BENDROJO TEISMO (penktoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS
2020 m. liepos 8 d.(*)
„Visuomenės sveikata – Specialios žmonėms vartoti skirtų gyvūninės kilmės produktų oficialios kontrolės organizavimo taisyklės – Dėl tam tikrų Brazilijos įmonių iš dalies keičiamas trečiųjų šalių įmonių, iš kurių leidžiama importuoti nurodytus gyvūninės kilmės produktus, sąrašas – Reglamento (EB) Nr. 854/2004 12 straipsnio 4 dalies c punktas – Komitologija – Pareiga motyvuoti – Teisė į gynybą – Komisijos įgaliojimai – Vienodas požiūris – Proporcingumas“
Byloje T‑429/18
BRF SA, įsteigta Itažai (Brazilija),
SHB Comércio e Indústria de Alimentos SA, įsteigta Itažai,
atstovaujamos advokatų D. Arts ir G. van Thuyne,
ieškovės,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą A. Lewis, B. Eggers ir B. Hofstötter,
atsakovę,
dėl pagal SESV 263 straipsnį pateikto prašymo panaikinti 2018 m. gegužės 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/700, kuriuo dėl tam tikrų Brazilijos įmonių iš dalies keičiamas trečiųjų šalių įmonių, iš kurių leidžiama importuoti nurodytus gyvūninės kilmės produktus, sąrašas (OL L 118, 2018, p. 1),
BENDRASIS TEISMAS (penktoji išplėstinė kolegija),
kurį sudaro pirmininkas D. Gratsias (pranešėjas), teisėjai S. Frimodt Nielsen, J. Schwarcz, V. Valančius ir R. Frendo,
posėdžio sekretorė S. Spyropoulos, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2020 m. sausio 21 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovės BRF SA ir SHB Comércio e Indústria de Alimentos SA priklauso BRF capital vertikaliai integruotų bendrovių grupei, kuri veikia mėsos, įskaitant paukštieną, gamybos ir gaminių platinimo daugiau nei 150 valstybių srityje. 2017 m., tarpininkaujama ieškovių, iš Brazilijos į Europos Sąjungos rinką minėta grupė eksportavo 152 107 t paukštienos; tai sudaro apie 38 % viso tais metais iš tos šalies importuoto kiekio.
2 Dešimt pirmajai ieškovei priklausančių įmonių ir dvi antrajai ieškovei priklausančios įmonės yra įtrauktos į pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004, nustatančio specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (OL L 139, 2004, p. 206; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 45 t., p. 75), 12 straipsnį sudarytus sąrašus kaip įmonės, į Sąjungos rinką eksportuojančios mėsą, įskaitant paukštieną, ir mėsos produktus. Į tokius sąrašus įtraukiamos įmonės, iš kurių leidžiama į Sąjungą importuoti gyvūninės kilmės produktus.
3 2018 m. vasario 21 d. Europos Komisija pagal Reglamento Nr. 854/2004 12 straipsnio 4 dalies c punktą pateikė Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniam komitetui (toliau – nuolatinis komitetas) apsvarstyti įgyvendinimo reglamento dėl tam tikrų trečiųjų šalių įmonių pašalinimo iš įmonių, iš kurių leidžiama importuoti į Sąjungą gyvūninės kilmės produktus, sąrašo projektą. Visos tos įmonės įsteigtos Brazilijoje.
4 2018 m. balandžio 10 d. Komisija pateikė nuolatiniam komitetui šio sprendimo 3 punkte nurodyto įgyvendinimo reglamento projekto pirmą iš dalies pakeistą redakciją. 2018 m. balandžio 19 d. Komisija pateikė nurodyto projekto antrą iš dalies pakeistą redakciją. Projektą nuolatinis komitetas apsvarstė savo 2018 m. balandžio 19 d. posėdyje ir tą pačią dieną pateikė teigiamą nuomonę.
5 2018 m. gegužės 8 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/700, kuriuo dėl tam tikrų Brazilijos įmonių iš dalies keičiamas trečiųjų šalių įmonių, iš kurių leidžiama importuoti nurodytus gyvūninės kilmės produktus, sąrašas (OL L 118, 2018, p. 1, toliau – ginčijamas įgyvendinimo reglamentas).
6 Pagal ginčijamą įgyvendinimo reglamentą iš nagrinėjamų sąrašų išbraukta dalis Brazilijos įmonių, tarp jų – šio sprendimo 2 punkte minėtos dvylika įmonių, priklausančių ieškovėms.
7 Iš ginčijamo įgyvendinimo reglamento 4–6 konstatuojamųjų dalių matyti, kad sprendimas pašalinti minėtas įmones iš tų sąrašų pagrįstas per skubaus įspėjimo sistemą (toliau – RASFF) gautais pranešimais apie „rimtus ir pasikartojančius <…> atvejus“, kai nesilaikyta Sąjungos reikalavimų, nes tų įmonių tiekiamoje paukštienoje ir paukštienos gaminiuose aptikta salmonelių. Be to, Brazilijos institucijos nesiėmė būtinų priemonių nustatytiems trūkumams pašalinti, todėl tų institucijų nebegalima laikyti teikiančiomis reikalaujamas garantijas, kad importuojant nagrinėjamus gaminius bus laikomasi su visuomenės sveikata susijusių taisyklių.
8 Iš Brazilijos institucijų pateiktos informacijos taip pat matyti, kad 2018 m. kovo mėn. Brazilijoje nustatyta sukčiavimo atvejų, susijusių su laboratorijų išduodamomis pažymomis dėl į Sąjungą eksportuojamos mėsos ir mėsos gaminių. Iš vykdomų tyrimų aišku, jog nėra pakankamų garantijų, kad ieškovėms priklausančios įmonės laikosi atitinkamų Sąjungos reikalavimų.
Procesas ir šalių reikalavimai
9 2018 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovių ieškinį. Atsiliepimas į ieškinį, duplikas ir triplikas pateikti atitinkamai 2018 m. rugsėjo 28 d., 2018 m. lapkričio 22 d. ir 2019 m. sausio 7 d.
10 Atskiru dokumentu ieškovės pateikė prašymą sustabdyti ginčijamo įgyvendinimo reglamento vykdymą; Bendrojo Teismo kanceliarija jį gavo 2018 m. liepos 13 d. ir įregistravo numeriu T‑429/18 R.
11 2019 m. sausio 9 d. raštu šalys buvo informuotos apie rašytinės proceso dalies užbaigimą ir galimybę prašyti surengti posėdį Bendrojo Teismo procedūros reglamento 106 straipsnyje numatytomis sąlygomis. 2019 m. sausio 30 d. raštu ieškovė paprašė surengti posėdį.
12 2019 m. vasario 13 d. Nutartimi BRF ir SHB Comércio e Indústria de Alimentos / Komisija (T‑429/18 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2019:98) Bendrojo Teismo pirmininkas atmetė prašymą sustabdyti ginčijamo įgyvendinimo reglamento vykdymą ir atidėjo bylinėjimosi išlaidų klausimą.
13 Du penktosios kolegijos nariai negalėjo dalyvauti nagrinėjant bylą, todėl į bylą nagrinėjančią kolegiją paskirti kiti du teisėjai.
14 Atsižvelgdamas į penktosios kolegijos siūlymą ir remdamasis Procedūros reglamento 28 straipsniu Bendrasis Teismas nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.
15 2019 m. sausio 29 d., rugsėjo 12 d. ir lapkričio 21 d., taikydamas proceso organizavimo priemones, Bendrasis Teismas paprašė šalių atsakyti į klausimus ir pateikti tam tikrus dokumentus. Šalys šiuos prašymus įvykdė per nustatytus terminus.
16 2020 m. sausio 21 d. įvyko Bendrojo Teismo posėdis.
17 Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti visą ginčijamą įgyvendinimo reglamentą arba – papildomai – jo dalį, susijusią su joms priklausančiomis įmonėmis,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
18 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
19 Grįsdamos ieškinį ieškovės nurodo šešis ieškinio pagrindus, atitinkamai susijusius su:
– pareigos motyvuoti pažeidimu,
– teisės į gynybą pažeidimu,
– Reglamento Nr. 854/2004 12 straipsnio 2 dalies ir 4 dalies c punkto pažeidimu,
– nediskriminavimo principo pažeidimu,
– proporcingumo principo pažeidimu,
– SESV 291 straipsnio 3 dalies ir 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011, p. 13), 3, 10 ir 11 straipsnių pažeidimu.
20 Komisija ne tik ginčija visų šių ieškinio pagrindų pagrįstumą, bet ir tvirtina, kad ieškovių prašymas panaikinti visą ginčijamą įgyvendinimo reglamentą nepriimtinas, nes šiuo reglamentu iš sąrašų, sudarytų pagal Reglamento Nr. 854/2004 12 straipsnį, išbraukiamos ne tik dvylika ieškovėms priklausančių įmonių, bet ir kitos aštuonios su ieškovėmis nesusijusios įmonės.
21 Todėl reikia nustatyti, ar ieškovės turi teisę pareikšti ieškinį dėl ginčijamo įgyvendinimo reglamento panaikinimo.
Dėl ieškovių teisės pareikšti ieškinį
22 Sprendžiant dėl ieškovių teisės pareikšti ieškinį pirmiausia reikia įvertinti ginčijamo įgyvendinimo reglamento pobūdį. Tam būtina išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis priimamas tokio tipo įgyvendinimo reglamentas.
23 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 854/2004 1 straipsnio 1 dalį šiuo reglamentu nustatomos specialios gyvūninės kilmės produktų oficialios kontrolės taisyklės. Minėto reglamento II skyrius, kuriame yra 3–8 straipsniai, skirtas Sąjungoje esančių įmonių oficialiai kontrolei, o III skyrius, kuriame yra 10–15 straipsniai, skirtas prekių importo procedūroms.
24 Dėl prekių importo procedūrų reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 854/2004 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gyvūninės kilmės gaminiai importuojami tik iš trečiosios šalies ar trečiosios šalies dalies, nurodytos sąraše, kurį Komisija sudaro ir atnaujina to paties reglamento 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka priimdama įgyvendinimo aktą.
25 Sąlygos, kurias turi atitikti trečiosios šalys, kad būtų įtrauktos į tokį sąrašą, išdėstytos Reglamento Nr. 854/2004 11 straipsnio 2–4 dalyse, iš dalies pakeistose 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL L 165, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 45 t., p. 200), 60 straipsniu, kuriame yra nuoroda į Reglamento Nr. 882/2004 46 ir 48 straipsnius.
