl MVĮ priedo 1 straipsnis suformuluotas taip:

„Įmonė yra bet kokios teisinės formos subjektas, užsiimantis ūkine veikla. <…>“

8        Rekomendacijos dėl MVĮ priedo 3 straipsnis susijęs su įmonių rūšimis, į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant darbuotojų skaičių ir finansines sumas, ir taip sudaromos sąlygos apibūdinti įvairias įmonių kategorijas, apibrėžtas šios rekomendacijos 2 straipsnyje.

9        Minėto priedo 3 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Savarankiška įmonė – bet kokia įmonė, kuri nepriskiriama įmonei partnerei, kaip ji suprantama pagal 2 dalį, arba susijusiai įmonei, kaip ji suprantama pagal 3 dalį.“

10      To paties priedo 3 straipsnio 3 dalis išdėstyta taip:

„Susijusios įmonės – įmonės, kurias sieja kuris nors iš šių santykių:

a)      viena įmonė turi kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą;

b)      viena įmonė turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kitos įmonės administracijos, valdymo ar priežiūros organo narių;

c)      pagal sutartį arba vadovaudamasi steigimo sandorio ar įstatų nuostata viena įmonė turi teisę daryti kitai įmonei lemiamą įtaką;

d)      viena įmonė, būdama kitos įmonės akcininkė arba narė, vadovaudamasi su tos įmonės kitais akcininkais ar nariais sudaryta sutartimi, viena kontroliuoja tos kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą.

Laikoma, kad dominuojančios įtakos nėra, jei 2 dalies antroje pastraipoje išvardyti investuotojai, nepažeidžiant jų, kaip akcininkų, turimų teisių, patys tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvauja valdant kitą įmonę.

Įmonės, per vieną ar daugiau kitų įmonių arba kurį nors iš 2 dalyje minėtų investuotojų palaikančios kokius nors pirmoje pastraipoje išvardytus santykius, taip pat laikomos susijusiomis įmonėmis.

Įmonės, palaikančios tokius santykius su fiziniu asmeniu ar kartu veikiančių fizinių asmenų grupe, taip pat laikomos susijusiomis įmonėmis, jei jos savo veiklą arba dalį veiklos vykdo toje pačioje atitinkamoje rinkoje arba gretimose rinkose.

Gretima rinka laikoma produkto ar paslaugos rinka, kuri yra tiesiogiai aukštesnės arba žemesnės grandies už atitinkamą rinką.“

 Vokietijos teisė

11      2004 m. kovo 17 d. Įstatymo dėl investicinių priemokų už 2005 m. (Investitionszulagengesetz 2005; Bundesgesetzblatt, 2004 m., I, p. 438) 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokesčių mokėtojai, vykdantys tam tikrų rūšių investicijas penkiose naujose Länder ir Berlyne (Vokietija), turi teisę gauti investicinę subsidiją.

12      Šiame įstatyme numatyta, kad tam tikromis sąlygomis ši subsidija padidinama, jei tas investicijas atlieka MVĮ, kaip ji suprantama pagal Rekomendaciją dėl MVĮ.

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

13      HaTeFo, įsteigta 1999 m., gamina plastikines plokštes, foliją, vamzdžius ir profilius. Šios bendrovės kapitalas priklauso trims fiziniams asmenims: A, jo sutuoktinei B ir C, kurie atitinkamai turi 24,8 %, 62,8 % ir 12,4 % kapitalo dalių. A ir C yra šios bendrovės valdantieji direktoriai. Be to, A ir jo motina D yra X, bendrovės, kurios valdantieji direktoriai taip pat yra A ir C, dalininkai lygiomis dalimis.

