BENDROJO TEISMO (aštuntoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2019 m. lapkričio 28 d.(*)

„Ekonominė ir pinigų sąjunga – Bankų sąjunga – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM) – Bendras pertvarkymo fondas (BPF) – BPV sprendimas dėl ex ante įnašų už 2016 m. – Ieškinys dėl panaikinimo – Tiesioginė ir konkreti sąsaja – Priimtinumas – Esminiai procedūriniai reikalavimai – Sprendimo autentiškumo patvirtinimas – Sprendimo priėmimo procedūra – Pareiga motyvuoti“

Byloje T‑365/16

Portigon AG, įsteigta Diuseldorfe (Vokietija), atstovaujama advokatų D. Bliesener, V. Jungkind ir F. Geber,

ieškovė,

prieš

Bendrą pertvarkymo valdybą (BPV), atstovaujamą advokatų B. Meyring, T. Klupsch ir S. Ianc,

atsakovę,

palaikomą

Europos Komisijos, atstovaujamos A. Steiblytės ir K.-P. Wojcik,

įstojusios į bylą šalies,

dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti, pirma, 2016 m. balandžio 15 d. vykdomosios sudėties BPV priimtą sprendimą dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą už 2016 m. (SRB/ES/SRF/2016/06) ir, antra, 2016 m. gegužės 20 d. vykdomosios sudėties BPV priimtą sprendimą dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą už 2016 m. koregavimo, kuriuo papildomas 2016 m. balandžio 15 d. vykdomosios sudėties BPV priimtas sprendimas dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą už 2016 m. (SRB/ES/SRF/2016/13), kiek jie susiję su ieškove,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. M. Collins, teisėjai M. Kancheva, R. Barents, J. Passer (pranešėjas) ir G. De Baere,

posėdžio sekretorė N. Schall, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2019 m. vasario 14 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Teisinis pagrindas

1        Ši byla susijusi su bankų sąjungos antruoju ramsčiu dėl bendro pertvarkymo mechanizmo (BPeM), nustatyto 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014, p. 1). Sukūrus BPeM siekiama tikslo sustiprinti pertvarkymo sistemos integraciją euro zonos valstybėse narėse ir euro zonai nepriklausančiose valstybėse narėse, nusprendusiose dalyvauti bendrame priežiūros mechanizme (BPM) (toliau – dalyvaujančios valstybės narės).

2        Konkrečiau kalbant, ši byla susijusi su pagal Reglamento Nr. 806/2014 67 straipsnio 1 dalį įsteigtu Bendru pertvarkymo fondu (BPF). BPF finansuojamas nacionaliniu lygiu renkamais įstaigų įnašais, kurie, įgyvendinant to reglamento 67 straipsnio 4 dalį, renkami ex ante. Pagal to reglamento 3 straipsnio 1 dalies 13 punktą įstaigos sąvoka reiškia kredito įstaigą arba investicinę įmonę, kuriai taikoma konsoliduota priežiūra pagal to paties reglamento 2 straipsnio c punktą. Įnašai perduodami Europos Sąjungos lygmeniu pagal 2014 m. gegužės 21 d. Briuselyje pasirašytą tarpvyriausybinį susitarimą dėl įnašų į BPF pervedimo ir sujungimo (toliau – AIG susitarimas).

3        Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnyje „Ex ante įnašai“ nustatyta:

„1.      Atskiras kiekvienos įstaigos įnašas renkamas bent kasmet ir apskaičiuojamas proporcingai jos įsipareigojimų sumos (išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius) ir visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, bendros įsipareigojimų sumos (išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius) santykiui.

2.      Pasikonsultavusi su ECB ar nacionaline kompetentinga institucija ir glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis, Valdyba kiekvienais metais apskaičiuoja atskirus įnašus, siek[dama] užtikrinti, kad visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, mokėtini įnašai neviršytų 12,5 % tikslinio lygio.

Kiekvienais metais atskirų įstaigų įnašų apskaičiavimas grindžiamas:

a)      fiksuotu įnašu, kuris apskaičiuojamas proporcingai įstaigos įsipareigojimų sumos, išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius, ir visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, visų įsipareigojimų sumos, išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius, santykiui, ir

b)      pagal riziką įvertintu įnašu, kuris grindžiamas kriterijais, nustatytais Direktyvos 2014/59/ES 103 straipsnio 7 dalyje, atsižvelgiant į proporcingumo principą ir nesukuriant valstybių narių bankų sektorių struktūrų iškraipymų.

Nustatant ryšį tarp fiksuoto įnašo ir pagal riziką įvertintų įnašų atsižvelgiama į subalansuotą įnašų paskirstymą tarp įvairių rūšių bankų.

Bet kuriuo atveju visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, atskirų įnašų bendra suma, apskaičiuota pagal a ir b punktus, kasmet neviršija 12,5 % tikslinio lygio.

<…>

6.      Taikomi pagal Direktyvos 2014/59/ES 103 straipsnio 7 dalį Komisijos priimti deleguotieji aktai, kuriais tiksliai nustatomas įnašų koregavimas proporcingai įstaigų rizikos pobūdžiui.

7.      Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, pagal 6 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos 1, 2 ir 3 dalių įgyvendinimo sąlygos, visų pirma dėl:

a)      atskirų įnašų apskaičiavimo metodikos taikymo;

b)      deleguotajame akte nurodytų rizikos veiksnių priskyrimo įstaigoms praktinės tvarkos.“

4        Kiek tai susiję su aptariamais ex ante įnašais, Reglamentas Nr. 806/2014 buvo papildytas 2014 m. gruodžio 19 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/81, kuriuo nustatomos vienodos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 nuostatų dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą taikymo sąlygos (OL L 15, 2015, p. 1).

5        Beje, Reglamente Nr. 806/2014 ir Įgyvendinimo reglamente 2015/81 daroma nuoroda į tam tikras nuostatas, išdėstytas kituose dviejuose teisės aktuose:

–        viena vertus, 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014, p. 190);

–        kita vertus, 2014 m. spalio 21 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/63, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl ex ante įnašų, skirtų pertvarkymo finansavimo struktūroms (OL L 11, 2015, p. 44).

6        Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) įsteigta kaip Sąjungos agentūra (Reglamento Nr. 806/2014 42 straipsnis). Ją sudaro, be kita ko, plenarinės sudėties valdyba ir vykdomosios sudėties valdyba (Reglamento Nr. 806/2014 43 straipsnio 5 dalis). Vykdomosios sudėties BPV priima visus sprendimus Reglamentui Nr. 806/2014 įgyvendinti, nebent tame reglamente nustatyta kitaip (Reglamento Nr. 806/2014 54 straipsnio 1 dalies b punktas).

7        2015 m. balandžio 29 d. sprendime (SRB/PS/2015/8) plenarinės sudėties BPV priėmė vykdomosios sudėties BPV procedūros taisykles (toliau – VSPT).

8        VSPT 9 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta:

„1.      Sprendimai taip pat gali būti priimti rašytinio proceso tvarka, nebent ne mažiau kaip du rašytiniame procese dalyvaujantys vykdomosios sudėties BPV nariai, nurodyti 3 straipsnio 1 dalyje, tam paprieštarauja per pirmąsias 48 valandas nuo rašytinio proceso pradžios. Tokiu atveju tema bus įtraukta į kitos vykdomosios sudėties BPV darbotvarkę.

2.      Rašytiniam procesui įprastai reikia ne mažiau kaip penkių darbo dienų, kad kiekvienas vykdomosios sudėties BPV narys galėtų atlikti tyrimą. Jeigu reikia imtis skubių veiksmų, pirmininkas gali nustatyti trumpesnį terminą sprendimui bendru sutarimu priimti. Nurodoma termino sutrumpinimo priežastis.

3.      Jeigu bendras sutarimas gali nebūti pasiektas taikant rašytinį procesą, pirmininkas gali inicijuoti įprastą balsavimo procedūrą pagal 8 straipsnį.“

 Ginčo aplinkybės

9        Ieškovė Portigon AG, buvusi WestLB AG, yra dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigta kredito įstaiga.

10      2009 m. už pertvarkymą atsakingoje Vokietijos valdžios institucijoje Bundesanstalt für Finanzmarktstabilisierung (Federalinė finansų rinkų stabilizavimo tarnyba, toliau – FMSA) buvo įsteigta Erste Abwicklungsanstalt (pirmoji likvidavimo institucija, toliau – EAA), kuri yra struktūriškai ir finansiškai savarankiška viešosios teisės įstaiga, turinti ribotą veiksnumą.

11      2011 m. gruodžio 20 d. Europos Komisija priėmė Sprendimą 2013/245/ES dėl valstybės pagalbos Nr. C 40/2009 ir C 43/2008, kurią Vokietija suteikė bankui WestLB AG restruktūrizuoti (OL L 148, 2013, p. 1).

12      Vykdant restruktūrizaciją, dalis ieškovės veiklos sektorių ir portfelio (toliau – EAA portfelis) buvo perduota EAA. Dalis EAA portfelio buvo realiai perduota EAA išskaidant. Likusi EAA portfelio dalis, į kurią patenka išvestinių nebiržinių instrumentų portfelis, EAA buvo perduota ne realiai, o tik finansiškai (sintetinis perdavimas). Šioje srityje su EAA buvo sudarytos sutartys dėl dalinio dalyvavimo grynaisiais, dėl garantijos ar dėl rizikos prisiėmimo.

 Ieškovės deklaracija, skirta apskaičiuoti ex ante įnašui už 2016 m.

13      2016 m. sausio 28 d. per Deutsche Bundesbank (Vokietijos centrinis bankas) platformą ExtraNet ieškovė pateikė FMSA deklaraciją, pagal kurią apskaičiuojamas ex ante įnašas už 2016 m.

14      Tos pačios dienos raštu ieškovė paaiškino FMSA, kad toje deklaracijoje į bendrą balansą pagal laukelius 2A 1 [bendri įsipareigojimai] ir 4A 17 [bendras turtas] neįtraukta jos, kaip patikos įgaliotinės, turimo turto ir įsipareigojimų, susijusių su EAA sintetiškai perduotu nebiržinių išvestinių instrumentų portfeliu, balanso vertė. Laukelyje 4D 17, susijusiame su Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 8 dalies a punktu, ji atsakė neigiamai, nes nepriklausė jokiai grupei, kuri yra reorganizuojama po to, kai gauna vyriausybės ar lygiavertes lėšas, kaip finansavimo pertvarkymo mechanizmą.

15      „Siekdama aiškumo, taip pat vengdama nenaudingų ir pervertintų vertinimų“ ieškovė prie to paties rašto pridėjo (popieriuje) alternatyvią deklaracijos versiją, kuri „turėtų atitikti FMSA teisinę nuomonę“.

16      2016 m. kovo 3 d. elektroniniu laišku FMSA informavo ieškovę, kad išnagrinėjo 2016 m. sausio 28 d. rašte jos iškeltas problemas ir kad „suderino su BPV“. Pasak FMSA, laukeliuose 2A 1 ir 4A 17 reikėjo deklaruoti visas balanso eilutes, atitinkančias metines ataskaitas. Dėl laukelio 4D 17 FMSA nurodė, kad Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 8 dalies a punkte nurodytas rizikos rodiklis taip pat taikomas jokiai grupei nepriklausančioms įstaigoms, taigi ir ieškovei.

17      2016 m. kovo 9 d. raštu ieškovė informavo FMSA, kad palieka visą šio sprendimo 13 punkte nurodytą deklaraciją.

 Pirmasis ginčijamas sprendimas ir su tuo sprendimu susijęs pranešimas apie mokėjimą

18      2016 m. balandžio 15 d. Sprendime dėl ex ante įnašų į BPF už 2016 m. (SRB/ES/SRF/2016/06) (toliau – pirmasis ginčijamas sprendimas) vykdomosios sudėties BPV, remdamasi Reglamento Nr. 806/2014 54 straipsnio 1 dalies b punktu ir 70 straipsnio 2 dalimi, nusprendė dėl kiekvienos įstaigos, taip pat ieškovės, ex ante įnašo už 2016 m. dydžio.

19      To sprendimo priede pateiktoje lentelėje nurodyti visų įstaigų ex ante įnašų už 2016 m. dydžiai ir kelios kitos antraštės, pavadintos „Method (EA)“ [metodas (euro zona)] ir „Risk adjustment factor in the EA environment“ (koregavimo veiksnys atsižvelgiant į rizikos pobūdį euro zonos kontekste).

