BENDROJO TEISMO (dešimtoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2021 m. gegužės 19 d.(*)

„Valstybės pagalba – Nyderlandai – KLM dėl COVID‑19 pandemijos teikiama valstybės garantija paskoloms ir valstybės subordinuotoji paskola – Laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema – Sprendimas nereikšti prieštaravimų – Sprendimas pripažinti pagalbą suderinama su vidaus rinka – Kitai tos pačios įmonių grupės bendrovei anksčiau suteikta pagalba – Pareiga motyvuoti – Sprendimo padarinių palikimas galioti“

Byloje T‑643/20

Ryanair DAC, įsteigta Sordse (Airija), atstovaujama advokatų F.‑C. Laprévote, V. Blanc, E. Vahida, S. Rating ir I.‑G. Metaxas-Maranghidis,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą L. Flynn, S. Noë ir C. Georgieva,

atsakovę,

palaikomą

Prancūzijos Respublikos, atstovaujamos E. de Moustier ir P. Dodeller,

Nyderlandų Karalystės, atstovaujamos J. Langer, padedamo advokato I. Rooms,

ir

Koninklijke Luchtvaart Maatschappij NV, įsteigtos Amstelvene (Nyderlandai), atstovaujamos advokatų K. Schillemans, H. Vanderveen ir P. Huizing,

įstojusių į bylą šalių,

dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2020 m. liepos 13 d. Komisijos sprendimą C(2020) 4871 final dėl valstybės pagalbos SA.57116 (2020/N) – Nyderlandai – COVID‑19: valstybės garantija paskolai ir valstybės paskola KLM

BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas A. Kornezov (pranešėjas), teisėjai E. Buttigieg, K. Kowalik-Bańczyk, G. Hesse ir M. Stancu,

posėdžio sekretorius I. Pollalis, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2021 m. vasario 25 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2020 m. birželio 26 d. Nyderlandų Karalystė, vadovaudamasi SESV 108 straipsnio 3 dalimi, pranešė Europos Komisijai apie valstybės pagalbą Koninklijke Luchtvaart Maatschappij NV (toliau – KLM), kurią sudaro, viena vertus, valstybės garantija paskolai, kurią jai suteiktų bankų konsorciumas, ir, kita vertus, valstybės paskola (toliau – nagrinėjama pagalbos priemonė). Bendras pagalbos biudžetas buvo 3,4 mlrd. EUR. Nagrinėjamos pagalbos priemonės tikslas buvo suteikti KLM laikiną likvidumo paramą, reikalingą siekiant įveikti neigiamus COVID‑19 pandemijos padarinius. Nyderlandų Karalystė laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į KLM svarbą jos ekonomikai ir jos oro susisiekimui, šios bendrovės bankrotas dar labiau sustiprintų didelius jos ekonomikos sutrikimus, kuriuos sukėlė ši pandemija.

2        KLM priklauso Air France-KLM grupei. Pagrindinė patronuojančioji grupės bendrovė – kontroliuojančioji bendrovė Air France-KLM (toliau – kontroliuojančioji bendrovė Air France-KLM), kurios didžiausios akcininkės yra Prancūzijos ir Nyderlandų valstybės, atitinkamai turinčios 14,3 % ir 14 % kapitalo. Bendrovės Air France ir KLM yra dvi kontroliuojančiosios bendrovės Air France-KLM patronuojamosios įmonės.

3        2020 m. gegužės 4 d. Komisija Sprendimu C(2020)2983 final dėl valstybės pagalbos SA.57082 (2020/N) – Prancūzija – COVID‑19: laikinoji sistema, [SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktas] – Garantija ir akcininko paskola Air France (toliau – Sprendimas Air France) pripažino suderinama su vidaus rinka individualią pagalbą, kurią Prancūzijos Respublika ketino skirti Air France, suteikdama valstybės garantiją ir akcininko paskolą; bendra pagalbos suma – 7 mlrd. EUR. Pagalbos priemone buvo siekiama finansuoti neatidėliotinus Air France likvidumo poreikius.

4        2020 m. liepos 13 d. Komisija priėmė Sprendimą C(2020) 4871 final dėl valstybės pagalbos SA.57116 (2020/N) – Nyderlandai – COVID‑19: valstybės garantija paskolai ir valstybės paskola KLM (OL C 355, 2020, p. 1; toliau – ginčijamas sprendimas) ir jame konstatavo, kad nagrinėjama pagalbos priemonė, viena vertus, yra valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ir, kita vertus, yra suderinama su vidaus rinka remiantis SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktu. Komisija įvertino nagrinėjamą pagalbos priemonę, atsižvelgdama į savo 2020 m. kovo 19 d. Komunikatą „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID‑19 protrūkį, sistema“ (OL C 91 I, 2020, p. 1), iš dalies pakeistą 2020 m. balandžio 3 d. (OL C 112 I, 2020, p. 1), 2020 m. gegužės 13 d. (OL C 164, 2020, p. 3) ir 2020 m. birželio 29 d. (OL C 218, 2020, p. 3) (toliau – laikinoji sistema).

 Procesas ir šalių reikalavimai

5        2020 m. spalio 23 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį Ryanair DAC ieškinį.

6        Dokumentu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo tą pačią dieną, ieškovė paprašė, kad ieškinys būtų nagrinėjamas taikant Bendrojo Teismo procedūros reglamento 151 ir 152 straipsniuose numatytą pagreitintą procedūrą. 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu Bendrasis Teismas (dešimtoji kolegija) patenkino prašymą taikyti pagreitintą procedūrą.

7        2020 m. gruodžio 7 d., pirmadienis Komisija Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė atsiliepimą į ieškinį.

8        2020 m. gruodžio 18 d. ieškovė, vadovaudamasi Procedūros reglamento 106 straipsnio 2 dalimi, pateikė motyvuotą prašymą surengti teismo posėdį.

9        Dešimtosios kolegijos siūlymu Bendrasis Teismas, vadovaudamasis Procedūros reglamento 28 straipsniu, nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.

10      Dokumentais, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarija atitinkamai gavo 2020 m. gruodžio 14 d., 2021 m. sausio 6 d. ir 2021 m. sausio 15 d., Nyderlandų Karalystė, Prancūzijos Respublika ir KLM paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.