26 Tos sąlygos iš esmės yra reikalavimas, kad trečiosios šalies kompetentingos institucijos teiktų pakankamas garantijas dėl nacionalinės teisės nuostatų atitikties arba lygiavertiškumo Sąjungos pašarus ir maistą reglamentuojantiems teisės aktams ir gyvūnų sveikatos taisyklėms. Šiomis aplinkybėmis taip pat atsižvelgiama į trečiosios šalies teisės aktus, reglamentuojančius gyvūninės kilmės produktus, veterinarinių gydymo priemonių naudojimą, pašarų paruošimą ir vartojimą ir higienos sąlygas. Komisija gali atlikti tam skirtą oficialią kontrolę trečiosiose šalyse. Ši kontrolė iš esmės apima trečiosios šalies teisės aktus, organizacinę struktūrą, kompetentingų valdžios institucijų kompetenciją ir savarankiškumo lygį, jų personalo pasirengimą, išteklius, veiklos efektyvumą ir galiausiai tai, kiek atitinkama trečioji šalis gali užtikrinti atitiktį arba lygiavertiškumą Sąjungos teisės reikalavimams.
27 Šiuo klausimu taip pat reikia pažymėti, kad Brazilija įtraukta į 2008 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 798/2008, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių, iš kurių galima importuoti į Bendriją ir vežti tranzitu per Bendriją naminius paukščius ir naminių paukščių produktus, sąrašas ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (OL L 226, 2008, p. 1), I priedą ir į 2010 m. kovo 12 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 206/2010, kuriuo nustatomi trečiųjų šalių, teritorijų arba jų dalių, iš kurių į Europos Sąjungą leidžiama įvežti tam tikrus gyvūnus ir šviežią mėsą, sąrašai ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (OL L 73, 2010, p. 1), II priedą. Šie reglamentai priimti remiantis Reglamento Nr. 854/2004 11 straipsnio 1 dalimi.
28 Vis dėlto šio Brazilijos įtraukimo į sąrašą neužtenka, kad gyvūninės kilmės produktus iš šios šalies būtų galima importuoti į Sąjungos teritoriją. Reglamento Nr. 854/2004 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gyvūninės kilmės produktus galima importuoti į Sąjungą tik tuomet, kai jie siunčiami iš tų įmonių ir pagaminti ar paruošti tose įmonėse, kurios nurodytos remiantis šiuo straipsniu sudarytuose ir atnaujinamuose sąrašuose, išskyrus konkrečius toje pačioje nuostatoje numatytus atvejus.
29 Sąlygos įtraukti įmonę į šio sprendimo 28 punkte minėtus sąrašus išdėstytos Reglamento Nr. 854/2004 12 straipsnio 2 dalyje. Į tokį sąrašą įmonė gali būti įtraukta, tik jei trečiosios šalies kilmės kompetentinga institucija garantuoja, kad:
– ta įmonė, kaip ir kitos įmonės, tvarkančios gyvūninės kilmės žaliavą, naudotą konkretaus gyvūninės kilmės produkto gamyboje, laikosi atitinkamų Sąjungos reikalavimų arba šiuos reikalavimus atitinkančiais laikomų reikalavimų, taikytų priimant sprendimą dėl tos trečiosios šalies įtraukimo į atitinkamą sąrašą vadovaujantis 11 straipsniu,
– šios trečiosios šalies oficiali inspekcijos tarnyba prižiūri įmones ir prireikus pateikia Komisijai visą reikalingą informaciją apie žaliavą tiekiančias įmones,
– ši tarnyba turi realius įgaliojimus sustabdyti įmonių eksportą į Sąjungą, jeigu įmonės nesilaiko pirmoje įtraukoje nurodytų reikalavimų.
30 Be to, Reglamento Nr. 854/2004 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad trečiųjų šalių, įtrauktų į pagal to paties reglamento 11 straipsnį Komisijos sudarytus ir atnaujinamus sąrašus, kompetentingos institucijos garantuoja, kad 12 straipsnio 1 dalyje minėti įmonių sąrašai bus sudaryti, atnaujinami ir pateikiami Komisijai. Pagal minėto reglamento 12 straipsnio 5 dalį Komisija priima būtinas nuostatas, kad būtų viešai paskelbti visų vadovaujantis šiuo straipsniu sudarytų arba atnaujintų sąrašų naujausia redakcija.
31 Vadinasi, pagal Reglamentą Nr. 854/2004 gyvūninės kilmės produktus galima importuoti į Sąjungos teritoriją, tik jei tenkinamos dvi kumuliacinės sąlygos.
32 Pirma, tų produktų kilmės šalis turi būti įtraukta į trečiųjų šalių sąrašą kaip šalis, kurią Komisija laiko galinčia teikti tam tikras garantijas, susijusias su jos gyvūninės kilmės produktų teisinio reglamentavimo sistema. Tas sąrašas sudaromas ir atnaujinamas įgyvendinimo aktu, kurį Komisija priima pagal Reglamento Nr. 854/2004 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą.
33 Antra, tie produktai turi būti tiekiami įmonių, kurios įtrauktos į trečiosios šalies kompetentingos institucijos sudarytą sąrašą ir dėl kurių minėta institucija teikia šio sprendimo 29 ir 30 punktuose nurodytas konkrečias garantijas.
34 Taigi, kitaip nei šalių, iš kurių leidžiama importuoti tam tikrus gyvūninės kilmės produktus, sąrašus, eksportuojančių įmonių sąrašus sudaro ir atnaujina trečiųjų šalių kompetentingos institucijos; jos tuos sąrašus pateikia Komisijai, o ši juos tik paskelbia viešai.
35 Toks užduočių pasiskirstymas tarp Komisijos ir trečiųjų šalių kompetentingų institucijų, nustatytas Reglamentu Nr. 854/2004, reikalauja numatyti apsaugos priemonę, kad Sąjungoje būtų apsaugota visuomenės sveikata. Taigi pagal to paties reglamento 12 straipsnio 4 dalies c punktą kiekvieną kartą, kai Komisija mano, kad būtina iš dalies pakeisti trečiosios šalies kompetentingų valdžios institucijų sudarytą įmonių sąrašą, atsižvelgiant į reikšmingą informaciją, pavyzdžiui, Sąjungos tikrinimo ataskaitas arba įspėjimus, gaunamus per RASFF, šiam tikslui sukurtą pagal 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 6 t., p. 463), 50 straipsnį, ji apie tai praneša visoms valstybėms narėms ir įtraukia klausimą į atitinkamo nuolatinio komiteto pakomitečio kito posėdžio darbotvarkę, kad prireikus būtų priimtas sprendimas vadovaujantis Reglamento Nr. 854/2004 19 straipsnio 2 dalyje numatyta procedūra. Ši procedūra baigiama priimant įgyvendinimo dokumentą, kaip antai ginčijamą įgyvendinimo reglamentą, kuriuo pakeičiamas trečiosios šalies, iš kurios galima į Sąjungą importuoti gyvūninės kilmės produktus, įmonių sąrašas.
36 Reglamento Nr. 854/2004 12 straipsnio 4 dalies c punktu Komisija įgaliojama priimti įgyvendinimo dokumentą, pagal kurį iš dalies pakeičiami trečiųjų šalių kompetentingų institucijų sudaryti sąrašai. Iš šio sprendimo 29 punkto matyti, kad tokio sąrašo pakeitimai būtini, kai kilmės trečiosios šalies kompetentinga institucija nebegali dėl tam tikrų įmonių teikti garantijų, aprašytų minėto reglamento 12 straipsnio 2 dalyje. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip ieškovės tvirtina pateikdamos ieškinio trečiąjį pagrindą (žr. šio sprendimo 97 punktą), šio reglamento 12 straipsnio 4 dalyje nenumatyta, kad Komisija gali atlikti atitinkamų įmonių individualaus elgesio vertinimą – ji vertina tik garantijų, kurias dėl tų įmonių teikia kompetentingos institucijos, patikimumą. Šiuo patikimumu galima suabejoti, pastebėjus minėtų institucijų organizacinės struktūros ir veikimo trūkumų, taip pat įvertinus jų veiksmus, kurių jos ėmėsi tais atvejais, kai atskiros įmonės nesilaikė to paties reglamento 12 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų reikalavimų. Tik tiek, kiek su vienos ar kelių įmonių situacija susijusi informacija svarbi tam, kad būtų įvertintas trečiosios šalies institucijų teikiamų garantijų patikimumas, prireikus Komisija turi į ją atsižvelgti.
37 Taip pat reikia pabrėžti, kad, priešingai, nei tvirtina ieškovės (žr. šio sprendimo 92 punktą), trečiųjų šalių, iš kurių galima į Sąjungą importuoti gyvūninės kilmės produktus, įmonių sąraše esančios įmonės neturi jokios pagal Sąjungos teisės aktą joms suteiktos individualios teisės eksportuoti savo produktus į Sąjungos rinką. Sąjungos teisėje numatyta, kad, pirma, gyvūninės kilmės produktus galima eksportuoti į Sąjungos rinką, tik jei atitinkama trečioji šalis yra įtraukta į Reglamento Nr. 854/2004 11 straipsnyje numatytą sąrašą. Antra, į to paties reglamento 12 straipsnyje numatytus sąrašus ieškovėms priklausančias įmones įtraukė ne Sąjungos institucija, organas arba įstaiga, o tik atitinkamos trečiosios šalies kompetentingos institucijos ir tik tam, kad veiktų šio sprendimo 23–34 punktuose apibūdinta garantijų sistema, ypač kiek tai susiję su jos antrąja dalimi, aprašyta šio sprendimo 28–30, 33 ir 34 punktuose.
38 Taigi įgyvendinimo dokumentas, kaip antai ginčijamas įgyvendinimo reglamentas, kuriuo Komisija išbraukia tam tikras įmones iš trečiosios šalies kompetentingų institucijų sudarytų sąrašų, nėra sudarytas iš kelių individualių aktų, kuriais atšaukiama tariamai toms įmonėms suteikta teisė. Nagrinėjamas įgyvendinimo dokumentas iš esmės pakeičia antrąją iš dviejų sąlygų, kurias, kaip aptarta šio sprendimo 33 punkte, turi atitikti bet kuri į Sąjungos rinką eksportuojama gyvūninės kilmės produktų siunta, būtent sąlygą dėl kilmės trečiosios šalies institucijų teikiamų garantijų, susijusių su veiksmingu atitinkamų jos teisės aktų taikymu. Siekiant šio tikslo, ginčijamame įgyvendinimo reglamente nustatoma taisyklė, kad nebeleidžiama į Sąjungos rinką importuoti gyvūninės kilmės produktų iš jame nurodytų įmonių. Ši taisyklė taikoma visiems ūkio subjektams, kurie gali būti suinteresuoti tokių produktų iš tų įmonių importu, taip pat Sąjungos valstybių narių muitinėms, nes ginčijamas įgyvendinimo reglamentas yra visuotinio taikymo (pagal analogiją žr. 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Eurocoton ir kt. / Taryba, C‑76/01 P, EU:C:2003:511, 73 punktą).
39 Šiomis aplinkybėmis reikia pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą nustatyti, ar ir kiek ginčijamas įgyvendinimo reglamentas yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su ieškovėmis.