14      Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad X suteikė garantiją už HaTeFo jai pradedant veiklą, taip pat su šia bendrove sudarė Geschäftsbesorgungsvertrag (pavedimo sutartis), pagal kurią visus HaTeFo užsakymus pateikdavo bendrovė X, kuri viena vykdė veiklą atitinkamoje rinkoje. Šioje pavedimo sutartyje taip pat numatyta, kad X atstovas yra atsakingas už HaTeFo techninį valdymą. Pastaroji bendrovė taip pat perdavė X savo tyrimų ir plėtros veiklą bei informacinių technologijų valdymą ir savo veiklai naudojo vieną iš X banko sąskaitų.

15      Vertinant atskirai, HaTeFo gali būti laikoma MVĮ. Tačiau, atsižvelgiant tiek į X darbuotojų skaičių, tiek į metinę apyvartą, taip nebūtų, jeigu HaTeFo turėtų būti laikoma susijusia su X.

16      Manydama, kad dėl ryšių su X HaTeFo nebuvo MVĮ, Finanzamt Haldensleben už 2006 m. jai suteikė ne padidintą subsidiją, o bazinę subsidiją, numatytą Įstatyme dėl investicinių priemokų už 2005 m.

17      Finanzamt Haldensleben visų pirma pažymėjo, kad nereikia atsižvelgti tik į formalius kriterijus, nurodytus Rekomendacijoje dėl MVĮ, o būtina atlikti ekonominį vertinimą siekiant nustatyti, ar įmonės, nors formaliai savarankiškos, vis dėlto turėtų būti laikomos vienu ekonominiu vienetu. Šios institucijos teigimu, dvi atitinkamos įmonės sudaro tokį vienetą, atsižvelgiant į tai, kad sudaryta pavedimo sutartis, jos pasiskirsčiusios gamybos ir prekybos užduotimis, ir į tai, kad jos priklauso ir joms vadovauja tik keturi asmenys, iš kurių trys yra artimai susiję.

18      Pirmojoje instancijoje Finanzgericht atmetė HaTeFo paduotą skundą ir nurodė, kad vien dėl formalaus Rekomendacijoje dėl MVĮ nustatytų kriterijų, kuriais apibūdinamas įmonės savarankiškumas, taikymo šiais kriterijais neturi būti manipuliuojama ar jie neturi būti apeinami ir kad vertinant tokį savarankiškumą taip pat reikia atsižvelgti į kitus atitinkamų įmonių verslo ryšius, ypač kiek tai susiję su valdymu, ryšiais su tiekėjais ir klientais bei bendra logistika.

19      Dėl Finanzgericht sprendimo HaTeFo pateikė Bundesfinanzhof (Federalinis finansų teismas) kasacinį skundą; jame, be kita ko, tvirtino, kad Rekomendacijos dėl MVĮ priedo 3 straipsnyje nurodyti kriterijai, kuriais remiantis galima apibūdinti „susijusias“ įmones, kaip tai suprantama pagal šią rekomendaciją, kaip tik turi būti laikomi išsamiais.

20      Bundesfinanzhof rėmėsi 1990 m. spalio 18 d. Sprendimu Dzodzi (C‑297/88 ir C‑197/89, Rink. p. I‑3763), kai tvirtino, kad Teisingumo Teismas yra kompetentingas aiškinti MVĮ sąvoką, nes ši sąvoka įtvirtinta nacionalinės teisės akte, kuriame daroma nuoroda į Rekomendacijoje dėl MVĮ pateiktą apibrėžtį.

21      Be to, Bundesfinanzhof pažymi, kad šioje rekomendacijoje iš dalies pakartojamos konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo sąlygos, numatytos Direktyvos 83/349 1 straipsnyje, todėl įmonės, kurios pagal šią direktyvą privalo sudaryti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, gali būti laikomos susijusiomis, kaip tai suprantama pagal Rekomendaciją dėl MVĮ. Jis priduria, kad tuo atveju, kaip yra pagrindinėje byloje, kai įmonė nesudaro konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, vis dėlto reikia įvertinti, ar ji taip pat gali būti laikoma susijusia su kita įmone remiantis kriterijais, nurodytais šios rekomendacijos priede.