11      Atitinkamai 2021 m. sausio 12 d. ir 19 d. sprendimais Bendrojo Teismo dešimtosios kolegijos pirmininkas leido Nyderlandų Karalystei ir Prancūzijos Respublikai įstoti į bylą.

12      2021 m. sausio 27 d. nutartimi Bendrojo Teismo dešimtosios kolegijos pirmininkas leido KLM įstoti į bylą.

13      Atitinkamai 2021 m. sausio 14 d., 19 d. ir 28 d. taikant proceso organizavimo priemones Nyderlandų Karalystei, Prancūzijos Respublikai ir KLM buvo leista pateikti įstojimo į bylą paaiškinimus pagal Procedūros reglamento 154 straipsnio 3 dalį. Atitinkamai 2021 m. sausio 22 d. ir 2021 m. vasario 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Nyderlandų Karalystės ir Prancūzijos Respublikos įstojimo į bylą paaiškinimus. KLM nepateikė įstojimo į bylą paaiškinimo.

14      Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus per 2021 m. vasario 25 d. posėdį. Per šį posėdį ieškovė paprašė Bendrojo Teismo taikyti proceso organizavimo priemonę ir paprašyti Komisijos pateikti sutartis, kurios atitinkamai nurodytos Sprendime Air France ir ginčijamame sprendime ir kuriomis remiantis buvo suteiktos tuose dviejuose sprendimuose nagrinėtos pagalbos priemonės. 2021 m. vasario 26 d. sprendimu buvo užbaigta žodinė proceso dalis.

15      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

16      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

17      Prancūzijos Respublika Bendrojo Teismo prašo atmesti ieškinį kaip nepriimtiną, kiek juo siekiama užginčyti ginčijamo sprendimo pagrįstumą, ir dėl su esme susijusių priežasčių atmesti likusią jo dalį. Subsidiariai ji prašo atmesti visą ieškinį dėl su esme susijusių priežasčių.

18      Nyderlandų Karalystė ir KLM, kaip ir Komisija, Bendrojo Teismo prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

 Dėl teisės

19      Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo penkis pagrindus, atitinkamai grindžiamus: pirma, tuo, kad Komisija klaidingai neįtraukė Prancūzijos Respublikos Air France suteiktos pagalbos į ginčijamo sprendimo taikymo sritį; antra, nediskriminavimo, laisvės teikti paslaugas ir įsisteigimo laisvės principų pažeidimu; trečia, klaidingu SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkto taikymu; ketvirta, tuo, kad Komisija turėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą, ir, penkta, pareigos motyvuoti, kaip tai suprantama pagal SESV 296 straipsnį, pažeidimu.

 Dėl priimtinumo

20      Ieškinio 39–45 punktuose ieškovė teigia, kad turi teisę pareikšti ieškinį kaip „suinteresuota šalis“, kaip ji suprantama pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, ir kaip „suinteresuotoji šalis“, kaip ji suprantama pagal 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589, nustatančio išsamias [SESV] 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015, p. 9), 1 straipsnio h punktą, todėl siekdama apginti savo procesines teises ji gali pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo, priimto nepradėjus oficialios tyrimo procedūros, panaikinimo.

21      Ieškovės, kaip KLM konkurentės, interesams turėtų įtakos nagrinėjamos pagalbos priemonės suteikimas, nes ši priemonė leistų KLM gauti paskolų palankiomis sąlygomis ir išlikti rinkoje kaip subsidijuotai ieškovės konkurentei, nepaisant neigiamų COVID‑19 pandemijos pasekmių. Tačiau ieškovė, kuri yra trečia pagal dydį oro transporto bendrovė Nyderlanduose, negauna tokios paramos.

22      Komisija neginčija ieškinio priimtinumo.

23      Prancūzijos Respublika teigia, kad ieškovė neturi teisės pareikšti ieškinio dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo, todėl pirmasis, antrasis ir trečiasis ieškinio pagrindai yra nepriimtini. Tačiau Prancūzijos Respublika neginčija ieškinio ketvirtojo pagrindo priimtinumo, nes, jos teigimu, ieškovė yra suinteresuota šalis, kaip ji suprantama pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį.

24      Reikia konstatuoti, jog dėl ieškinio priimtinumo nekyla abejonių, kiek juo ieškovė siekia teigti, kad Komisija turėjo pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nurodytą oficialią tyrimo procedūrą.

25      Iš tiesų vykstant SESV 108 straipsnyje nurodytai kontrolės procedūrai turi būti atskirti du etapai. Pirma – tai SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas preliminarus tyrimo etapas, per kurį Komisija gali susidaryti pirminę nuomonę apie atitinkamos pagalbos suderinamumą su vidaus rinka. Antra – tai SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatyta oficiali tyrimo procedūra, per kurią Komisija gali gauti išsamios informacijos apie bylos aplinkybes. Tik vykstant šiai procedūrai SESV numatyta Komisijos pareiga pareikalauti iš suinteresuotųjų asmenų pateikti savo pastabas (1993 m. gegužės 19 d. Sprendimo Cook / Komisija, C‑198/91, EU:C:1993:197, 22 punktas; 1993 m. birželio 15 d. Sprendimo Matra / Komisija, C‑225/91, EU:C:1993:239, 16 punktas ir 2018 m. spalio 15 d. Sprendimo Vereniging Gelijkberechtiging Grondbezitters ir kt. / Komisija, T‑79/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:680, 46 punktas).

26      Jei oficiali tyrimo procedūra nepradedama, suinteresuotosios šalys, kurios būtų galėjusios pateikti pastabas vykstant šiam antrajam etapui, neturi šios galimybės. Siekiant ištaisyti šį trūkumą joms pripažįstama teisė Europos Sąjungos teisme ginčyti Komisijos sprendimą nepradėti oficialios tyrimo procedūros. Taigi ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti SESV 108 straipsnio 3 dalimi grindžiamą sprendimą ir kurį pareiškia suinteresuotoji šalis, kaip ji suprantama pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, yra priimtinas, jei šį ieškinį pareiškęs asmuo siekia apginti pastaroje nuostatoje jam suteiktas procesines teises (2010 m. lapkričio 18 d. Sprendimo NDSHT / Komisija, C‑322/09 P, EU:C:2010:701, 56 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

27      Šiuo atveju Komisija nepradėjo oficialios tyrimo procedūros, o ieškovė ketvirtąjį pagrindą grindžia procesinių teisių pažeidimu. Atsižvelgiant į Reglamento 2015/1589 1 straipsnio h punktą, su pagalbos gavėju konkuruojanti įmonė neginčijamai yra viena iš „suinteresuotųjų šalių“, kaip jos suprantamos pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį (2010 m. lapkričio 18 d. Sprendimo NDSHT / Komisija, C‑322/09 P, EU:C:2010:701, 59 punktas ir 2020 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Vereniging tot Behoud van Natuurmonumenten in Nederland ir kt. / Komisija, C‑817/18 P, EU:C:2020:637, 50 punktas).