40 Remiantis suformuota jurisprudencija, SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatyta sąlyga, kad aktas, dėl kurio pareikštas ieškinys, turi būti tiesiogiai susijęs su fiziniu ar juridiniu asmeniu, reikalauja taikyti du kumuliacinius kriterijus, t. y. ginčijama priemonė turi daryti tiesioginę įtaką asmens teisinei padėčiai ir nepalikti jokios diskrecijos už jos įgyvendinimą atsakingiems adresatams, nes ji yra visiškai automatinė ir išplaukia tik iš Sąjungos teisės aktų netaikant kitų tarpinių normų (2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija / Scuola Elementare Maria Montessori ir Komisija / Ferracci, C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 42 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
41 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad vien remiantis ginčijamu įgyvendinimo reglamentu produktai iš jo priede esančių įmonių nebeatitinka antros sąlygos, kurią turi atitikti, kad juos būtų galima importuoti į Sąjungos rinką (žr. šio sprendimo 28–30, 33 ir 34 punktus). Taigi minėtas įgyvendinimo reglamentas daro tiesioginį poveikį ieškovių teisinei situacijai, nes pagal jį ipso iure neleidžiamas gyvūninės kilmės produktų iš jo priede esančių ir ieškovėms priklausančių įmonių importas. Tame reglamente nepaliekama jokios diskrecijos valstybių narių, kurioms jis skirtas, muitinėms, įpareigotoms jį taikyti, nes jis taikomas visiškai automatiškai ir remiantis vien Sąjungos teisės aktais, netaikant jokių tarpinių taisyklių.
42 Vis dėlto akivaizdu, kad poveikis ieškovių teisinei padėčiai padarytas tik tiek, kiek ginčijamu įgyvendinimo reglamentu iš sąrašų, sudarytų pagal Reglamento Nr. 854/2004 12 straipsnį, išbrauktos joms priklausančios įmonės. Todėl tik tiek, kiek šis įgyvendinimo reglamentas susijęs su tomis įmonėmis, jis daro tiesioginį poveikį ieškovėms.
43 Be to, kaip ne pagal teisėkūros procedūrą priimtas visuotinio taikymo aktas ginčijamas įgyvendinimo reglamentas yra reglamentuojamasis teisės aktas, kaip jis suprantamas pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimą Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija / Scuola Elementare Maria Montessori ir Komisija / Ferracci, C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 23–28 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).
44 Vadinasi, klausimas, ar tam, kad būtų pripažinta ieškovių teisė pareikšti ieškinį dėl ginčijamo įgyvendinimo reglamento panaikinimo, būtina, kad jis būtų konkrečiai su jomis susijęs, priklauso nuo to, ar dėl jo nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.
45 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 41 punkto, pagal ginčijamą įgyvendinimo reglamentą ipso iure neleidžiamas gyvūninės kilmės produktų iš jo priede esančių įmonių, iš kurių 12 priklauso ieškovėms, importas. Vadinasi, tam, kad šis įgyvendinimo reglamentas darytų poveikį, nereikia jokios Sąjungos arba valstybių narių patvirtintos įgyvendinimo priemonės. Tokiomis aplinkybėmis minėto įgyvendinimo reglamento įgyvendinimo priemone, kaip ji suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, galima laikyti tik valstybės narės muitinės aktą, kuriuo atsisakoma pateikti į laisvą apyvartą Sąjungos rinkoje gyvūninės kilmės produktus iš ieškovėms priklausančių įmonių, įtrauktų į nagrinėjamo įgyvendinimo reglamento priedą.
46 Tokio akto priėmimas nepriskiriamas įprastam taikomomis taisyklėmis nustatytos sistemos veikimui. Iš Reglamento Nr. 854/2004 12 straipsnio 2 dalies c punkto matyti, kad nuo trečiosios šalies įtraukimo į to paties reglamento 11 straipsnyje numatytą sąrašą tos trečiosios šalies kompetentingos institucijos turi jau kilmės šalies muitinėje sustabdyti bet kokią į Sąjungos rinką eksportuoti skirtą siuntą iš įmonių, kurios nėra įmonių, kurioms leidžiama eksportuoti į tą rinką gyvūninės kilmės produktus, sąraše.
47 Vadinasi, hipotetinis scenarijus, pagal kurį, nepaisant to, kad priimtas ginčijamas įgyvendinimo reglamentas, siunta iš ieškovėms priklausančios įmonės, kuri buvo išbraukta iš ginčijamų sąrašų, atsirastų prie Sąjungos sienos, būtų grindžiamas prielaida, kad įtraukdamos Brazilijos institucijas ieškovės bandytų pažeisti ginčijamą įgyvendinimo reglamentą, vengdamos jį taikyti. Tačiau į tokią prielaidą negalima atsižvelgti, siekiant įvertinti, ar esama reglamentuojamojo pobūdžio akto įgyvendinimo priemonių, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, iš dalies pakeistą Lisabonos sutartimi. Šia nuostata siekiama suteikti teisę fiziniam ar juridiniam asmeniui pareikšti ieškinį dėl su juo tiesiogiai susijusių reglamentuojamojo pobūdžio aktų, dėl kurių nereikia priimti įgyvendinamųjų priemonių, ir taip išvengti atvejų, kai toks asmuo turėtų pažeisti teisę, kad galėtų kreiptis į teismą (2013 m. birželio 6 d. Sprendimo T & L Sugars ir Sidul Açúcares / Komisija, T‑279/11, EU:T:2013:299, 58 punktas; taip pat šiuo klausimu žr. 2012 m. birželio 4 d. Nutarties Eurofer / Komisija, T‑381/11, EU:T:2012:273, 60 punktą).
48 Jei nepaisant šios analizės reikėtų pripažinti, kad dėl ginčijamo įgyvendinimo reglamento būtina patvirtinti įgyvendinimo priemones, tektų konstatuoti, kad bet kuriuo atveju tas reglamentas daro konkretų poveikį ieškovėms, nes jo priede kiekviena iš jų nurodoma kaip kai kurių ten minimų įmonių savininkė. Dėl šios priežasties įgyvendinimo reglamentas taikomas ieškovėms dėl joms būdingos savybės, kuri jas išskiria iš kitų asmenų (jos yra kai kurių jo priede nurodytų įmonių savininkės) ir todėl jas individualizuoja taip pat kaip ir tokio akto adresatą, kaip tai suprantama pagal 1963 m. liepos 15 d. sprendimą Plaumann / Komisija (25/62, EU:C:1963:17, p. 223).
49 Vadinasi, kaip tvirtina Komisija, ieškinys priimtinas tik tiek, kiek jis susijęs su ieškovėms priklausančiomis įmonėmis. Taigi priimtina tik ieškinio dalis, apimanti papildomai pateiktą prašymą, tad reikia nagrinėti jo pagrįstumą.
Dėl esmės
50 Visų pirma reikia išnagrinėti šeštąjį ieškinio pagrindą.
Dėl ieškinio šeštojo pagrindo, susijusio su SESV 291 straipsnio 3 dalies ir Reglamento Nr. 182/2011 3, 10 ir 11 straipsnių pažeidimu
51 Ieškovės tvirtina, kad projektas, kurį apsvarsčius priimtas ginčijamas įgyvendinimo reglamentas, į nuolatinio komiteto darbotvarkę, kad jis galėtų pateikti nuomonę, įtrauktas 2018 m. balandžio 19 d. Tą pačią dieną šis projektas pateiktas komitetui svarstyti; taip pažeista Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio 3 dalis, kurioje numatytas mažiausiai keturiolikos dienų terminas tarp įgyvendinimo akto projekto pateikimo ir šio komiteto posėdžio. Šis terminas yra esminis procedūros reikalavimas, dėl kurio nesilaikymo reikia panaikinti minėtą įgyvendinimo reglamentą. Be to, dėl šio pažeidimo Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba negali pasinaudoti teise susipažinti su dokumentu, numatyta to paties reglamento 10 straipsnio 4 dalyje ir 11 straipsnyje.
52 Reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 854/2004 12 straipsnio 4 dalies c punktą, kai Komisija kreipiasi į nuolatinį komitetą dėl įmonių, iš kurių gyvūninės kilmės produktus galima importuoti į Sąjungą, sąrašo dalinio pakeitimo, šis komitetas priima sprendimą pagal to paties reglamento „19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą“.
53 Reglamento Nr. 854/2004 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai nurodoma minėta dalis, taikomi 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 184, 1999, p. 23), 5 ir 7 straipsniai.
54 Sprendimas 1999/468 priimtas remiantis EB sutarties 202 straipsniu (po pakeitimo – SESV 291 straipsnis).
55 SESV 291 straipsnio 2 ir 3 dalys suformuluotos taip:
„2. Kai teisiškai privalomi Sąjungos aktai turi būti įgyvendinti vienodomis sąlygomis, tie aktai suteikia įgyvendinimo įgaliojimus Komisijai arba tinkamai pagrįstais konkrečiais atvejais ir Europos Sąjungos sutarties 24 bei 26 straipsniuose numatytais atvejais – Tarybai.
3. 2 dalyje numatytiems tikslams pasiekti Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, iš anksto nustato valstybių narių vykdomos kontrolės, kai Komisija vykdo įgyvendinimo įgaliojimus, mechanizmų taisykles ir bendruosius principus.“
56 Remdamiesi SESV 291 straipsnio 3 dalimi, Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą Nr. 182/2011, juo panaikintas Sprendimas 1999/468.
57 Reglamento Nr. 182/2011 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Jei pagrindiniuose teisės aktuose, priimtuose iki šio reglamento įsigaliojimo, numatyta, kad Komisija naudojasi įgyvendinimo įgaliojimais pagal Sprendimą 1999/468/EB, taikomos šios taisyklės:
<…>
c) jei pagrindiniame teisės akte daroma nuoroda į Sprendimo [1999/468] 5 straipsnį, taikoma šio reglamento 5 straipsnyje nurodyta nagrinėjimo procedūra <…>“
58 Be to, pagal Reglamento Nr. 182/2011 13 straipsnio 2 dalį „šio reglamento 3 ir 9 straipsniai 1 dalyje nurodytais tikslais taikomi visiems esamiems komitetams“.
59 Iš Reglamento Nr. 182/2011 13 straipsnio 1 dalies c punkto kartu su Reglamento Nr. 854/2004 nuostatomis, minėtomis šio sprendimo 52 ir 53 punktuose, matyti, kad šiuo atveju nuolatinis komitetas dalyvauja pagal nagrinėjimo procedūrą, numatytą to paties reglamento 5 straipsnyje.
60 Galiausiai Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnyje „Bendrosios nuostatos“ numatyta:
„1. Šiame straipsnyje išdėstytos bendrosios nuostatos taikomos visoms 4–8 straipsniuose nurodytoms procedūroms.
