Apie ES Teisingumo Teismą

Ką veikia Teismas?

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas buvo įsteigtas 1952 m. Jo misija – užtikrinti, kad Sąjungos teisės būtų laikomasi, ir ją aiškinti.

Šiuo tikslu Teisingumo Teismas:

• tikrina Sąjungos sprendimų ir teisės aktų teisėtumą,
• užtikrina, kad valstybės narės ir ES institucijos laikytųsi šių teisės aktų,
• jei nacionalinis teismas tiksliai nežino, kaip aiškinti Sąjungos teisę, arba jam kyla abejonių dėl ES teisės akto galiojimo, atsako į to nacionalinio teismo klausimus ir padeda išsklaidyti jam kilusias abejones.

Kokia yra Teismo struktūra?

ES Teisingumo Teismą sudaro du skirtingi teismai: Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas (įsteigtas 1988 m.). Kiekvienas teismas turi aiškią kompetenciją, t. y. nagrinėja jam priskirtas bylas.

Teisingumo Teismas nagrinėja:

• daugumą bylų, atsakydamas į nacionalinių teismų pateiktus klausimus (išskyrus kelias sritis, perduotas Bendrajam Teismui),
• Komisijos iškeltas bylas prieš valstybes nares dėl tariamai pažeistos Sąjungos teisės,
• daugumą bylų, kurias iškelia valstybės narės arba ES institucijos, ginčydamos Sąjungos teisės aktus,
• apeliacinius skundus dėl Bendrojo Teismo sprendimų.

Bendrasis Teismas nagrinėja:

• bylas, kurias iškelia fiziniai asmenys, įmonės ir organizacijos, ginčydami Sąjungos teisės aktus,
• kai kurias bylas, atsakydamas į nacionalinių teismų pateiktus klausimus dėl:
  • PVM,
  • muitų, akcizų ar tarifinio prekių klasifikavimo,
  • prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartiniais taršos leidimais,
  • kompensacijų oro transporto keleiviams,
• tam tikras bylas, kurias iškelia valstybės narės, ginčydamos Komisijos arba Tarybos sprendimus.

Išsamesnę informaciją apie šiuos teismus rasite jiems skirtuose tinklalapiuose (Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas).

Kas gali iškelti bylą?

Teismas negali pasirinkti, kokias bylas nagrinėti ar kokius klausimus spręsti. Jis privalo išnagrinėti visas pagal Teisingumo Teismo taisykles priimtinas bylas ir jose priimti sprendimą. Visi Teisingumo Teismo sprendimai buvo priimti dėl to, kad reikėjo išspręsti teisinę problemą byloje, kurią tiesiogiai (arba per nacionalinius teismus) iškėlė piliečiai, įmonės, organizacijos, valstybės narės ar ES institucijos.

Ne visos bylos gali būti keliamos tiesiogiai Teisme. Yra aiškios taisyklės, nustatančios, kokias bylas Teismas gali nagrinėti. Išsamesnę informaciją rasite kiekvieno teismo tinklalapyje, taip pat tinklalapyje „Ar galiu iškelti bylą Teisme?“

Kas dirba Teisingumo Teisme?

Nariai

Abu teismai, sudarantys ES Teisingumo Teismą, turi savo teisėjus. Teisingumo Teisme dirba po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės (iš viso – 27 teisėjai). Bendrasis Teismas turi po du teisėjus iš kiekvienos valstybės narės (iš viso – 54 teisėjai). Teisingumo Teisme dirba vienuolika generalinių advokatų. Kiekvienas teismas taip pat turi po kanclerį. Visi kartu šie asmenys vadinami „nariais“.

Išsamesnę informaciją apie narius rasite jiems skirtuose tinklalapiuose (Teisingumo Teismo nariai ir Bendrojo Teismo nariai), taip pat kiekvieno teismo tinklalapyje (Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas).

Personalas

Šiuo metu Teisme dirba šiek tiek daugiau nei 2 300 darbuotojų.

Dauguma jų yra ES pareigūnai, atrinkti per griežtą atranką. Teisme dirba darbuotojai iš visų ES valstybių narių.

Maždaug pusė Teismo darbuotojų priklauso Daugiakalbystės generaliniam direktoratui, kurio paskirtis – užtikrinti, kad su Teismo veikla būtų galima susipažinti visomis 24 oficialiosiomis ES kalbomis.

Išsamesnę informaciją apie Teismo darbuotojų darbą rasite kiekvienai jo tarnybai skirtame tinklalapyje.

Informacijos, kaip galėtumėte kandidatuoti į darbo vietas Teisme, rasite mūsų tinklalapiuose apie darbo vietas.

Kaip veikia Teismas?

Be tokių ES pamatinių vertybių, kaip laisvė, demokratija, lygybė ir teisinė valstybė, Teismui ypač svarbios tam tikros pagrindinės vertybės, kuriomis grindžiama visa jo veikla.