28      Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad tarp ieškovės ir pagalbos gavėjo egzistuoja konkurencinis ryšys. Iš tiesų ieškovė teigia, ir jai dėl to nebuvo prieštarauta, kad: oro susisiekimo paslaugas Nyderlanduose teikia daugiau nei dvidešimt metų; 2019 m. iš Nyderlandų ir į šią valstybę pervežė 3 mln. keleivių ir užima maždaug 5 % Nyderlandų rinkos, dėl to yra trečia pagal dydį oro transporto bendrovės Nyderlanduose. Ieškovė taip pat pabrėžė, kad jos 2020 m. vasaros skrydžių tvarkaraštis, parengtas prieš prasidedant Covid‑19 pandemijai, apėmė 43 kryptis iš 3 Nyderlandų oro uostų. Todėl ieškovė yra suinteresuotoji šalis, turinti interesą užtikrinti savo procesinių teisių, kurias ji kildina iš SESV 108 straipsnio 2 dalies, apsaugą.

29      Taigi reikia pripažinti ieškinį priimtinu, kiek ieškovė remiasi jos procesinių teisių pažeidimu.

30      Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, jog, atsižvelgiant į ieškovės, kaip suinteresuotosios šalies, statusą, kaip nustatyta šio sprendimo 29 punkte, ketvirtasis pagrindas, kuriuo aiškiai siekiama, kad būtų paisoma jos procesinių teisių, yra priimtinas. Iš tiesų ieškovė, siekdama, kad būtų apsaugotos procesinės teisės, kurias ji turi per oficialią tyrimo procedūrą, gali remtis tokiais pagrindais, kuriais galima įrodyti, kad, vertinant informaciją ir įrodymus, Komisijos turimus arba galimus turėti preliminariu priemonės, apie kurią pranešta, tyrimo etapu, turėjo kilti abejonių dėl jos suderinamumo su vidaus rinka (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Régie Networks, C‑333/07, EU:C:2008:764, 81 punktą; 2009 m. liepos 9 d. Sprendimo 3F / Komisija, C‑319/07 P, EU:C:2009:435, 35 punktą; 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 59 punktą ir 2019 m. gegužės 6 d. Sprendimo Scor / Komisija, T‑135/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:287, 73 punktą).

31      Be to, reikia priminti, jog siekdama įrodyti, kad jos procesinės teisės buvo pažeistos dėl abejonių, kurių turėjo kilti dėl ginčijamos priemonės suderinamumo su vidaus rinka, ieškovė turi teisę remtis argumentais, skirtais įrodyti, jog Komisijos padaryta išvada, kad ši priemonė yra suderinama su vidaus rinka, yra klaidinga, o tai a fortiori gali patvirtinti, kad Komisijai vertinant šios priemonės suderinamumą su vidaus rinka turėjo kilti abejonių. Taigi Bendrasis Teismas turi teisę nagrinėti ieškovės pateiktus argumentus dėl esmės, kad patikrintų, ar jais gali būti pagrįstas jos aiškiai suformuluotas ieškinio pagrindas dėl abejonių, pagrindžiančių oficialios tyrimo procedūros pradėjimą, numatytą SESV 108 straipsnio 2 dalyje, buvimo (šiuo klausimu žr. 2013 m. birželio 13 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, C‑287/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:395, 57–60 punktus ir 2019 m. gegužės 6 d. Sprendimo Scor / Komisija, T‑135/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:287, 77 punktą)

32      Kalbant apie penktąjį pagrindą, grindžiamą pareigos motyvuoti pažeidimu, pažymėtina, kad pareigos motyvuoti nesilaikymas priskirtinas prie esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimo ir yra su viešąja tvarka susijęs pagrindas, kurį Sąjungos teismas turi iškelti ex officio ir kuris nėra susijęs su ginčijamo sprendimo teisėtumu iš esmės (šiuo klausimu žr. 1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Komisija / Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, EU:C:1998:154, 67–72 punktus).

 Dėl esmės

33      Pirmiausia reikia išnagrinėti penktąjį pagrindą.

 Dėl penktojo pagrindo, grindžiamo pareigos motyvuoti pažeidimu

34      Nurodydama penktąjį pagrindą ieškovė iš esmės tvirtina, kad ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas ir nepakankamai motyvuotas keliais aspektais.

35      Kalbant konkrečiai, penktojo pagrindo pirmoje dalyje ieškovė iš esmės tvirtina, kad Komisija nenurodė priežasčių, dėl kurių neatsižvelgė į anksčiau Air France suteiktos pagalbos poveikį, nors ši bendrovė, kaip ir KLM, priklauso Air France-KLM grupei.

36      Ieškovės teigimu, Air France anksčiau suteikta pagalba galėjo būti naudinga visai Air France-KLM grupei. Tokiomis aplinkybėmis Komisija negalėjo a priori atmesti tokios galimybės, o pagal jurisprudenciją privalėjo atsižvelgti į visus šiuo aspektu svarbius veiksnius ir į nagrinėjamos pagalbos priemonės patvirtinimo kontekstą. Ginčijamo sprendimo 19 konstatuojamojoje dalyje Komisija, nepateikdama jokių įrodymų ar kitų paaiškinimų, tik nurodė, kad „Air France-KLM grupės patronuojamoji bendrovė Air France negauna naudos iš [nagrinėjamos] pagalbos priemonės“. Tačiau ji nepatikrino ir nemotyvavo klausimo, ar KLM, kurios ataskaitos konsoliduojamos su Air France ataskaitomis, taip pat galėjo pasinaudoti likusiai grupei, be kita ko, Air France, anksčiau suteikta pagalba. Šiuo aspektu ieškovė priekaištauja Komisijai dėl to, kad ji tik nurodė, jog Nyderlandų valdžios institucijos „patvirtino“, kad kontroliuojančiosios bendrovės Air France-KLM patronuojamoji bendrovė Air France negauna naudos iš nagrinėjamos pagalbos priemonės, tačiau nepatikslino, kaip ši garantija bus įgyvendinta. Labai svarbu išnagrinėti šiuos nagrinėjamos pagalbos priemonės aspektus, siekiant patikrinti pagalbos proporcingumą ir, pavyzdžiui, tai, ar laikytasi kumuliacijos sąlygų ir viršutinių ribų, nustatytų laikinosios sistemos 25 punkto d papunktyje ir 27 punkto d papunktyje. Ieškovės teigimu, kontroliuojančioji bendrovė Air France-KLM ir jos dvi patronuojamosios bendrovės priklauso vienam ekonominiam vienetui, kuris pagal ginčijamą sprendimą, priimtą kartu su Sprendimu Air France, gavo pagalbą, kurios bendra suma – 10,4 mlrd. EUR pagalba.

