Apie Teisingumo Teismą

Kas dirba Teisme?

Teisėjai

Teismą sudaro 27 teisėjai (po vieną iš kiekvienos ES valstybės narės).

Kiekviena valstybė narė siūlo po teisėją. Nėra taisyklių, nustatančių teisėjų pasirinkimo tvarką, todėl kiekviena valstybė narė gali laikytis savo procedūros. Vis dėlto jie parenkami iš nepriklausomų asmenų, kurie tenkina atitinkamos juos siūlančios valstybės narės reikalavimus, keliamus aukščiausioms teisėjo pareigoms, arba yra pripažinti ES teisės specialistai. Specialus komitetas įvertina kandidatus, siekdamas įsitikinti, ar jie yra tinkami teisėjo arba generalinio advokato pareigoms užimti. Jis žinomas kaip 255 straipsnyje numatytas komitetas, pavadintas taip pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 255 straipsnį, kurio pagrindu ir buvo įsteigtas. Tuomet visos valstybės narės kartu oficialiai skiria teisėjus.

Teisėjai skiriami šešerių metų kadencijai, kuri gali būti atnaujinta.

Ar žinote, kad?

Dabartinis Teismo pirmininkas Koen Lenaerts, pirmą kartą į teisėjo pareigas paskirtas 2003 m., yra ilgiausiai dirbantis jo teisėjas.

Teisėjai renka pirmininką ir jo pavaduotoją trejų metų kadencijai.

Dabartinis pirmininkas Koen Lenaerts pirmą kartą buvo išrinktas 2015 m.

Kiek teisėjų nagrinėja bylą?

Ne kiekviena byla nagrinėjama dalyvaujant visiems teisėjams. Kiekviena byla skiriama teisėjų kolegijai. Jos narių skaičius priklauso nuo bylos svarbos ar sudėtingumo.

Teisme sudaromos šios kolegijos:

• 15 teisėjų kolegija (dar vadinama didžiąja kolegija),
• 5 teisėjų ir
• 3 teisėjų kolegijos.

Teismas gali posėdžiauti ir visos sudėties, sudarydamas 27 teisėjų plenarinę sesiją. Tai pasitaiko tik išskirtinės svarbos bylose.

Didžiajai kolegijai pirmininkauja Teismo pirmininkas. Ją taip pat sudaro Teismo pirmininko pavaduotojas ir 3 penkių teisėjų kolegijų pirmininkai. Likusieji 10 teisėjų parenkami laikantis tiksliai apibrėžtos rotacijos tvarkos, siekiant užtikrinti tolygų bylų paskirstymą.

Didžioji kolegija nagrinėja itin sudėtingas ar Sąjungos teisės raidai svarbias bylas, taip pat, kai to prašo valstybė narė ar ES institucija.

Kitas bylas nagrinėja trijų arba penkių teisėjų kolegijos. Penkių teisėjų kolegijų pirmininkai renkami trejiems metams, o trijų teisėjų kolegijų pirmininkai – vieniems metams.

Apie 45 % bylų išnagrinėja 3 teisėjų kolegijos. Apie 40 % bylų tenka penkių teisėjų, o apie 10 % jų – didžiajai kolegijai.

Generaliniai advokatai

Teismui taip pat padeda 11 generalinių advokatų. Jie skiriami tokia pačia tvarka kaip ir teisėjai.

Ar žinote, kad?

Kadangi generalinių advokatų yra mažiau nei valstybių narių, kiekviena jų negali tuo pačiu metu siūlyti savo generalinio advokato. Penkios nuolatinės generalinių advokatų vietos skirtos didžiosioms valstybėms narėms (Ispanijai, Vokietijai, Prancūzijai, Italijai ir Lenkijai). Likusios šešios vietos rotacijos tvarka skiriamos kitoms 22 valstybėms narėms. Kiekviena valstybė narė generalinį advokatą siūlo vienai šešerių metų kadencijai. Po jos teisė siūlyti generalinį advokatą pereina kitai valstybei narei pagal sąrašą. Sąrašas sudaromas abėcėlės tvarka išdėstant valstybių narių pavadinimus jų pačių kalbomis.