<…>
3. Pirmininkas pateikia komitetui įgyvendinimo akto, kurį turi priimti Komisija, projektą.
Išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, pirmininkas surengia posėdį ne vėliau kaip per 14 dienų nuo įgyvendinimo akto projekto ir darbotvarkės projekto pateikimo komitetui. Komitetas savo nuomonę dėl įgyvendinimo akto projekto pateikia per terminą, kurį pirmininkas gali nustatyti atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Terminai turi būti proporcingi ir jie turi iš anksto sudaryti veiksmingas galimybes komiteto nariams išnagrinėti įgyvendinimo akto projektą bei pareikšti savo nuomonę.
4. Prieš komitetui pateikiant nuomonę, bet kuris komiteto narys gali pasiūlyti pakeitimų, o pirmininkas gali teikti iš dalies pakeistas įgyvendinimo akto projekto versijas.“
61 Reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai yra esminės procedūrinės normos: jas įtvirtinti siekiama SESV, jos yra vienos iš esminių procedūros teisėtumo reikalavimų ir jų pažeidimas lemia atitinkamo akto panaikinimą (2017 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Tilly-Sabco / Komisija, C‑183/16 P, EU:C:2017:704, 114 punktas).
62 Be to, kadangi SESV 291 straipsnio 3 dalyje aiškiai numatyta valstybių narių atliekama kontrolė, kaip Komisija vykdo įgyvendinimo įgaliojimus, suteiktus pagal šio straipsnio 2 dalį, reikia konstatuoti, kad keturiolikos dienų terminu, kurį pagrįstais atvejais galima sutrumpinti, taip pat siekiama užtikrinti valstybių narių informavimą apie Komisijos pasiūlymus per jų komiteto narius, kad šios vyriausybės, vykdydamos vidaus ir išorės konsultacijas, galėtų apibrėžti poziciją, skirtą kiekvienos iš jų interesams nuolatiniame komitete apsaugoti (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Tilly-Sabco / Komisija, C‑183/16 P, EU:C:2017:704, 103 punktą).
63 Šiuo atveju iš ieškinio 212–214 punktų matyti, kad ieškovės savo argumentus grindžia tuo, kad projektą, kurį apsvarsčius priimtas ginčijamas įgyvendinimo reglamentas, nuolatiniam komitetui Komisija pateikė 2018 m. balandžio 19 d., t. y. tą pačią dieną, kai įvyko posėdis, per kurį tas komitetas jį nagrinėjo, – ji nesilaikė Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatyto keturiolikos dienų termino (žr. šio sprendimo 60 punktą).
64 Šiuo klausimu iš Komisijos pateiktų nuolatinio komiteto registro išrašų matyti, kad ginčijamo įgyvendinimo reglamento projektą minėtam komitetui ji pateikė 2018 m. vasario 21 d., o pirmą iš dalies pakeistą minėto projekto redakciją – 2018 m. balandžio 10 d. Komisija priduria, kad šio projekto antra iš dalies pakeista redakcija, tam komitetui pateikta 2018 m. balandžio 19 d., apima tik papildomą visiškai formalų pakeitimą, kuriuo pasiūlytų priemonių įsigaliojimo data nukelta į antrą dieną po tos, kurią minėtas įgyvendinimo reglamentas paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, vietoj pirmiau numatytos penkioliktos dienos. Kad aplinkybės susiklostė būtent taip, matyti iš taikant proceso organizavimo priemones 2019 m. sausio 30 d. ir gruodžio 13 d. Komisijos pateiktų dokumentų.
65 Reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio 4 dalį, prieš komitetui pateikiant nuomonę, pirmininkas gali teikti iš dalies pakeistas įgyvendinimo akto projekto redakcijas (žr. šio sprendimo 60 punktą).
66 Vadinasi, priešingai, nei tvirtina ieškovės, šiuo atveju negalima konstatuoti jokio Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo.
67 Galiausiai, kadangi nurodytų kitų nuostatų, t. y. SESV 291 straipsnio 3 dalies ir Reglamento Nr. 182/2011 10 ir 11 straipsnių, tariamą pažeidimą ieškovės grindžia vien keturiolikos dienų termino, numatyto tik to paties reglamento 3 straipsnio 3 dalyje, nesilaikymu, šiuo atveju negalima konstatuoti taip pat ir jokio šių kitų nuostatų pažeidimo.
68 Taigi šeštąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su pareigos motyvuoti pažeidimu
69 Ieškovės tvirtina, kad, vykdydama pareigą motyvuoti ginčijamą įgyvendinimo reglamentą, Komisija turėjo nurodyti specifines priežastis, kodėl ji mano, kad kiekviena iš nurodytų įmonių turėjo būti išbraukta iš Reglamento Nr. 854/2004 12 straipsnyje numatytų sąrašų. Pirma, iš minėto įgyvendinimo reglamento 4 konstatuojamosios dalies aišku, kad jis grindžiamas gautais pranešimais apie salmoneles paukštienoje ir paukštienos gaminiuose iš kelių Brazilijos įmonių, bet neįvardytos įmonės, kurioms tai taikoma. Be to, iš šio įgyvendinimo reglamento priedo aišku, kad Komisija išbraukė kai kurias pirmajai ieškovei priklausančias įmones iš įmonių, kurioms leidžiama importuoti naminių kanopinių mėsą ir mėsos produktus, sąrašų, nors to paties įgyvendinimo reglamento 4 konstatuojamojoje dalyje to tipo produktai neminimi.
70 Antra, ginčijamo įgyvendinimo reglamento 5 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad Brazilijos institucijos negalėjo ištaisyti nustatytų trūkumų, t. y. jog nėra pakankamai garantijų, kad minėto reglamento 4 konstatuojamojoje dalyje nurodytos įmonės šiuo metu atitinka Sąjungos reikalavimus. Tai, kad neišdėstytas tikslus faktinis ir teisinis šio vertinimo pagrindas ir nenurodytos konkrečios susijusios įmonės, rodo motyvų nepakankamumą.
71 Trečia, ginčijamo įgyvendinimo reglamento 6 konstatuojamojoje dalyje yra prieštaravimas, nes remiantis tais pačiais faktais nurodomi įrodyti sukčiavimo atvejai ir šiuo metu vykdomi tyrimai; neaišku, kodėl nurodyti tyrimai lemia pasitikėjimo praradimą, užuot jį sustiprinę. Be to, nagrinėjamame įgyvendinimo reglamente nieko nekalbama apie kiekvienai jame nurodytai įmonei reikšmingus faktus.
72 Reikia priminti, kad motyvų nurodymas, reikalaujamas pagal SESV 296 straipsnį, turi atitikti nagrinėjamo teisės akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai parodyti institucijos, priėmusios ginčijamą aktą, argumentus taip, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtos priemonės motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, ypač į akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir šio akto adresatų ar kitų asmenų, su kuriais jis tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodomos visos svarbios teisinės ir faktinės aplinkybės; vertinant, ar motyvai atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti ne tik į jų tekstą, bet ir į kontekstą, taip pat į visas šį klausimą reglamentuojančias teisės normas (2003 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Austrija / Taryba, C‑445/00, EU:C:2003:445, 49 punktas).
73 Kiek tai susiję su visuotinio taikymo aktu, kaip antai ginčijamu įgyvendinimo reglamentu (žr. šio sprendimo 38 punktą), pateikiant motyvus gali užtekti nurodyti bendrą situaciją, dėl kurios jis priimtas, ir bendrus juo siekiamus tikslus (2003 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Kik / OHMI, C‑361/01 P, EU:C:2003:434, 102 punktas).
74 Taip pat reikia priminti, kad, kitaip, nei kelis kartus nurodė ieškovės (žr. šio sprendimo 92 punktą), pagal Sąjungos teisę jos neįgyja jokios individualios teisės, dėl kurios galėtų eksportuoti savo produktus į Sąjungos rinką (žr. šio sprendimo 37 punktą). Kaip išdėstyta šio sprendimo 23–34 punktuose, toks aktas kaip ginčijamas įgyvendinimo reglamentas neskirtas jokiai individualiai teisei, suteiktai pagal kitas Sąjungos teisės nuostatas, atšaukti, tam reikėtų pradėti tyrimą dėl atitinkamo asmens elgesio ir priimti individualų aktą, nurodant motyvus ir išsamiai aptariant kritikuojamą elgesį.
75 Šią situaciją paaiškina trečiosiose šalyse įsteigtų eksportuojančių įmonių veiklos teisinio pagrindo (žr. šio sprendimo 23–34 punktus) palyginimas su Sąjungos įmonių veiklos teisiniu pagrindu.
76 Pirma, Sąjungos įmonės privalo būti patvirtintos pagal Reglamento Nr. 854/2004 3 straipsnį. Patvirtinimo procedūra pradedama ūkio subjekto prašymu, patį patvirtinimą kompetentingos valstybių narių institucijos suteikia Reglamento Nr. 882/2004 31 straipsnio 2 dalyje numatytomis sąlygomis ir vadovaudamosi ten nustatytomis išsamiomis taisyklėmis. Ūkio subjektas privalo pateikti įrodymą, kad laikosi atitinkamų pašarus ir maistą reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų reikalavimų. Patvirtinimas suteikia Sąjungos įmonių operatoriams individualią teisę tiekti gyvūninės kilmės produktus Sąjungos rinkai. Be to, šio reglamento 54 straipsnio 2 dalyje numatytos kitos priemonės, kurių kompetentingos valstybių narių institucijos turi imtis, kai įmonės nevykdo taikomuose teisės aktuose nustatytų pareigų. Taigi iš Sąjungos teisės kylančiai individualiai teisei, kuria naudojasi Sąjungos įmonių operatoriai, gali būti daromas poveikis tik tokiomis sąlygomis, kokios nustatytos to reglamento 31 straipsnio 2 dalies e punkte dėl patvirtinimo panaikinimo, nustačius rimtų pažeidimų arba ėmusis pakartotinio įmonės gamybos nutraukimo, ir to paties reglamento 54 straipsnio 1–3 dalyse, kur nurodyti kiti veiksmai, kurių imamasi nustačius neatitiktį reikalavimams. Šiose nuostatose numatyta atitinkamos įmonės operatoriaus atžvilgiu pradedama procedūra, užbaigiama individualaus akto priėmimu, nurodant motyvus, iš kurių aiškūs minėto operatoriaus padaryti pažeidimai.
77 Antra, pagal Reglamento Nr. 854/2004 4–8 straipsnius kompetentingos valstybių narių institucijos vykdo oficialią kontrolę dėl visų gyvūninės kilmės produktų, kuriems taikomas minėtas reglamentas.