37      Komisija, palaikoma Nyderlandų Karalystės, Prancūzijos Respublikos ir KLM, ginčija šiuos argumentus. Ji teigia: kadangi KLM nebuvo viena iš Air France suteiktos pagalbos gavėjų, ji neprivalėjo pateikti paaiškinimų šiuo klausimu. Šiuo klausimu ji primena, kad naudą iš nagrinėjamos pagalbos priemonės gauna KLM, o ne Air France-KLM grupė ar pati Air France. Be to, būtent Air France, o ne Air France-KLM grupė ar pati KLM, gavo paramą, kurią leista suteikti Sprendimu Air France. Nyderlandų ir Prancūzijos valdžios institucijos taip pat patvirtino, kad KLM ir Air France yra atitinkamos nagrinėjamos pagalbos gavėjos. Be to, dėl šios pagalbos ypatumų pašalinama rizika, kad Air France suteikta pagalba taip pat būtų taikoma KLM, ir atvirkščiai.

38      Pirmiausia reikia priminti, jog pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 296 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi atitikti atitinkamo akto pobūdį bei aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti patvirtintą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, t. y. į teisės akto turinį, nurodytų priežasčių pobūdį ir asmenų, kuriems teisės aktas skirtas, ar kitų asmenų, kurie konkrečiai ir tiesiogiai su juo susiję, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nurodant motyvus nėra reikalaujama tiksliai atskleisti visų susijusių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes klausimas, ar akto motyvavimas atitinka minėto straipsnio reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į jo formuluotę, bet ir į kontekstą bei visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (žr. 2011 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C‑279/08 P, EU:C:2011:551, 125 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

39      Nors priimamų sprendimų motyvuose institucijos iš tiesų neprivalo pareikšti nuomonės dėl visų suinteresuotųjų asmenų joms per administracinę procedūrą pateiktų argumentų, jos turi išdėstyti esminę reikšmę jų sprendimų sandarai turinčias faktines aplinkybes ir teisinius argumentus (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 10 d. Sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala, C‑413/06 P, EU:C:2008:392, 169 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Duferco Long Products / Komisija, T‑93/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:558, 67 punktą).

40      Tokiomis aplinkybėmis sprendime nepradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytos oficialios tyrimo procedūros turi būti nurodytos tik priežastys, dėl kurių Komisija mano, kad nėra didelių atitinkamos pagalbos suderinamumo su vidaus rinka vertinimo sunkumų, ir net glaustas to sprendimo motyvavimas turi būti laikomas pakankamu atsižvelgiant į SESV 296 straipsnyje numatytą reikalavimą motyvuoti, jeigu juo aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstytos priežastys, dėl kurių Komisija nusprendė, kad nėra tokių sunkumų, o klausimas, ar šis motyvavimas yra pagrįstas, nesusijęs su šiuo reikalavimu (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Régie Networks, C‑333/07, EU:C:2008:764, 65, 70 ir 71 punktus; 2011 m. spalio 27 d. Sprendimo Austrija / ScheucherFleisch ir kt., C‑47/10 P, EU:C:2011:698, 111 punktą ir 2016 m. gegužės 12 d. Sprendimo Hamr – Sport / Komisija, T‑693/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:292, 54 punktą).

41      Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, jog ginčijamo sprendimo 18 ir 19 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodė, kad, viena vertus, KLM gauna naudą iš nagrinėjamos pagalbos priemonės ir, kita vertus, Nyderlandų valdžios institucijos patvirtino, kad kontroliuojančiosios bendrovės Air France-KLM patronuojamoji bendrovė Air France negauna naudos iš nagrinėjamos pagalbos priemonės.

42      Be to, reikia pabrėžti, jog Sprendimo Air France, kuris susijęs su maždaug prieš du mėnesius Air France – tai pačiai įmonių grupei kartu su KLM priklausančiai bendrovei – suteikta valstybės pagalba, taigi tas sprendimas yra konteksto elementas, į kurį turi būti atsižvelgta nagrinėjant, ar, remiantis šio sprendimo 40 punkte nurodyta jurisprudencija, ginčijamo sprendimo motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, 21 konstatuojamojoje dalyje Komisija, be kita ko, nurodė, kad naudą iš pagalbos priemonės, dėl kurios priimtas šis sprendimas, gauna „bendrovė Air France per grupės kontroliuojančiąją bendrovę Air France-KLM“ ir kad Prancūzijos valdžios institucijos patvirtino, jog kontroliuojančiosios bendrovės Air France-KLM patronuojamoji bendrovė KLM nepasinaudos aptariamu finansavimu.

43      Ginčijamame sprendime neatlikta jokios kitos analizės dėl klausimo, ar „bendrovei Air France per grupės kontroliuojančiąją bendrovę Air France-KLM“ anksčiau suteikta pagalba, nors ir iš dalies, galėjo būti panaudota KLM likvidumo poreikiams, prireikus per kontroliuojančiąją bendrovę Air France-KLM, kurios patronuojamosios bendrovės yra ir Air France, ir KLM.

44      Taigi reikia išnagrinėti, ar ginčijamo sprendimo motyvuose aiškiai ir nedviprasmiškai, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti patvirtintą priemonę pagrindžiančius motyvus, o Bendrasis Teismas – vykdyti jos kontrolę, išdėstytos priežastys, dėl kurių Komisija konstatavo, kad KLM negali pasinaudoti anksčiau Air France per kontroliuojančiąją bendrovę Air France-KLM suteikta pagalba, nors abi šios bendrovės priklauso tai pačiai grupei.