Generalinių advokatų vaidmuo ypatingas. Kitaip nei teisėjai, jie nepriima sprendimo byloje.

Prieš teisėjams priimant sprendimą byloje, generalinis advokatas pateikia savo nepriklausomą „išvadą“. Išvadoje pateikiama bylos analizė ir pasiūlomas byloje iškeltų problemų sprendimas.

Generaliniai advokatai teikia išvadą ne kiekvienoje byloje. Jie dalyvauja tik tada, kai byloje kyla dar nenagrinėtų teisės klausimų, dėl kurių būtų pravartu pateikti išvadą.

Teisėjams generalinio advokato išvada nėra privaloma, todėl bylose sprendimą priimti jie gali savo nuožiūra.

Bet kuriuo atveju generalinio advokato išvada padeda Teismui priimti sprendimą, nes jam pateikiamas kitas (nepriklausomas) požiūris.

Teismo kancleris

Teismo kancleriui tenka dvejopas vaidmuo. Jis ne tik atsako už tinkamą proceso eigą, bet ir vykdo institucijos generalinio sekretoriaus pareigas.

Kancleris, kaip generalinis sekretorius, yra atsakingas už įvairias sritis ir pavaldus pirmininkui.

Jis yra atsakingas už ESTT metinio biudžeto rengimą ir derybas dėl jo, taip pat užtikrina tinkamą lėšų panaudojimą.

Kancleris atstovauja institucijai santykiuose su įvairiomis ES institucijomis ir įstaigomis, taip pat bendrauja su daugeliu kitų suinteresuotųjų asmenų iš išorės.

Kanclerį renka teisėjai ir generaliniai advokatai šešerių metų kadencijai, ji gali būti atnaujinta.

Ar žinote, kad?

Ilgiausiai Teismo kanclerio pareigas ėjo pirmasis kancleris Albert van Houtte (nuo 1953 m. kovo mėn. iki 1982 m. vasario mėn., t. y. beveik 29 metus). Iš pradžių, kai institucija dar buvo palyginti nedidelė, Teismo kancleris daugiausia dėmesio skyrė teismo aprūpinimui. Institucijai augant, keitėsi ir jos kanclerio vaidmuo; palaipsniui šis pareigūnas įgijo vis daugiau generalinio sekretoriaus funkcijų.

Dabartinis Teismo kancleris yra Alfredo Calot Escobar, šias pareigas einantis nuo 2010 m.

Personalas

Šiuo metu Teisme dirba šiek tiek daugiau nei 2 300 darbuotojų.

Dauguma jų yra ES pareigūnai, atrinkti per griežtą atranką. Teisme dirba darbuotojai iš visų ES valstybių narių.

Maždaug pusė Teismo darbuotojų priklauso Daugiakalbystės generaliniam direktoratui, kurio paskirtis – užtikrinti, kad su Teismo veikla būtų galima susipažinti visomis 24 oficialiosiomis ES kalbomis.

Išsamesnės informacijos apie Teismo darbuotojų darbą ieškokite kiekvienai jo tarnybai skirtame tinklalapyje.

Informacijos, kaip galėtumėte kandidatuoti į darbo vietas Teisme, ieškokite mūsų tinklalapiuose apie laisvas darbo vietas.

Kokias bylas nagrinėja Teismas?

Teismo misija – užtikrinti, kad ES teisė būtų vienodai aiškinama ir taikoma visoje Sąjungoje. Tam jis nagrinėja bylas, kurių šalys skirtingai supranta teisę arba tai, kaip ji turėtų būti taikoma. Didžioji dalis bylų Teisingumo Teismą pasiekia per nacionalinius teismus. Tai vadinamosios bylos dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą. Dalis bylų Teismą pasiekia tiesiogiai, t. y. bylos dėl „tiesioginių ieškinių“.