22      Visų pirma Bundesfinanzhof kyla klausimas dėl šio priedo 3 straipsnio 3 dalies ketvirtoje pastraipoje numatyto kriterijaus, susijusio su „kartu veikiančių fizinių asmenų grupe“. Konkrečiai kalbant, jis klausia, ar siekiant apibūdinti tokią grupę pakanka konstatuoti šių asmenų bendradarbiavimą, susijusį su įmonių veikla, ar taip pat reikia nustatyti, kad jie vykdė „suderintus“ veiksmus ir užmezgė sutartinius santykius.

23      Bundesfinanzhof taip pat kelia klausimą, ar, nepaisant įvairių santykių rūšių, apibūdinančių susijusias įmones, išvardytų to paties priedo 3 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje, dėl bendro ekonominio atitinkamų įmonių vertinimo, kurį atliekant atsižvelgiama į narių priklausymą tai pačiai šeimai ar vadovų tapatybę, gali būti sudarytos sąlygos tokias įmones laikyti susijusiomis per kartu veikiančių fizinių asmenų grupę. Galiausiai jis klausia, ar toks ekonominis vertinimas turi būti atliekamas tik tais atvejus, kai tie asmenys norėjo išvengti MVĮ apibrėžties taikymo.

24      Tokiomis aplinkybėmis Bundesfinanzhof nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      a)      Kokiomis sąlygomis galima pripažinti, kad [asmenys] veikia kartu, kaip tai suprantama pagal [Rekomendacijos dėl MVĮ] priedo 3 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą? Ar pakanka <...> abiejose įmonėse dalyvaujančių fizinių asmenų bendradarbiavimo, susijusio su įmonių veikla, kuris vyksta be ginčų ir interesų konfliktų, ar vis dėlto reikia, kad būtų galima pripažinti minėtų asmenų suderintą elgesį?

      b)      Jeigu reikalaujama, kad būtų suderintas elgesys, ar toks elgesys kyla dėl visiškai faktinio bendradarbiavimo?

2.      Ar tuo atveju, kai neprivaloma sudaryti konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, siekiant išsiaiškinti, ar viena įmonė yra susijusi su kita įmone per asmenį ar kartu veikiančių fizinių asmenų grupę, turi būti atliekamas bendras ekonominis Rekomendacijos dėl MVĮ priedo 3 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų „santykių“ vertinimas, kai nagrinėjami tokie aspektai, kaip antai atitinkamų įmonių nuosavybės klausimas, ypač dalininkų priklausymas [tai pačiai] šeimai, kapitalo dalių pasiskirstymas ir ekonominė integracija [bei] <...> ypač valdančiųjų direktorių tapatybė?

3.      Ar tuo atveju, jeigu ir pagal Rekomendaciją dėl MVĮ galima atlikti formalų vertinimą, viršijantį bendrą ekonominį vertinimą, reikalaujama, kad būtų ketinimas išvengti MVĮ apibrėžties taikymo arba bent jau rizika, kad taip bus padaryta?“

 Dėl prejudicinių klausimų

25      Trimis klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Rekomendacijos dėl MVĮ priedo 3 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą reikia aiškinti taip, kad tik įmonės, kurias per vieną ar kelis kartu veikiančius fizinius asmenis sieja kuris nors iš šio priedo 3 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų santykių, turi būti laikomos „susijusiomis“, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį, ar šį ryšį taip pat galima nustatyti atlikus bendrą ekonominį vertinimą, per kurį visų pirma patikrinamas šių asmenų ketinimas išvengti MVĮ apibrėžties taikymo. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės taip pat prašo patikslinti sąlygas, kuriomis fiziniai asmenys laikomi veikiančiais kartu, kaip tai suprantama pagal Rekomendacijos dėl MVĮ priedo 3 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą, ir ypač ar dėl to jas privalo sieti sutartiniai santykiai.

26      Pagal šio priedo 1 straipsnį įmonė yra bet kokios teisinės formos subjektas, užsiimantis ūkine veikla.

27      To paties priedo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyti kriterijai, kuriais remiantis įmones galima priskirti prie „susijusių“, siekiant nustatyti, ar jos yra MVĮ.