45      Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Komisijos pranešimo dėl [SESV] 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos (OL C 262, 2016, p. 1) 11 punktą, taikant valstybės pagalbos taisykles, keli atskiri juridiniai subjektai gali būti laikomi sudarančiais vieną ekonominį vienetą. Šiuo tikslu reikia atsižvelgti į tai, ar vienas iš subjektų turi kito subjekto kontrolinį akcijų paketą ir ar juos sieja kiti funkciniai, ekonominiai ir struktūriniai ryšiai.

46      Jurisprudencijoje taip pat pripažinta, kad jei teisiškai atskiri fiziniai ar juridiniai asmenys sudaro vieną ekonominį vienetą, Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymo atžvilgiu jie turi būti laikomi viena įmone. Valstybės pagalbos srityje klausimas, ar egzistuoja vienas ekonominis vienetas, be kita ko, kyla, reikia nustatyti pagalbos gavėją (šiuo klausimu žr. 1984 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Intermills / Komisija, 323/82, EU:C:1984:345, 11 ir 12 punktus ir 2009 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo AceaElectrabel / Komisija, T‑303/05, nepaskelbtas Rink., EU:T:2009:312, 101 punktą).

47      Siekiant nustatyti, ar valstybės pagalbos srityje egzistuoja vienas ekonominis vienetas, jurisprudencijoje, be kita ko, atsižvelgta į šiuos aspektus: atitinkamos įmonės turimą akcijų dalį bendrovių grupėje, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja viena iš jų, identiškos ar panašios ekonominės veiklos vykdymą ir atitinkamų įmonių ekonominio savarankiškumo nebuvimą (šiuo klausimu žr. 2004 m. spalio 14 d. Sprendimo Pollmeier Malchow / Komisija, T‑137/02, EU:T:2004:304, 68–70 punktus); vieno subjekto kontroliuojamos įmonių grupės sudarymą, nepaisant to, kad steigiamos naujos bendrovės, turinčios atskirą teisinį subjektiškumą (šiuo klausimu žr. 1984 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Intermills / Komisija, 323/82, EU:C:1984:345, 11 punktą); subjekto, turinčio kitos bendrovės kontrolinį akcijų paketą, galimybę viršijant paprastas investuotojo atliekamas investicijas atlikti tos bendrovės kontrolės, skatinimo bei finansinio rėmimo funkcijas ir jų struktūrinių bei funkcinių ryšių buvimą (2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo AceaElectrabel Produzione / Komisija, C‑480/09 P, EU:C:2010:787, 51 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2006 m. sausio 10 d. Sprendimo Cassa di Risparmio di Firenze ir kt., C‑222/04, EU:C:2006:8, 116 ir 117 punktus), taip pat atitinkamų sutarčių sąlygų buvimą (šiuo klausimu žr. 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo AceaElectrabel Produzione / Komisija, C‑480/09 P, EU:C:2010:787, 57 punktą).

48      Be to, jeigu yra pagrindo nuogąstauti dėl valstybės pagalbos sumavimo toje pačioje grupėje poveikio konkurencijai, Komisija turi itin atidžiai išnagrinėti tai pačiai grupei priklausančių bendrovių ryšius (šiuo klausimu žr. 2009 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo AceaElectrabel / Komisija, T‑303/05, nepaskelbtas Rink., EU:T:2009:312, 116 punktą).

49      Siekdama užtikrinti gerą SESV nustatytų valstybės pagalbą reglamentuojančių taisyklių taikymą Komisija privalo kruopščiai ir nešališkai įvykdyti atitinkamų priemonių tyrimo procedūrą, kad priimdama galutinį sprendimą turėtų kuo išsamesnių ir patikimesnių įrodymų (žr. 2010 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Scott, C‑290/07 P, EU:C:2010:480, 90 punktą; šiuo klausimu taip pat žr. 1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Komisija / Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, EU:C:1998:154, 62 punktą).

50      Nagrinėjamu atveju, pirma, reikia pažymėti, kad Air France ir KLM yra dvi bendrovės, priklausančios tai pačiai grupei, kurios pagrindinė patronuojančioji bendrovė – kontroliuojančioji bendrovė Air France-KLM.

51      Nors ginčijamame sprendime aprašyta kontroliuojančiosios bendrovės Air France-KLM akcininkų sudėtis (ginčijamo sprendimo 18 konstatuojamoji dalis, žr. šio sprendimo 2 punktą), jame nėra jokios informacijos apie dviejų jos patronuojamųjų bendrovių Air France ir KLM akcininkų sudėtį.

52      Paklaustos apie tai per posėdį Nyderlandų Karalystė ir KLM dėl KLM akcininkų sudėties nurodė, kad 49 % šios bendrovės kapitalo priklauso kontroliuojančiajai bendrovei Air France-KLM, 5,9 % – Nyderlandų Karalystei, 44,8 % – „dviem Nyderlandų fondams“, o likusios akcijos – kitiems akcininkams. Šiuo klausimu Nyderlandų Karalystė ir KLM pareiškė, kad kontroliuojančioji bendrovė Air France-KLM turi vadinamąją KLM „ekonominę nuosavybę“.

53      Dėl Air France akcininkų sudėties Prancūzijos Respublika, atsakydama į Bendrojo Teismo jai pateiktą klausimą, per posėdį nurodė, kad kontroliuojančioji bendrovė Air France-KLM yra vienintelė bendrovės Air France akcininkė.

54      Iš šios informacijos, gautos tik per posėdį, matyti (nors Bendrasis Teismas negali patikrinti jos tikslumo bei išsamumo ir visapusiškai suprasti Air France-KLM grupės kapitalo struktūros), kad, viena vertus, 100 % Air France kapitalo priklauso kontroliuojančiajai bendrovei Air France-KLM ir, kita vertus, KLM „ekonominė nuosavybė“ priklauso kontroliuojančiajai bendrovei Air France-KLM, kuri, be to, yra jos didžiausia akcininkė.

55      Antra, reikia konstatuoti, kad ginčijamame sprendime nėra jokios informacijos apie kontroliuojančiosios bendrovės Air France-KLM ir jos patronuojamųjų bendrovių Air France ir KLM funkcinius, ekonominius ir struktūrinius ryšius.

