BENDROJO TEISMO (penktoji kolegija) NUTARTIS
2014 m. rugsėjo 3 d.(*)
„Ieškinys dėl panaikinimo – Bendra žemės ūkio politika – Tiesioginės paramos schemos ūkininkams – Leidimas skirti 2012 m. papildomas nacionalines tiesiogines išmokas Lietuvoje – Ieškinio pareiškimo terminas – Eigos pradžia – Nepriimtinumas – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas“
Byloje T‑386/13
Kėdainių rajono Okainių ŽŪB, įsteigta Okainiuose (Lietuva), ir kiti 134 ieškovai, kurių vardai, pavardės ir pavadinimai nurodyti priede, atstovaujami advokato I. Vėgėlės,
ieškovai,
palaikomi
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos D. Kriaučiūno, K. Vainienės, A. Karbausko, R. Makelio ir K. Anužio,
įstojusios į bylą šalies,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą J. Vaičiukaitės ir E. Karlsson,
ir
Europos Komisiją, atstovaujamą H. Kranenborg ir A. Steiblytės,
atsakoves,
dėl prašymo, pirma, panaikinti 2012 m. liepos 2 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą C(2012) 4391 final, kuriuo leidžiama Lietuvoje išmokėti 2012 m. papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, antra, prašymo pripažinti iš dalies neteisėtu 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 73/2009, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantį reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 30, p. 16),
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas A. Dittrich, teisėjai J. Schwarcz ir V. Tomljenović (pranešėja),
kancleris E. Coulon,
priima šią
Nutartį
Ginčo aplinkybės
1 2009 m. sausio 19 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 73/2009, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantį reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 30, p. 16). Šio reglamento 121 straipsnyje numatytas pagal išmokų didinimo tvarkaraštį tiesioginių išmokų skyrimas valstybėse, įstojusiose į Europos Sąjungą 2004–2007 m. (toliau – naujos valstybės narės). Be to, pagal šio reglamento 132 straipsnį naujoms valstybėms narėms leidžiama kartu su iš Sąjungos biudžeto mokamomis tiesioginėmis išmokomis skirti ūkininkams papildomas nacionalines tiesiogines išmokas (toliau – papildomos išmokos) su sąlyga, kad Europos Komisija suteikia leidimą.
2 2011 m. spalio 20 d. Komisija, remdamasi Reglamentu Nr. 73/2009, priėmė darbinį dokumentą DS/20l1/l4/REV 2, kuriame pateikiami paaiškinimai dėl papildomų išmokų skyrimo naujose valstybėse narėse 2012 m. Šiame darbiniame dokumente iš esmės numatyta tam tikra procentine dalimi sumažinti naujose valstybėse narėse skiriamas papildomas išmokas, kurių suma viršija tam tikrą sumą eurais.
3 2012 m. liepos 2 d. Komisija priėmė įgyvendinimo sprendimą C (2012) 4391 final (toliau – ginčijamas sprendimas). Šis sprendimas, neskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, skirtas Lietuvos Respublikai (jai apie tai buvo pranešta). Juo Komisija leido Lietuvos Respublikai išmokėti ūkininkams papildomas 2012 m. išmokas. Ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytos šių papildomų išmokų mokėjimo sąlygos. Toje dalyje konkrečiai numatyta:
„Jeigu visa tiesioginių išmokų suma, skirtina ūkininkui pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009, įskaitant visas [papildomas išmokas], viršytų 5 000 EUR, [papildomų išmokų], skirtinų tam ūkininkui pagal šio sprendimo priedą, suma sumažinama suma, atitinkančia 10 % visos 5 000 EUR viršijančios sumos. Ta procentinė dalis padidinama 4 procentiniais punktais, jeigu visa visų tiesioginių išmokų suma, įskaitant visas [papildomas išmokas], viršytų 300 000 EUR, tačiau sumažinimas taikomas tik 300 000 EUR viršijančios visos sumos daliai, kurią sudaro [papildomos išmokos].“
4 2013 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 55 „Dėl 2012 metų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas). Šiame nutarime pirmiausia daroma nuoroda į ginčijamą sprendimą ir nurodomas dokumento, kuriuo apie jį pranešta Lietuvos Respublikai, numeris. Toliau jame nustatyta, kad ūkininkui mokama suma apskaičiuojama pagal ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 4 dalį. Galiausiai jo 3 punkte pakartojamas visas ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 4 dalies tekstas, išdėstytas šios nutarties 3 punkte; vienintelis skirtumas tas, kad sumos nurodytos Lietuvos litais (LTL). Šis nutarimas, kuriame daroma nuoroda tik į ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 4 dalį, 2013 m. sausio 26 d. paskelbtas Valstybės žiniose (Lietuvos Respublikos oficialusis leidinys).
5 2013 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras priėmė įsakymą Nr. 3D-232, kuriuo patvirtino 2012 metų papildomų išmokų už gyvulius, pasėlius ir pieną dydžius nepritaikius sumažinimo. Šio įsakymo 3.3 ir 3.4 punktuose nurodyta, kad Lietuvos Respublikos nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau – NMA) apskaičiuoja kiekvienam ūkininkui mokamų papildomų išmokų sumą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą.