20      Tą pačią dieną nacionalinėms pertvarkymo institucijoms (toliau – NPI) BPV pateikė duomenų, susijusių su jų jurisdikcijai priklausančiose teritorijose esančiomis įstaigomis, rinkmenos kopiją.

21      2016 m. balandžio 22 d. pranešime apie mokėjimą, kuris gautas 2016 m. balandžio 29 d., FMSA, kaip Vokietijos nacionalinė pertvarkymo institucija, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, informavo ieškovę, kad BPV patvirtino jos ex ante įnašą į BPF už 2016 m., ir nurodė mokėtiną dydį (toliau – pirmasis pranešimas apie mokėjimą).

 Antrasis ginčijamas sprendimas ir su tuo sprendimu susijęs pranešimas apie mokėjimą

22      2016 m. gegužės 20 d. Sprendimu dėl ex ante įnašų į BPF už 2016 m. koregavimo, kuriuo papildomas pirmasis ginčijamas sprendimas (SRB/ES/SRF/2016/13) (toliau – antrasis ginčijamas sprendimas), BPV padidino ieškovės įnašą.

23      To sprendimo priede nurodyti kiekvienos įstaigos ex ante įnašų už 2016 m. pradiniai dydžiai, ex ante įnašų už 2016 m. dydžiai „after IPS impact“ (po rodiklio, susijusio su naryste institucinėje užtikrinimo sistemoje, poveikio) ir šių dydžių skirtumas, taip pat metodas (euro zona) ir koregavimo veiksnys atsižvelgiant į rizikos pobūdį euro zonos kontekste.

24      2016 m. gegužės 22 d. BPV visoms NPI pateikė duomenų, susijusių su jų jurisdikcijai priklausančiose teritorijose esančiomis įstaigomis, rinkmenos kopiją.

25      Tos pačios dienos raštu BPV informavo NPI apie tokio sprendimo priėmimo motyvus.

26      2016 m. gegužės 23 d. raštu FMSA informavo Bundesverband Öffentlicher Banken Deutschlands e.V. (Vokietijos valstybinių bankų federalinė asociacija, Vokietija) apie būtinybę ištaisyti pradinį ex ante įnašų už 2016 m. skaičiavimą ir nurodė tą būtinybę pagrindžiančias priežastis. Asociacija perdavė tą raštą ieškovei.

27      2016 m. birželio 10 d. pranešimu apie mokėjimą, kuris gautas 2016 m. birželio 13 d., FMSA nurodė ieškovei sumokėti šio sprendimo 22 Punkte nurodytą padidintą įnašą (toliau antrasis pranešimas apie mokėjimą).

 Ieškovės prašymas susipažinti su dokumentais

28      2016 m. birželio 22 d. raštu ieškovė paprašė BPV leisti susipažinti su tokiais dokumentais:

–        BPV sprendimu dėl jos pareigos mokėti įnašą,

–        BPV sprendimu dėl ex ante įnašų į BPF už 2016 m., kuriuos ji turi mokėti, skaičiavimo,

–        sprendimu dėl tų įnašų skaičiavimo pakeitimų.

29      2016 m. rugpjūčio 3 d. raštu BPV pateikė ieškovei pirmojo ir antrojo ginčijamų sprendimų kopijas (toliau kartu – ginčijami sprendimai) – kartu pateiktos tik tos jų priedų dalys, kurios buvo susijusios su ieškove, taip pat su ieškove susijusių duomenų rinkmenos kopiją ir šių sprendimų kopijas:

–        2015 m. rugsėjo 14 d. vykdomosios sudėties BPV sprendimo dėl ramsčio „papildomi rizikos rodikliai, kuriuos turi nustatyti pertvarkymo institucija“ apibrėžties (SRB/ES/SRF/2015/00),

–        2015 m. rugsėjo 30 d. plenarinės sudėties BPV sprendimo dėl įnašų už 2016 m. deklaracijos formos (SRB/ES/SRF/2015/01),

–        2015 m. spalio 23 d. plenarinės sudėties BPV sprendimo dėl įnašų už 2016 m. deklaracijos formos pakeitimo (SRB/ES/SRF/2015/02),

–        2015 m. lapkričio 30 d. vykdomosios sudėties BPV sprendimo dėl bendrųjų taisyklių dėl ex ante įnašų į BPF už 2016 m. apskaičiavimo, kiek tai susiję su skaitmeninimu antrame etape (SRB/ES/SRF/2015/03),

–        2015 m. lapkričio 30 d. vykdomosios sudėties BPV sprendimo dėl pateiktiems duomenims, skirtiems ex ante įnašams į BPF už 2016 m. apskaičiuoti, taikomų papildomų garantijų (SRB/ES/SRF/2015/04),

–        2015 m. lapkričio 30 d. vykdomosios sudėties BPV sprendimo dėl bendrųjų taisyklių dėl ex ante įnašų į BPF už 2016 m. apskaičiavimo, kiek tai susiję su referencine valstybės pagalbos data (SRB/ES/SRF/2015/05),

–        2016 m. vasario 24 d. vykdomosios sudėties BPV sprendimo dėl trūkstamų duomenų tvarkymo pateikus galutinių duomenų rinkinius (SRB/ES/SRF/2016/00/A),

–        2016 m. kovo 10 d. vykdomosios sudėties BPV sprendimo dėl BPF tikslinio lygio 2016 m. (SRB/ES/SRF/2016/01),

–        2016 m. kovo 10 d. vykdomosios sudėties BPV sprendimo dėl ex ante įnašų už 2015 m. atskaitymo nuo ex ante įnašų už 2016 m. (SRB/ES/SRF/2016/03),

–        2016 m. balandžio 6 d. vykdomosios sudėties BPV sprendimo dėl įnašų už 2016 m. deklaracijos formos pakeitimo (SRB/ES/SRF/2016/04),

–        2016 m. balandžio 6 d. vykdomosios sudėties BPV sprendimo dėl trūkstamų duomenų tvarkymo pateikus galutinių duomenų rinkinius pakeitimo (SRB/ES/SRF/2016/05/A).

 Procesas ir šalių reikalavimai

30      2016 m. liepos 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.

31      2016 m. lapkričio 9 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Komisija paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti BPV reikalavimų.

32      2017 m. sausio 10 d. sprendimu Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos pirmininkas patenkino Komisijos prašymą leisti įstoti į bylą.

33      2017 m. spalio 9 d. priimta pirmąja proceso organizavimo priemone pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 89 straipsnį tas teismas paprašė BPV pateikti visą ginčijamų sprendimų, įskaitant priedus, originalo kopiją.

34      2017 m. spalio 26 d. raštu BPV pranešė, kad negali įvykdyti 2017 m. spalio 9 d. priimtos proceso organizavimo priemonės, ir nurodė, kad ginčijamų sprendimų prieduose pateikti duomenys yra konfidencialūs.

35      2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi dėl tyrimo priemonių (toliau – pirmoji nutartis) Bendrasis Teismas, remdamasis, viena vertus, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 24 straipsnio pirma pastraipa ir, kita vertus, Procedūros reglamento 91 straipsnio b punktu, 92 straipsnio 3 dalimi ir 103 straipsniu, nurodė BPV pateiki nekonfidencialią ir konfidencialią visos ginčijamų sprendimų, įskaitant priedus, originalo kopijos versijas.

36      2018 m. sausio 15 d. raštu BPV atsakė į pirmąją nutartį ir pateikė keturių dokumentų (du dokumentai susiję su pirmuoju ginčijamu sprendimu ir du – su antruoju) nekonfidencialias ir konfidencialias versijas, iš kurių kiekviena, pirma, kiek tai susiję su ginčijamo sprendimo tekstu, sudaryta iš dviejų puslapių PDF formatu nuskenuoto popierinio pasirašyto dokumento ir, antra, iš skaitmeninių duomenų suskaitmeninto dokumento PDF formatu, kuriame pateiktas aptariamo sprendimo priedas.

37      Atsižvelgdamas į BPV atsakymą į pirmąją nutartį, 2018 m. kovo 12 d. Bendrasis Teismas priėmė antrąją proceso organizavimo priemonę ir paprašė BPV, pirma, patikslinti priedų formatą ginčijamų sprendimų priėmimo momentu, antra, tuo atveju, jei tie priedai buvo pateikti skaitmeniniu formatu, paaiškinti ir pateikti visas reikiamas autentifikavimo technines priemones, įrodančias, kad Bendrajam Teismui pateikti PDF formatu sugeneruoti skaitmeniniai duomenys atitinka tai, kas konkrečiai buvo pateikta vykdomosios sudėties BPV pasirašyti ir priimti per 2016 m. balandžio 15 d. ir gegužės 20 d. posėdžius, ir, trečia, pateikti pastabas dėl ginčijamų sprendimo teisinio egzistavimo klausimo ir dėl esminių procedūrinių reikalavimų laikymosi.

38      2018 m. kovo 27 d. raštu BPV atsakė į antrąją proceso organizavimo priemonę. Dėl šio sprendimo 37 punkte nurodyto antrojo prašymo BPV nurodė, kad negali į jį atsakyti, nes tam tikri dokumentai yra konfidencialūs, ir pasiūlė priimti tyrimo priemonę.

39      2018 m. gegužės 2 d. Bendrasis Teismas priėmė naują nutartį dėl tyrimo priemonių ir nurodė BPV atsakyti į antrąjį prašymą, pateiktą 2018 m. kovo 12 d. proceso organizavimo priemonėje (toliau – antroji nutartis).

40      2018 m. gegužės 18 d. raštu, patikslintu 2018 m. birželio 29 d., BPV atsakė į antrąją nutartį ir pateikė konfidencialias ir nekonfidencialias dokumento „Techninė indentifikavimo informacija“, keturių BPV elektroninių laiškų, kurių data 2016 m. balandžio 13 d. 17 val. 41 min., 2016 m. balandžio 15 d. 19 val. 04 min. ir 20 val. 06 min. bei 2016 m. gegužės 19 d. 21 val. 25 min., teksto ir USB atmintinės, kurioje yra dvi bylos XLSX formatu ir dvi bylos TXT formatu, versijas.

41      Atlikęs Procedūros reglamento 103 straipsnio 1 dalyje nurodytą tyrimą, 2018 m. liepos 11 d. sprendimu Bendrasis Teismas iš bylos pašalino BPV pateiktų dokumentų konfidencialias versijas, pateiktas atsakant į pirmąją ir antrąją nutartis, išskyrus 2018 m. gegužės 18 d. BPV pateiktose USB atmintinėse esančias rinkmenas TXT formatu, kuriose nėra jokios konfidencialios informacijos ir kurias jis pridėjo prie bylos popieriniu formatu.

42      2018 m. liepos 11 d. pagal Procedūros reglamento 89 straipsnį priimta trečiąja proceso organizavimo priemone Bendrasis Teismas paragino ieškovę ir Komisiją pateikti pastabas dėl BPV atsakymų į šio sprendimo 33, 35, 37 ir 39 punktuose nurodytas proceso organizavimo ir tyrimo priemones.

43      2018 m. liepos 12 d. ieškovė pateikė naują pagrindą.

44      Atitinkamai 2018 m. liepos 27 ir 30 d. Komisija ir ieškovė pateikė pastabas apie BPV atsakymus į šio sprendimo 33, 35 37 ir 39 punktuose nurodytas proceso organizavimo ir tyrimo priemones.

45      2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu BPV pateikė pastabas dėl ieškovės pateikto naujo pagrindo.

46      Atsižvelgdamas į Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos siūlymą ir remdamasis Procedūros reglamento 28 straipsniu, Bendrasis Teismas nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.

47      2018 m. lapkričio 19 d. pritaikęs ketvirtąją proceso organizavimo priemonę pagal Procedūros reglamento 89 straipsnį, Bendrasis Teismas paprašė BPV patikslinti, kaip ji susijusi su FMSA ir ieškovės diskusija dėl pastarosios deklaracijos, pagal kurią apskaičiuojamas jos ex ante įnašas už 2016 metus, ir paragino šalis atsakyti į tam tikrus klausimus ir per posėdį dar labiau patikslinti nuomonę apie tai, kaip BPV laikėsi pareigos motyvuoti ginčijamus sprendimus.

48      2018 m. gruodžio 3 ir 4 d. šalys atsakė į šiuos prašymus.