56      Paklausta apie tai per posėdį KLM paaiškino, kad kontroliuojančioji bendrovė Air France-KLM, be kita ko, atlieka funkcijas, kuriomis siekiama gauti finansavimą pasaulio rinkose skolintomis lėšomis arba išleidžiant obligacijas, valdyti pardavimą ir bendras pajamas, pavyzdžiui, gaunamas parduodant lėktuvų bilietus, ir užtikrinti tam tikrų bendrai naudojamų paslaugų teikimą, taip pat yra atsakinga už santykius su investuotojais. Taigi kontroliuojančioji bendrovė vykdo tam tikro reikšmingumo veiklą Air France-KLM grupės naudai.

57      Vis dėlto, kadangi ginčijamame sprendime šiuo klausimu nėra informacijos, Bendrasis Teismas neturi jokio patikrinamo ir išsamaus pagrindo, kuriais remdamasis galėtų suprasti minėtų grupės bendrovių funkcijas, jas siejančius teisės aktuose nustatytus ryšius ir, be kita ko, ar kontroliuojančioji bendrovė Air France-KLM vykdo savo patronuojamųjų bendrovių Air France ir KLM valdymo, kontrolės, skatinimo ir finansinės paramos funkcijas.

58      Trečia, Bendrasis Teismas konstatuoja, jog iš ginčijamo sprendimo matyti, kad kontroliuojančioji bendrovė Air France-KLM dalyvavo suteikiant ir administruojant pagalbą, dėl kurios priimtas ginčijamas sprendimas.

59      Iš tiesų iš ginčijamo sprendimo 12 konstatuojamosios dalies matyti, kad Nyderlandų vyriausybė ir „įvairios susijusios šalys“ turėjo sudaryti kelias sutartis, kad būtų suteikta nagrinėjama pagalbos priemonė. Kalbant konkrečiai, Nyderlandų valstybė, KLM ir kontroliuojančioji bendrovė Air France-KLM turėjo sudaryti pagrindų susitarimą (framework agreement), reglamentuojantį bendrąsias pagalbos KLM suteikimo sąlygas. Ginčijamame sprendime nėra jokių kitų duomenų apie šio susitarimo turinį. Vis dėlto remiantis tuo galima padaryti išvadą, kad kontroliuojančioji bendrovė Air France-KLM, kaip minėtą susitarimą pasirašiusioji šalis, prisiėmė tam tikras sutartines teises ir pareigas, susijusias su nagrinėjama pagalbos priemone.

60      Be to, iš Sprendime Air France išdėstytų įvairių duomenų matyti, kad kontroliuojančioji bendrovė Air France-KLM prisiėmė sutartines teises ir pareigas, susijusias su pagalbos priemone, dėl kurios priimtas tas sprendimas. Pavyzdžiui, pagal Sprendimo Air France 15 konstatuojamąją dalį, prieš pirmą kartą suteikiant valstybės garantiją, Prancūzijos Respublika, „Air France-KLM grupė“ ir atitinkamų bankų grupė turėjo sudaryti susitarimą dėl šios garantijos, nustatantį garantijos panaudojimo specialiąsias sąlygas. Pagal to sprendimo 16 konstatuojamąją dalį dėl akcininko paskolos „Air France-KLM grupė“ ir agence des participations de l’État (Valstybei priklausančių akcijų valdymo agentūra, Prancūzija)  taip pat  turėjo sudaryti paskolos sutartį. Taigi dėl nagrinėjamo finansavimo „bus sudaryta sutartis su Air France-KLM“, o pagal Sprendimo Air France šio finansavimo pajamos, kaip nurodyta Sprendimo Air France 21 konstatuojamojoje dalyje, bus „suteiktos naudotis bendrovei Air France per veidrodines einamąsias sąskaitas, atidarytas kontroliuojančiosios bendrovės Air France-KLM ir jos kontroliuojančiosios bendrovės Air France“. Taigi sutartys dėl nagrinėjamo finansavimo bus sudarytos su kontroliuojančiąja bendrove Air France-KLM, o ne su Air France. Be to, atrodo, kad šis finansavimas pirmiausia pateks į kontroliuojančiosios bendrovės Air France-KLM sąskaitas, o vėliau – atiteks patronuojamajai bendrovei Air France „per veidrodines banko sąskaitas“, kurių pobūdis ir veikimas vis dėlto nepaaiškintas. Iš Sprendimo Air France 26 ir 31 konstatuojamųjų dalių taip pat matyti, kad valstybės garantuojamos paskolos terminas ir valstybės garantijos terminas gali būti pratęsti „Air France-KLM grupės pasirinkimu“. Dėl akcininko paskolos pažymėtina, kad pagal to paties sprendimo 44 konstatuojamąją dalį ji bus suteikta atsižvelgiant į įsipareigojimus, „kuriuos prisiims Air France-KLM grupė“.

61      Iš šio sprendimo 59 ir 60 punktuose nurodytų aplinkybių matyti, kad kontroliuojančioji bendrovė Air France-KLM dalyvavo suteikiant tiek nagrinėjamą pagalbos priemonę, tiek priemonę, dėl kurios buvo priimtas Sprendimas Air France.

62      Vis dėlto, kadangi ginčijamame sprendime šiuo klausimu nieko daugiau konkrečiai nenurodyta, Bendrasis Teismas negali suprasti kontroliuojančiosios bendrovės Air France-KLM ir jos patronuojamųjų bendrovių, t. y. viena vertus, KLM ir, kita vertus, Air France, atitinkamų vaidmenų, teisių ir pareigų suteikiant nagrinėjamos pagalbos priemones.

63      Per posėdį Komisija paaiškino, kad dėl „sutartinės sandorio struktūros“ KLM negali pasinaudoti Air France anksčiau suteikta pagalba. Be to, ji nurodė, kad kai kuriose iš šio sprendimo 60 punkte nurodytų sutarčių yra specialių sąlygų, numatančių, kad atitinkamas finansavimas bus suteiktas tik Air France, ir pagal kurias šis finansavimas negali būti naudojamas KLM likvidumo poreikiams.

64      Vis dėlto paklausta apie tai per posėdį Prancūzijos Respublika teigė, kad Sprendime Air France nurodytose sutartyse nėra specialių sąlygų, kuriomis būtų siekiama pašalinti galimybę, kad atitinkamu finansavimu taip pat būtų prisidedama tenkinant grupės poreikius.