6 2013 m. gegužės–birželio mėn. NMA priėmė individualius sprendimus dėl 2012 m. papildomų išmokų skyrimo ir taikė ginčijamame sprendime nurodytą sumažinimą (toliau – NMA sprendimai). Šiuose sprendimuose daroma nuoroda į ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 4 dalį ir pakartojamas jos tekstas, išdėstytas šios nutarties 3 punkte.
7 2013 m. liepos 5 d. ieškovai – Kėdainių rajono Okainių ŽŪB, dar 91 žemės ūkio bendrovė ir 43 ūkininkai –, kurie pateikė Bendrajam Teismui trims iš jų skirtus NMA sprendimus, paprašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikti jiems patvirtintą ginčijamo sprendimo nuorašą.
8 2013 m. liepos 16 d. ieškovai gavo iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašomą patvirtintą ginčijamo sprendimo nuorašą.
Procesas ir šalių reikalavimai
9 2013 m. liepos 29 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovų pareikštą ieškinį.
10 Ieškinyje ieškovai Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti ieškinį priimtinu,
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– pagal SESV 277 straipsnį iš esmės pripažinti netaikytinomis Reglamento Nr. 73/2009 132 straipsnio 2 dalies paskutinę pastraipą ir šio reglamento 10 straipsnio 1 dalies nuostatą,
– priteisti iš Tarybos ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
11 Atskirais dokumentais, pateiktais Bendrojo Teismo kanceliarijai atitinkamai 2013 m. spalio 11 ir 17 d., Komisija ir Taryba pateikė nepriimtinumu grindžiamus prieštaravimus pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalį. 2013 m. gruodžio 12 d. ieškovai pateikė pastabų dėl šių prieštaravimų.
12 Nepriimtinumu grindžiamuose prieštaravimuose Taryba ir Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,
– priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
13 Pastabose dėl nepriimtinumu grindžiamų prieštaravimų ieškovai iš esmės Bendrojo Teismo prašo:
– visų pirma atmesti Tarybos ir Komisijos pateiktus nepriimtinumu grindžiamus prieštaravimus kaip nepagrįstus,
– nepatenkinus pirmojo reikalavimo, nepriimtinumu grindžiamus prieštaravimus išnagrinėti nagrinėjant bylą iš esmės.
14 2013 m. gruodžio 16 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Lietuvos Respublika paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti ieškovų reikalavimų, kad galėtų pateikti pastabų dėl Tarybos ir Komisijos pateiktų nepriimtinumu grindžiamų prieštaravimų.
15 Išklausęs Komisiją ir Tarybai ir ieškovams per nustatytą terminą šiuo klausimu nepateikus pastabų, 2014 m. vasario 10 d. nutartimi Bendrojo Teismo penktosios kolegijos pirmininkas leido Lietuvos Respublikai įstoti į bylą.
16 2014 m. kovo 14 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu ieškovai, remdamiesi Procedūros reglamento 77 straipsnio a punktu, pirmiausia prašė Bendrojo Teismo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol Teisingumo Teismas priims sprendimą dėl 2014 m. kovo 4 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymo priimti prejudicinį sprendimą (registracijos numeris C‑103/14). Jeigu šis prašymas nebūtų patenkintas, ieškovai prašė Bendrojo Teismo atsisakyti jurisdikcijos nagrinėti šią bylą Teisingumo Teismo naudai pagal Procedūros reglamento 80 straipsnį.
17 2014 m. kovo 21 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu atskiru dokumentu Lietuvos Respublika pateikė įstojimo į bylą paaiškinimą. Ji prašė Bendrojo Teismo pripažinti ieškinį priimtinu.
18 Pareiškimais, pateiktais Bendrojo Teismo kanceliarijai atitinkamai 2014 m. kovo 28 d. ir balandžio 2 d., Taryba ir Komisija pateikė pastabų dėl šios nutarties 16 punkte nurodytų ieškovų prašymų sustabdyti bylos nagrinėjimą ir atsisakyti jurisdikcijos. Pastabose jos išsakė prieštaravimus dėl šių prašymų.
19 2014 m. gegužės 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktais dokumentais Taryba ir Komisija pateikė pastabų dėl Lietuvos Respublikos įstojimo į bylą paaiškinimo.
Dėl teisės
20 Pagal Procedūros reglamento 114 straipsnio 1 ir 4 dalis Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, nepradėdamas nagrinėti bylos iš esmės, jeigu šalis to prašė. Remiantis to paties straipsnio 3 dalimi, išskyrus atvejus, kai Bendrasis Teismas nusprendžia priešingai, likusi proceso dėl tokio prašymo dalis vyksta žodžiu.
