Laikina versija
TEISINGUMO TEISMO (šeštoji kolegija) NUTARTIS
2024 m. liepos 4 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Teisingumo Teismo procedūros reglamento 181 straipsnis – Institucinė teisė – SESV 265 straipsnis – Ieškinys dėl neveikimo – Šengeno acquis nuostatų visapusiškas taikymas Rumunijoje – Pareiga priimti sprendimą pagal Aktą dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą sąlygų – Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas apeliacinis skundas“
Byloje C‑786/23 P
dėl 2023 m. gruodžio 18 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
Eugen Tomac, gyvenantis Briuselyje (Belgija), atstovaujamas avocat R. Duta,
apeliantas,
dalyvaujant kitai proceso šaliai:
Europos Sąjungos Tarybai,
atsakovei pirmojoje instancijoje,
TEISINGUMO TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas T. von Danwitz, teisėjai P. G. Xuereb (pranešėjas) ir A. Kumin,
generalinis advokatas A. M. Collins,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į išklausius generalinį advokatą priimtą sprendimą išspręsti bylą motyvuota nutartimi pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 181 straipsnį,
priima šią
Nutartį
1 Apeliaciniu skundu Eugen Tomac prašo panaikinti 2023 m. spalio 26 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį Tomac / Taryba (T‑244/23, EU:T:2023:685, toliau – skundžiama nutartis), kuria šis teismas atmetė jo pagal SESV 265 straipsnį pareikštą ieškinį, kuriuo prašoma, pirma, konstatuoti, kad Europos Sąjungos Taryba neteisėtai nesiėmė veiksmų, kad nuspręstų dėl visapusiško Šengeno acquis nuostatų taikymo Rumunijoje, ir antra, pripažinti jam „privilegijuoto ieškovo“ statusą ir pripažinti jam visas teises, pritarti visiems pagrindams ir patenkinti reikalavimus šiomis aplinkybėmis.
Teisinis pagrindas
2 Akto dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų (OL L 157, 2005, p. 203, toliau – Stojimo aktas), pridėto prie Europos Sąjungos valstybių narių ir Bulgarijos Respublikos bei Rumunijos sutarties dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą (OL L 157, 2005, p. 11) pagal šios sutarties, kuri buvo priimta 2005 m. balandžio 25 d. ir įsigaliojo 2007 m. sausio 1 d., 2 straipsnio 2 dalį, 4 straipsnyje numatyta:
„1. Šengeno acquis, integruotos į Europos Sąjungos sistemą <...>, nuostatos ir jos pagrindu priimti ar kitaip su ja susiję aktai, išvardyti II priede, taip pat visi kiti tokie aktai, priimti iki įstojimo dienos, yra privalomi ir taikomi Bulgarijoje ir Rumunijoje nuo įstojimo dienos.
2. Šengeno acquis, integruotos į Europos Sąjungos sistemą, nuostatos ir jos pagrindu priimti ar kitaip su ja susiję aktai, nenurodyti 1 dalyje, nors privalomi Bulgarijai ir Rumunijai nuo įstojimo dienos, kiekvienoje iš šių valstybių taikomi tik pagal šiuo tikslu priimtą Tarybos sprendimą, patikrinus pagal taikomas Šengeno vertinimo procedūras, ar būtinos sąlygos dėl visos atitinkamos acquis taikymo yra įvykdytos toje valstybėje.
Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima sprendimą vieningu jos narių, atstovaujančių valstybių narių, kurioms šioje dalyje nurodytos nuostatos jau įsigaliojo, vyriausybėms ir valstybės narės, kuriai tos nuostatos turi įsigalioti, vyriausybės atstovo susitarimu. <...>“
Ginčo aplinkybės
3 Bendrasis Teismas ginčo aplinkybes išdėstė skundžiamos nutarties 2–23 punktuose, o šio proceso tikslais jas galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.
4 Apeliantas yra Europos Parlamento narys, Rumunijos pilietis.
5 2007 m. sausio 1 d. įstojusi į Sąjungą, 2009–2011 m. Rumunija ėmėsi Šengeno vertinimo procedūrų taikymo veiksmų, kad būtų įvykdyti Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo kriterijai.