28      Iš pačios Rekomendacijos dėl MVĮ 3 straipsnio 3 dalies pirmos ir ketvirtos pastraipų formuluotės matyti, kad šios nuostatos iš esmės apima tik atvejį, kai įmones sieja kuris nors iš šio priedo 3 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a–d punktuose išvardytų santykių.

29      Tačiau negalima daryti išvados, kad dėl formalios šios sąlygos neatitikties visais atvejais trukdoma pripažinti, kad atitinkamos įmonės yra susijusios.

30      Iš tiesų Rekomendaciją dėl MVĮ reikia aiškinti atsižvelgiant į jos priėmimo motyvus (pagal analogiją žr. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją, C‑91/01, Rink. p. I‑4355, 49 punktą).

31      Šiuo klausimu iš šios rekomendacijos 9 ir 12 konstatuojamųjų dalių matyti, kad susijusių įmonių apibrėžtimi siekiama geriau suvokti realią ekonominę MVĮ padėtį ir pašalinti iš MVĮ kategorijos įmonių, kurių ekonominė galia gali viršyti tikrųjų MVĮ ekonominę galią, grupes, siekiant užtikrinti, kad tik tos įmonės, kurioms tikrai reikia tų pranašumų, kuriuos gauna MVĮ kategorija dėl įvairių taisyklių ar priemonių, iš tikrųjų gautų iš jų naudos. Šiose konstatuojamosiose dalyse taip pat nustatyta, jog siekiant, kad įmonių santykiai per fizinius asmenis būtų nagrinėjami minimaliai, į tokius santykius atsižvelgiama tik tais atvejais, kai tos įmonės vykdo veiklą toje pačioje atitinkamoje rinkoje arba gretimose rinkose.

32      MVĮ teikiami pranašumai dažniausiai yra bendrųjų taisyklių išimtys, pavyzdžiui, valstybės pagalbos srityje, todėl MVĮ apibrėžtis turi būti aiškinama siaurai.

33      Tokiomis aplinkybėmis, siekiant įtraukti tik įmones, kurios iš tikrųjų yra savarankiškos MVĮ, reikia išnagrinėti MVĮ, sudarančių ekonominę grupę, kurios galia viršija tokios įmonės galią, struktūrą ir užtikrinti, kad nebūtų išvengta MVĮ apibrėžties taikymo dėl vien formalių pagrindų (žr. minėto Sprendimo Italija prieš Komisiją 50 punktą).

34      Taigi Rekomendacijos dėl MVĮ priedo 3 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą reikia aiškinti atsižvelgiant į šį tikslą, todėl įmonės, kurių formaliai nesieja kuris nors iš šio sprendimo 28 punkte nurodytų santykių, tačiau kurios vis dėlto dėl fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų grupės atliekamo vaidmens sudaro vieną ekonominį vienetą, taip pat turi būti laikomos susijusiomis įmonėmis, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, nes jos vykdo savo veiklą arba dalį savo veiklos toje pačioje atitinkamoje rinkoje arba gretimose rinkose (pagal analogiją žr. minėto Sprendimo Italija prieš Komisiją 51 punktą).

35      Be to, sąlyga, kad fiziniai asmenys veikia kartu, yra įvykdyta, kai tie asmenys tarpusavyje suderina savo veiksmus siekdami daryti įtaką atitinkamų įmonių komerciniams sprendimams, ir dėl to šios įmonės negali būti laikomos ekonomiškai nepriklausomomis viena nuo kitos. Šios sąlygos įgyvendinimas priklauso nuo bylos aplinkybių ir nebūtinai turi būti siejamas su sutartinių santykių tarp tų asmenų buvimu ar netgi su pripažinimu, kad jie ketino išvengti MVĮ apibrėžties taikymo.