21 Bendrojo Teismo manymu, šiuo atveju bylos medžiagoje pakanka informacijos ir nereikia pradėti žodinės proceso dalies.
Dėl prašymo panaikinti ginčijamą sprendimą
22 Antruoju reikalavimu ieškovai Bendrojo Teismo prašo panaikinti ginčijamą sprendimą.
23 Dėl šio reikalavimo ir motyvuodamos nepriimtinumu grindžiamus prieštaravimus Taryba ir Komisija nurodo du bendrus nepriimtinumo pagrindus; Komisija taip pat nurodo trečią nepriimtinumo pagrindą. Pirmiausia jos teigia, kad ieškovai neturi teisės pareikšti ieškinio, nes ginčijamas sprendimas nėra nei tiesiogiai, nei konkrečiai susijęs su jais, kaip to reikalaujama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą. Antra, jos tvirtina, kad ginčijamas sprendimas nėra su ieškovais tiesiogiai susijęs reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių, kaip numatyta SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje. Trečia, Komisija nurodo, kad ieškinys pareikštas praleidus terminą, o Taryba palieka šį klausimą spręsti Bendrajam Teismui.
24 Bendrasis Teismas mano, kad tikslinga pirmiausia išnagrinėti Komisijos nurodytą trečią nepriimtinumo pagrindą dėl ieškinio pareiškimo pavėluotai.
25 Komisija iš esmės teigia, kad ieškinys pareikštas nesilaikant SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje nurodyto termino. Šiuo klausimu ji mano, kad ieškovai išsamiai susipažino su ginčijamo sprendimo turiniu ir motyvais, 2013 m. sausio 26 d. paskelbus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Valstybės žiniose. Taigi ieškovai turėjo pakankamai informacijos, kad galėtų apskųsti ginčijamą sprendimą nuo tos dienos. Kadangi ieškinio pareiškimas pateiktas 2013 m. liepos 29 d., ieškinys pareikštas praleidus terminą. Komisija taip pat mano, kad bet kuriuo atveju ieškovai žinojo apie ginčijamo sprendimo buvimą nuo tada, kai buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, taigi jie nesilaikė pareigos prašyti pateikti visą šio sprendimo tekstą per protingą terminą.
26 Ieškovai, palaikomi Lietuvos Respublikos, prieštarauja Komisijos pateiktam nepriimtinumu grindžiamam prieštaravimui, motyvuojamam pavėluotu ieškinio pareiškimu. Pirmiausia jie teigia, jog dėl to, kad ginčijamas sprendimas nebuvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir apie jį nebuvo jiems pranešta, apie jo priėmimą jie sužinojo tik gavę NMA sprendimus. Ieškovai, palaikomi Lietuvos Respublikos, taip pat tvirtina, jog, kadangi jie neturėjo galimybės susipažinti nei su visu ginčijamo sprendimo tekstu, nei su pagrindiniais jo elementais iki to laiko, kol 2013 m. liepos 16 d. gavo jo patvirtintą nuorašą, jie negalėjo veiksmingai įgyvendinti teisės pareikšti ieškinį iki šios datos. Tokiomis aplinkybėmis reikėtų skaičiuoti ieškinio pareiškimo terminą nuo 2013 m. liepos 16 d. Ieškovai nurodo, kad bet kuriuo atveju, darant prielaidą, kad jie susipažino su ginčijamu sprendimu, kai gavo NMA sprendimus, t. y. 2013 m. gegužės 30 d., ieškinio pareiškimo terminas anksčiausiai turėjo baigtis 2013 m. rugpjūčio 12 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio pareiškimas pateiktas 2013 m. liepos 29 d., ieškinys nebuvo pareikštas praleidus terminą.
27 Pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą ieškiniai pateikiami per du mėnesius nuo akto paskelbimo, nuo pranešimo apie jį ieškovui dienos arba, jei to nebuvo padaryta, nuo tos dienos, kai ieškovas apie jį sužino. Vadovaujantis Procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalimi, šis terminas dėl nuotolių pratęsiamas dešimčiai dienų.
28 Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, ieškinio pareiškimo terminas yra imperatyvus, nes įtvirtintas siekiant užtikrinti teisinių situacijų aiškumą ir saugumą ir išvengti bet kokios diskriminacijos ar neobjektyvaus vertinimo vykdant teisingumą. Sąjungos teismas savo iniciatyva turi patikrinti, ar buvo jo laikytasi (1997 m. sausio 23 d. Sprendimo Coen, C‑246/95, EU:C:1997:33, 21 punktas ir 1997 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Mutual Aid Administration Services / Komisija, T‑121/96 ir T‑151/96, EU:T:1997:132, 38 ir 39 punktai).
29 Iš nusistovėjusios teismų praktikos taip pat matyti, kad jei aktas neskelbiamas arba apie jį nepranešama, asmuo, kuris sužinojo apie susijusio su juo akto buvimą, per protingą terminą turi prašyti pateikti jam visą jo tekstą; jei ši sąlyga įvykdyta, ieškinio pareiškimo termino eiga prasideda nuo to momento, kai susijęs trečiasis asmuo išsamiai susipažįsta su nagrinėjamo akto turiniu ir motyvais, kad galėtų veiksmingai įgyvendinti teisę pareikšti ieškinį (1988 m. liepos 6 d. Sprendimo Dillinger Hüttenwerke / Komisija, 236/86, EU:C:1988:367, 14 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; šiuo klausimu taip pat žr. 2005 m. lapkričio 21 d. Nutarties Tramarin / Komisija, T‑426/04, EU:T:2005:405, 58 punktą).