78 Vadinasi, Sąjungos įmonių operatoriai gali pradėti procedūrą, kad gautų patvirtinimą; patvirtinimas suteikiamas, jei prašymą pateikęs subjektas atitinka tam tikrus objektyvius kriterijus. Tokį patvirtinimą gavusios įmonės naudojasi individualia teise pateikti Sąjungos rinkai gyvūninės kilmės produktus; šią teisę galima atšaukti tik šio sprendimo 76 punkte aprašytomis sąlygomis. Valstybės narės prisiima šio sprendimo 76 punkte nurodytus įsipareigojimus pagal Sąjungos teisę, taip pat Komisija jų atžvilgiu turi Sutartyje numatytus vykdymo įgaliojimus.
79 Kitaip nei toje situacijoje, iš Reglamento Nr. 854/2004 11 ir 12 straipsnių matyti, kad trečiojoje šalyje esančios įmonės gali eksportuoti gyvūninės kilmės produktus į Sąjungos rinką, tik jei atitinkama šalis ir atitinkama įmonė yra įrašyta į šiose nuostatose numatytus sąrašus. Sąjungos teisės aktų leidėjas nenumatė trečiojoje šalyje esančių suinteresuotųjų įmonių operatoriams jokio vaidmens pradedant atitinkamas procedūras ir nesuteikia jiems galimybės kreiptis į Komisiją, kai trečiosios šalies kompetentinga institucija atsisako jas įtraukti į atitinkamus sąrašus. Antra, per aptariamas procedūras nėra priimamas Sąjungos aktas, suteikiantis individualią teisę, kurią būtų galima panaikinti tik pradėjus procedūrą kiekvienos atitinkamos įmonės atžvilgiu. Kaip jau paaiškinta, minėtu reglamentu sukurta dviejų lygmenų sistema turi sudaryti sąlygas Komisijai įvertinti, ar kompetentingos trečiosios šalies institucijos teikia garantijas, reikalingas pagal šio reglamento 11 ir 12 straipsnius (žr. šio sprendimo 24–38 punktus). Iš tiesų įmonės išbraukimas iš ginčijamų sąrašų nėra pagal Sąjungos teisę suteiktos individualios teisės panaikinimas (žr. šio sprendimo 38 punktą) ir nei Komisija, nei valstybės narės neturi vykdymo įgaliojimų dėl ne Sąjungos teritorijoje įsteigtų įmonių arba trečiųjų šalių, kurių Sąjungos teisėje nustatyti reikalavimai tiesiogiai neįpareigoja.
80 Dėl šių skirtumų Komisija gali laisvai nustatyti trečiosios šalies kompetentingų institucijų teikiamų garantijų patikimumo ribą ypač aukšto lygio ir netgi gali, nurodydama esminius parametrus, reikalauti iš trečiųjų šalių kompetentingų institucijų praktiškai nepriekaištingo veikimo.
81 Tokiomis aplinkybėmis šio sprendimo 72 ir 73 punktuose išdėstyti reikalavimai reiškia, kad Komisija turi pateikti motyvus, dėl kurių ji mano, kad dėl nurodytų įmonių Brazilijos institucijos nebeteikia Reglamento Nr. 854/2004 12 straipsnio 2 dalyje numatytų garantijų.
82 Jei aptariami motyvai apima su tam tikromis įmonėmis susijusius dalykus, jie kaip reikšminga informacija, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 854/2004 12 straipsnio 4 dalies c punktą, turi būti pateikti tik tiek, kiek būtina tam, kad, atsižvelgiant taip pat ir į atitinkamos trečiosios šalies institucijų elgesį arba pareiškimus, būtų aišku, kodėl Komisija mano, kad tos institucijos nebeteikia garantijų, reikalaujamų pagal to reglamento 12 straipsnio 2 dalį.
83 Šiuo atveju iš ginčijamo įgyvendinimo reglamento priedo matyti, kad ieškovėms priklausančios įmonės įtrauktos į keturias skirtingas lenteles. Pirmoji lentelė susijusi su naminių kanopinių mėsa (sektorių nomenklatūros I skirsnis), į ją įtraukta viena pirmosios ieškovės įmonė. Antroji lentelė susijusi su paukštiena ir kiškiena (sektorių nomenklatūros II skirsnis), į ją įtrauktos aštuonios pirmosios ieškovės įmonės ir dvi antrosios ieškovės įmonės. Trečioji lentelė susijusi su malta mėsa, mėsos ruošiniais ir mechaniniu būdu atskirta mėsa (sektorių nomenklatūros V skirsnis), į ją įtrauktos aštuonios pirmosios ieškovės įmonės ir viena antrosios ieškovės įmonė. Ketvirtoji lentelė susijusi su mėsos produktais (sektorių nomenklatūros VI skirsnis), į ją įtrauktos šešios pirmosios ieškovės įmonės.
84 Ginčijamo įgyvendinimo reglamento 4 ir 5 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodė, kad Brazilijos institucijos buvo raginamos imtis reikiamų taisomųjų veiksmų, kad būtų pašalinti trūkumai, susiję su rimtais ir pasikartojančiais neatitikties Sąjungos reikalavimams atvejais dėl salmonelių paukštienoje ir paukštienos gaminiuose. Iš tų pačių institucijų suteiktos informacijos ir oficialios kontrolės prie Sąjungos sienų rezultatų matyti, kad reikalaujamų veiksmų nebuvo imtasi, todėl produktų iš tų įmonių pateikimas rinkai gali kelti pavojų visuomenės sveikatai. Šie motyvai susiję su dešimčia ieškovėms priklausančių įmonių, įtrauktų į minėto įgyvendinimo reglamento priedo antrąją lentelę.
85 Be to, ginčijamo įgyvendinimo reglamento 6 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad tyrimai dėl 2018 m. kovo mėn. Brazilijoje nustatytų sukčiavimo atvejų rodo, jog nėra pakankamų garantijų, kad ieškovių įmonės, išbrauktos iš ginčijamų sąrašų, laikosi atitinkamų Sąjungos reikalavimų. Šie motyvai taikomi visoms ieškovių įmonėms, įtrauktoms į keturias ginčijamo įgyvendinimo reglamento priede esančias lenteles. Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad pats aptariamo sukčiavimo, susijusio su laboratorijų išduodamomis pažymomis dėl į Sąjungą eksportuojamos mėsos, įskaitant paukštieną, ir dėl mėsos produktų, pobūdis kelia abejonių dėl garantijų, kurias Brazilijos institucijos turi teikti pagal Reglamento Nr. 854/2004 12 straipsnio 2 dalį, patikimumo; tai yra aplinkybė, dėl kurios, kaip nurodyta toje pačioje konstatuojamojoje dalyje, tų įmonių produktai gali kelti pavojų žmonių sveikatai.
86 Šiuose motyvuose yra visa informacija, atsižvelgiant į taikomą teisinį pagrindą leidžianti suprasti priežastis, dėl kurių priimtas ginčijamas įgyvendinimo reglamentas mėsos, įskaitant paukštieną, ir mėsos produktų srityje.
87 Ginčijamame įgyvendinimo reglamente pateikiant informaciją nurodomi kompetentingų Brazilijos institucijų veiklos trūkumai, susiję su garantijomis, kurias jos turi teikti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 854/2004 12 straipsnio 2 dalį; tai yra aplinkybė, akivaizdžiai susijusi su visuomenės sveikatos apsauga, kurią tuo reglamentu siekiama užtikrinti. Šie motyvai taip pat leidžia ieškovėms, kaip asmenims, turintiems teisę pareikšti ieškinį dėl ginčijamo įgyvendinimo reglamento panaikinimo, pasinaudojus šia teise ginčyti Komisijos aktą grindžiančių išvadų tikslumą.
88 Šiuo klausimu, priešingai, nei tvirtina ieškovės, ginčijamame įgyvendinimo reglamente Komisija nenurodė, būtent kokie po kiekvienos kontrolės prie Sąjungos sienos iš valstybių narių gauti įspėjimai pateikti dėl kiekvienos minėto reglamento priede nurodytos įmonės arba kokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiamas kiekvienai iš susijusių įmonių taikomas kaltinimas sukčiavimu pažymų išdavimo srityje.
89 Pirma, kadangi ginčijamo įgyvendinimo reglamento 5 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodo, kad tik susijusios įmonės išbraukiamos iš atitinkamo sąrašo, ieškovės gali patikrinti, ar dėl produktų, kuriuos išsiuntė į minėtą priedą įtraukta įmonė, buvo gauta įspėjimų ir ar tų įspėjimų skaičius gali būti laikomas dideliu. Antra, atsižvelgiant į nurodytą žmonių sveikatos apsaugos tikslą, minėto įgyvendinimo reglamento 6 konstatuojamojoje dalyje pateikto motyvo, kad taikoma pažymų išdavimo sistema turi trūkumų, iliustruojamų dokumentuose, susijusiuose su Brazilijos policijos ir teisminių institucijų atliekamais tyrimais mėsos ir mėsos produktų srityje, užtenka, kad būtų pagrįsta tokio akto kaip šis įgyvendinimo reglamentas rezoliucinė dalis. Be to, aplinkybė, kad Brazilijos institucijos pačios nustatė sukčiavimą ir vis dar vykdo tyrimą, neatskleidžia jokio motyvų prieštaringumo. Atsižvelgiant į nurodytą ir patvirtintą Reglamento Nr. 854/2004 tikslą apsaugoti žmonių sveikatą, Komisija yra įgaliota nelaukdama tų tyrimų pabaigos reaguoti į konkrečius įtarimus dėl sukčiavimo produktų sertifikavimo srityje, kai tie įtarimai kelia rimtų abejonių dėl trečiosios šalies institucijų sisteminio pajėgumo teikti šio reglamento 12 straipsnio 2 dalyje numatytas garantijas.
90 Galiausiai, kitaip, nei tvirtina ieškovės, kanopinių gyvūnų mėsos ir mėsos produktų sektorius apima ginčijamo įgyvendinimo reglamento 6 konstatuojamoji dalis, kurioje nurodoma apskritai „mėsa“. Ši aplinkybė paaiškina, kodėl kai kurios ieškovėms priklausančios įmonės patenka į minėto įgyvendinimo reglamento priedo pirmąją ir ketvirtąją lenteles, skirtas aptariamiems produktams.
91 Taigi turi būti atmestas visas pirmasis pagrindas.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su ieškovių teisės į gynybą pažeidimu
92 Ieškovės tvirtina, kad iš ginčijamo įgyvendinimo reglamento priėmimo aplinkybių aišku, kad pažeista jų teisė į gynybą, saugoma pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą. Jos teigia, kad Komisija jų neinformavo apie jų atžvilgiu pateiktas aplinkybes ir nepasiūlė joms pateikti savo požiūrio šiuo klausimu prieš priimant minėtą įgyvendinimo reglamentą. Jos tvirtina, kad ši institucija net neatsakė į jų prašymus, pateiktus siekiant išdėstyti jai savo argumentus. Reglamento Nr. 854/2004 12 straipsnyje numatyta procedūra lėmė, kad pagal Komisijos priimtą aktą jos prarado teisę eksportuoti atitinkamus produktus į Sąjungos rinką dėl su jų individualiu elgesiu susijusių aplinkybių. Ieškovės daro išvadą, kad galimybė aptarti situaciją su Brazilijos institucijomis negali pakeisti reikalavimo, kad joms nepalankų aktą priėmusi institucija užtikrintų jų teisę į gynybą.