49      2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi Bendrasis Teismas nurodė BPV pateikti jos ir FMSA susirašinėjimo elektroniniais laiškais konfidencialias ir nekonfidencialias kopijas; tuose laiškuose kalbama apie FMSA ir ieškovės diskusiją dėl pastarosios deklaracijos, kuria remiantis skaičiuojamas jos ex ante įnašas už 2016 m., ir jie minimi BPV atsakyme į 2018 m. lapkričio 19 d. Bendrojo Teismo raštą.

50      2019 m. sausio 10 d. BPV atsakė į šią nutartį.

51      Atlikęs Procedūros reglamento 103 straipsnio 1 dalyje nurodytą tyrimą, 2019 m. sausio 24 d. sprendimu Bendrasis Teismas iš bylos medžiagos išėmė BPV pateiktų elektroninių laiškų konfidencialias kopijas.

52      Ieškovė Bendrojo Teismo iš esmės prašo:

–        panaikinti ginčijamus sprendimus,

–        priteisti iš BPV bylinėjimosi išlaidas.

53      BPV Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį kaip nepriimtiną arba kaip nepagrįstą,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

54      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

 Dėl priimtinumo

55      Pasak BPV, ginčijami sprendimai nesukelia teisinių pasekmių tretiesiems asmenims ir bet kuriuo atveju ieškovei.

56      Tai, kad vykdomosios sudėties BPV patvirtino ex ante įnašus už 2016 m., iš tiesų nesukelia jokių pareigų įstaigoms, nes ta pareiga atsiranda tik jeigu ir kai kompetentinga NPI parengia teisės aktą pagal nacionalinę teisę. Taigi ginčijamais sprendimais procedūra nebaigiama, nes ji baigiasi tik tada, kai NPI gauna jų jurisdikcijai priklausančių įstaigų įnašus.

57      Taip pat reikia pasakyti, kad tai, jog BPV apskaičiuoja ex ante įnašus, nedaro tiesioginės įtakos įstaigų teisinei padėčiai, nes tos įstaigos pasekmes patiria tik tada, kai NPI surenka įnašus.

58      Taigi ieškovė turėtų nacionaliniuose teismuose ginčyti FMSA pranešimus apie mokėjimą, o tie teismai galbūt kreiptųsi į Teisingumo Teismą su prejudiciniais klausimais dėl BPV sprendimų galiojimo ar aiškinimo.

59      Net jeigu palygintume ex ante įnašų sistemą su valstybės pagalbos sistema, naujausia jurisprudencija šioje srityje patvirtintų BPV argumentą, kad šis ieškinys nepriimtinas. Iš tiesų Teisingumo Teismas nusprendė, kad kai sprendimas dėl valstybės pagalbos adresuojamas tik valstybei narei (t. y. kai sprendimas neprivalomas kitiems asmenims) ir kai jame neapibrėžiamos jos sukeliamos pasekmės tretiesiems asmenims (pasekmės pasireikš administraciniuose aktuose), ieškinys dėl tokio sprendimo panaikinimo yra nepriimtinas.

60      Ieškovė ginčija šiuos argumentus.

61      Pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pareikšti ieškinį dėl jam skirtų aktų arba aktų, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję, ar dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktų, kurie tiesiogiai su juo susiję ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių.

62      Galima teigti, kad SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatyta, jog fizinis ar juridinis asmuo gali pareikšti ieškinius dėl panaikinimo tik dėl trijų rūšių teisės aktų, t. y. pirma, dėl aktų, kurie jam skirti, antra, dėl aktų, kurie nėra jam skirti ir kurie su juo tiesiogiai ir konkrečiai susiję, ir trečia, dėl reglamentuojamojo pobūdžio aktų, kurie nėra jam skirti, kurie su juo tiesiogiai susiję ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių (žr. 2013 m. gruodžio 10 d. Nutarties von Storch ir kt. / ECB, T‑492/12, nepaskelbta Rink., EU:T:2013:702, 29 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

63      Dėl SESV 263 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos pažymėtina, kad suformuotoje jurisprudencijoje nustatyta, jog aktais ar sprendimais, dėl kurių gali būti pareikštas ieškinys dėl panaikinimo, laikomos tik priemonės, sukeliančios privalomas teisines pasekmes, darančios įtakos ieškovo interesams ir iš esmės pakeičiančios jo teisinę padėtį (žr. 2016 m. balandžio 21 d. Nutarties Borde ir Carbonium / Komisija, C‑279/15 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:297, 37 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

64      Beje, kalbant apie aktus ar sprendimus, kurie rengiami keliais etapais, būtent pasibaigus vidaus procedūrai, reikia pažymėti, kad ginčijami aktai gali būti tik priemonės, šios procedūros pabaigoje galutinai patvirtinančios institucijos poziciją, o ne tarpinės priemonės, skirtos galutiniam sprendimui parengti (žr. 2016 m. kovo 9 d. Nutarties Port autonome du Centre et de l’Ouest ir kt. / Komisija, T‑438/15, EU:T:2016:142, 20 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

65      Be to, remiantis jurisprudencija darytina išvada, kad jei ieškinį dėl panaikinimo pareiškia neprivilegijuotas ieškovas dėl jam neskirto akto, reikalavimas, kad ginčijamos priemonės privalomi teisiniai padariniai turi daryti įtaką ieškovo interesams ir iš esmės pakeisti jo teisinę padėtį, sutampa su SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje įtvirtintomis sąlygomis (žr. 2014 m. kovo 6 d. Nutarties Northern Ireland Department of Agriculture and Rural Development / Komisija, C‑248/12 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2014:137, 33 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

66      Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, viena vertus, kitas fizinis ar juridinis asmuo nei tas, kuriam skirtas sprendimas, gali tvirtinti, kad šis aktas yra konkrečiai su juo susijęs tik jei sprendimas turi jam įtakos dėl tam tikrų jam būdingų savybių arba dėl tam tikros faktinės situacijos, kuri jį išskiria iš visų kitų asmenų, todėl jį individualizuoja taip pat, kaip ir sprendimo adresatą (1963 m. liepos 15 d. Sprendimas Plaumann / Komisija, 25/62, EU:C:1963:17, p. 223 ir 1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Greenpeace Council ir kt. / Komisija, C‑321/95 P, EU:C:1998:153, 7 ir 28 punktai).

67      Kita vertus, suformuotoje jurisprudencijoje nustatyta, kad sąlyga, pagal kurią sprendimas, dėl kurio pareikštas ieškinys, turi būti tiesiogiai susijęs su fiziniu ar juridiniu asmeniu, reikalauja, kad ginčijama priemonė darytų tiesioginį poveikį asmens teisinei padėčiai ir nepaliktų jokios diskrecijos jos adresatams, atsakingiems už tos priemonės įgyvendinimą, kuris yra visiškai automatinis ir išplaukia tik iš Sąjungos teisės normų, netaikant kitų tarpinių nuostatų (žr. 2007 m. kovo 22 d. Sprendimo Regione Siciliana / Komisija, C‑15/06 P, EU:C:2007:183, 31 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

68      Vis dėlto jurisprudencijoje nustatyta, jog net jei tam, kad ginčijamas aktas darytų poveikį asmenų teisinei padėčiai, neišvengiamai būtina priimti įgyvendinimo priemones, tiesioginės sąsajos sąlyga vis dėlto laikoma įvykdyta, jei šiuo aktu jo adresatui nustatomos įgyvendinimo pareigos ir jei šis adresatas privalo automatiškai priimti priemones, kurios pakeičia ieškovo teisinę padėtį (šiuo klausimu žr. 2015 m. liepos 7 d. Sprendimo Federcoopesca ir kt. / Komisija, T‑312/14, EU:T:2015:472, 38 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

69      Iš tiesų, kaip priminė generalinis advokatas M. Wathelet išvadoje byloje Stichting Woonpunt ir kt. / Komisija (C‑132/12 P, EU:C:2013:335, 68 punktas ir nurodyta jurisprudencija), valstybių narių veiksmų laisvės nebuvimas panaikina akivaizdų tiesioginio ryšio tarp Sąjungos teisės akto ir teisės subjekto nebuvimą. Kitaip tariant, kad tiesioginės sąsajos nebūtų, tarpinio akto rengėjo diskrecija siekiant įgyvendinti Sąjungos teisės aktą negali būti visiškai formali. Ji turi būti ieškovo teisinės sąsajos šaltinis.

70      Nagrinėjamu atveju, pirma, remiantis taikytinais teisės aktais, konkrečiai – Reglamento Nr. 806/2014 54 straipsnio 1 dalies b punktu ir to paties reglamento 70 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad būtent BPV ir apskaičiavo individualius įnašus, ir priėmė sprendimą, kuriuo tie įnašai patvirtinami. Aplinkybė, kad BPV bendradarbiauja su NPI, nepakeičia šio konstatavimo (2018 m. lapkričio 19 d. Nutarties Iccrea Banca / Komisija ir BPV, T‑494/17, EU:T:2018:804, 27 punktas).

71      Iš tiesų vienintelė BPV turi kompetenciją „pasikonsultavusi su ECB ar nacionaline kompetentinga institucija ir glaudžiai bendradarbiaudama su [NPI]“, apskaičiuoti įstaigų ex ante įnašus (Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalis). Beje, NPI turi iš Sąjungos teisės kylančią pareigą rinkti tuos BPV sprendimu nustatytus įnašus (Reglamento Nr. 806/2014 67 straipsnio 4 dalis).

72      Taigi BPV sprendimai, kuriais, remiantis Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalimi, nustatomi ex ante įnašai, yra galutiniai.

73      Vadinasi, ginčijami sprendimai negali būti kvalifikuojami tik kaip parengiamosios ar tarpinės priemonės, nes juose, pasibaigus procedūrai, galutinai nustatoma BPV pozicija dėl įnašų.

74      Antra, reikia pažymėti, kad neatsižvelgiant į Įgyvendinimo reglamento 2015/81 5 straipsnio kalbinėse versijos vartojamus skirtingus terminus, institucijos, kurioms BPV, sprendimo, kuriuo nustatyti ex ante įnašai, autorė, adresuoja tą sprendimą, yra NPI, o ne įstaigos. Faktiškai pagal taikytinus teisės aktus NPI yra vienintelės institucijos, kurioms aptariamo sprendimo autorius privalo siųsti tokį sprendimą, ir galiausiai tai reiškia, kad jos yra šio sprendimo adresatės, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą (2018 m. lapkričio 19 d. Nutarties Iccrea Banca / Komisija ir BPV, T‑494/17, EU:T:2018:804, 28 punktas).

75      Beje, išvadą, kad NPI yra BPV sprendimo adresatės, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, patvirtina aplinkybė, kad pagal Reglamente Nr. 806/2014 nustatytą sistemą ir to reglamento 67 straipsnio 4 dalį joms pavesta iš įstaigų surinkti individualius įnašus, dėl kurių sprendimą priėmė BPV (2018 m. lapkričio 19 d. Nutarties Iccrea Banca / Komisija ir BPV, T‑494/17, EU:T:2018:804, 29 punktas).

76      Taigi, nors įstaigos nėra ginčijamų sprendimų adresatės, tie sprendimai vis dėlto yra konkrečiai ir tiesiogiai su jomis susiję, nes jais įstaigoms daromas neigiamas poveikis dėl tam tikrų joms būdingų savybių ar dėl faktinės padėties, kuri jas išskiria iš kitų asmenų ir dėl to jas individualizuoja taip pat, kaip adresatą, ir dėl to, kad jais daromas tiesioginis poveikis įstaigų teisinei padėčiai, nepaliekant jokios diskrecijos tą priemonę privalantiems įgyvendinti adresatams.

77      Šiuo atveju, viena vertus, ginčijamuose sprendimuose įvardyta kiekviena įstaiga ir nustatytas arba, kalbant apie antrąjį ginčijamą sprendimą, patikslintas kiekvienos jų individualus įnašas. Darytina išvada, kad įstaigos, taip pat ieškovė, yra konkrečiai susijusios su ginčijamais sprendimais.

78      Kita vertus, dėl tiesioginės sąsajos reikia pažymėti, kad NPI, kurios yra atsakingos už ginčijamų sprendimų įgyvendinimą, neturi jokios diskrecijos dėl tuose sprendimuose nustatytų individualių įnašų dydžių. Konkrečiai kalbant, NPI negali keisti tų dydžių ir privalo surinkti įnašus iš atitinkamų įstaigų.

79      Beje, dėl BPV daromos nuorodos į AIG susitarimą siekiant nuginčyti tiesioginę ieškovės sąsają reikia pažymėti, kad tas susitarimas taikomas ne NPI iš įstaigų renkamiems ex ante įnašams už 2016 m., o tik tų įnašų pervedimui į BPF.