30 SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje numatytas terminas, kurio eiga prasideda nuo tos dienos, kai ieškovas sužino apie ginčijamo akto buvimą, jeigu šis aktas neskelbtas ir apie jį nepranešta, skiriasi nuo protingo termino, per kurį šiam ieškovui suteikiama galimybė prašyti pateikti visą minėto akto tekstą, kad galėtų išsamiai su juo susipažinti (2011 m. lapkričio 10 d. Nutarties Agapiou Joséphidès / Komisija ir EACEA, C‑626/10 P, EU:C:2011:726, 128 punktas).
31 Pirma, dėl sąvokos „žinojimas apie akto buvimą“, vartojamos šios nutarties 29 punkte, reikia pažymėti, kad aplinkybės, jog valstybės narės oficialiajame leidinyje paskelbtame akte, nors ir neišsamiai, remtasi Komisijos sprendimu, pakanka įrodyti, kad asmenys, kuriems šis leidinys skirtas, turėjo žinoti apie šio sprendimo buvimą nuo tokio paskelbimo dienos (šiuo klausimu žr. 1962 m. gruodžio 14 d. Sprendimą Wöhrmann ir Lütticke / Komisija, 31/62 ir 33/62, EU:C:1962:49, p. 981 ir Nutarties Tramarin / Komisija, EU:T:2005:405, 59 punktą).
32 Antra, kalbant apie sąvoką „protingas terminas“, vartojamą šios nutarties 29 ir 30 punktuose, reikia priminti, kad Teisingumo Teismas dėl EAPB sutarties 33 straipsnio trečioje pastraipoje nurodyto vieno mėnesio ieškinio pareiškimo termino nusprendė, kad dviejų mėnesių terminas pateikti prašymą dėl viso ginčijamo sprendimo teksto pateikimo tikrai viršijo protingą terminą (šiuo klausimu žr. 1993 m. kovo 5 d. Nutarties Ferriere Acciaierie Sarde / Komisija, C‑102/92, EU:C:1993:86, 19 punktą). Be to, Bendrasis Teismas nusprendė, kad prašymas pateikti visą sprendimo tekstą, pateiktas praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams po to, kai ieškovas sužinojo apie akto buvimą, laikytinas pateiktu praleidus bet kokį protingą terminą (šiuo klausimu žr. 1998 m. liepos 15 d. Nutarties LPN ir GEOTA / Komisija, T‑155/95, EU:T:1998:167, 44 punktą ir 2010 m. gegužės 18 d. Nutarties Abertis Infraestructuras / Komisija, T‑200/09, EU:T:2010:200, 63 punktą).
33 Atsižvelgiant į šios nutarties 27−32 punktuose nurodytas nuostatas ir teismų praktiką reikia nustatyti, ar nagrinėjamu atveju, kaip teigia Komisija, ieškinys buvo pareikštas pavėluotai.
34 Iš pradžių reikia pažymėti, jog akivaizdu, kad, pirma, ginčijamas sprendimas nebuvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir, antra, apie jį nebuvo pranešta ieškovams, nes jis buvo skirtas Lietuvos Respublikai, kaip numatyta jo 2 straipsnyje.
35 Toliau reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš šios nutarties 25 ir 26 punktų, Komisija ir ieškovai, palaikomi Lietuvos Respublikos, nesutaria dėl to, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas suteikė galimybę ieškovams išsamiai susipažinti su ginčijamu sprendimu.
36 Pirma, pažymėtina, kad, neginčijama, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime remiamasi ginčijamu sprendimu ir pakartojamas minėto sprendimo 1 straipsnio 4 dalies tekstas, išdėstytas šios nutarties 3 punkte. Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad pagal minėto nutarimo 3 punktą:
„Žemės ūkio veiklos subjektui mokama suma apskaičiuojama vadovaujantis [ginčijamo sprendimo] 1 straipsnio 4 dalimi. Jeigu visa tiesioginių išmokų suma, skiriama žemės ūkio veiklos subjektui pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009, įskaitant visas [papildomas išmokas], viršija 17 264 (septyniolika tūkstančių du šimtai šešiasdešimt keturi) litus (5 000 eurų), [papildomų išmokų], skirtinų tam žemės ūkio veiklos subjektui, suma sumažinama suma, atitinkančia 10 procentų visos 17 264 (septyniolika tūkstančių du šimtai šešiasdešimt keturi) litus (5 000 eurų) viršijančios sumos. Ši procentinė dalis padidinama 4 procentiniais punktais, jeigu visa visų tiesioginių išmokų suma, įskaitant visas [papildomas išmokas], viršija 1 035 840 (vienas milijonas trisdešimt penki tūkstančiai aštuoni šimtai keturiasdešimt) litų (300 000 eurų), tačiau sumažinimas taikomas tik 1 035 840 (vienas milijonas trisdešimt penki tūkstančiai aštuoni šimtai keturiasdešimt) litų (300 000 eurų) viršijančios visos sumos daliai, kurią sudaro [papildomos išmokos].“
37 Taip pat nustatyta, kaip matyti iš Bendrojo Teismo bylos medžiagos dokumentų, kad šis nutarimas paskelbtas Valstybės žiniose 2013 m. sausio 26 d. Todėl remiantis šios nutarties 31 punkte nurodyta teismų praktika darytina išvada, kad ieškovai, Lietuvoje įsteigti ūkininkai, susipažino su šiuo nutarimu, taigi sužinojo apie ginčijamo sprendimo, į kurį šiame nutarime daroma nuoroda ir kurio dalis išdėstyta, buvimą minėto nutarimo paskelbimo Valstybės žiniose dieną.