65      Taigi šis pasikeitimas informacija rodo, kad Bendrojo Teismo turima informacija yra nepakankama ir neišsami. Iš tiesų ginčijamame sprendime niekaip nenurodytas atitinkamai kontroliuojančiosios bendrovės Air France-KLM, KLM ir Air France sutartinių pareigų ir teisių turinys ar juo labiau tai, ar egzistuoja koks nors sutartinio arba kitokio pobūdžio mechanizmas, pagal kurį Air France per kontroliuojančiąją bendrovę Air France-KLM suteikta pagalba negalėtų pasinaudoti KLM būtent per kontroliuojančiąją bendrovę ir atvirkščiai.

66      Bet kuriuo atveju reikia priminti, kad pareigos motyvuoti laikymasis turi būti vertinamas atsižvelgiant į informaciją, kurią turi ieškovė, pareikšdama ieškinį. Tačiau pagal suformuotą jurisprudenciją, išskyrus išimtines aplinkybes, motyvai negali būti pirmą kartą ir a posteriori nurodyti teisme (žr. 2014 m. kovo 20 d. Sprendimo Rousse Industry / Komisija, C‑271/13 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2014:175, 67 punktą ir nurodyta jurisprudenciją; taip pat žr. 2011 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / EIB, T‑461/08, EU:T:2011:494, 109 punktą). Taigi per posėdį Komisijos pateikti paaiškinimai negali papildyti ginčijamo sprendimo motyvų vykstant procesui, todėl yra nepriimtini.

67      Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, jog, aiškiai ir nedviprasmiškai nenurodžiusi savo vertinimo atsižvelgiant į visus šio sprendimo 52–60 punktuose primintus veiksnius, Komisija negalėjo padaryti išvados, kad pagalba, kuri buvo anksčiau suteikta Air France per kontroliuojančiąją bendrovę Air France-KLM, jokiu būdu negalėjo būti panaudota KLM likvidumo poreikiams, prireikus per kontroliuojančiąją bendrovę Air France-KLM.

68      Šiuo aspektu Komisija negali remtis 1998 m. birželio 25 d. Sprendimu British Airways ir kt. / Komisija (T‑371/94 ir T‑394/94, EU:T:1998:140). Byloje, kurioje buvo priimtas tas sprendimas, Komisija nustatė leidimo suteikti atitinkamą pagalbą sąlygas, siekdama, kad dalis Air France suteiktos pagalbos nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai perduota kitai tos pačios grupės bendrovei. To sprendimo 313 ir 314 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, jog minėtos leidimo sąlygos yra pakankama ir tinkama priemonė užtikrinti, kad Air France būtų vienintelė pagalbos gavėja. Tačiau šioje byloje tokių leidimo sąlygų nėra ir ginčijamame sprendime šiuo klausimu nepateikta jokios informacijos.

69      Žinoma, buvo nuspręsta, kad Komisija turi plačią diskreciją nustatyti, ar valstybės pagalbos schemos taikymo tikslais tai pačiai grupei priklausančios bendrovės turi būti laikomos vienu ekonominiu vienetu, ar teisiškai ir finansiškai savarankiškomis bendrovėmis. Įgyvendinant šią Komisijos diskreciją reikia atsižvelgti į sudėtingus ekonominius faktus bei aplinkybes ir juos įvertinti. Kadangi Sąjungos teismas negali pakeisti sprendimą priėmusio subjekto atlikto faktinių aplinkybių vertinimo, be kita ko, ekonominiu požiūriu, savuoju vertinimu, vykdydamas kontrolę Bendrasis Teismas turi patikrinti tik tai, ar buvo laikytasi procedūrinių ir motyvavimo taisyklių, ar nurodytos faktinės aplinkybės yra tikslios faktiniu požiūriu ir ar nebuvo padaryta akivaizdžios vertinimo klaidos arba piktnaudžiauta įgaliojimais (2009 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo AceaElectrabel / Komisija, T‑303/05, nepaskelbtas Rink., EU:T:2009:312, 101 ir 102 punktai ir nurodyta jurisprudencija).

70      Šiuo tikslu Sąjungos teismas, be kita ko, turi patikrinti ne tik tai, ar nurodytos faktinės aplinkybės yra tikslios faktiniu požiūriu, patikimos ir nuoseklios, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos turi būti atsižvelgta vertinant sudėtingą situaciją, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas (2018 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑114/17 P, EU:C:2018:753, 104 punktas).

71      Iš šio sprendimo 43–65 punktų matyti, kad ginčijamame sprendime nėra pakankamai aiškiai ir tiksliai išdėstytos visos šiuo atžvilgiu reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės. Ši pareiga juo labiau taikoma tokiu atveju, kaip nagrinėjamas šioje byloje, kai dvi valstybės pagalbos priemonės lygiagrečiai suteikiamos dviem tos pačios kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamosioms bendrovėms, be to, ši kontroliuojančioji bendrovė dalyvauja suteikiant ir administruojant minėtą pagalbą ir prisiėmė su ja susijusias sutartines teises ir pareigas.

72      Taigi, tik konstatuodama, jog, viena vertus, KLM gauna naudą iš pagalbos priemonės, dėl kurios priimtas ginčijamas sprendimas, ir, kita vertus, Nyderlandų valdžios institucijos „patvirtino“, kad Air France nepasinaudos KLM suteiktu finansavimu, nors abi šios bendrovės priklauso tai pačiai grupei ir iš tam tikrų ginčijamame sprendime ir Sprendime Air France išdėstytų duomenų matyti, kad kontroliuojančioji bendrovė Air France-KLM atlieka tam tikrą vaidmenį skiriant ir administruojant šią pagalbą (šio sprendimo 58–65 punktai), Komisija pakankamai teisiškai nemotyvavo ginčijamo sprendimo.

73      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, penktojo pagrindo pirmą dalį reikia pripažinti pagrįsta ir nėra reikalo nagrinėti kitų šio pagrindo dalių.

74      Be to, reikia priminti, jog pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą reikalaujama ne tik to, kad atitinkama valstybė narė iš tikrųjų patirtų didelių ekonomikos sutrikimų, bet ir kad šiems sutrikimams pašalinti patvirtintos pagalbos priemonės būtų, pirma, tam būtinos ir, antra, tinkamos ir proporcingos šiam tikslui pasiekti. Toks pat reikalavimas taip pat įtvirtintas laikinosios sistemos 19 punkte.