80      Iš tiesų, kaip galima teigti remiantis Reglamento Nr. 806/2014 nuostatomis (žr. to reglamento 20 konstatuojamąją dalį ir 67 straipsnio 4 dalį) ir AIG susitarimu (žr. AIG susitarimo 7 konstatuojamąją dalį, 1 straipsnio a punktą ir 3 straipsnį), įnašai renkami remiantis Sąjungos teise (t. y. Direktyva 2014/59 ir Reglamentu Nr. 806/2014), ir į BPF pervedami pagal AIG susitarimą.

81      Nors tam, kad įstaigos galėtų įvykdyti pagal teisės aktus joms nustatytą pareigą į NPI nurodytas sąskaitas pervesti lėšas už ex ante įnašus, NPI turi priimti nacionalinės teisės aktus, BPV sprendimai, kuriuose nustatytas tų įstaigų individualių įnašų dydis, vis dėlto lieka tiesiogiai susiję su tomis įstaigomis.

82      Remiantis šiais argumentais darytina išvada, kad ginčijami sprendimai yra konkrečiai ir tiesiogiai susiję su ieškove.

83      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, BPV išreikštas prieštaravimas, kuriuo reikalaujama, kad Bendrasis Teismas atmestų ieškinį kaip nepriimtiną, turi būti atmestas.

 Dėl esmės

84      Ieškinį ieškovė grindžia aštuoniais pagrindais. Visų pirma ji iš esmės teigia, kad BPV neturėjo jai nustatyti pareigos mokėti ex ante įnašą (pirmasis ir antrasis pagrindai). Subsidiariai ji teigia, kad bet kuriuo atveju BPV privalėjo, pirma, iš įsipareigojimų, kuriais vadovaujamasi renkant įnašą, išbraukti šio sprendimo 12 punkte nurodytą nebiržinių išvestinių instrumentų portfelį (trečiasis pagrindas), antra, atsižvelgti į jos sutarčių dėl nebiržinių išvestinių instrumentų grynąją, o ne į bruto vertę (ketvirtasis pagrindas), ir, trečia, pripažinti, kad ji nėra restruktūrizuojama įstaiga (penktasis pagrindas). Be to, ieškovė teigia, kad BPV pažeidė teisę būti išklausytai (šeštasis pagrindas), pareigą motyvuoti (septintasis pagrindas) ir procedūros reikalavimus (naujas pagrindas).

85      Bendrasis Teismas mano, kad šiuo atveju reikia iš pradžių išnagrinėti klausimą dėl ginčijamų sprendimų autentifikavimo, kuriuo siekiama užtikrinti teisinį saugumą ir teisės akto autoriaus priimto teksto nekintamumą, o autentifikavimas yra esminis procedūros reikalavimas (šiuo klausimu žr. 1994 m. birželio 15 d. Sprendimo Komisija / BASF ir kt., C‑137/92 P, EU:C:1994:247, 75 ir 76 punktus ir 2000 m. balandžio 6 d. Sprendimo Komisija / ICI, C‑286/95 P, EU:C:2000:188, 40 ir 41 punktus) ir jo pažeidimas yra viešąja tvarka grindžiamas pagrindas, kurį Teisingumo Teismas turi pateikti savo iniciatyva (šiuo klausimu žr. 2013 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Vengrija / Komisija, T‑240/10, EU:T:2013:645, 70 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

 Dėl ginčijamų sprendimų autentifikavimo

86      Reikia priminti, kad Teisingumo Teismas nusprendė, jog dėl to, kad intelektinis elementas ir formalus elementas yra neatskiriama visuma, teisės akto išdėstymas raštu yra būtina jį priimančios institucijos valios išraiška (1994 m. birželio 15 d. Sprendimo Komisija / BASF ir kt., C‑137/92 P, EU:C:1994:247, 70 punktas ir 2000 m. balandžio 6 d. Sprendimo Komisija / ICI, C‑286/95 P, EU:C:2000:188, 38 punktas).

87      Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad pats teisės akto neautentifikavimas jau yra esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimas, nesant reikalo dar įrodyti, kad teisės akte yra kitų trūkumų arba kad neautentifikavimas padarė žalos asmeniui, kuris tuo remiasi (2000 m. balandžio 6 d. Sprendimo Komisija / ICI, C‑286/95 P, EU:C:2000:188, 42 punktas).

88      Patikrinimas, kaip laikomasi autentifikavimo formalumo, ir teisės akto tikrumo kontrolė yra išankstinė sąlyga, kurią reikia įvykdyti prieš atliekant bet kokią kitokią kontrolę, kaip antai teisės akto autoriaus kompetencijos, kolegialumo principo laikymosi ar pareigos motyvuoti teisės aktus (2000 m. balandžio 6 d. Sprendimo Komisija / ICI, C‑286/95 P, EU:C:2000:188, 46 punktas).

89      Jeigu Sąjungos teismas, nagrinėdamas jam pateiktą aktą, konstatuoja, jog tas aktas nebuvo tinkamai autentifikuotas, jis privalo savo iniciatyva pateikti pagrindą dėl esminio procedūros reikalavimo pažeidimo tinkamai neautentifikavus teisės akto ir dėl tos priežasties – panaikinti tokį trūkumą turintį aktą (2000 m. balandžio 6 d. Sprendimo Komisija / ICI, C‑286/95 P, EU:C:2000:188, 51 punktas).

90      Šiuo atveju visiškai nesvarbu, kad neautentifikavimas nepadarė jokios žalos kuriai nors iš ginčo šalių. Iš tiesų teisės aktų autentifikavimas yra esminis procedūrinis reikalavimas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį; jis svarbus užtikrinant teisinį saugumą, kurio pažeidimas lemia tokį trūkumą turinčio teisės akto panaikinimą, nes nėra būtinybės įrodyti, kad padaryta tokia žala (2000 m. balandžio 6 d. Sprendimo Komisija / ICI, C‑286/95 P, EU:C:2000:188, 52 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Goldfish ir kt. / Komisija, T‑54/14, EU:T:2016:455, 47 punktą).

91      Šiuo atveju atsakydama į pirmąją nutartį, kuria jai nurodoma pateikti visą ginčijamų sprendimų originalų, įskaitant jų priedus, kopijas, 2018 m. sausio 15 d. dėl kiekvieno sprendimo teksto BPV pateikė dviejų puslapių dokumentą PDF formatu, kuriame nuskenuotas popierinis pasirašytas dokumentas, o tai leidžia manyti, kad tie puslapiai iš tiesų yra originalo kopijos, tai yra dokumento, kuris formaliai buvo pateiktas pasirašyti ir kurį priėmė vykdomosios sudėties BPV, kopijos. BPV nepateikė jokios ginčijamų sprendimų priedų originalo kopijos, tik dėl kiekvieno sprendimo pateikė skaitmeniniu būdu sukurtą skaitmeninių duomenų dokumentą PDF formatu, kuriame nėra jo autentiškumą leidžiančių užtikrinti duomenų.

92      Antrąja proceso organizavimo priemone, o vėliau antrąja nutartimi Bendrasis Teismas paprašė BPV paaiškinti, kokiu formatu priedai buvo pateikti priimant ginčijamus sprendimus, ir, jeigu tie priedai buvo pateikti skaitmeniniu formatu, paaiškinti ir pateikti visus autentifikavimo techninius duomenis, kurių reikia norint įrodyti, kad Bendrajame Teisme pateikti dokumentai PDF formatu atitinka tai, kas konkrečiai buvo pateikta vykdomosios sudėties BPV pasirašyti ir priimti per 2016 m. balandžio 15 d. ir 2016 m. gegužės 20 d. įvykusius posėdžius. Bendrasis Teismas taip paprašė BPV pateikti pastabas dėl ginčijamų sprendimų teisinio egzistavimo ir esminių procedūrinių reikalavimų laikymosi klausimų.

93      2018 m. kovo 27 d. ir gegužės 18 d. atsakymuose į antrąją proceso organizavimo priemonę ir į antrąją nutartį BPV pirmą kartą nurodė, kad ginčijami sprendimai buvo priimti ne per vykdomosios sudėties BPV narių posėdžius, o rašytinio proceso tvarka, elektroniniu formatu, kaip nustatyta VSPT 7 straipsnio 5 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad iš principo visas bendravimas turi vykti ir vykdomosios sudėties BPV posėdžiui reikalingi dokumentai turi būti siunčiami elektroniniu būdu, laikantis konfidencialumo reikalavimų pagal VSPT 15 straipsnį, ir VSPT 9 straipsnyje.

94      Konkrečiai kalbant apie pirmojo ginčijamo sprendimo priėmimo procedūrą, pažymėtina, kad remiantis bylos dokumentais darytina išvada, jog 2016 m. balandžio 13 d. elektroniniu laišku, kurį 17 val. 41 min. BPV išsiuntė vykdomosios sudėties BPV nariams ir prie kurio prisegti trys dokumentai, tarp jų dokumentas PDF formatu „Memorandum2_Final results.pdf“, vykdomosios sudėties BPV buvo paprašyta iki 2016 m. balandžio 15 d. 12 valandos formaliai patvirtinti ex ante įnašus už 2016 m.

95      2016 m. balandžio 15 d. 19 val. 04 min. išsiųstame elektroniniame laiške BPV nurodė, kad apskaičiuojant įnašų dydžius buvo padaryta klaida, pranešė, kad siunčiama iš dalies pakeista dokumento „Memorandum 2“ versija, ir nurodė, kad jeigu gavėjai neprieštarauja, jau suteiktas patvirtinimas bus laikomas taip pat taikomu pataisytiems dydžiams.

96      2016 m. balandžio 15 d. 20 val. 06 min. išsiųstu elektroniniu laišku buvo išsiųstas minėtas dokumentas XLSX formatu „Final results15042016.xlsx“.

97      Dėl antrojo ginčijamo sprendimo priėmimo procedūros BPV pažymėjo, kad 2016 m. gegužės 19 d. 21 val. 25 min. ji išsiuntė elektroninį laišką vykdomosios sudėties BPV nariams, kuriuo pradedama rašytinė procedūra, ir paprašė patvirtinti ex ante įnašų už 2016 m. skaičiavimų rezultatų korekciją, o prie to laiško prisegė bylą XLSX formatu „Delta“, kurioje pateikti pataisytų skaičiavimų rezultatai. „Dėl skubos“ paprašyta patvirtinti iki 2016 m. gegužės 20 d. 17 valandos.

98      Galiausiai per posėdį BPV tvirtino, kad ginčijamų sprendimų priemones elektroniniu būdu pasirašė BPV pirmininkė.

99      Vis dėlto reikia konstatuoti, kad BPV nepateikė ir net nesiūlė pateikti tokio teiginio įrodymų, iš esmės pateikdama skaitmenines priemones ir elektroninio parašo sertifikatus, kad įrodytų autentiškumą, tačiau pateikė duomenų, kurie iš tikrųjų paneigia šį tvirtinimą.

100    Kiek tai susiję su ginčijamų sprendimų tekstu, BPV pateikė PDF dokumentus, kurių paskutiniame puslapyje matyti ranka padėtas parašas, kuris atrodo taip, lyg būtų padėtas „nukopijavus ir įklijavus“ paveikslėlį, ir juose nėra elektroninio parašo sertifikatų.

101    Kalbant apie ginčijamų sprendimų priedus, kuriuose pateikti atitinkamai įnašų dydžiai ir tų dydžių koregavimai ir kurie dėl tos priežasties yra esminė sprendimų dalis, reikia pažymėti, kad tuose prieduose taip pat nėra jokio elektroninio parašo, nors jie visiškai nėra neatsiejamai susiję su ginčijamų sprendimų tekstu.

102    Kad įrodytų ginčijamų sprendimų autentiškumą, BPV, atsakydama į antrąją nutartį, pateikė dokumentus TXT formatu, įrodančius, jog tų priedų maišos vertės (anglų k. – hash value) yra tokios pačios, kaip nustatytos XLSX formatu pateiktų dokumentų, prisegtų atitinkamai prie 2016 m. balandžio 15 d. 20 val. 06 min. ir 2016 m. gegužės 19 d. 21 val. 25 min. išsiųstų elektroninių laiškų, maišos vertės.

103    Vis dėlto reikia pažymėti, kad siekiant įrodyti, jog ginčijamų sprendimų priedai buvo pasirašyti elektroniniu būdu, kaip teigia BPV (žr. šio sprendimo 98 punktą), ji turėjo pateikti su tais priedais susietus elektroninio parašo sertifikatus, o ne TXT dokumentus su maišos vertėmis. Tokių TXT dokumentų pateikimas leidžia daryti prielaidą, kad BPV neturėjo elektroninio parašo sertifikatų ir kad dėl to ginčijamų sprendimų priedai, priešingai, nei ji teigia, nebuvo pasirašyti elektroniniu būdu.