38 Antra, kalbant apie datą, nuo kurios galima pripažinti, kad ieškovai išsamiai susipažino su ginčijamo sprendimo turiniu ir motyvais, kad galėtų veiksmingai įgyvendinti teisę pareikšti ieškinį, reikia nurodyti, jog galimi du variantai.
39 Pirma, darant prielaidą, kad, kaip teigia Komisija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas leido ieškovams išsamiai susipažinti su ginčijamu sprendimu, nes tame nutarime pakartojama šio sprendimo 1 straipsnio 4 dalis, reikėtų konstatuoti, kad ieškovai nepareiškė ieškinio per dviejų mėnesių ir dešimties dienų terminą, apie kurį buvo priminta šios nutarties 27 punkte. Tokiu atveju dviejų mėnesių ir dešimties dienų termino, kurio eiga prasidėjo paskelbus minėtą nutarimą Valstybės žiniose, t. y. 2013 m. sausio 26 d., nebuvo laikytasi, nes ieškinys pateiktas 2013 m. liepos 29 d.
40 Antra, net darant prielaidą, kad, kaip teigia ieškovai, palaikomi Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas neleido jiems išsamiai susipažinti su ginčijamu sprendimu, reikėtų pažymėti (tai pripažįsta ir patys ieškovai rašytiniuose pareiškimuose), kad prašymą pateikti jiems visą ginčijamo sprendimo tekstą jie pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2013 m. liepos 5 d. Tokiomis aplinkybėmis reikėtų konstatuoti, kaip Komisija pažymi pastabose dėl Lietuvos Respublikos įstojimo į bylą paaiškinimų, kad ieškovai paprašė pateikti jiems visą ginčijamo sprendimo tekstą praėjus daugiau kaip penkiems mėnesiams nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo paskelbimo Valstybės žiniose dienos, t. y. datos, kai ieškovai turi būti laikomi sužinojusiais apie ginčijamo sprendimo buvimą. Kaip matyti iš šios nutarties 32 punkte nurodytos teismų praktikos, toks prašymo pateikti visą ginčijamo sprendimo tekstą pateikimo terminas nėra protingas.
41 Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad priešingai, nei tvirtina ieškovai, tai, kad ginčijamu sprendimu grindžiamus NMA sprendimus jie gavo tik 2013 m. gegužės ir birželio mėn., neturi įtakos išvadai, kad pagal šios nutarties 31 punkte nurodytą teismų praktiką vien nuorodos į ginčijamą sprendimą Valstybės žiniose paskelbtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime pakako įrodyti, kad ieškovai žinojo apie šio sprendimo buvimą nuo minėto nutarimo paskelbimo šiame oficialiajame leidinyje dienos.
42 Esant šioms aplinkybėms reikia pripažinti, kad prašymas panaikinti ginčijamą sprendimą bet kuriuo atveju nebuvo pateiktas per nustatytą terminą. Reikia nurodyti, kad ieškovai nesilaikė nei pareigos pareikšti ieškinį per dviejų mėnesių ir dešimties dienų terminą, apie kurį priminta šios nutarties 27 punkte, nei pareigos pateikti prašymą dėl viso ginčijamo sprendimo teksto pateikimo per protingą terminą, kaip jis suprantamas pagal šios nutarties 32 punkte nurodytą teismų praktiką.
43 Ieškovų argumentai, kuriems pritaria Lietuvos Respublika, kad ieškinio pareiškimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo ginčijamo sprendimo patvirtinto nuorašo gavimo dienos, t. y. nuo 2013 m. liepos 16 d., nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas nesuteikė jiems galimybės išsamiai susipažinti su visu ginčijamu sprendimu, turi būti atmesti kaip netinkami. Iš tiesų, kaip matyti iš šios nutarties 41 punkto, net jeigu reikėtų manyti, kad ieškovai išsamiai nesusipažino su ginčijamu sprendimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo paskelbimo dieną, vis dėlto reikėtų pripažinti, kad šią dieną jie tikrai sužinojo apie šio sprendimo, kuris buvo minėtas šiame nutarime, buvimą, taigi jie neįvykdė pareigos prašyti pateikti jiems visą ginčijamo sprendimo tekstą per protingą terminą.
44 Todėl reikia pritarti trečiam Komisijos nurodytam nepriimtinumo pagrindui dėl pavėluoto ieškinio dėl panaikinimo pareiškimo. Prašymą panaikinti ginčijamą sprendimą reikia atmesti kaip nepriimtiną ir nebūtina priimti sprendimo dėl dviejų kitų Tarybos ir Komisijos pateiktų nepriimtinumo pagrindų.