6 Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė parengė du Tarybos sprendimų dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Rumunijoje projektus, po kurių buvo priimtos įvairios Parlamento rezoliucijos, kuriomis pritariama Rumunijos prisijungimui prie Šengeno erdvės ir Taryba raginama imtis tam būtinų priemonių. Tačiau dėl šių dviejų projektų Taryboje nebuvo balsuojama.
7 2022 m. lapkričio 29 d., remdamasi Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalimi, Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė parengė Tarybos sprendimo dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Bulgarijoje ir Rumunijoje projektą Nr. 15218/22 (toliau – Projektas Nr. 15218/22).
8 2022 m. gruodžio 8 d. Tarybos sudėtis „Teisingumas ir vidaus reikalai“ (TVR) surengė posėdį, kad priimtų sprendimą dėl Projekto Nr. 15218/22, įtraukto į šio posėdžio darbotvarkės 3 punkto a papunktį, kuriame buvo numatyta, kad gali būti prašoma balsuoti, kad valstybių narių vyriausybių atstovai galėtų jį priimti. Nepasiekus vieningo susitarimo, šis projektas nebuvo priimtas.
9 2022 m. gruodžio 15 d. elektroniniu laišku apeliantas paklausė Tarybos generalinio sekretoriato TVR generalinės direktorės, ar ji galėtų jam pateikti balsavimo dėl Projekto Nr. 15218/22 rezultatus, taip pat 2022 m. gruodžio 8 d. Tarybos posėdžio protokolą arba su juo susijusią ataskaitą.
10 2022 m. gruodžio 16 d. elektroniniu laišku Tarybos generalinio sekretoriato TVR generalinė direktorė apeliantui atsakė, kad šiame posėdyje Projektas Nr. 15218/22 iš tikrųjų nebuvo priimtas ir kad pagal Tarybos darbo tvarkos taisyklių 8 ir 9 straipsnius, kadangi tai buvo uždari ne teisėkūros procedūra priimamo akto svarstymai, balsavimo rezultatai nebuvo paskelbti. Ji pridūrė, kad minėto posėdžio protokolas taip pat nebuvo paskelbtas viešai.
11 2023 m. vasario 6 d. apeliantas perdavė ministrui, kuris buvo Tarybos TVR sudėties narys, raginimą imtis veiksmų pagal SESV 265 straipsnio antrą pastraipą, kad Taryba priimtų sprendimą dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Rumunijoje, atsižvelgiant į Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalį. Grįsdamas šį raginimą imtis veiksmų jis, be kita ko, rėmėsi vienodo požiūrio, nediskriminavimo ir valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo principų pažeidimu. Be to, kadangi buvo nustatyta, kad Rumunija atitiko vertinimo procedūros sąlygas, negalėjo būti atsisakyta ją įtraukti remiantis tik vienos valstybės narės nepagrįstu prieštaravimu ir kad Taryba turėjo neatsižvelgti į šį akivaizdžiai nepagrįstą prieštaravimą, kaip tai suprantama, be kita ko, pagal Stojimo akto 4 straipsnį.
12 2023 m. balandžio 13 d. raštu už Tarybos bendrąją ir institucinę politiką (GIP) atsakingas generalinis direktorius atsakė apeliantui. Jis priminė jam Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje numatytą vieningo balsavimo sąlygą, kurios turi būti laikomasi priimant sprendimą, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį. Be to, jis nurodė, kad 2022 m. gruodžio 8 ir 9 d. posėdžiuose dėl Projekto Nr. 15218/22 atitinkamų valstybių narių atstovai nepasiekė vieningo susitarimo ir kad dėl to tęsiamos derybos dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Rumunijoje, kad būtų įvykdytas Stojimo akte numatytas reikalavimas dėl vieningo balsavimo.
Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiama nutartis
13 Ieškiniu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2023 m. gegužės 10 d.) apeliantas pagal SESV 265 straipsnį pareiškė Tarybai ieškinį dėl neveikimo; juo prašė pripažinti, pirma, kad ši institucija neteisėtai nesiėmė visų veiksmų, kad nuspręstų dėl visapusiško Šengeno acquis nuostatų taikymo Rumunijoje pagal Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalį, ir, antra, kad jis yra „privilegijuotas ieškovas“ ir pripažinti jam visas teises, pritarti visiems pagrindams ir patenkinti reikalavimus šiomis aplinkybėmis.