Teismas reikalauja, kad kiekvienas jame dirbantis asmuo laikytųsi aukščiausių profesinės etikos standartų – sąžiningumo, profesionalumo, nešališkumo ir nepriklausomumo. Šie standartai taikomi visiems Teismo nariams ir darbuotojams.

Sužinokite daugiau apie Teismo profesinės etikos standartus.

Skaidrumas ir prieinamumas institucijoje vykstančiuose tiek teisminiuose, tiek administraciniuose procesuose yra esminis mūsų darbo organizavimo principas.

Sužinokite daugiau apie Teismo skaidrumą.

Visų pirma Teismo sprendimai ir kiti bylos dokumentai kuo greičiau paskelbiami šioje interneto svetainėje. Be to, visi teismo posėdžiai yra vieši, o svarbiausi jų transliuojami šioje svetainėje.

Daugiau sužinoti galite mūsų tinklalapyje, kur pateikiama turima informacija apie kiekvieną bylą.

Teisme vartojamos 24 skirtingos kalbos. To nedaro nė vienas kitas teismas visame pasaulyje. Daugiakalbystė yra Teismo veiklos pagrindas. Tai leidžia užtikrinti, kad visi byloje dalyvaujantys asmenys galėtų kreiptis į Teismą bet kuria oficialiąja ES kalba, o kiekvienas ES gyventojas – susipažinti su Teismo sprendimais ir juos suprasti.

Apsilankykite mūsų atskiroje daugiakalbystei skirtoje interneto svetainėje.

Susipažinkite su mūsų Daugiakalbystės politika.

Teismas yra įsipareigojęs nuolat diegti naujoves, vykdydamas platesnę užduotį – prisitaikyti, gerinti savo procesus ir tarnauti Europos Sąjungai bei jos piliečiams besikeičiančiame pasaulyje.

• Teismas aktyviai dalyvauja Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS), padedančioje jam įvertinti ir gerinti savo tvarumo praktiką ir aplinkosauginį veiksmingumą.
  • Sužinokite daugiau apie Teismo aplinkos politiką.
• Teismo Informacinių technologijų direktoratas atlieka pagrindinį vaidmenį modernizuojant instituciją, kurdamas ir įgyvendindamas dinamišką IT viziją ir strategiją. Teismas taip pat yra patvirtinęs savo dirbtinio intelekto strategiją.
  • Sužinokite daugiau apie Informacinių technologijų direktoratą.

Kadangi Teismas yra daugiakalbė ir tarptautinė institucija, jam ypač svarbi įvairovė. Jis taip pat yra įsipareigojęs skatinti lygias galimybes ir įtraukią darbo aplinką visų tautybių ir lyčių asmenims, turintiems įvairius įgūdžius ir darbo patirtį.

                Daugiau informacijos rasite mūsų tinklalapyje apie darbą Teisme.

Galbūt painiojate skirtingus pavadinimus: ES Teisingumo Teismas, Teisingumo Teismas, Bendrasis Teismas, ESTT, ETT?

Su ES Teisingumo Teismu siejami keli pavadinimai.

Painiavos iš dalies gali kilti dėl to, kad ir visa institucija, ir vienas iš dviejų ją sudarančių teismų žinomi beveik tuo pačiu pavadinimu.

Visą instituciją teisinga vadinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismu, kartais sutrumpinant – ESTT.

Jį sudaro du skirtingi teismai:

• Teisingumo Teismas,
• Bendrasis Teismas.

O kas yra Europos Teisingumo Teismas (ETT)?

Teisingumo Teismas niekada oficialiai nebuvo vadinamas Europos Teisingumo Teismu (ETT).

Jis buvo įsteigtas kaip Europos anglių ir plieno bendrijos Teisingumo Teismas. Nuo 1957 m. iki 2009 m. jis buvo vadinamas Europos Bendrijų Teisingumo Teismu. 2009 m. jis pavadintas Europos Sąjungos Teisingumo Teismu.

Vis dėlto, kai sakoma „Europos Teisingumo Teismas“, paprastai kalbama apie aukštesnįjį iš dviejų teismų. Šis pavadinimas anglų kalba (ECJ) yra plačiai žinomas ir vartojamas. Net pats Teisingumo Teismas socialiniuose tinkluose naudoja grotažymę #ECJ.

ES Teisingumo Teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas – tai du skirtingi teismai. ES Teisingumo Teismas įsikūręs Liuksemburge ir yra ES institucija, o Žmogaus Teisių Teismas įkurtas Strasbūre (Prancūzija) ir jis yra Europos Tarybos institucija.

Žmogaus Teisių Teismas nagrinėja bylas, iškeltas Europos žmogaus teisių konvenciją pasirašiusioms šalims. Šiuo metu jo kompetencija apima 46 šalis, įskaitant 27 ES valstybes nares.