Dėl prašymo pripažinti netaikytinomis kai kurias Reglamento Nr. 73/2009 nuostatas
45 Trečiuoju reikalavimu ieškovai, remdamiesi SESV 277 straipsniu, prašo Bendrojo Teismo iš esmės pripažinti netaikytinomis Reglamento Nr. 73/2009 132 straipsnio 2 dalies paskutinę pastraipą ir šio reglamento 10 straipsnio 1 dalį.
46 Taryba ir Komisija prieštarauja šiam ieškovų prašymui. Jos iš esmės teigia, kad šis prašymas, kurį reikia laikyti neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu, priimtinas tik jeigu prašymas panaikinti ginčijamą sprendimą būtų pripažintas priimtinu.
47 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką SESV 277 straipsniu suteiktos galimybės remtis visuotinai taikomo akto neteisėtumu negalima laikyti teise pareikšti atskirą ieškinį ir ja galima pasinaudoti tik pateikiant atskirą procesinį klausimą. Taigi pagrindinio ieškinio nepriimtinumas lemia neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo nepriimtinumą (šiuo klausimu žr. 1981 m. liepos 16 d. Sprendimo Albini / Taryba ir Komisija, 33/80, EU:C:1981:186, 17 punktą ir 2012 m. lapkričio 20 d. Nutarties Shahid Beheshti University / Taryba, T‑120/12, EU:T:2012:610, 24 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
48 Šiuo atveju reikia priminti, kad šios nutarties 44 punkte nuspręsta pripažinti nepriimtinu ieškovų pagrindinį prašymą panaikinti ginčijamą sprendimą. Todėl, remiantis šios nutarties 47 punkte nurodyta teismų praktika, kaip teisingai teigia Taryba ir Komisija, reikia pripažinti, kad pagrindinio ieškinio dėl panaikinimo nepriimtinumas lemia neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo, kurį ieškovai pateikė kaip atskirą procesinį klausimą, nepriimtinumą.
49 Taigi ieškovų Bendrajam Teismui pateiktą prašymą pripažinti kai kurias Reglamento Nr. 73/2009 nuostatas netaikytinomis ir visą ieškinį reikia atmesti kaip nepriimtinus. Dėl šios priežasties nebereikia nagrinėti šios nutarties 16 punkte nurodytų ieškovų prašymų, t. y. kad Bendrasis Teismas sustabdytų bylos nagrinėjimą arba atsisakytų jurisdikcijos ją nagrinėti Teisingumo Teismo naudai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovai pralaimėjo bylą, jie turi padengti savo, Tarybos ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas pagal pastarųjų pateiktus reikalavimus.
51 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą įstojusios į bylą valstybės narės pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Lietuvos Respublika pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija)
nutaria:
1. Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.
2. Kėdainių rajono Okainių ŽŪB ir kiti 134 ieškovai, kurių vardai, pavardės ir pavadinimai nurodyti šios nutarties priede, padengia savo, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Lietuvos Respublika pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Priimta 2014 m. rugsėjo 3 d. Liuksemburge.
PRIEDAS
Kėdainių rajono Okainių ŽŪB, įsteigta Okainių k. (Lietuva),
Raseinių ŽŪB „Šlyna“, įsteigta Ramonų k. (Lietuva),
Padovinio ŽŪB, įsteigta Padovinio k. (Lietuva),
Panevėžio rajono ŽŪB „Jotainiai“, įsteigta Jotainių k. (Lietuva),
Šakių rajono Voniškių ŽŪB, įsteigta Voniškių k. (Lietuva),
Šakių rajono Lukšių ŽŪB, įsteigta Lukšių k. (Lietuva),
Pasvalio rajono ŽŪB „Draugystė“, įsteigta Žilpamūšio k. (Lietuva),
Panevėžio rajono Žibartonių ŽŪB, įsteigta Žibartonių k. (Lietuva),
Panevėžio rajono Aukštadvario ŽŪB, įsteigta Aukštadvario k. (Lietuva),
Joniškio rajono ŽŪB „Kepaliai“, įsteigta Kepalių k. (Lietuva),