14 2023 m. spalio 26 d. Bendrasis Teismas, taikydamas Procedūros reglamento 126 straipsnį ir netęsdamas proceso, atmetė šį ieškinį kaip akivaizdžiai teisiškai nepagrįstą.
15 Dėl pirmojo reikalavimo skundžiamos nutarties 30 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad Stojimo akto 4 straipsnyje nenustatytas joks terminas, kuriam pasibaigus Tarybos sprendimas pagal šį straipsnį turėjo būti ar buvo laikomas priimtu.
16 Be to, šios nutarties 31 punkte Bendrasis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad iš Stojimo akto 4 straipsnyje numatyto balsavimo ir šiame straipsnyje nustatytos sąlygos dėl vieningo balsavimo matyti, kad atitinkamų valstybių narių vyriausybių atstovai neprivalo bet kokiomis aplinkybėmis priimti sprendimo, kaip jis suprantamas pagal šį straipsnį, o atvirkščiai, šiuo atžvilgiu jie turi diskreciją, dėl kurios privatūs asmenys neturi teisės iš jų, taigi ir iš Tarybos, reikalauti, kad svarstymų dėl sprendimo projekto metu jie laikytųsi tam tikros pozicijos.
17 Taigi minėtos nutarties 32 punkte Bendrasis Teismas pabrėžė, kad už GIP atsakingas generalinis direktorius teisingai pažymėjo, jog Taryba negalėjo teisėtai nepaisyti to, kad atitinkamų valstybių narių atstovai nebalsavo vieningai, antraip būtų pažeistos Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.
18 Tos pačios nutarties 33 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad tuo metu, kai apeliantas Tarybai pateikė raginimą imtis veiksmų, ši institucija neturėjo jokios pareigos priimti sprendimą pagal Stojimo akto 4 straipsnį, tačiau ji turėjo laikytis šiame straipsnyje aiškiai numatytos vieningo balsavimo sąlygos.
19 Skundžiamos nutarties 34 ir 35 punktuose Bendrasis Teismas pridūrė, kad įgyvendindama savo kompetenciją Taryba prieš pareiškiant ieškinį neatsisakė imtis visų veiksmų, būtinų sprendimui priimti, kaip tai suprantama pagal Stojimo akto 4 straipsnį, atsižvelgiant į tai, kad Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė parengė tris sprendimų dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Bulgarijoje ir Rumunijoje projektus. Todėl Taryba nesielgė neteisėtai, kai nesiėmė veiksmų, kaip tai suprantama pagal SESV 265 straipsnį.
20 Dėl antrojo reikalavimo Bendrasis Teismas skundžiamos nutarties 37 punkte priminė, kad pagal SESV 263 straipsnio antrą pastraipą „privilegijuotojo ieškovo“ statusas yra pripažįstamas tik valstybėms narėms, Parlamentui, Tarybai ar Europos Komisijai, todėl nusprendė, kad šis statusas negali būti suteiktas apeliantui.
Apelianto reikalavimai ir procesas Teisingumo Teisme
21 2023 m. gruodžio 18 d. pateiktu apeliaciniu skundu apeliantas iš esmės prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti bylą kitai Bendrojo Teismo sudėčiai, kad ši priimtų sprendimą dėl jo prašymo, ir, nepatenkinus šio reikalavimo, pakeisti šią nutartį.
Dėl apeliacinio skundo
22 Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 181 straipsnį, jeigu visas apeliacinis skundas arba jo dalis yra akivaizdžiai nepriimtini arba akivaizdžiai nepagrįsti, šis teismas gali bet kuriuo metu, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo siūlymu ir išklausęs generalinį advokatą, nuspręsti motyvuota nutartimi visiškai arba iš dalies atmesti apeliacinį skundą.
23 Šią nuostatą reikia taikyti šioje byloje.