93 Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą teisė į gerą administravimą apima kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę. Be to, teisės į gynybą užtikrinimas per bet kokią procedūrą, pradėtą prieš asmenį ir galinčią pasibaigti jo nenaudai priimtu aktu, yra pagrindinis Sąjungos teisės principas, kurio reikia laikytis, net ir nesant jokių procedūrą reglamentuojančių teisės aktų. Pagal šį principą, kad ginčijamas aktas būtų pagrįstas, asmenys, kuriems skirti sprendimai, darantys reikšmingą poveikį jų interesams, privalo turėti galimybę veiksmingai pateikti savo nuomonę dėl jų atžvilgiu pateiktų aplinkybių (šiuo klausimu žr. 2000 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Mediocurso / Komisija, C‑462/98 P, EU:C:2000:480, 36 ir 43 punktus ir 2009 m. spalio 1 d. Sprendimo Foshan Shunde Yongjian Housewares ir Hardware / Taryba, C‑141/08 P, EU:C:2009:598, 83 punktą).
94 Vis dėlto, kiek tai susiję su visuotinio taikymo aktais, jei aiški nuostata nenumato kitaip, nei jų rengimo procesas, nei pačių šių aktų pobūdis pagal bendruosius Sąjungos teisės principus, kaip antai teisę būti išklausytam, nereikalauja susijusių asmenų dalyvavimo (1997 m. rugsėjo 30 d. Nutarties Federolio / Komisija, T‑122/96, EU:T:1997:142, 75 punktas; 2007 m. rugsėjo 11 d. Nutarties Honig-Verband / Komisija, T‑35/06, EU:T:2007:250, 45 punktas, ir 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo TAO-AFI ir SFIE-PE / Parlamentas ir Taryba, T‑456/14, EU:T:2016:493, 69 punktas).
95 Šiuo atveju, kaip matyti iš šio sprendimo 23–38 punktų, ginčijamas įgyvendinimo reglamentas yra visuotinio taikymo aktas, priimtas remiantis vertinimu, kad Brazilijos institucijos neteikia patikimų garantijų, kad tam tikros šioje trečiojoje šalyje esančios įmonės veiksmingai laikosi nacionalinės teisės.
96 Vadinasi, ginčijamo įgyvendinimo reglamento priėmimo procedūra nebuvo pradėta ieškovių atžvilgiu ir ją baigus nebuvo priimta joms skirta individuali priemonė. Be to, Reglamente Nr. 854/2004 nėra nuostatos, pagal kurią tokie asmenys kaip ieškovės turi būti išklausyti. Taigi Komisija neprivalėjo pasiūlyti ieškovėms pateikti jai savo požiūrį į veiksnius, į kuriuos atsižvelgta priimant ginčijamą įgyvendinimo reglamentą, todėl ieškinio antrąjį pagrindą reikia atmesti.
Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 854/2004 12 straipsnio 2 dalies ir 4 dalies c punkto pažeidimu
97 Ieškovės teigimu, tik tam tikrų įmonių išbraukimas iš ginčijamų sąrašų rodo, kad Komisija įvertino kiekvienos iš jų individualų elgesį, nors remiantis ginčijamo įgyvendinimo reglamento teisiniu pagrindu, t. y. Reglamento Nr. 854/2004 12 straipsnio 4 dalies c punktu, galima vertinti tik kompetentingų Brazilijos institucijų elgesio efektyvumą.
98 Net jei motyvai, kuriais grindžiamas ginčijamas įgyvendinimo reglamentas, susiję su Komisijos pateiktu tų institucijų veiksmingumo vertinimu, šiame vertinime padarytos akivaizdžios klaidos. Ieškovės teigia, kad, pirma, reikalavimas, kad Brazilijos institucijos imtųsi taisomųjų priemonių, būtinų paukštienoje ir paukštienos gaminiuose aptikus salmonelių, susijęs su 2017 m. gegužės mėn. atlikto audito ataskaitoje suformuluota rekomendacija. Iš ataskaitos, parengtos 2018 m. sausio pabaigoje–vasario pradžioje atlikus antrą auditą, matyti, kad Brazilijos institucijos ėmėsi minėtose rekomendacijose nurodytų įgyvendinimo priemonių.
99 Antra, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. tik dėl 41 atvejo, susijusio su dvylika iš ginčijamų sąrašų išbrauktų ieškovėms priklausančių įmonių, buvo gauta RASFF įspėjimų. Viena vertus, per tą patį laikotarpį aptariamos įmonės eksportavo į Sąjungą 6 766 konteinerius sustiprintos kontrolės režimo sąlygoms, tai apėmė sistemingus į importo muitinę atgabentų siuntų patikrinimus. Kita vertus, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 19 d. (data, kai Brazilijos institucijos padėjo kontroliuoti visas eksportui skirtas siuntas) iki 2018 m. balandžio 19 d. dėl devynių ieškovėms priklausančių įmonių gauta nuo nulio iki dviejų RASFF įspėjimų, o dėl kitų dviejų įmonių – nuo keturių iki šešių RASFF įspėjimų. Be to, 2018 m. kovo mėn. Brazilijos institucijų sprendimas sustabdyti dviejų ieškovėms priklausančių įmonių leidimus įsigaliojo tik tų metų balandžio mėnesį, todėl minimaliam RASFF įspėjimų skaičiui per 2018 m. pirmus tris mėnesius šis sustabdymas negalėjo padaryti įtakos. Vis dėlto Komisija nepadarė jokių išvadų dėl 140 RASFF įspėjimų, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. gautų dėl ieškovėms nepriklausančių įmonių – jos nebuvo išbrautos iš ginčijamų sąrašų.
100 Trečia, iš reikšmingų statistinių duomenų matyti, kad ieškovėms priklausančių įmonių, išbrauktų iš ginčijamų sąrašų, konteinerių, kuriuose atliekant sustiprintą patikrinimą aptikta salmonelių, procentinė dalis sudaro beveik trečdalį atitinkamos Europos įmonių, kurios laikomos atitinkančiomis Sąjungos taisykles, produktų procentinės dalies. Ši septynių ieškovėms priklausančių įmonių procentinė dalis yra tarp 0 ir 3,1 %. Be to, tik vienas RASFF įspėjimas dėl ieškovėms priklausančių įmonių gautas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki balandžio 19 d. Vadinasi, RASFF įspėjimų skaičiaus, susijusio su ieškovėms priklausančiomis įmonėmis, visiškai negalima laikyti dideliu, o konstatuotų neatitikties atvejų negalima laikyti atskleidžiančiais bendrą įmonės kultūrą. Ši aplinkybė atsispindi pirmame 2018 m. vasario 21 d. nuolatiniam komitetui, kad šis pateiktų nuomonę, pateiktame įgyvendinimo reglamento projekte (žr. šio sprendimo 3 punktą) – jame beveik nėra ieškovėms priklausančių įmonių.
101 Ketvirta, nė vienas salmonelių atvejis nenustatytas kituose mėsos produktuose iš ieškovėms priklausančių įmonių, išbrauktų iš ginčijamų sąrašų, jų aptikta tik paukštienoje, todėl ginčijamo įgyvendinimo reglamento 4 ir 5 konstatuojamosiose dalyse šiuo klausimu padaryta akivaizdi vertinimo klaida.
102 Penkta, ieškovės teigia, kad 2018 m. atlikus antrą auditą Komisijos parengtos ataskaitos išvados (žr. šio sprendimo 98 punktą) patvirtina, kad Brazilijos institucijos ėmėsi visų priemonių, būtinų ne tik aplinkybėms, susijusioms su ginčijamo įgyvendinimo reglamento 6 konstatuojamojoje dalyje minėtu sukčiavimu, nustatyti, bet ir toliau į Sąjungos rinką eksportuojamų produktų atitikčiai užtikrinti. Šios priemonės apima 2018 m. kovo mėnesį priimtą sprendimą prevenciškai sustabdyti tam tikrų ieškovėms priklausančių įmonių eksporto galimybę. Be to, Komisijos atlikta kontrolė trijose ieškovėms priklausančiose įmonėse neatskleidė jokių akivaizdžių trūkumų. Atsižvelgiant į tai, kad tik viena iš pirmajai ieškovei priklausančių įmonių, galinčių eksportuoti paukštieną į Sąjungą, įtraukta į tą tyrimą ir kad teisminis tyrimas, kurį toje pačioje konstatuojamojoje dalyje nurodo Komisija, susijęs su laikotarpiu nuo 2012 m. iki vėliausiai 2017 m. pradžios, Komisijos nurodytų aplinkybių nepakanka, kad reikėtų abejoti Brazilijos institucijų teikiamų garantijų dėl ieškovėms priklausančių įmonių, išbrauktų iš ginčijamų sąrašų, patikimumu.
103 Iš šio sprendimo 96–102 punktų matyti, kad ieškovių argumentus galima išskirti į dvi dalis. Pirma dalis grindžiama teisės klaida, t. y. Reglamento Nr. 854/2004 12 straipsnio 4 dalies c punkto pažeidimu (žr. šio sprendimo 97 punktą). Antra dalis grindžiama akivaizdžia klaida, Komisijos padaryta vertinant Brazilijos institucijų teikiamų garantijų dėl ieškovėms priklausančių įmonių patikimumą (žr. šio sprendimo 98–102 punktus).
104 Pirmiausia reikia atmesti pirmą šio ieškinio pagrindo dalį, pagal kurią Komisija realiai įvertino kiekvienos iš ginčijamame įgyvendinimo reglamente nurodytų įmonių individualų elgesį ir taip pažeidė Reglamento Nr. 854/2004 12 straipsnio 4 dalies c punktą (žr. šio sprendimo 97 punktą). Kaip matyti iš šio sprendimo 82–87 punktų, minėto įgyvendinimo reglamento konstatuojamosiose dalyse apie ieškovėms priklausančias įmones, išbrauktas iš ginčijamų sąrašų, rašoma tik tiek, kiek būtina, norint atskleisti priežastis, dėl kurių, taip pat įvertinusi atitinkamos trečiosios šalies institucijų elgesį ir pareiškimus, Komisija mano, kad tos institucijos nebeteikia garantijų, reikalaujamų pagal Reglamento Nr. 854/2004 12 straipsnio 2 dalį. Be to, ta informacija taip pat paaiškinama tuo, kad Komisijai būtina veikti atsargiai ir nešališkai, todėl ji privalo išsamiai ir detaliai išnagrinėti aplinkybes. Todėl, kitaip, nei tvirtina ieškovės, aplinkybė, kad Komisija neišbraukė iš ginčijamų sąrašų visų Brazilijos įmonių, nereiškia, kad ji grindė savo sprendimą vien aptariamų įmonių elgesiu ar veiksmais ir neatsižvelgė į Brazilijos institucijų veiksmus, darančius poveikį garantijų, kurias jos turi teikti, patikimumui.