Lytagros ŽŪB, įsteigta Bernatonių k. (Lietuva),
Trakų rajono ŽŪB „Merkys“, įsteigta Paluknio k. (Lietuva),
Kėdainių rajono Vermenos ŽŪB, įsteigta Pavermenio k. (Lietuva),
Kuršėnų ŽŪB, įsteigta Ringuvėnų k. (Lietuva),
Biržų rajono Kirdonių ŽŪB, įsteigta Kirdonių k. (Lietuva),
Verbūnų ŽŪB, įsteigta Radvilių k. (Lietuva),
Panevėžio rajono Daukniūnų ŽŪB, įsteigta Daukniūnų k. (Lietuva),
UAB „Drąsutaičiai“, įsteigta Drąsutaičių k. (Lietuva),
Kėdainių rajono Krakių ŽŪB, įsteigta Krakių mstl. (Lietuva),
Pauliukų ŽŪB, įsteigta Juškonių k. (Lietuva),
Pasvalio rajono ŽŪB „Girsūdai“, įsteigta Girsūdų k. (Lietuva),
Raseinių rajono Kalnujų ŽŪB, įsteigta Kalnujuose (Lietuva),
ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“, įsteigta Ginkūnų k. (Lietuva),
Pakruojo rajono Žvirblonių ŽŪB, įsteigta Žvirblonių k. (Lietuva),
Lygumų ŽŪB, įsteigta Lygumų mstl. (Lietuva),
Panevėžio rajono Bernatonių ŽŪB, įsteigta Bernatoniuose (Lietuva),
Varėnos rajono ŽŪB „Tėviškė“, įsteigta Puodžių k. (Lietuva),
UAB „Krekenava“, įsteigta Valmoniškių k. (Lietuva),
Šakių rajono Kubilių ŽŪB, įsteigta Kubilių k. (Lietuva),
Vazniškių ŽŪB, įsteigta Mikalaukos k. (Lietuva),
Sidabravo ŽŪB, įsteigta Sidabravo mstl. (Lietuva),
UAB „Atkočių agroservisas“, įsteigta Atkočių k. (Lietuva),
Kretingalės kooperatinė ŽŪB, įsteigta Kretingalės mstl. (Lietuva),
ŽŪB „Gataučiai“, įsteigta Gataučių k. (Lietuva),
Prienų rajono Šilavoto ŽŪB, įsteigta Šilavoto k. (Lietuva),
ŽŪB „Agaro riešutas“, įsteigta Balandiškių k. (Lietuva),
Pakruojo rajono Degėsių ŽŪB, įsteigta Degėsių k. (Lietuva),
Pakruojo rajono Linkuvos ŽŪB, įsteigta Plento k. (Lietuva),
Kėdainių rajono Labūnavos ŽŪB, įsteigta Labūnavos k. (Lietuva),
Gėsalų ŽŪB, įsteigta Gėsalų k. (Lietuva),
Panevėžio rajono ŽŪB „Šilagalis“, įsteigta Šilagalio k. (Lietuva),
ŽŪ kooperatyvas „Baltas lašas“, įsteigtas Meškalaukio k. (Lietuva),
ŽŪB „Berčiūnai“, įsteigta Degionių k. (Lietuva),
Papilės ŽŪB, įsteigta Daubiškių k. (Lietuva),
Sasnavos ŽŪB, įsteigta Klevinių k. (Lietuva),
Prienų rajono Nemuno ŽŪB, įsteigta Benčiakiemio k. (Lietuva),
UAB „Noragra“, įsteigta Paluobių k. (Lietuva),
Šakių rajono Plokščių ŽŪB, įsteigta Plokščių k. (Lietuva),
ŽŪB „Kerkasiai“, įsteigta Žalpių mstl. (Lietuva),
Pasvalio rajono ŽŪB „Vaškai“, įsteigta Vaškų mstl. (Lietuva),
Smilgių ŽŪB, įsteigta Smilgių k. (Lietuva),
UAB „Šukioniai“, įsteigta Šukionių k. (Lietuva),
Kalpokų ŽŪB, įsteigta Kalpokų k. (Lietuva),
Šalčininkų rajono ŽŪB „Baušai“, įsteigta Šalčininkų k. (Lietuva),
Joniškio rajono Skilvionių ŽŪB, įsteigta Skilvionių k. (Lietuva),
Kėdainių rajono Aristavos ŽŪB, įsteigta Aristavos k. (Lietuva),
Alytaus rajono ŽŪB „Atžalynas“, įsteigta Gluosninkų k. (Lietuva),
Šešupės ŽŪB, įsteigta Netičkampio k. (Lietuva),
ŽŪ kooperatyvas „Baltoji smilga“, įsteigtas Papilių k. (Lietuva),
Panevėžio rajono ŽŪB „Vaišvilčiai“, įsteigta Vaišvilčių I k. (Lietuva),
Pakruojo rajono Gačionių ŽŪB, įsteigta Gačionių k. (Lietuva),
Kėdainių rajono ŽŪB „Nemunas“, įsteigta Miegėnų k. (Lietuva),
Šalčininkų rajono Butrimonių ŽŪB, įsteigta Butrimonių k. (Lietuva),
Šakių rajono Griškabūdžio ŽŪB, įsteigta Griškabūdžio mstl. (Lietuva),
Tautkaičių ŽŪB, įsteigta Dženčialaukos k. (Lietuva),
ŽŪK „Linkuvos kraštas“, įsteigtas Linkuvoje (Lietuva),
ŽŪB „Piktupėnai“, įsteigta Piktupėnų k. (Lietuva),
Pasvalio rajono ŽŪB „Kiemeliai“, įsteigta Kiemelių k. (Lietuva),
Ūkininkų kooperatinė bendrovė „Šilgaliai“, įsteigta Šilgalių k. (Lietuva),
UAB „Agrolina“, įsteigta Joginiškių k. (Lietuva),
Laimos Stonkuvienės agroserviso įm., įsteigta Tupikų k. (Lietuva),
ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“, įsteigta Klišių k. (Lietuva),
Pakruojo rajono Guostagalio ŽŪB, įsteigta Guostagalio k. (Lietuva),
UAB „Vikebas“, įsteigta Norgėlų k. (Lietuva),
Darginių ŽŪB, įsteigta Darginių k. (Lietuva),
ŽŪB „Šušvė“, įsteigta Šiaulėnų mstl. (Lietuva),
ŽŪB „Bajėnai“, įsteigta Benininkų k. (Lietuva),
Varėnos rajono ŽŪB „Kriviliai“, įsteigta Krivilių k. (Lietuva),
Šiupylių ŽŪB, įsteigta Šiupylių k. (Lietuva),
Pakruojo rajono „Žalgirio“ ŽŪB, įsteigta Medikonių k. (Lietuva),
ŽŪB „Agrowill Alanta“, įsteigta Alantos mstl. (Lietuva),
ŽŪB „Agrowill Želsvelė“, įsteigta Želsvos k. (Lietuva),
Kėdainių rajono Ažytėnų ŽŪB, įsteigta Ažytėnų k. (Lietuva),
UAB „Grūduva“, įsteigta Gotbyliškių k. (Lietuva),
ŽŪB „Agrowill Kairėnai“, įsteigta Kairėnų k. (Lietuva),
ŽŪB „Agrowill Lankesa“, įsteigta Bukonių k. (Lietuva),
ŽŪB „Agrowill Mantviliškis“, įsteigta Mantviliškio k. (Lietuva),
ŽŪB „Agrowill Nausodė“, įsteigta Kirmėlių k. (Lietuva),
ŽŪB „Agrowill Smilgiai“, įsteigta Smilgių mstl. (Lietuva),
ŽŪB „Agrowill Vėriškės“, įsteigta Vėriškių k. (Lietuva),
Panevėžio rajono ŽŪB „Gustoniai“, įsteigta Gustonių k. (Lietuva),
ŽŪB „Aubrakas“, įsteigta Plungėje (Lietuva),
Stasys Darius Žilinskas, gyvenantis Jakų k. (Lietuva),
Dainius Ramonas, gyvenantis Burnelių k. (Lietuva),
Mantas Narvidas, gyvenantis Šniukščių k (Lietuva),
Rima Pratašienė, gyvenanti Nemakščių mstl. (Lietuva),
Albinas Pratašius, gyvenantis Nemakščių mstl. (Lietuva),
Raimundas Pratašius, gyvenantis Raseinių m. (Lietuva),
Stanislava Pratašienė, gyvenanti Sauslaukio k. (Lietuva),
Antanas Pratašius, gyvenantis Paežerio k. (Lietuva),
Vaida Džermeikienė, gyvenanti Bardauskų k. (Lietuva),
Sandra Gražytė-Vainorienė, gyvenanti Šiupienių k. (Lietuva),
Danielius Gražys, gyvenantis Šiupienių k. (Lietuva),
Virgaudas Jokubauskis, gyvenantis Keidų k. (Lietuva),
Stasys Milaševičius, gyvenantis Alovės k. (Lietuva),
Marija Milaševičienė, gyvenanti Griciūnų k. (Lietuva),
Vaidotas Skumbinas, gyvenantis Vaivadų k. (Lietuva),
Gintaras Benikas, gyvenantis Buožėnų k. (Lietuva),
Arturas Sriebalius, gyvenantis Šiauduvoje (Lietuva),
Feliksas Vaitelis, gyvenantis Pernaravos k. (Lietuva),
Mantas Vaitelis, gyvenantis Pernaravos k. (Lietuva),
Bronius Jakutis, gyvenantis Šimonių mstl. (Lietuva),
Rimutė Strazdienė, gyvenanti Varniškių k. (Lietuva),
Vidas Tuska, gyvenantis Ožkinių k. (Lietuva),
Ričardas Barzdenis, gyvenantis Žižmariškių k. (Lietuva),
Adelė Adamonienė, gyvenanti Aukštupėnų k. (Lietuva),
Tomas Šližauskas, gyvenantis Naivių k. (Lietuva),
Laimutis Baltrūnas, gyvenantis Mieliūnų k. (Lietuva),
Audrius Blaževičius, gyvenantis Naivių k. (Lietuva),
Robertas Blaževičius, gyvenantis Juodpėnų k. (Lietuva),
Genė Žilinskienė, gyvenanti Naivių k. (Lietuva),
Vidmantas Strimaitis, gyvenantis Siaurių k. (Lietuva),
Algimantas Muraška, gyvenantis Butėnų k. (Lietuva),
Rimantas Juknevičius, gyvenantis Ničiūnų k. (Lietuva),
Petras Giedrys, gyvenantis Naivių k. (Lietuva),
Irena Jonuškienė, gyvenanti Duorpių k. (Lietuva),
Gražina Plevokienė, gyvenanti Mirabelio k. (Lietuva),
Stasys Šerelis, gyvenantis Puožo k. (Lietuva),
Egidija Indilienė, gyvenanti Pelyšių k. (Lietuva),
Rima Žilinskienė, gyvenanti Aukštupėnų k. (Lietuva),
Daiva Kvetkauskienė, gyvenanti Juodpėnų k. (Lietuva),
Pranas Jonas Vilkanauskas, gyvenantis Juodpėnų k. (Lietuva),
Arūnas Kaušakys, gyvenantis Lukonių k. (Lietuva),
Sigitas Stanaitis, gyvenantis Gerdžiūnų k. (Lietuva),
Romualdas Majeras, gyvenantis Daugėliškių k. (Lietuva).