104    Be to, BPV pateikti dokumentai TXT formatu objektyviai ir neatsiejamai visiškai nesusiję su tais priedais.

105    Galiausiai, siekiant išsamumo, reikia pažymėti, kad bet kuriuo atveju reikalaujama įrodyti ne 2016 m. balandžio 15 d. 20 val. 06 min. ir 2016 m. gegužės 19 d. 21 val. 25 min. išsiųstais elektroniniais laiškais patvirtinti perduotų projektų, o priemonių, laikomų priimtomis po šio patvirtinimo, autentiškumą. Iš tiesų priemonė laikoma priimta ir autentifikuota padedant parašą tik po to, kai yra patvirtinama.

106    Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad reikalavimas autentifikuoti ginčijamus sprendimus nėra įvykdytas.

107    Be šių konstatavimų dėl ginčijamų sprendimų neautentifikavimo, dėl ko, remiantis šio sprendimo 87–90 punktuose nurodytą jurisprudencija, reikia panaikinti ginčijamus sprendimus, Bendrasis Teismas mano, kad, siekiant gero teisingumo vykdymo, taip pat reikia išnagrinėti naująjį pagrindą, grindžiamą per procesą paaiškėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovės pateiktą remiantis Procedūros reglamento 84 straipsnio 2 dalimi, ir septintąjį pagrindą.

 Dėl naujojo pagrindo, grindžiamo procedūros reikalavimų dėl ginčijamų sprendimų priėmimo pažeidimu

108    Pasak ieškovės, ginčijamus sprendimus BPV priėmė pažeisdama bendruosius procedūrinius reikalavimus, nustatytus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, SESV 298 straipsnyje ir bendruosiuose teisės principuose, taip pat VSPT.

109    Visų pirma ieškovė teigia, kad dėl to, kad jos teisinis požiūris į pareigą mokėti įnašą ir į to įnašo dydį skiriasi nuo BPV požiūrio (žr. šio sprendimo 13–17 punktus), BPV turėjo pranešti apie savo požiūrį vykdomosios sudėties BPV nariams. Tačiau BPV jiems pranešė tik įnašų skaičiavimo rezultatus.

110    Be to, ginčijami sprendimai priimti per trumpesnį laiką, nei nustatyta minimali rašytinės procedūros trukmė. Iš tiesų pirmojo ginčijamo sprendimo pirmosios priėmimo procedūros trukmė buvo mažiau nei 48 valandos, o vykdomosios sudėties BPV nariai turėjo tik kelias valandas per antrąją to sprendimo priėmimo procedūrą. Abiem atvejais BPV nepagrindė tokių trumpų terminų poreikio. Antrojo ginčijamo sprendimo priėmimo procedūra taip pat buvo per trumpa, nes truko maždaug 19 valandų. Termino trumpumą sekretoriatas motyvavo bendra nuoroda į skubą, kurios vis dėlto neišplėtojo. Taigi BPV pažeidė VSPT 9 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

111    Galiausiai pirmojo ginčijamo sprendimo antroji priėmimo procedūra taip pat, be kita ko, pažeidė VSPT 9 straipsnio 3 dalį. Pagal šią nuostatą sprendimas priimamas vienbalsiai, o į susilaikymą neatsižvelgiama. Bet kuriuo atveju pirmojo ginčijamo sprendimo antroji priėmimo procedūra yra per trumpa. Iš tiesų, atsižvelgiant į vėlavimą pateikti ir į ypač trumpą reakcijos laiką, BPV sekretoriatas negali būti tikras, kad visi vykdomosios sudėties BPV nariai žinojo apie sprendimą ir apie būtinybę aktyviai išreikšti nesutikimą.

112    BPV ginčija šiuos argumentus.

113    Pirma, ji teigia, kad teisė į gerą administravimą nereiškia, kad institucijos, įstaigos ar žinybos sprendimų priėmimo organo nariai turi asmeniškai išnagrinėti visas faktines ir teisines aplinkybes, kurios kaip nors susijusios su sprendimu. Toks būdas praktiškai negali būtų numatytas, nes ginčijami sprendimai susiję su beveik 3 800 įstaigų ex ante įnašų apskaičiavimu. Be to, teisė į gerą administravimą taip pat apima administracijos pareigą veiksmingai priimti sprendimus.

114    Šiuo atveju ginčijamus sprendimus išsamiai parengė atsakingas BPV skyrius, visi vykdomosios sudėties BPV nariai buvo informuoti apie skaičiavimo metodą bei procedūrą ir stebėjo procedūros, prasidėjusios 2015 m. rugsėjo mėn., eigą, kuri apėmė įnašų skaičiavimą visuose parengiamuosiuose etapuose. Taigi formalaus sprendimo dėl įnašo etape praktiškai nebuvo neišspręstų klausimų, dėl kurių BPV nariai būtų turėję priimti sprendimą ar nuspręsti, juo labiau kiek tai susiję su pačiu skaičiavimo metodu.

115    Beje, ieškovė ne visiškai laikėsi pareigos pateikti informacijos. Ieškovės ex ante įnašas vis dėlto grindžiamas jos pačios pateiktais duomenimis, t. y. duomenimis, kuriuos ji pateikė vėlesnėje stadijoje ir popieriuje ir kurie, kaip ji teigia, „atitinka FMSA teisinę nuomonę“.

116    Antra, BPV pažymi, kad vykdomosios sudėties BPV nariai neprieštaravo sprendimui taikyti rašytinę procedūrą. Beje, skaičiavimo rezultatų patvirtinimas yra formalus ilgo proceso užbaigimas. Tie nariai tinkamai dalyvavo šiame procese ir jiems nereikėjo 48 valandų ir juo labiau penkių darbo dienų, kad patvirtintų skaičiavimo rezultatus.

117    Bet kuriuo atveju vykdomosios sudėties BPV nariam buvo gerai žinoma apie poreikį skubiai pateikti skaičiavimo rezultatus NPI. Glaudžiai bendradarbiaudama su NPI, BPV įsipareigojo joms pateikti tuos rezultatus 2016 m. balandžio vidury. Beje, remiantis AIG susitarimo 3 straipsnio 2 dalimi, nacionaliniu mastu surinktos ex ante įnašo už 2016 m. sumos turėjo būti pervestos į BPF iki 2016 m. birželio 30 d.

118    Pasak BPV, toks VSPT aiškinimas vis dėlto atitinka administracijos veikimo lankstumo ir greitumo poreikį. Bet kuriuo atveju įtariami VSPT 9 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimai negali būti kvalifikuojami kaip esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimai, kaip jie suprantami pagal SESV 263 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju kalbama apie vidaus procedūros taisykles, kuriomis tretieji asmenys remtis negali. Be to, jei procedūros taisyklė pažeidžiama, tačiau tai netrukdo pasiekti ta taisykle siekiamus tikslus, iš to nekyla jokio esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimo. Šiuo atveju nereikia laikyti VSPT 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų terminų, o tos taisyklės negali būti aiškinamos taip, kad vykdomajame posėdyje dalyvaujantys vykdomosios sudėties BPV nariai privalo laikytis minimalaus termino, net jeigu tas terminas nereikalingas sprendimui priimti.

119    Galiausiai dėl pirmojo ginčijamo sprendimo antrosios priėmimo procedūros BPV teigia, kad Teisingumo Teismas jau patvirtino, kad sprendimas bendru sutarimu negali būti priimtas, jeigu yra akivaizdus prieštaravimas jo priėmimui. Ieškovė taip pat negali remdamasi vykdomosios sudėties BPV praktika teisėtai daryti išvados, kad bendras sutarimas visada reikalauja aktyvaus balsavimo. Tai, kad bendras sutarimas turėjo būti pasiektas per labai trumpą laiką, taip pat nėra VSPT 9 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimas, nes šios bylos aplinkybėmis pakako net šio trumpo laiko tarpo būtent todėl, kad patikslinti dydžiai, apie kuriuos pranešta 2016 m. balandžio 15 d. 20 val. 06 min. elektroniniu laišku, tik nežymiai skyrėsi nuo jau patvirtintų dydžių per pirmojo ginčijamo sprendimo pirmąją priėmimo procedūrą.

120    Šiuo atveju, kaip nurodyta šio sprendimo 94 punkte, pirmojo ginčijamo sprendimo priėmimo rašytinė procedūra pradėta 2016 m. balandžio 13 d. 17 val. 41 min. išsiųstu elektroniniu laišku, kuriame vykdomosios sudėties BPV nariams nustatytas sprendimo projekto patvirtinimo terminas iki 2016 m. balandžio 15 d. 12 val., taigi trumpesnis nei dviejų darbo dienų terminas, nors VSPT 9 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas „įprastai yra netrumpesnis kaip penkios darbo dienos“. Priešingai, nei reikalaujama VSPT, 2016 m. balandžio 13 d. elektroniniame laiške nenurodyta, dėl kokios priežasties terminas sutrumpinamas. Jame taip pat neminima VSPT 9 straipsnio 2 dalis.

121    Galiausiai ir siekiant išsamumo reikia pažymėti, kad BPV neįrodo, kad buvo skubu priimti sprendimą 2016 m. balandžio 15 d., o ne 2016 m. balandžio 20 d., kad būtų užtikrintai laikomasi procedūros taisyklių. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad 2016 m. balandžio 15 d. nėra teisės aktuose nustatyta data. Toks sprendimo priėmimo termino sutrumpinimas yra pirmasis procedūros pažeidimas.

122    Be to, VSPT 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai gali būti priimti rašytinio proceso tvarka, nebent ne mažiau kaip du vykdomosios sudėties BPV nariai išreikštų prieštaravimą per 48 valandas nuo rašytinio proceso pradžios.

123    Šiuo atveju paaiškėja, kad BPV taip pat nesilaikė VSPT, nes nustatyta rašytinio proceso trukmė sprendimui priimti buvo šešiomis valandomis trumpesnė nei numatytos 48 valandos, per kurias galima pareikšti prieštaravimą dėl rašytinio proceso. Tačiau niekas netrukdė nustatyti, kad atsakymas turi būti pateiktas 2016 m. balandžio 15 d. 18 val., jeigu būtent tą dieną reikėjo priimti sprendimą. Tai yra antrasis procedūros pažeidimas.

124    BPV veltui bando pateisinti VSPT pažeidimus tuo, kad vykdomosios sudėties BPV nariai nepateikė prieštaravimų. Pakanka pažymėti, viena vertus, kad BPV privalo taikyti sprendimo priėmimo procedūrą reglamentuojančius teisės aktus, kuriuose numatytas terminų trumpinimas, jei laikomasi tam tikrų taisyklių, ir, kita vertus, kad rėmimasis prieštaravimų nepateikimu niekaip nepaneigia ab initio padaryto pažeidimo, kai BPV nustatė VSPT nuostatoms prieštaraujantį terminą.

125    Be to, nors 2016 m. balandžio 13 d. elektroniniame laiške vykdomosios sudėties BPV nariai buvo raginami pateikti formalų pritarimą elektroniniu paštu į šiai procedūrai numatytą BPV elektroninio pašto dėžutę, ji nepateikia jokio patvirtinančio elektroninio laiško. Vienintelis patvirtinimo įrodymas yra 2016 m. balandžio 15 d. 19 val. 04 min. išsiųstame elektroniniame laiške esantis BPV teiginys, kad patvirtinimas duotas.

126    Be to, tame pačiame 2016 m. balandžio 15 d. (penktadienį) 19 val. 04 min. išsiųstame elektroniniame laiške, kuris bent iš pradžių nebuvo skirtas visiems vykdomosios sudėties BPV nariams (vykdomosios sudėties BPV nariui A tas elektroninis laiškas nebuvo skirtas; jis jam išsiųstas 21 minute vėliau), BPV nurodė, kad apskaičiuojant ex ante įnašus padaryta klaida, ir pranešė, kad atskiru elektroniniu laišku siunčiama pataisyta „Memorandum 2“ versija. 19 val. 04 min. išsiųstame elektroniniame laiške priduriama, kad, vykdomosios sudėties BPV nariams neprieštaraujant, bus laikoma, jog jų jau duotas patvirtinimas taikomas ir pakeistiems įnašų dydžiams, tačiau tame laiške nesuteikta jokio termino galimoms pastaboms pateikti. Tokiomis aplinkybėmis BPV inicijavo priėmimo procedūrą, nesant pažeidimo, kuri iš tikrųjų numatyta VSPT nuostatose, tačiau taikoma konkrečiomis neįprastomis sąlygomis, ypač atsižvelgiant į tai, kad nenurodytas terminas sprendimui priimti. Tai yra trečiasis procedūros pažeidimas, be jau dviejų aptartųjų šio sprendimo 120–123 punktuose.

