EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. spalio 2 d.

Byla F‑118/10

Aristidis Psarras

prieš

Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą (ENISA)

„Viešoji tarnyba – Paskyrimas – Paskyrimas į kitas pareigas – Tarnybos interesas – Atostogos dėl asmeninių priežasčių“

Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, kuris EAEB sutarčiai taikomas pagal jos 106 a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) laikinasis tarnautojas A. Psarras prašo panaikinti sprendimą nušalinti jį nuo agentūros apskaitos pareigūno pareigų ir į šias pareigas skirti kitą asmenį.

Sprendimas: Panaikinti 2010 m. vasario 7 d. ENISA administracijos tarybos sprendimą nedelsiant nušalinti ieškovą nuo agentūros apskaitos pareigūno pareigų ir į šią vietą neribotam laikui skirti biudžeto pareigūną X ir dėl šios priežasties 2010 m. kovo 1 d. vykdomojo direktoriaus priimtą sprendimą skirti ieškovą į naujas pareigas. Atmesti likusią ieškinio dalį. ENISA padengia savo ir ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Pasiūlymas, nesaistantis organo, kompetentingo priimti galutinį sprendimą – Neįtraukimas – Parengiamasis aktas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis)

2.      Teismo procesas – Įrodymų pateikimas – Terminas – Pavėluotas įrodymų pateikimas – Sąlygos

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 42 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Nemokamos atostogos – Pabaiga – Grąžinimas į pareigas – Administracijos pareiga – Apimtis

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 17 straipsnis)

1.      Parengiamieji sprendimo dokumentai nėra pareigūno nenaudai priimti aktai, kaip jie suprantami pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, todėl juos galima užginčyti tik netiesiogiai, kai pareiškiamas ieškinys dėl aktų, kurie gali būti panaikinti.

Toks yra Sąjungos agentūros vykdomojo direktoriaus pasiūlymas administracijos tarybai neribotam laikui pavesti tam tikras užduotis tam tikram pareigūnui ir nušalinti kitą pareigūną nuo šių pareigų. Toks pasiūlymas negali būti laikomas sprendimu, nes jis neįpareigoja administracijos tarybos – organo, kompetentingo priimti galutinį sprendimą.

(žr. 34 ir 35 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1989 m. vasario 14 d. Sprendimo Bossi prieš Komisiją, 346/87, 23 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1990 m. birželio 22 d. Sprendimo Marcopoulos prieš Teisingumo Teismą, T‑32/89 ir T‑39/89, 21 punktas; 1998 m. sausio 22 d. Sprendimo Costacurta prieš Komisiją, T‑98/96, 21 punktas.

2.      Pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 42 straipsnį dublike arba triplike bylos šalys dar gali pateikti jų argumentus patvirtinančių įrodymų, tačiau jos turi nurodyti priežastis, dėl kurių uždelsė juos pateikti. Ši pareiga reiškia, kad Sąjungos teismui turi būti suteikta teisė kontroliuoti vėlavimo pateikti šiuos įrodymus motyvavimo pagrįstumą, o jeigu prašymas nepakankamai pagrįstas – teisė juos atmesti.

(žr. 40 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2008 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Angé Serrano ir kt. prieš Parlamentą, T‑47/05, 54 ir 56 punktai.

3.      Institucija, naudodamasi turima didele diskrecija organizuoti savo tarnybas, turi teisę nuspręsti, kad tarnybos interesas gali būti pateisinama priežastis pasibaigus laikinojo tarnautojo nemokamoms atostogoms negrąžinti jo į iki išėjimo atostogų eitas pareigas.

Vis dėlto, jeigu institucija įsipareigoja grąžinti šį tarnautoją į jo pareigas, ji privalo šio įsipareigojimo laikytis.

(žr. 45 ir 50 punktus)