105 Antrojoje dalyje keliama abejonių dėl motyvo, susijusio su RASFF įspėjimų dėl paukštienoje aptiktų salmonelių skaičiumi (ginčijamo įgyvendinimo reglamento 4 ir 5 konstatuojamosios dalys), ir motyvo, susijusio su sukčiavimo byla dėl Brazilijos laboratorijų išduodamų mėsos, įskaitant paukštieną, kokybės pažymėjimų klastojimo (minėto įgyvendinimo reglamento 6 konstatuojamoji dalis).
106 Iš Reglamento Nr. 854/2004 12 straipsnio 1 ir 2 dalių įgyvendinimo taisyklių, kurios aiškios iš ginčijamų sąrašų paskelbimo internete, matyti, kad į juos įtrauktos įmonės suskirstytos pagal šalį ir veiklos sektorių. Todėl, kaip išdėstyta šio sprendimo 83 punkte, ieškovėms priklausančios įmonės išbrauktos iš keturių skirtingų sąrašų, atitinkamai susijusių su naminių kanopinių mėsa (sektorių nomenklatūros I skirsnis, ginčijamo įgyvendinimo reglamento priedo 1 lentelė), paukštiena ir kiškiena (sektorių nomenklatūros II skirsnis, minėto priedo 2 lentelė), malta mėsa, mėsos ruošiniais ir mechaniniu būdu atskirta mėsa (sektorių nomenklatūros V skirsnis, to priedo 3 lentelė) ir mėsos produktais (sektorių nomenklatūros VI skirsnis, to paties priedo 4 lentelė). Kiekviena į ginčijamus sąrašus įrašyta įmonė turi kompetentingos Brazilijos institucijos išduoto leidimo numerį.
107 Reikia priminti, kad ginčijamo įgyvendinimo reglamento 4–6 konstatuojamosiose dalyse pateiktais motyvais (žr. šio sprendimo 105 punktą) kumuliatyviai grindžiamas dešimties įmonių, esančių minėto įgyvendinimo reglamento priedo 2 lentelėje, išbraukimas iš ginčijamų sąrašų kaip įmonių, kurioms leidžiama importuoti paukštieną ir kiškieną iš Brazilijos (sektorių nomenklatūros II skirsnis). Tačiau, kiek tai susiję su ginčijamo įgyvendinimo reglamento priedo 1, 3 ir 4 lentelėse esančiomis įmonėmis (sektorių nomenklatūros I, V ir VI skirsniai), jų išbraukimas iš tų pačių sąrašų kaip įmonių, kurioms leidžiama importuoti naminių kanopinių mėsą, maltą mėsą, mėsos ruošinius, mėsos produktus ir mechaniniu būdu atskirtą mėsą, grindžiamas vieninteliu motyvu – minėta sukčiavimo byla.
108 Vadinasi, jei Komisijos vertinimai, susiję su sukčiavimo byla dėl Brazilijos laboratorijų išduodamų mėsos, įskaitant paukštieną, kokybės pažymėjimų klastojimo, nėra neteisėti, jų užtenka ginčijamam įgyvendinimo reglamentui pagrįsti. Taigi pirmiausia reikia nagrinėti ieškovių priekaištus dėl šių vertinimų.
109 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kai Komisija pateikia tokį aktą kaip ginčijamas įgyvendinimo reglamentas pagrindžiančius motyvus, Sąjungos teismo atliekama teisėtumo kontrolė skirta patikrinti pateiktų faktų tikslumui ir tam, ar tie faktai dėl savo pobūdžio gali sumažinti Komisijos pasitikėjimą garantijų, teiktinų trečiosios šalies kompetentingos institucijos, patikimumu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 854/2004 12 straipsnio 2 dalį (žr. šio sprendimo 29 punktą). Vis dėlto, atsižvelgiant į didelę Komisijos diskreciją, nustatant ribą, kurią peržengus aptariamos garantijos nebelaikomos patikimomis (žr. šio sprendimo 80 punktą), Sąjungos teismas, vykdydamas jam patikėtą teistumo kontrolę pagal SESV 263 straipsnio pirmą pastraipą, negali, kiek tai susiję su ta riba, savo vertinimu pakeisti Komisijos vertinimo. Tačiau Sąjungos teismas privalo galėti nustatyti akivaizdžią vertinimo klaidą, kai konkrečiu atveju Komisija nustato aptariamą ribą tokiu lygiu, koks akivaizdžiai daro nepatikimas jos išvadas dėl minėtų garantijų patikimumo.
110 Šiuo atveju pagal ginčijamo įgyvendinimo reglamento 6 konstatuojamąją dalį Brazilijos kompetentingos institucijos Komisijai pranešė, kad 2018 m. kovo mėn. Brazilijoje nustatyta sukčiavimo atvejų, susijusių su laboratorijų išduodamomis pažymomis dėl į Sąjungą eksportuojamos mėsos ir mėsos produktų. Šioje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad šiuo metu vykdomi tyrimai ir veiksmai, kurių pastaruoju metu ėmėsi Brazilijos teisminės institucijos, rodo, kad nėra pakankamų garantijų, kad ieškovių įmonės laikosi atitinkamų Sąjungos reikalavimų, todėl jų įmonių produktai gali kelti pavojų žmonių sveikatai.
111 Pirma, ieškovės tvirtina, kad šie įvertinimai nebegalioja dėl ataskaitų, parengtų po to, kai Komisija Brazilijoje atliko du auditus.
112 Reikia pažymėti, kad 2017 m. gegužės mėn. Komisija atliko pirmąjį auditą Brazilijoje, taikydama Reglamento Nr. 882/2004 46 straipsnį. Šis auditas atskleidė tam tikrų trūkumų, susijusių su šiais aspektais:
– kompetentingų institucijų atliekama kontrolė ir priežiūra,
– interesų konfliktai,
– žaliavų tinkamumas,
– oficialių veterinarų buvimas,
– gavus RASFF įspėjimą atmestų prekių reeksportas,
– įmonių, kurioms leidžiama eksportuoti į Sąjungos rinką, sąrašų atnaujinimas,
– salmonelių kontrolė.
113 Komisija atliko antrą auditą Brazilijoje tarp 2018 m. sausio 22 d. ir vasario 5 d.
114 Nors tiesa, kad antro audito ataskaitoje konstatuota, kad kompetentingų institucijų veikla šio sprendimo 112 punkte minėtose srityse pagerėjo, minėtos ataskaitos išvados nekelia abejonių dėl ginčijamo įgyvendinimo reglamento 6 konstatuojamojoje dalyje pateiktų vertinimų.
115 Tiek iš antro audito ataskaitoje konstatuotų faktų, tiek iš išvadų matyti, kad jame aprašomi veiksmai, kurių nacionalinės valdžios institucijos ėmėsi, kad ištaisytų tam tikrus sistemingus trūkumus, susijusius su kontrolės dažnumu, kontrolierių interesų konfliktais, žaliavų kokybe, pakankamo skaičiaus oficialių veterinarų įdarbinimu, kad jie galėtų veiksmingai vykdyti savo užduotis, priemonėmis, būtinomis užtikrinti, kad siuntos, dėl kurių gautas RASFF įspėjimas, nebus reeksportuotos į Sąjungos rinką, įmonių, kurioms leidžiama eksportuoti į šią rinką, sąrašų atnaujinimu laiku ir, galiausiai atranka, kad būtų atliekama kontrolė dėl salmonelių.
116 Nors konstatuoti faktai, kuriais grindžiamos antro audito ataskaitos išvados, susiję su kompetentingų institucijų veiksmais dėl tam tikrų auditui atrinktų įmonių, išvados, kad tos institucijos geriau veikia, susijusios su jų veikla apskritai. Taigi šios ataskaitos išvadose nurodomi sistemingi trūkumai, kuriuos lemia blogas aptariamų institucijų veikimas, kiek tai susiję su metodais ir personalo užtikrinimu; jį būtina pagerinti, pavyzdžiui, pagreitinti įmonių sąrašų atnaujinimo procedūrą. Kaip tvirtina Komisija, Reglamento Nr. 882/2004 46 straipsnyje, kuris yra teisinis pagrindas, įgalinantis vykdyti tą kontrolę, numatyta, kad kontrolės tikslas – sudaryti sąlygas nustatyti, ar trečiųjų šalių teisės aktai ir sistemos atitinka Sąjungos pašarus ir maistą reglamentuojančius teisės aktus ir Sąjungos gyvūnų sveikatos teisės aktus arba yra jiems lygiaverčiai. Pagal savo pobūdį tos kontrolės neskirtos individualiam elgesiui, kaip antai – plataus masto pažymų klastojimui, kurį vykdo tarnautojai ir konkrečios įmonės darbuotojai, nustatyti. Reikia pridurti, kad bet kuriuo atveju apie ginčijamo įgyvendinimo reglamento 6 konstatuojamojoje dalyje minėtas aplinkybes Komisijai pranešta 2018 m. kovo mėn., o aptariamas auditas buvo baigtas tų pačių metų vasario 5 d.
117 Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad atsiliepimo į ieškinį 97–104 punktuose nurodyti veiksniai pakankamai pagrindžia ginčijamo įgyvendinimo reglamento 6 konstatuojamojoje dalyje išdėstytus motyvus.
118 Iš šių veiksnių ir ypač iš kompetentingo teisėjo sprendimo, 2018 m. kovo 4 d. priimto dėl fizinių asmenų, kuriuo leista atlikti patikrą vietoje, aišku, kad Brazilijos federalinės policijos ir teisminių institucijų tyrimas atliekamas dėl sukčiavimo atvejų, susijusių su gyvūninės kilmės produktų pažymų klastojimu, dalyvaujant aukšto rango personalui ir žinant ieškovių direktorių tarybos nariams. Tame sprendime konstatuota grupės, kuriai priklauso ieškovės, praktika, kuria siekiama išvengti viešosios sanitarinės kontrolės sistemos klastojant pažymas. Šiomis aplinkybėmis faktas, jei būtų įrodytas, kad šio dokumento parengimo metu tiesiogiai susijusi buvo tik viena į ginčijamus sąrašus įtraukta įmonė, t. y. ta, kurios leidimo Nr. 1001, nedaro poveikio Komisijos vertinimui dėl pavojaus masto, kurį lemia toks elgesys, ir atitinkamai dėl garantijų, kurias dėl tokio pavojaus teikia Brazilijos institucijos, patikimumo. Be to, kaip tvirtina Komisija, visiškas minėtos grupės integravimas lemia, kad jų produktai turi judėti iš vienos įmonės į kitą, kad būtų įvykdytos būtinos perdirbimo operacijos. Be to, galimas ieškovių direktorių tarybos narių ir aukšto rango personalo įsitraukimas neleidžia dar neužbaigus tyrimo užtikrintai nuspręsti, kad vienintelė įmonė vykdė nurodytus veiksmus.