75      Be to, kalbant konkrečiai, kaip teigia ieškovė, pagal laikinosios sistemos 25 punkto d papunkčio i įtrauką paskoloms skirtomis naujomis valstybės garantijomis teikiama valstybės pagalba laikoma suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą, jeigu paskolų, kurių terminas sueina po 2020 m. gruodžio 31 d., bendra suma vienam pagalbos gavėjui neviršija pagalbos gavėjo 2019 m. arba paskutinių metų, kurių informacija turima, metinių darbo užmokesčio išlaidų dvigubos sumos. Remiantis minėtos sistemos 27 punkto d papunkčio i įtrauka, tokia pati riba taikoma valstybės paskolų subsidijomis teikiamai valstybės pagalbai.

76      Taigi, nagrinėjant, ar apskritai pagalba yra būtina ir proporcinga, ir konkrečiai – ar laikomasi minėtų ribų, iš pradžių reikia nustatyti pagalbos sumą, jos gavėją ir tai, ar nėra kryžminio finansavimo, gaunamo iš nagrinėjamos pagalbos lėšų, tarp kontroliuojančiosios bendrovės Air France-KLM, KLM ir Air France rizikos. Dėl ginčijamo sprendimo nepakankamo motyvavimo šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas negali patikrinti, ar Komisija pagrįstai nusprendė, kad nėra didelių atitinkamos pagalbos suderinamumo su vidaus rinka vertinimo sunkumų.

77      Taigi dėl nepakankamo ginčijamo sprendimo motyvavimo jis turi būti panaikintas.

78      Vadinasi, ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas ir nereikia nagrinėti kitų ieškovės nurodytų pagrindų ir priimti sprendimo dėl šio sprendimo 14 punkte nurodyto prašymo taikyti proceso organizavimo priemonę.

 Dėl panaikinto sprendimo padarinių palikimo galioti

79      Pagal suformuotą jurisprudenciją, kai tai pateisinama imperatyviomis teisinio saugumo priežastimis, Teisingumo Teismas, vadovaudamasis SESV 264 straipsnio antra pastraipa, turi diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju nurodyti atitinkamo akto padarinius, kurie laikytini galutiniais (pagal analogiją žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Régie Networks, C‑333/07, EU:C:2008:764, 121 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

80      Taigi iš šios nuostatos matyti: jei Sąjungos teismas mano, kad tai reikalinga, jis gali net ex officio apriboti savo sprendimo dėl panaikinimo poveikį (šiuo klausimu žr. 2008 m. balandžio 1 d. Sprendimo Parlamentas ir Danija / Komisija, C‑14/06 ir C‑295/06, EU:C:2008:176, 85 punktą).

81      Remdamasis ta jurisprudencija Sąjungos teismas pasinaudojo galimybe Sąjungos teisės akto pripažinimo negaliojančiu padarinius apriboti laiko atžvilgiu, kai privalomos teisinio saugumo priežastys, apimančios ir viešus, ir privačius interesus atitinkamose bylose, neleido ginčyti pagal šį teisės aktą iki teismo sprendimo priėmimo vykdyto pinigų rinkimo ar mokėjimo (2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Régie Networks, C‑333/07, EU:C:2008:764, 122 punktas).

82      Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas mano, kad yra imperatyvių teisinio saugumo pagrindų, pateisinančių ginčijamo sprendimo panaikinimo padarinių apribojimą laiko atžvilgiu. Iš tiesų, viena vertus, nedelsiant užginčijant pagal nagrinėjamą pagalbos priemonę numatytų pinigų sumų surinkimą Nyderlandų ekonomikai ir oro susisiekimui kiltų itin neigiamų pasekmių, atsižvelgiant į susiklosčiusias ekonomines ir socialines aplinkybes, kai ši valstybė narė jau yra patyrusi didelių ekonomikos sutrikimų dėl neigiamo COVID‑19 pandemijos poveikio. Kita vertus, reikia atsižvelgti į tai, kad ginčijamas sprendimas panaikinamas dėl jo nepakankamo motyvavimo.

83      Pagal SESV 266 straipsnį Komisija, kuri priėmė panaikinamą aktą, privalo imtis priemonių šiam Bendrojo Teismo sprendimui įvykdyti.

84      Dėl šių priežasčių ginčijamo sprendimo panaikinimo padarinius reikia sustabdyti, kol Komisija priims naują sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kaip operatyviai Komisija veikė nuo išankstinio pranešimo ir pranešimo apie nagrinėjamą priemonę dienos, minėtų padarinių galiojimas bus sustabdytas laikotarpiui, ne ilgesniam nei du mėnesiai nuo šio sprendimo paskelbimo dienos, jei Komisija nuspręs priimti naują sprendimą pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį, ir papildomam protingam laikotarpiui, jei Komisija nuspręs pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Régie Networks, C‑333/07, EU:C:2008:764, 126 punktą).

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

85      Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagal šios reikalavimus.

86      Be to, pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalį Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad į bylą įstojusi šalis, kuri nenurodyta to straipsnio 1 dalyje, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

87      Taigi reikia nuspręsti, kad Nyderlandų Karalystė, Prancūzijos Respublika ir KLM padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2020 m. liepos 13 d. Komisijos sprendimą C(2020) 4871 final dėl valstybės pagalbos SA.57116 (2020/N) – Nyderlandai – COVID19: valstybės garantija paskolai ir valstybės paskola KLM.

2.      Minėto sprendimo panaikinimo padarinius reikia sustabdyti, kol Komisija priims naują sprendimą pagal EB 108 straipsnį. Minėtų padarinių galiojimas sustabdomas laikotarpiui, ne ilgesniam nei du mėnesiai nuo šio sprendimo paskelbimo dienos, jei Komisija nuspręs priimti šį naują sprendimą pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį, ir papildomam protingam laikotarpiui, jei Komisija nuspręs pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą.

3.      Komisija padengia savo ir Ryanair DAC patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.      Nyderlandų Karalystė, Prancūzijos Respublika ir Koninklijke Luchtvaart Maatschappij NV padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Kornezov

Buttigieg

Kowalik-Bańczyk

Hesse

 

      Stancu

Paskelbta 2021 m. gegužės 19 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: anglų.