24 Grįsdamas apeliacinį skundą apeliantas nurodo du pagrindus, susijusius, pirma, su teisės klaida aiškinant sprendimo priėmimo pagal Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalį terminą ir, antra, su tuo, kad Bendrasis Teismas pažeidė tam tikrus bendruosius teisės principus, kaip antai teisinio saugumo, laisvo asmenų ir prekių judėjimo, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio, „savitarpio pagalbos“, „brolybės“ ir lojalaus valstybių narių bendradarbiavimo principus, taip pat padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.
Dėl pirmojo pagrindo
25 Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo, susijusio su tuo, kad pareiga priimti sprendimą pagal Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalį per protingą terminą išplaukia iš ESS 3 straipsnio 2 ir 3 dalių ir 4 straipsnio 2 dalies, reikia pažymėti, kad šiose nuostatose Tarybai nenumatyta jokia tokio pobūdžio pareiga, be to, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamos nutarties 30 punkte konstatavo, kad Stojimo akto 4 straipsnyje nenumatytas terminas, kuriam pasibaigus Tarybos sprendimas pagal šį straipsnį turėjo būti ar buvo laikomas priimtu.
26 Taigi apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą reikia atmesti.
Dėl antrojo pagrindo
27 Dėl apeliacinio skundo antrojo pagrindo apeliantas visų pirma teigia, kad nepriėmus sprendimo, kaip jis suprantamas pagal Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalį, pažeidžiami tam tikri bendrieji teisės principai, kaip antai nurodyti šios nutarties 24 punkte.
28 Šiuo klausimu reikia priminti, kad, remiantis SESV 256 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punktu bei 169 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, jog apeliaciniame skunde turi būti tiksliai nurodytos Bendrojo Teismo sprendimo, kurį prašoma panaikinti, skundžiamos dalys ir teisiniai argumentai, konkrečiai pagrindžiantys šį prašymą, antraip apeliacinis skundas ar atitinkamas jo pagrindas yra nepriimtini (2020 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Hamas / Taryba, C‑833/19 P, EU:C:2020:691, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
29 Reikia konstatuoti, pirma, kad apeliantas nenurodo skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies punktų, susijusių su šios nutarties 24 punkte nurodytais principais, ir, antra, kad jis nepateikia jokių argumentų, galinčių paneigti skundžiamos nutarties 33 punkte Bendrojo Teismo padarytą išvadą, kad tuo metu, kai apeliantas pateikė Tarybai raginimą imtis veiksmų, ši institucija neturėjo jokios pareigos priimti sprendimą pagal Stojimo akto 4 straipsnį, antraip būtų pažeista, be kita ko, šiame straipsnyje numatyta sąlyga dėl vieningo balsavimo.
30 Be to, kalbant apie tariamą Rumunijos diskriminaciją, palyginti su Kroatijos Respublika, reikia konstatuoti, kad apeliantas nepaaiškina, kaip toks skirtingas požiūris, darant prielaidą, kad jis įrodytas, galėjo turėti įtakos sprendimo priėmimui, kaip tai suprantama pagal Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalį.
31 Galiausiai dėl apelianto priekaišto, kad Bendrasis Teismas iš esmės nenusprendė, jog Taryba turėjo nepaisyti vieningo balsavimo kvalifikuotąja balsų dauguma sąlygos pagal ESS 31 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką, reikia konstatuoti, kad ši nuostata yra ESS V antraštinės dalies 2 skyriuje, kuriame įtvirtintos konkrečios nuostatos dėl bendros užsienio ir saugumo politikos, todėl nėra svarbi aiškinant Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalį.
32 Vadinasi, apeliacinio skundo antrąjį pagrindą taip pat reikia atmesti.
33 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, jog visą apeliacinį skundą reikia atmesti kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34 Pagal Procedūros reglamento 137 straipsnį, taikomą apeliacinėje byloje pagal šio Procedūros reglamento 184 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas nutartyje, kuria užbaigiamas procesas.
35 Kadangi nagrinėjamu atveju ši nutartis priimta dar neįteikus apeliacinio skundo kitai proceso šaliai, taigi jai dar nepatyrus bylinėjimosi išlaidų, reikia nuspręsti, kad apeliantas padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nutaria:
1. Atmesti apeliacinį skundą kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstą.
2. Eugen Tomac padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.