119 Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad 2018 m. kovo 5 d. rašte Komisija kreipėsi į Brazilijos institucijas dėl sukčiavimo išduodant pažymas dėl mėsos, kiek tai susiję su salmonelių bakterijomis. Šiomis aplinkybėmis, priminusi, kad ne kartą ragino minėtas institucijas išplėsti tyrimą įtraukiant visas įmones visose Brazilijos Federacinėse Valstijose, eksportuojančias mėsos produktus į Sąjungą, Komisija pirmiausia paprašė pateikti išsamią informaciją apie pirmą ieškovę ir penkias laboratorijas, kurios, sprendžiant iš naujausių spaudos reportažų, yra susijusios su sukčiavimu, ir, antra, nedelsiant sustabdyti visas pirmosios ieškovės siunčiamas arba aptariamų laboratorijų sertifikuotas siuntas.
120 Gavusi šį reikalavimą, Brazilijos žemės ūkio ministerija informavo Komisiją 2018 m. kovo 15 d. raštu, kad ji sustabdys septynių ieškovėms priklausančių įmonių sertifikavimą ir paliks sustabdytas tris kitas anksčiau sustabdytas ieškovėms priklausančias įmones.
121 Vis dėlto dviem 2018 m. balandžio 17 d. nutarimais Brazilijos institucijos panaikino šį sustabdymą visoms įmonėms, išskyrus tą, kurios leidimo numeris 466, nepateikdama įtikinamų duomenų, kurie pateisintų šią ieškovėms palankią priemonę, nors tyrimas dar ankstyvoje stadijoje.
122 Kaip tvirtina Komisija, šios aplinkybės objektyviai sumažina jos pasitikėjimą Brazilijos institucijų teikiamomis garantijomis dėl ieškovėms priklausančių įmonių ir, atsižvelgiant jos turimą plačią diskreciją nustatyti ribą, kurią peržengus tų garantijų nebegalima laikyti patikimomis (žr. šio sprendimo 79, 80 ir 109 punktus), neatskleidžia jokios akivaizdžios vertinimo klaidos.
123 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad aplinkybė, jog ginčijamo įgyvendinimo reglamento priėmimo momentu tyrimas dar nebuvo baigtas, todėl policijos ir teismų pareiškimai dėl per šiuos tyrimus nustatytų faktų nedarė poveikio galutinėms išvadoms, neturi reikšmės. Iš tiesų, kaip nurodyta šio sprendimo 74–82 punktuose, minėtu įgyvendinimo reglamentu nėra atšaukiama kokia nors individuali ieškovių turima teisė, tokiu atveju reikėtų iš anksto pradėti tyrimą, kuris užbaigiamas galutinėmis išvadomis. Vienintelis jo tikslas – nustatyti, kokiu mastu Komisija toliau pasitiki Brazilijos institucijų teikiamomis garantijomis pagal Reglamento Nr. 854/2004 12 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju įvardyta rizika, kurią lemia netinkamas Brazilijos institucijų veikimas, (žr. šio sprendimo 117–122 punktus) tiesiogiai susijusi su žmonių ir gyvūnų sveikatos reikalavimais, užtikrinamais minėto reglamento 11 ir 12 straipsniais. Vadinasi, šis įgyvendinimo reglamentas gali būti teisėtai pagrįstas, kaip šiuo atveju, veiksniais, kurie gali objektyviai pakenkti šiam pasitikėjimui.
124 Vadinasi, Komisijos vertinimų, susijusių su sukčiavimo byla dėl Brazilijos laboratorijų išduodamų mėsos, įskaitant paukštieną, kokybės pažymų klastojimo, užtenka ginčijamam įgyvendinimo reglamentui pagrįsti, todėl reikia atmesti ieškinio trečiojo pagrindo antrą dalį ir nereikia nagrinėti ieškovių argumentų, susijusių su RASFF įspėjimų, gautų apie paukštienoje aptiktas salmoneles, skaičiumi (žr. šio sprendimo 107 ir 108 punktus).
125 Kadangi trečiojo pagrindo pirma dalis taip pat atmesta (žr. šio sprendimo 104 punktą), reikia atmesti visą šį pagrindą.
Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su nediskriminavimo principu
126 Ieškovių teigimu, reikšmingų statistinių duomenų analizė rodo, kad yra įmonių, dėl kurių gauta proporcingai daugiau RASFF įspėjimų nei dėl joms priklausančių įmonių, bet jos nebuvo išbrauktos iš ginčijamų sąrašų. Todėl jos mano, kad, atsižvelgiant į ginčijamo įgyvendinimo reglamento 4 ir 5 konstatuojamosiose dalyse pateiktus kriterijus, joms priklausančių įmonių padėtis yra panaši į tų kitų įmonių. Vadinasi, rizikos visuomenės sveikatai, kylančios dėl šių dviejų kategorijų įmonių, vertinimas negali skirtis, nes minėto įgyvendinimo reglamento 6 konstatuojamojoje dalyje Komisijos pateiktos nuorodos į bylas dėl sukčiavimo susijusios tik su prielaidomis apie keletą įmonių.
127 Reikia priminti, kad ieškovės prašo Bendrojo Teismo panaikinti ginčijamą įgyvendinimo reglamentą, pagal kurį dvylika joms priklausančių įmonių išbraukta iš ginčijamų sąrašų. Iš ieškinio trečiojo pagrindo analizės matyti, kad šį įgyvendinimo reglamentą buvo galima pagrįstai priimti, motyvuojant 6 konstatuojamojoje dalyje nurodyta byla dėl sukčiavimo, susijusia su Brazilijos laboratorijų išduodamų pažymų klastojimu (žr. šio sprendimo 107, 108 ir 124 punktus). Pateikdamos ieškinio ketvirtąjį pagrindą ieškovės tvirtina, kad Komisija pažeidė nediskriminavimo principą, remdamosi argumentu, grindžiamu kitu Komisijos nurodytu ginčijamo įgyvendinimo reglamento priėmimo motyvu, t. y. RASFF įspėjimų, gautų dėl paukštienoje aptiktų salmonelių, skaičiumi (minėto įgyvendinimo reglamento 4 ir 5 konstatuojamosios dalys). Net jeigu Komisija turėtų manyti, kad Brazilijos institucijų teikiamos garantijos dėl kitų šios trečiosios šalies įmonių taip pat nėra patikimos, ši aplinkybė nedaro jokios įtakos šio įgyvendinimo reglamento teisėtumui, kiek tai susiję su ieškovėms priklausančiomis įmonėmis.
128 Vadinasi, ginčijamo įgyvendinimo reglamento priėmimo negalima laikyti pažeidžiančiu nediskriminavimo principą, todėl ketvirtąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
Dėl penktojo pagrindo, susijusio su proporcingumo principo pažeidimu
129 Pirma, ieškovės tvirtina, kad joms priklausančių įmonių išbraukimas iš ginčijamų sąrašų yra akivaizdžiai nebūtina priemonė, nes kitos mažiau intensyvios priemonės, kaip antai sustiprinta kontrolė eksportuojant ir Sąjungos pasienyje, būtų pakankamos, siekiant užtikrinti ginčijamu įgyvendinimo reglamentu siekiamą tikslą. Antra, jų teigimu, įgyvendinimo reglamento 6 konstatuojamojoje dalyje minėti tyrimai sukčiavimo byloje susiję su vienintele joms priklausančia įmone, o Komisijos atsiliepime į ieškinį minėti tyrimai kitoje byloje susiję tik su keturiomis joms priklausančiomis įmonėmis, iš kurių tik viena eksportavo į Sąjungą paukštieną ir paukštienos gaminius, ir tik nedidelius kiekius.
130 Reikia priminti, kad ginčijamas įgyvendinimo reglamentas pagrįstas Komisijos konstatavimu, kad Brazilijos institucijų garantijos, dėl ieškovėms priklausančių įmonių teikiamos pagal Reglamento Nr. 854/2004 12 straipsnio 2 dalį, nebėra patikimos. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš trečiojo ieškinio pagrindo analizės, Komisijos vertinimai, susiję su aptariamų garantijų nepatikimumu dėl sukčiavimo bylos dėl Brazilijos laboratorijų išduodamų pažymų apie mėsos kokybę klastojimo, nėra neteisėti, reikia pažymėti, jog ieškovėms priklausančių įmonių išbraukimas iš ginčijamų sąrašų yra priemonė, kurios Komisija turi imtis pagal Reglamento Nr. 854/2004 12 straipsnio 2 dalį, siejamą su jo 4 dalies c punktu. Pagal pastarąją nuostatą įmonė gali būti tokiame sąraše, tik jeigu trečiosios šalies kompetentinga institucija dėl jos teikia toje nuostatoje aprašytas garantijas.
131 Kadangi naudodamasi savo šios srities diskrecija Komisija konstatavo (žr. šio sprendimo 80 ir 109 punktus), kad pagal Reglamento Nr. 854/2004 12 straipsnio 2 dalį Brazilijos institucijų teikiamos garantijos dėl ieškovių nebėra patikimos ir todėl laikoma, kad jų nėra, minėta nuostata kartu su to paties reglamento 12 straipsnio 4 dalies c punktu grindžiamas ieškovėms priklausančių įmonių išbraukimas iš ginčijamų sąrašų yra šiai situacijai ištaisyti tinkama ir būtina priemonė.
132 Vadinasi, net darant prielaidą, kad prieš priimant ginčijamą įgyvendinimo reglamentą buvo atlikta sustiprinta produktų iš kelių ieškovėms priklausančių įmonių, kurios išbrauktos iš ginčijamų sąrašų, kontrolė (žr. šio sprendimo 99 ir 100 punktus), negalima remiantis proporcingumo principu įpareigoti Komisijos imtis tokių priemonių kaip tų produktų kontrolės Sąjungos pasienyje sustiprinimas, nes ši institucija vertina tik Brazilijos institucijų teikiamų garantijų dėl aptariamų įmonių patikimumą.
133 Vadinasi, reikia atmesti penktąjį ieškinio pagrindą ir visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
134 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovės pralaimėjo bylą, jos turi padengti Komisijos išlaidas pagal šios pateiktus reikalavimus, įskaitant proceso dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji išplėstinė kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. BRF SA ir SHB Comércio e Indústria de Alimentos SA padengia Komisijos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant susijusias su procedūra dėl laikinųjų priemonių.
Gratsias | Frimodt Nielsen | Schwarcz |
Paskelbta 2020 m. liepos 8 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.