36      Kalbant apie HaTeFo ir X ekonominius ir finansinius santykius, iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad X parduoda visą HaTeFo produkciją, o pastaroji bendrovė nėra matoma rinkoje. X atstovas yra atsakingas už techninius HaTeFo gamybos aspektus. Be to, pastaroji bendrovė perdavė bendrovei X savo informacinių technologijų ir pirkimo valdymą bei tyrimų veiklą. Galiausiai savo veiklai ji naudojo vieną iš bendrovės X banko sąskaitų.

37      Be to, reikia pažymėti, kaip matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą, kad A, B ir D, kuriems priklauso tos dvi įmonės, sieja giminystės ryšiai, ir kad A ir C tuo pat metu vadovauja abiem įmonėms. Atrodo, kad dėl tokių ryšių šie asmenys turi galimybę derinti veiksmus siekdami daryti įtaką atitinkamų įmonių komerciniams sprendimams, ir dėl to šios įmonės negali būti laikomos ekonomiškai nepriklausomomis viena nuo kitos.

38      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atrodo, kad dvi bendrovės, kurių padėtis yra analogiška bendrovių pagrindinėje byloje padėčiai, gali būti laikomos per kartu veikiančių fizinių asmenų grupę realiai sudarančiomis vieną ekonominį vienetą, todėl jas reikėtų laikyti susijusiomis įmonėmis, kaip tai suprantama pagal Rekomendacijos dėl MVĮ priedo 3 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą, tačiau tai turi įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, o suinteresuotiesiems asmenims turi būti išsaugota galimybė įrodyti priešingai.

39      Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad Rekomendacijos dėl MVĮ priedo 3 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą reikia aiškinti taip, kad įmonės gali būti laikomos „susijusiomis“, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį, kai išnagrinėjus jų tarpusavio teisinius ir ekonominius santykius matyti, kad jos per fizinį asmenį arba kartu veikiančių fizinių asmenų grupę sudaro vieną ekonominį vienetą, net jeigu jų formaliai nesieja kuris nors iš šio priedo 3 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų santykių. Fiziniai asmenys, kurie derina savo veiksmus siekdami daryti įtaką atitinkamų įmonių komerciniams sprendimams, ir dėl to šios įmonės negali būti laikomos ekonomiškai nepriklausomomis viena nuo kitos, laikomi veikiančiais kartu, kaip tai suprantama pagal šio priedo 3 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą. Šios sąlygos įgyvendinimas priklauso nuo bylos aplinkybių ir nebūtinai turi būti siejamas su sutartinių santykių tarp tų asmenų buvimu ar netgi su pripažinimu, kad jie ketino išvengti MVĮ apibrėžties taikymo, kaip tai suprantama pagal šią rekomendaciją.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

40      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia:

2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties priedo 3 straipsnio 3 dalies ketvirta pastraipa turi būti aiškinama taip, kad įmonės gali būti laikomos „susijusiomis“, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį, kai išnagrinėjus jų tarpusavio teisinius ir ekonominius santykius matyti, kad jos per fizinį asmenį arba kartu veikiančių fizinių asmenų grupę sudaro vieną ekonominį vienetą, net jeigu jų formaliai nesieja kuris nors iš šio priedo 3 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų santykių.

Fiziniai asmenys, kurie derina savo veiksmus siekdami daryti įtaką atitinkamų įmonių komerciniams sprendimams, ir dėl to šios įmonės negali būti laikomos ekonomiškai nepriklausomomis viena nuo kitos, laikomi veikiančiais kartu, kaip tai suprantama pagal šio priedo 3 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą. Šios sąlygos įgyvendinimas priklauso nuo bylos aplinkybių ir nebūtinai turi būti siejamas su sutartinių santykių tarp tų asmenų buvimu ar netgi su pripažinimu, kad jie ketino išvengti labai mažų, mažųjų ar vidutinių įmonių apibrėžties taikymo, kaip tai suprantama pagal šią rekomendaciją.

Parašai.


* Proceso kalba: vokiečių.