2021 m. sausio 8 d. Tribunale Amministrativo Regionale per la Sicilia (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Sea Watch E.V. / Ministero delle Infrastrutture e dei Trasporti, Capitaneria di Porto di Palermo

(Byla C-14/21)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale per la Sicilia

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Sea Watch E.V.

Atsakovai: Ministero delle Infrastrutture e dei Trasporti, Capitaneria di Porto di Palermo

Prejudiciniai klausimai

A)    Teisingumo Teismo teiraujamasi, ar į Direktyvos 2009/16/EB1 taikymo sritį patenka laivas (taigi ar jo atžvilgiu gali būti vykdoma PSC (angl. Port State Control – uosto valstybės atliekama laivybos kontrolė), kurį vėliavos valstybės klasifikavimo institucija klasifikuoja kaip krovininį ir kuris vykdo išimtinę ir sistemingą nekomercinę veiklą, t. y. vadinamąją SAR (search and rescue – paieška ir gelbėjimas) veiklą (kaip antai laivai SW (NVO „Sea Watch E.V.“) ir SW4 („Sea Watch 4“), remdamiesi savo taisyklėmis)?

Jeigu <...> Teisingumo Teismas nuspręstų, kad <…> į Direktyvos 2009/16/EB taikymo sritį patenka ir laivai [kurie iš tiesų nevykdo komercinės veiklos], toliau Teisingumo Teismo teiraujamasi, ar tokiam direktyvos aiškinimui neprieštarauja nacionalinės teisės nuostata, nustatyta [Įstatyminio dekreto] Nr. 53/2011 3 straipsnyje, kuriuo į nacionalinę teisę buvo perkeltas Direktyvos 2009/16/EB 3 straipsnis; [minėto įstatyminio dekreto 3 straipsnio] 1 dalyje nurodyta PSC taikymo sritis, apsiribojant tik laivais, naudojamais komerciniais tikslais, neįtraukiant ne tik pramoginių laivų, bet ir krovininių laivų, kurie iš tiesų nevykdo komercinės veiklos, taigi nėra jai naudojami?

Galiausiai Teisingumo Teismo teiraujamasi, ar galima pagrįstai svarstyti, ar į direktyvos taikymo sritį patenka – tiek, kiek po 2017 m. atliktų pakeitimų ji apima ir keleivinius laivus – krovininiai laivai, sistemingai vykdantys jūroje nelaimės ištiktų asmenų SAR veiklą, ir taip sutapatinamas jūroje išgelbėtų žmonių, kurių gyvybei kilo pavojus, gabenimas ir keleivių gabenimas?

B)    Teisingumo Teismo teiraujamasi, ar aplinkybė, kad laive gabenama gerokai daugiau žmonių, nei nurodyta saugos įrangos sertifikate, nors tai daroma dėl vadinamosios SAR veiklos, arba turimas saugos įrangos sertifikatas, kuriame nurodytas gerokai mažesnis nei faktiškai gabenamų žmonių skaičius, gali teisėtai būti laikomi itin svarbiais veiksniais, išvardytais I priedo II dalies 2A punkte, arba nenumatytais veiksniais, išvardytais I priedo II dalies 2B punkte, kaip nurodyta Direktyvos 2009/16/EB 11 straipsnyje?

C)    Teisingumo Teismo teiraujamasi, ar PSC išsamaus inspektavimo įgaliojimai, nurodyti Direktyvos 2009/16/EB 13 straipsnyje, susiję su laivais, plaukiojančiais su valstybių narių vėliavomis, galėtų ir (arba) turėtų apimti ir įgaliojimą patikrinti, kokia šiuo atžvilgiu yra laivo faktiškai vykdoma veikla, neatsižvelgiant į veiklą, nurodytą vėliavos valstybės ir atitinkamos klasifikavimo institucijos išduotuose laivo klasės liudijime ir saugos sertifikatuose, ir atitinkamai įgaliojimai patikrinti, ar tas laivas turi sertifikatus ir apskritai atitinka reikalavimus ir (arba) nurodymus, numatytus tarptautinių saugumo, taršos prevencijos ir gyvenimo bei darbo sąlygų laivuose standartų reikalavimuose, o jei atsakymas būtų teigiamas, ar tuos įgaliojimus galima taikyti net ir tikrinant laivą, kuris šiuo atžvilgiu sistemingai vykdo vadinamąją SAR veiklą?

D)    Teisingumo Teismo teiraujamasi, kaip reikėtų aiškinti SOLAS konvencijos 1 taisyklę [1 straipsnio b punktą], kuri aiškiai perkelta į Direktyvos 2009/16/EB 2 straipsnį, tačiau tuo tikslu ir PSC vietoje reikia užtikrinti jos vienodą aiškinimą Bendrijoje, t .y. nuostatą, kurioje numatyta, jog „b) Susitariančiosios Vyriausybės įsipareigoja skelbti visus įstatymus, potvarkius, įsakymus bei taisykles ir imtis visų kitų būtinų priemonių tam, kad būtų vykdomi visi Konvencijos reikalavimai ir kad žmonių gyvybės saugumo požiūriu bet kuris laivas galėtų būti naudojamas pagal jo paskirtį“; būtent ar atsižvelgiant į laivo tinkamumo paslaugai, kuriai jis skirtas, vertinimą, kurį uostų valstybės turi atlikti vykdydamos PSC patikrinimus, reikėtų apsiriboti, koks yra išskirtinis inspektavimo standartas, pagal klasę nustatyti reikalavimai ir atitinkami turimi saugos sertifikatai gauti atsižvelgiant į abstrakčiai deklaruotą veiklą, arba, jei galima, reikia atsižvelgti ir į paslaugą, kuriai laivas yra konkrečiai naudojamas?