127    Vėliau tą pačią dieną 20 val. 06 min. BVP išsiuntė atskirą elektroninį laišką, prie kurio buvo prisegtas XLSX dokumentas „Final results15042016.xlsx“. Šis elektroninis laiškas ir vėl nebuvo išsiųstas A. Ta aplinkybė yra ketvirtasis procedūros pažeidimas.

128    Be to, remiantis pirmojo ginčijamo sprendimo priėmimo data (2016 m. balandžio 15 d.) darytina išvada, kad nors 2016 m. balandžio 15 d. 19 val. 04 min. išsiųstame elektroniniame laiške nebuvo nurodyta jokio termino, bendras sutarimas buvo laikomas pasiektu tą pačią dieną, taigi logiškai vidurnaktį. Tiesa, 2016 m. balandžio 13 d. elektroniniame laiške (pridėtas prie 2016 m. balandžio 15 d. 19 val. 04 m. išsiųsto elektroninio laiško) BPV pareiškė siekianti priimti sprendimą balandžio 15 d. Darant prielaidą, kad šios informacijos pakako siekiant nurodyti, kad visi prieštaravimai turi būti pateikti iki 2016 m. balandžio 15 d. 24 val., vis dėlto šiuo atveju patvirtinimo bendru sutarimu procedūra buvo pradėta penktadienį vakare (19 val. 04 min.) ir baigta tą patį vakarą vidurnaktį. Šios aplinkybės pasunkina šio sprendimo 126 punkte konstatuoto trečiojo procedūros pažeidimo pasekmes.

129    Tai, kad ši bendrojo sutarimo procedūra yra teisėta, juo labiau neįrodyta ne tik dėl to, kad 20 val. 06 min. išsiųstas elektroninis laiškas nebuvo nusiųstas A (žr. šio sprendimo 127 punktą), dėl ko procedūra savaime yra pažeista, bet ir dėl to, kad BPV neįrodė, jog kitiems vykdomosios sudėties BPV nariams buvo žinoma tiek apie siunčiamą 20 val. 06 min. elektroninį laišką (kaip, beje, ir apie siųstą 19 val. 04 min. elektroninį laišką), tiek apie jo turinį. BPV nurodė tam tikrus patikrinimus, kuriais siekė įrodyti, jog 19 val. 04 min. ir 20 val. 06 min. išsiųsti elektroniniai laiškai pasiekė adresatų elektroninio pašo dėžutes. Vis dėlto, neatsižvelgiant į tai, kad šis patikrinimas, kuris atliktas apklausos būdu, neapima visų vykdomosios sudėties BPV narių, jis visiškai neįrodo, kad vykdomosios sudėties BPV nariams iki to paties vakaro vidurnakčio konkrečiai buvo žinoma bent apie tai, kad tie elektroniniai laiškai buvo išsiųsti.

130    Vis dėlto atsižvelgiant į patį bendro sutarimo procedūros pobūdį, kurio esmė yra tai, kad apie pritarimą sprendžiama iš to, kad nepareikšta prieštaravimų, pagal tokią procedūrą privaloma būtinai įrodyti bent tai, kad, prieš priimant sprendimą, patvirtinimo bendru sutarimu procedūroje dalyvaujantys asmenys būtų susipažinę su ta procedūra ir turėję galimybę išnagrinėti jiems patvirtinti pateiktą projektą. Šiuo atveju pirmasis ginčijamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant tiek į jo tekste esančias nuorodas, tiek į aplinkybę, kad su tuo sprendimu susijusios duomenų rinkmenos buvo išsiųstos NPI tą pačią dieną (žr. šio sprendimo 20 punktą), ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 15 d. 24 val. Tačiau BPV nepateikė įrodymų, jog iki vidurnakčio buvo nustatyta, kad vykdomosios sudėties BPV nariai galėjo susipažinti su pakeisto sprendimo projektu ar kad jiems buvo žinoma bent apie tai, kad buvo išsiųsti 19 val. 04 min. ir 20 val. 06 min. elektroniniai laiškai.

131    Beje, papildomai reikia pažymėti, kad siūlomo tvirtinti 2016 m. balandžio 13 d. pirmojo ginčijamo sprendimo priedas buvo suskaitmenintas dokumentas PDF formatu (žr. šio sprendimo 94 ir 120 punktus), o 2016 m. balandžio 15 d. vakarą tvirtinti siūlomas priedas buvo skaitmeninis dokumentas XLSX formatu (žr. šio sprendimo 96 ir 127 punktus).

132    Reikia pažymėti, kad jeigu 2016 m. balandžio 15 d. vakare atsiųstuose elektroniniuose laiškuose nebūtų nurodyta klaida (žr. šio sprendimo 95 punktą), pirmojo ginčijamo sprendimo priedas būtų suskaitmenintas dokumentas PDF formatu, o ne XLSX rinkmena.

133    Dėl šio skirtumo Bendrasis Teismas gali tik konstatuoti, kad nors BPV privalo užtikrinti siūlomų tvirtinti ir vėliau priimamų dokumentų vienovę ir formalų nuoseklumą, ji kaitaliojo elektroninius formatus. Šis netikslumas sukelia ne tik procedūrines pasekmes, nes PDF rinkmenoje pateikti duomenys nesuteikia jokios informacijos apie XLSX skaičiavimo langelius, be to, PDF rinkmenoje bent šiuo atveju pateiktos suapvalintos vertės, priešingai, nei rinkmenoje XLSX formatu. Taigi, kiek tai susiję su pirmajame ginčijamame sprendime taikomu vieninteliu koregavimo veiksniu atsižvelgiant į rizikos pobūdį, t. y. susijusį su Europos kontekstu, remiantis BPV atsakymuose pateikta informacija darytina išvada, kad pirmajame ginčijamame sprendime, t. y. PDF rinkmenoje, nurodyta vertė, kuri pateikta atsakant į pirmąją nutartį, yra ne tiksli XLSX rinkmenoje nurodyta vertė, kur pateikta keturiolika skaičių po kablelio, o iki dviejų dešimtųjų suapvalintas dydis, kuris netinkamas atliekant įnašo skaičiavimo palyginimą.

134    Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad, be šio sprendimo 106 punkte konstatuoto neautentifikavimo, dėl kurio ginčijami sprendimai turi būti panaikinti, pirmojo ginčijamo sprendimo priėmimo procedūra buvo vykdoma akivaizdžiai nesilaikant procedūrinių reikalavimų, taikomų tuo atveju, kai vykdomosios sudėties BPV nariai tvirtina tą sprendimą ir kai reikia surinkti patvirtinimus.

135    Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog tai, kad fiziniai ar juridiniai asmenys negali remtis normų, kurios skirtos ne asmenims apsaugoti, o organizuoti tarnybų vidaus veikimui siekiant gero administravimo, pažeidimu (šiuo klausimu žr. 1991 m. gegužės 7 d. Sprendimo Nakajima / Taryba, C‑69/89, EU:C:1991:186, 49 ir 50 punktus), vis dėlto nereiškia, kad asmuo niekada negali veiksmingai remtis sprendimo priėmimo procesą, kuris baigiasi Sąjungos teisės akto priėmimu, reglamentuojančios normos pažeidimu. Iš tiesų tarp institucijos vidaus procedūras reglamentuojančių nuostatų reikia skirti tas nuostatas, kurių pažeidimu fiziniai ir juridiniai asmenys remtis negali, nes jomis reglamentuojama tik institucijos vidaus veikimo tvarka ir jos negali paveikti tų asmenų teisinės padėties, nuo nuostatų, kurių pažeidimu, atvirkščiai, galima remtis, nes jomis tiems asmenims sukuriamos teisės ir suteikiamas teisinis saugumas (2011 m. vasario 17 d. Sprendimo Zhejiang Xinshiji Foods ir Hubei Xinshiji Foods / Taryba, T‑122/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:46, 103 punktas).

136    Šioje byloje pirmojo ginčijamo sprendimo priėmimo procedūros eigos analizė atskleidžia daug elektroninės rašytinės sprendimų priėmimo procedūros organizavimo taisyklių pažeidimų. Nors VSPT 9 straipsnyje tiesiogiai nenumatyta, savaime aišku, kad vykdant visas rašytines procedūras sprendimo projektą būtina siųsti visiems su šia procedūra susijusiems sprendimo priėmimo organo nariams. Konkrečiai kalbant apie sprendimo priėmimo bendru sutarimu procedūrą, kokia taikoma šiuo atveju (žr. šio sprendimo 126–130 punktus), pažymėtina, kad sprendimas negali būti priimtas nenustačius bent to, kad visi nariai galėjo iš anksto susipažinti su sprendimo projektu. Galiausiai pagal šią procedūrą reikalaujama nurodyti terminą, per kurį to organo nariai gali pateikti nuomonę dėl projekto.

137    Vis dėlto procedūros taisyklės, kurios turi užtikrinti kiekvienai elektroninei rašytinei procedūrai ir kiekvienai priėmimo bendru sutarimu procedūrai būdingų esminių procedūrinių reikalavimų laikymąsi, šiuo atveju buvo pažeistos. Pažeidimai daro tiesioginį poveikį teisiniam saugumui, nes jie lemia sprendimo priėmimą nenustačius ne tik to, kad tą sprendimą priėmė kompetentingas organas, bet net ir to, kad su tuo sprendimu iš anksto susipažino visi to organo nariai.

138    Tokių sutikimui išreikšti reikalingų procedūros taisyklių nesilaikymas yra esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas, kurį Sąjungos teismas gali nagrinėti savo iniciatyva (2015 m. birželio 24 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑263/13 P, EU:C:2015:415, 56 punktas ir 2017 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Tilly-Sabco / Komisija, C‑183/16 P, EU:C:2017:704, 116 punktas).

139    Galiausiai dėl antrojo ginčijamo sprendimo reikia pažymėti, kad jis nepakeičia pirmojo ginčijamo sprendimo, kuriame nustatyti įnašų dydžiai, o tik koreguoja tuos dydžius ribotu techniniu aspektu. Pirmojo ginčijamo sprendimo panaikinimas neišvengiamai lemia antrojo ginčijamo sprendimo panaikinimą.

140    Remiantis visais išdėstytais argumentais ir, nesant būtinybės nuspręsti dėl kitų ieškovės argumentų, darytina išvada, kad ginčijami sprendimai turi būti panaikinti taip pat ir dėl su jų priėmimu susijusių procedūros reikalavimų pažeidimo.

 Dėl septintojo pagrindo, grindžiamo pareigos motyvuoti pažeidimu

141    Ieškovė primena, kad, remiantis jurisprudencija, reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į adresatų ar kitų tiesiogiai ir konkrečiai su aktu susijusių asmenų galimą suinteresuotumą gauti paaiškinimų.

142    Vis dėlto, pasak ieškovės, nei ginčijamų sprendimų, nei pranešimų apie mokėjimą motyvai negali būti laikomi pakankamais.

143    Pirma, remiantis tais motyvais neįmanoma nustatyti, ar BPV rėmėsi (pataisyta) elektronine deklaracija, ar raštu pateikta deklaracija, kokia bendra balanso suma buvo įtraukta į įnašo skaičiavimą (pataisyta išvestinių patikos nebiržinių instrumentų ar nepataisyta) ir ar ginčijamuose sprendimuose atliktas skaičiavimas, grindžiamas išvestinių instrumentų sutarčių bruto ar grynąja verte.

144    Antra, pirmojo pranešimo apie mokėjimą 2 priedas susijęs išimtinai su įnašu už 2015 m. Nors pirmojo pranešimo apie mokėjimą 1 priedas susiję su įnašu už 2016 m., jame pateiktas tik skaičiavimo rezultatas, nenurodant jo parametrų. Nei ginčijamuose sprendimuose, nei pranešimuose apie mokėjimą aiškiai nenurodyti skaičiavimo etapai ir ieškovei taikomi klasifikavimai. Juose iš tikrųjų nepateikiama įnašo skaičiavimo, nurodant ieškovės deklaruotas vertes (kaip antai bendrą įsipareigojimų sumą, nuosavą kapitalą, apdraustus indėlius, iš visų sutarčių dėl išvestinių instrumentų kylančius įsipareigojimus ir pan.). Ieškovė taip pat negali nustatyti, kiek BPV atliko vertinimus, nesutampančius su raštu pateiktoje deklaracijoje nurodytais duomenimis. Šiuo klausimu ieškovė primena, kad pateikė dvi deklaracijos formas, iš kurių, jos teisiniu požiūriu, tik viena turėjo būti naudojama pagal jos teisinį požiūrį.