Todėl Teisingumo Teismo teiraujamasi, ar, atsižvelgiant ir į minėtą tarptautinį standartą, uosto valstybės administracinės institucijos turi ne tik teisę patikrinti, ar borto įranga atitinka sertifikatuose, kuriuos išdavė vėliavos valstybė, nurodytus reikalavimus ir abstraktaus laivų klasifikavimo reikalavimus, bet ir teisę įvertinti, ar atitinkama borto įranga, sumontuota ir turima laive, atitinka sertifikatus pagal konkrečią vykdomą, nesusijusią ir kitokią veiklą, nei nurodyta klasifikavimo sertifikate?

Tas pats turi būti taikytina TJO A.1138(31) rezoliucijos Procedures of Port State Control, 2019, priimtos 2019-12-04, 1.3.1 punkto nuostatai, kurioje nurodyta: Under the provisions of the relevant conventions set out in section 1.2 above, the Administration (i.e. the Government of the flag State) is responsible for promulgating laws and regulations and for taking all other steps which may be necessary to give the relevant conventions full and complete effect so as to ensure that, from the point of view of safety of life and pollution prevention, a ship is fit for the service for which it is intended and seafarers are qualified and fit for their duties.)

E)    Galiausiai Teisingumo Teismo prašoma patikrinti, ar yra pripažintas uosto valstybės įgaliojimas tikrinti, ar yra sertifikatai ir atitinkami reikalavimai ir (arba) nurodymai pagal veiklą, kuriai konkrečiai yra skirtas laivas:

1) ar PSC inspektavimą atlikusi uosto valstybė galėtų reikalauti, siekiant išvengti laivo sulaikymo, turėti kitus sertifikatus nei turimi ir atitikti kitus jūrų saugumo ir jūrų taršos prevencijos reikalavimus ir (arba) nurodymus nei susiję su konkrečia vykdoma veikla, ypač tuo atveju, kai toks laivas vykdo vadinamąją SAR veiklą?

2) jei į 1 punkte pateiktą klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar reikalavimas, siekiant išvengti laivo sulaikymo, turėti kitus sertifikatus nei turimi ir atitikti kitus reikalavimus ir (arba) nurodymus, susijusius su konkrečia vykdoma veikla, ypač tuo atveju, kai laivas vykdo vadinamąją SAR veiklą, galėtų būti taikomas tik tuo atveju, kai egzistuoja aiški ir patikima tarptautinė ir (arba) (Sąjungos) teisinė sistema, kurioje taikomas vadinamosios SAR veiklos klasifikavimas ir atitinkami sertifikatai bei jūrų saugumo ir jūrų taršos prevencijos reikalavimai ir (arba) nurodymai?

3) jei į 2 punkte pateiktą klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar reikalavimas turėti kitus sertifikatus nei turimi ir atitikti kitus reikalavimus ir (arba) nurodymus, susijusius su konkrečia vykdoma veikla, ypač tuo atveju, kai laivas vykdo vadinamąją SAR veiklą, turėtų būti taikomas vadovaujantis vėliavos valstybės ir (arba) uosto valstybės nacionalinės teisės aktais, taip pat ar minėtais tikslais reikėtų taikyti pirminės teisės aktus, ar būtų galima remtis ir antrinės teisės aktais, o gal tik bendrojo pobūdžio administracinės teisės nuostatomis?

4) jei į 3 punkte pateiktą klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar uosto valstybė privalo atlikdama PSC inspektavimą vietoje konkrečiai nurodyti, kokiomis nacionalinėmis normomis, turinčiomis įstatymo galią, teisės normomis ar normomis, įtvirtintomis bendrojo pobūdžio administraciniuose aktuose, remiamasi (nurodyti pagal 3 punktą), ar turėtų būti nurodyti jūrų saugumo ir jūrų taršos prevencijos techniniai reikalavimai ir (arba) nurodymai, ar laivas, kuriam taikomas PSC inspektavimas, turi juos atitikti, kad galėtų vykdyti vadinamąją SAR veiklą, ir kokius tiksliai trūkumų šalinimo ar taisomuosius veiksmus reikia atlikti, kad laivas atitiktų minėtus teisės aktus?

5) jei uosto valstybės ir (arba) vėliavos valstybės normų, turinčių įstatymo galią, teisės normų ar normų, įtvirtintų bendrojo pobūdžio administraciniuose aktuose, nėra, ar uosto valstybės administracija konkrečiu atveju galėtų nurodyti saugumo, taršos prevencijos ir gyvenimo bei darbo sąlygų laivuose techninius reikalavimus ir (arba) nurodymus, kuriuos turi atitikti laivas, kuriam taikomas PSC inspektavimas, kad galėtų vykdyti vadinamąją SAR veiklą?

6) jei į 4 ir 5 punktuose pateiktus klausimus būtų atsakyta neigiamai, ar, nesant konkrečių šios srities vėliavos valstybės nurodymų, vadinamoji SAR veikla šiuo metu galėtų būti laikoma patvirtinta, taigi nebūtų apribota taikant laivo sulaikymą, kai laivas, kuriam taikomas PSC inspektavimas, atitinka kitos klasės išvardytus reikalavimus ir (arba) nurodymus (ypač krovininis laivas), o šio laivo vėliavos valstybė jų egzistavimą patvirtino ir praktiškai?

____________

1 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (OL L 131, 2009, p. 57)