145    Ginčijamuose sprendimuose pateiktos nuorodos į jų teisinį pagrindą taip pat negali kompensuoti jų nemotyvavimo. Viena vertus, ginčijamuose sprendimuose cituojama tik Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalis ir nesiremiama nei Direktyva 2014/59, nei Deleguotuoju reglamentu 2015/63, nepaisant jų lemiamos reikšmės įnašo skaičiavimui. Kita vertus, šiuo atveju negali pakakti net išsamios nuorodos į teisinį pagrindą. Reikalavimai motyvuoti yra juo griežtesni, juo mažiau žinomas priimto sprendimo teisinis kontekstas ir kai suinteresuotosios šalys ginčijasi dėl priimtos priemonės.

146    Ieškovė pripažįsta, kad ex ante įnašų skaičiavimas yra sudėtingas. Tačiau šis sudėtingumas būtent reikalauja, kad apmokestinamieji asmenys gebėtų patikrinti, ar BPV teisiškai pagrįstai apskaičiavo įnašus. Galiausiai pažymėtina, kad motyvavimas taip pat suteiktų BPV savikontrolės galimybę. Be to, skirtingai nuo kartelių teisės srities, BPV atliekamo ex ante įnašų skaičiavimo parametrai išsamiai išdėstyti taikytinuose teisės aktuose. Todėl BPV neturėtų patirti neįveikiamų sunkumų ieškovei paaiškinti skaičiavimo etapus, kuriuos ji turėjo praeiti, kad pasiektų gautą rezultatą.

147    Galimas suinteresuotumas užtikrinti kitų įstaigų konfidencialumą taip pat neturėtų būti kliūtis tinkamai motyvuoti ginčijamus sprendimus, nes ieškovė norėtų susipažinti tik su savo asmeniniais duomenimis.

148    Beje, ieškovei reikalaujant suteikta galimybė susipažinti su bylos medžiaga po to, kai pareikštas šis ieškinys, nekompensuoja nemotyvavimo.

149    Dėl antrojo ginčijamo sprendimo pažymėtina, kad jis taip pat nėra teisiškai motyvuotas. Iš tiesų 2016 m. gegužės 22 d. rašte, kurį BPV adresavo NPI, tik nurodyta, kad dėl „IV ramsčio“ priėmimo reikėjo pakeisti pirmąjį ginčijamą sprendimą. Techninis balas (technical note with further background), apie kurį kalbama tame rašte, nepridėtas nei prie antrojo ginčijamo sprendimo, nei prie antrojo pranešimo apie mokėjimą.

150    Dėl 2016 m. gegužės 23 d. rašto, kurį FMSA adresavo Vokietijos valstybinių bankų federalinei asociacijai, pažymėtina, kad tame rašte nurodyta, jog Vokietijoje leidimą veikti turinčioms įstaigoms nustatyto metinio įnašo dydžio vidutinis pakeitimas sudaro 1,21 %. Tačiau ieškovės atveju antrajame ginčijamame sprendime nustatytas padidėjimas yra 11,45 % nuo iki tol buvusio įnašo už 2016 m.

151    Be to, antrajame pranešime apie mokėjimą nurodyta priežastis, kuria grindžiamas pataisymas, susijusi su parametru dėl institucinės apsaugos sistemos. Šiame pranešime daroma nuoroda į jo priedo CD 133 ir CD 134 laukelius. Tačiau CD 134 laukelyje nenurodyta jokios vertės. Be to, pakeitimai neapsiriboja dviem nurodytais laukeliais.

152    BPV ginčija šiuos argumentus.

153    Ji teigia, kad ieškovė nėra nei ginčijamų sprendimų adresatė, nei tiesiogiai susijusi su tais sprendimais. Šie sprendimai buvo skirti FMSA ir jų motyvai buvo pakankami FMSA, kuri, kaip ir visos kitos NPI, glaudžiai bendradarbiavo apskaičiuojant ex ante įnašus už 2016 m. Bet kuriuo atveju jie yra pakankamai motyvuoti, net kiek tai susiję su ieškove.

154    Pirma, ginčijamuose sprendimuose daroma nuoroda į Reglamentą Nr. 806/2014 kaip į teisinį pagrindą. Tame reglamente, Deleguotajame reglamente 2015/63, Įgyvendinimo reglamente 2015/81 ir Direktyvoje 2014/59 išsamiai nurodyta, koks metodas turi būti taikomas apskaičiuojant ex ante įnašus. Todėl ginčijami sprendimai priimti ieškovei gerai žinomomis aplinkybėmis. Antra, ieškovė buvo glaudžiai susijusi su procedūra. Jai buvo žinomas pagrindinis argumentas, nes skaičiavimas grindžiamas, viena vertus, pirma nurodytuose aktuose paaiškintu pagrindiniu metodu ir, kita vertus, jos pačios pateiktais duomenimis. Trečia, ieškovė gavo ypač išsamių paaiškinimų apie skaičiavimą ir argumentus, kuriais remtasi pranešimuose apie mokėjimą. Be to, paprašiusi leidimo susipažinti su dokumentais, ji gavo papildomos informacijos, t. y. pradines vertes, tarpinius skaičiavimus ir galutinį skaičiavimo rezultatą.

155    Ieškovė reikalauja daugiau, nei nustatyta pareigos motyvuoti reikalavimuose, kai teigia, kad ji turi turėti galimybę perskaičiuoti tikslų ex ante įnašo dydį. Įstaigų ex ante įnašai yra tarpusavyje susiję ir kiekvienai įstaigai atskiruose skaičiavimo procedūros etapuose reikia naudoti visų ar bent didelės dalies įstaigų duomenis. Šiomis aplinkybėmis pareiga motyvuoti turi būti derinama su pareiga apsaugoti kitų įstaigų profesinę paslaptį. Tačiau ieškovė jau susipažino su visa informacija apie save, kuri nesusijusi su kitomis įstaigomis.

156    Atsakyme į per posėdį Bendrojo Teismo pateiktą klausimą Komisija šiuo klausimu pridūrė, kad nors ekonominiu požiūriu iš tiesų įmanoma įvertinti įstaigos rizikos profilį remiantis tik tos įstaigos duomenimis, vis dėlto visų įstaigų ex ante įnašų tarpusavio priklausomybė šiuo atveju įtvirtinta taikytinuose teisės aktuose, konkrečiai – Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalyje ir 70 straipsnio 2 dalyje.

157    Pasak BPV, metodas, kuriuo remiantis negalima visiškai perskaičiuoti ex ante įnašų dydžio, visiškai atitinka kitose Sąjungos teisės srityse taikomos administracinės praktikos, ypač konkurencijos teisės srityje. Be to, reikia atsižvelgti į praktines ir technines pareigos motyvuoti galimybes per nustatytą terminą ginčijamiems sprendimams priimti.

158    Dėl antrojo ginčijamo sprendimo reikia pažymėti, kad BPV pirmininko pavaduotojo pasirašytame rašte, kuris buvo pateiktas visoms NPI kartu su antruoju ginčijamu sprendimu, FMSA buvo informuota apie procedūrą ir motyvus, kuriais grindžiamas koregavimas. Išsamūs motyvai ir naujo skaičiavimo detalės ieškovei buvo pateikti antrajame pranešime apie mokėjimą.

159    Galiausiai dėl to, jog teiginys, kad (peržiūrėtame) ieškovės ex ante įnašų už 2016 m. skaičiavime padaryta klaida, yra nepagrįstas, BPV nuomone, ieškovė neturi jokio pagrįsto intereso panaikinti ginčijamus sprendimus dėl galimo procedūros reikalavimų pažeidimo.

160    Remiantis suformuota jurisprudencija, motyvai, kurių reikalaujama pagal SESV 296 straipsnį, turi atitikti aptariamo teisės akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtos priemonės priežastis, o kompetentingas teismas vykdyti kontrolę (žr. 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimo Comunidad Autónoma de Galicia ir Retegal / Komisija, C‑70/16 P, EU:C:2017:1002, 59 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

161    Reikalavimas pateikti motyvus turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, be kita ko, į akto turinį, pateiktų motyvų pobūdį ir šio akto adresatų ar kitų asmenų, su kuriais jis tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama, kad motyvuose būtų išdėstytos visos faktines ir teisinės aplinkybės, nes klausimas, ar teisės akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į jo formuluotę, bet ir į kontekstą ir visas aptariamą sritį reglamentuojančias teisės normas (žr. 2013 m. kovo 7 d. Sprendimo Acino / Komisija, T‑539/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:110, 124 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

162    Be to, teisės akto motyvai turi būti logiški, be vidinių prieštaravimų, kliudančių teisingai suprasti tą aktą pagrindžiančias priežastis (žr. 2015 m. liepos 15 d. Sprendimo Pilkington Group / Komisija, T‑462/12, EU:T:2015:508, 21 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

163    Visų pirma reikia priminti, kad nors pagal Reglamente Nr. 806/2014 ir Įgyvendinimo reglamente 2015/81 nustatytą sistemą apie sprendimus, kuriais nustatomi ex ante įnašai, pranešama NPI, tuos įnašus mokančios įstaigos, taip pat ieškovė, priešingai nei teigia BPV, yra konkrečiai ir tiesiogiai susijusios su tai sprendimais (žr. šio sprendimo 61–82 punktus).

164    Taigi į galimą šių įstaigų suinteresuotumą gauti paaiškinimus taip pat turi būti atsižvelgta vertinant pareigos motyvuoti aptariamus sprendimus apimtį. Be to, reikia priminti, kad motyvavimo funkcija yra taip pat sudaryti sąlygas Sąjungos teismui atlikti kontrolę.

165    Šiuo atveju, nesant reikalo nagrinėti ieškovės argumentų, kad pirmajame ginčijamame sprendime nekalbama apie tai, į kurią jos deklaraciją BPV atsižvelgė atlikdama skaičiavimus ir dėl kokios priežasties, reikia pažymėti, kad BPV padarė daug pareigos motyvuoti pažeidimų.

166    Viena vertus, dėl pirmojo ginčijamo sprendimo teksto pažymėtina, kad jame tik užsimenama apie Reglamentą Nr. 806/2014, konkrečiai – apie jo 70 straipsnio 2 dalį, paminimos konsultacijos ir bendradarbiavimas su įstaigomis (Europos Centriniu Banku (ECB) ir nacionalinėmis valdžios institucijomis) ir nurodyta, kad skaičiavimas atliktas taip, kad visi individualūs įnašai neviršytų tam tikro lygio (t. y. 12,5 % nuo tikslinio lygio, numatyto Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalyje). Jame nepateikiama jokios informacijos apie paskesnius ieškovės įnašo skaičiavimo etapus ar su atskirais etapais susijusių skaičių.

167    Tiesa, pirmajame ginčijamame sprendime minėto Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio, ypač jo 6 dalies, aiškinimas leidžia suprasti, kad ex ante įnašus BPV apskaičiuoja taikydama, be kita ko, „pagal Direktyvos 2014/59/ES 103 straipsnio 7 dalį Komisijos priimtus deleguotuosius aktus, kuriais tiksliai nustatomas įnašų koregavimas proporcingai įstaigų rizikos pobūdžiui“, t. y. šiuo atveju – Deleguotąjį reglamentą 2015/63.

168    Be to, Deleguotajame reglamente 2015/63 pateiktos išsamios taisyklės, kurias BPV turi taikyti, kai apskaičiuoja įnašus.

169    Vis dėlto šių duomenų nepakanka, kad būtų galima suprasti, kaip BPV pritaikė šias taisykles ieškovės atveju ir gavo pirmojo ginčijamo sprendimo priede nurodytą jai nustatytą įnašo dydį.

170    Reikia pridurti, kad pirmajame ginčijamame sprendime neminimi tarpiniai BPV priimti sprendimai dėl su įnašų skaičiavimu susijusių teisės aktų įgyvendinimo, t. y. bent šio sprendimo 29 punkte nurodyti tarpiniai sprendimai.

171    Vis dėlto reikia konstatuoti, viena vertus, kad tuose tarpiniuose sprendimuose nustatyti skaičiavimo procedūros elementai ir pats įnašų skaičiavimas. Kita vertus, tais tarpiniais sprendimais ne tik įgyvendinami, bet kai kuriais iš jų taip pat papildomi taikytini teisės aktai. Kadangi tarpiniai sprendimai neskelbiami ir kitaip neteikiami įstaigoms susipažinti, BPV argumentui, kad pirmojo ginčijamo sprendimo motyvai yra pakankami, nes Reglamente Nr. 806/2014, Deleguotajame reglamente 2015/63, Įgyvendinimo reglamente 2015/81 ir Direktyvoje 2014/59 išsamiai išdėstytas ex ante įnašų apskaičiavimui taikomas metodas (žr. šio sprendimo 154 punktą), bet kuriuo atveju negalima pritarti.

172    Pakanka pateikti du šio sprendimo 29 punkte nurodytų tarpinių sprendimų pavyzdžius, būtent, pirma, Sprendimą SRB/ES/SRF/2016/01 (žr. šio sprendimo 29 punkto aštuntą įtrauką), kurio 1 straipsnyje nustatytas tikslinis lygis už 2016 m., į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant ieškovės ex ante įnašą (žr. Įgyvendinimo reglamento 2015/81 4 straipsnį ir Deleguotojo reglamento 2015/63 I priedo 6 etapą), ir, antra, Sprendimą SRB/ES/SRF/2015/00 (žr. šio sprendimo 29 punkto pirmą įtrauką), kuriuo įgyvendinamas Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 1 dalies d punktas dėl BPV nustatomų IV rizikos ramstį, kuris yra vienas iš dviejų šiuo atveju BPV taikomų rizikos ramsčių, sudarančių papildomų rizikos rodiklių, kaip galima teigti remiantis taip pat šio sprendimo 29 punkte nurodyta domenų rinkmena.

173    Vis dėlto apie šiuos tarpinius sprendimus BPV ieškovei pranešė tik 2016 m. rugpjūčio 3 d., t. y. po to, kai šis ieškinys buvo pareikštas.

174    Šiuo klausimu reikia priminti, kad pareigos motyvuoti laikymasis turi būti vertinamas atsižvelgiant į informaciją, kurią ieškovas turi ieškinio pareiškimo momentu (žr. 2008 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑406/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:484, 50 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

175    Kita vertus, dėl pirmojo ginčijamo sprendimo priedo reikia pažymėti, kad nors jame nurodytas dydis, kiek tai susiję su koregavimo veiksniu atsižvelgiant į rizikos pobūdį Europos kontekste, tame priede nenurodyta jokio panašaus dydžio, susijusio su koregavimo veiksniu atsižvelgiant į rizikos pobūdį, kiek tai susiję su skaičiavimu nacionaliniame kontekste. Taip pat pažymėtina, kad nors tame priede nurodytas Europos kontekste naudojamas skaičiavimo metodas, jame nieko nepasakyta apie tai, kokį metodą BPV naudoja, kiek tai susiję su nacionaliniu kontekstu.

176    Vadinais, kaip galima teigti remiantis Įgyvendinimo reglamento 2015/81 8 straipsnio 1 dalies a punktu, su nacionaliniu kontekstu susijusi BPV atliekamo įnašų skaičiavimo dalis 2016 m. sudaro 60 % įstaigų įmokų skaičiavimo, o europinė dalis – tik 40 %. Taigi pirmajame ginčijamame sprendime pateikti motyvai šiuo klausimu yra nepakankami.

177    Reikia pridurti, kad, priešingai, nei teigia BPV, pirmojo ginčijamo sprendimo motyvavimo nepakankamumas negali būti kompensuotas FMSA įgyvendinant tą sprendimą priimtame pirmajame pranešime apie mokėjimą pateiktu motyvavimu.

178    Iš tiesų šiuo atveju pirmajame pranešime apie mokėjimą pateikti išsamesni ieškovės įnašo skaičiavimo paaiškinimai tiek dėl „europinės“, tiek dėl „nacionalinės“ dalies.

179    Vis dėlto pagal taikytinuose teisės aktuose nustatytą sistemą būtent BPV skaičiuoja ir nustato ex ante įnašus. BPV sprendimai dėl įnašų skaičiavimo skirti tik NPI (Įgyvendinimo reglamento 2015/81 5 straipsnio 1 dalis), o NPI privalo apie juos pranešti įstaigoms (Įgyvendinimo reglamento 2015/81 5 straipsnio 2 dalis) ir tų sprendimų pagrindu surinkti įnašus iš įstaigų (Reglamento Nr. 806/2014 67 straipsnio 4 dalis).

180    Kai BPV veikia pagal Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalį, ji priima galutinius sprendimus, kurie konkrečiai ir tiesiogiai skirti įstaigoms.

181    Taigi BPV, kuri yra tų sprendimų autorė, privalo juos motyvuoti. Ši pareiga negali būti deleguota NPI, kurios negali jos pažeidimo ištaisyti, nebent būtų nepaisoma tuos sprendimus priėmusios BPV statuso ir jai tenkančios atsakomybės šiuo klausimu ir siekiama, atsižvelgiant į NPI įvairovę, sukelti įstaigų nevienodo vertinimo pavojų, kiek tai susiję su BPV sprendimų motyvavimu.

182    Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad pirmojo pranešimo apie mokėjimą 1 priede esantys duomenys, pateikti kaip ieškovės ex ante įnašo skaičiavimo detalės, nelaikomi BPV duomenimis. Atvirkščiai, jie pateikti kaip pranešimo apie mokėjimą, kuris yra pagal Vokietijos teisę parengtas dokumentas, sudedamoji dalis, todėl negalima atskirti duomenų, kurių autorius yra FMSA, ir kuriuos, jei reikėjo, pateikė BPV.

183    Beje, reikia pažymėti, kad nors koregavimo veiksnys atsižvelgiant į rizikos pobūdį būtinai turi būti pateiktas su visais skaičiais po kablelio, nes priešingu atveju skaičiavimas būtų apytikslis, pirmojo pranešimo apie mokėjimą priede pateiktas koregavimo veiksnys (su keturiais skaičiais po kablelio) neatitinka nei pirmojo ginčijamo sprendimo, kurį 2016 m. rugpjūčio 3 d. BPV perdavė ieškovei (žr. šio sprendimo 29 punktą) ir kuris ieškinio A.22 priede buvo pateiktas Bendrajam Teismui, priede nurodytam veiksniui (su dviem skaičiais po kablelio), nei tame pačiame priede pateiktam koregavimo veiksniui (su penkiolika skaičių po kablelio), kuris Bendrajam Teismui buvo pateiktas atsakant į antrąją nutartį.

184    Taip pat kitos tokio pat tikslumo reikalaujančios vertės, nurodytos (su keturiais skaičiais po kablelio) pirmajame pranešime apie mokėjimą (žr. šio pranešimo 1 priedo laukelius CD 21 (sverto santykis), CD 35 (I ramsčio sudėtinis rodiklis), CD 36 (IV ramsčio sudėtinis rodiklis), CD 37 (sudėtinis rodiklis) ar CD 38 (galutinis sudėtinis rodiklis)), neatitinka verčių, nurodytų (tik su dviem skaičiais po kablelio) duomenų rinkmenoje, kurią 2016 m. rugpjūčio 3 d. BPV perdavė ieškovei (žr. šio sprendimo 29 punktą), o Bendrajam Teismui pateikė ieškinio A.25 priede.

185    Be to, dėl tos duomenų rinkmenos, kurią BPV perdavė ieškovei, reikia priminti šio sprendimo 174 punkte jau minėtą jurisprudenciją, kurioje nustatyta, kad pareigos motyvuoti laikymasis turi būti vertinamas atsižvelgiant į informaciją, kurią turi ieškovas ieškinio pareiškimo momentu.

186    Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kaip ir šio sprendimo 29 punkte nurodytuose sprendimuose, kad tą rinkmeną BPV ieškovei perdavė tik po to, kai buvo pareikštas šis ieškinys.

187    Dėl antrojo ginčijamo sprendimo reikia pažymėti, kad pačiu sprendimu pažeista pareiga motyvuoti dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos dėl pirmojo ginčijamo sprendimo, ir dėl papildomos priežasties – kad jame nenurodyta jokio tuo sprendimu padaryto koregavimo motyvo.

188    Tiesa, koregavimo motyvai buvo nurodyti 2016 m. gegužės 22 d. rašte, kurį BPV adresavo NPI kartu su antruoju ginčijamu sprendimu, ir 2016 m. gegužės 23 d. rašte, kurį FMSA adresavo Vokietijos įstaigoms.

189    Vis dėlto šiuose raštuose pateikti tik bendri antrajame ginčijamame sprendime padaryto koregavimo motyvų paaiškinimai. Dėl techninio balo, į kurį daroma nuoroda 2016 m. gegužės 22 d. rašte, pažymėtina, kad BPV jo nepateikė.

190    Kiek tai susiję su antrajame pranešime apie mokėjimą ir 2016 m. rugpjūčio 3 d. ieškovei perduotoje duomenų rinkmenoje pateiktais motyvais, daroma nuoroda į šio sprendimo 177–184 punktuose išdėstytus argumentus.

191    Be to, dar reikia pažymėti, kad, kiek tai susiję su koregavimo veiksniu atsižvelgiant į rizikos pobūdį euro zonos kontekste (risk adjustment factor in the EA environnement), aptariamuose dokumentuose nurodyta ne tiksli šio veiksnio vertė, o tik suapvalinimas iki devynių ar net dviejų skaičių po kablelio; taip pat antrajame pranešimo apie mokėjimą ir [konfidencialu]  duomenų rinkmenoje nurodyta skirtinga vertė ([konfidencialu]) nei nurodytoji antrajame ginčijamame sprendime ([konfidencialu]).

192    Galiausiai reikia atmesti šio sprendimo 159 punkte nurodytus BPV argumentus. Nors remiantis jurisprudencija darytina išvada, kad ieškovė neturi jokio teisėto intereso, kad sprendimas būtų panaikintas dėl procedūros reikalavimų pažeidimo, motyvų nebuvimo ar nepakankamo motyvavimo, jeigu panaikinus sprendimą tiesiog bus priimtas naujas, panaikintam sprendimui iš esmės identiškas sprendimas (šiuo klausimu žr. 2017 m. gegužės 4 d. Sprendimo Schräder / OCVV – Hansson (SEIMORA), T‑425/15, T‑426/15 ir T‑428/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:305, 109 punktą ir nurodytą jurisprudenciją), reikia konstatuoti, kad šiuo atveju negalima atmesti prielaidos, kad panaikinus ginčijamus sprendimus gali būti priimti kitokie sprendimai. Iš tiesų, nesant išsamios informacijos apie BPV nustatymus ir tarpinius skaičiavimus ir jokių duomenų apie kitas įstaigas, nepaisant to, kad ieškovės įnašas ir kiekvienos kitos įstaigos įnašai tarpusavyje susiję, nei ieškovė, nei Bendrasis Teismas neturi galimybės patikrinti, ar šiuo atveju panaikinus aptariamus sprendimus būtinai bus priimtas naujas iš esmės identiškas sprendimas.

193    Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, be panaikinimo motyvų, jau išdėstytų šio sprendimo 86–107 ir 120–140 punktuose, ginčijami sprendimai taip pat turi būti panaikinti dėl pareigos motyvuoti pažeidimo.

194    Taigi ginčijami sprendimai turi būti panaikinti ir nėra reikalo nagrinėti ieškovės pateiktų pirmųjų šešių pagrindų.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

195    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi BPV pralaimėjo bylą, ji privalo padengti savo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagal pastarosios reikalavimus.

196    Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį Komisija pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2016 m. balandžio 15 d. vykdomosios sudėties Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) priimtą sprendimą dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą už 2016 m. (SRB/ES/SRF/2016/06) ir 2016 m. gegužės 20 d. vykdomosios sudėties BPV priimtą sprendimą dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą už 2016 m. koregavimo, kuriuo papildomas 2016 m. balandžio 15 d. vykdomosios sudėties BPV priimtas sprendimas dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą už 2016 m. (SRB/ES/SRF/2016/13), kiek jie susiję su Portigon AG.

2.      BPV padengia ne tik savo, bet ir Portigon patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.      Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Collins Kancheva Barents

Passer       De Baere

Paskelbtas 2019 m. lapkričio 28 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

*      Proceso kalba: vokiečių.