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą

Sąjungos teisė yra kiekvienos ES valstybės narės nacionalinės teisės dalis. Vadinasi, Sąjungos teise galima tiesiogiai remtis ES nacionaliniuose teismuose. Todėl jie Sąjungos teisę gali taikyti tiesiogiai. Tai vadinama Sąjungos teisės „tiesioginiu veikimu“.

Jei nacionaliniams teismams kyla abejonių dėl to, kaip byloje reikėtų aiškinti Sąjungos teisę, jie gali paklausti Teisingumo Teismo. Taip galima išsiaiškinti Sąjungos teisės nuostatos prasmę ar net sužinoti, ar ji galioja. Tuomet nacionaliniai teismai gali taikyti Sąjungos teisę ir nuspręsti, ar ją atitinka nacionalinės teisės aktai ir praktika.

Prireikus šiuos klausimus gali užduoti bet kuris nepriklausomas teismas Sąjungoje.

Nacionaliniai teismai, kurių sprendimai negali būti skundžiami, privalo pateikti šiuos klausimus, jei atsakymas į juos nėra aiškus, o jis reikalingas sprendimui byloje priimti.

Gautus klausimus nagrinėja Teisingumo Teismas.

Jis išklauso:

• nacionalinėje byloje dalyvaujančias šalis,
• bet kurią ES valstybę narę, norinčią įstoti į bylą – pvz., dažnai tai yra valstybė, kurioje buvo iškelta byla,
• Komisiją ir kitas ES institucijas, norinčias pateikti nuomonę.

Tuomet Teismas priima sprendimą. Jame atsako į nacionalinių teismų pateiktus klausimus. Tada nacionalinis teismas gali priimti galutinį sprendimą byloje.

Teisingumo Teismo sprendimas dėl Sąjungos teisės yra galutinis ir privalomas. Nacionalinis teismas privalo vadovautis jam Teisingumo Teismo pateiktu atsakymu. Kiti ES nacionaliniai teismai taip pat yra saistomi šio sprendimo, kai nagrinėja panašias bylas.

Taip pasireiškia Teismo ir nacionalinių teismų bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti, kad visoje ES galiotų tik vienas Sąjungos teisės aiškinimas.

Nagrinėjant tokias bylas buvo suformuluota nemažai pamatinių Sąjungos teisės principų. Dauguma (daugiau kaip 60 %) Teisingumo Teismo nagrinėjamų bylų iškeliama gavus prašymą priimti prejudicinį sprendimą.

Didžiąją šių bylų dalį nagrinėja Teisingumo Teismas. Vis dėlto bylas, susijusias su PVM, šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, muitais, akcizais ar tarifiniu prekių klasifikavimu, taip pat kompensacijomis oro transporto keleiviams, nagrinėja Bendrasis Teismas.

Tiesioginiai ieškiniai

Tiesioginiai ieškiniai pareiškiami Teisingumo Teisme tiesiogiai. Teisę kreiptis į Teismą tiesiogiai turi tik ES institucijos ir valstybės narės.

Tam tikromis aplinkybėmis į Bendrąjį Teismą gali kreiptis piliečiai ir įmonės. Išsamesnę informaciją apie tai rasite mūsų tinklalapyje apie Bendrąjį Teismą.

Yra kelios tiesioginių ieškinių rūšys. Dažniausiai reiškiami ieškiniai dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir ieškiniai dėl panaikinimo.

Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo

Šios bylos (paprastai dar vadinamos pažeidimo bylomis) keliamos ES valstybei narei dėl Sąjungos teisės aktų nesilaikymo.

Valstybė narė taip pat gali pareikšti ieškinį valstybei narei, tačiau tai pasitaiko retai.

Didžiąją dalį tokių bylų iškelia Komisija.

Komisija nuolat stebi, ar valstybės narės laikosi Sąjungos teisės. Institucija ne tik tiesiogiai pati tuo užsiima, bet ir imasi tolesnių veiksmų pagal gautus piliečių skundus.

Jei Komisija pripažįsta, kad valstybė narė nevykdo teisės aktų reikalavimų, ji pradeda oficialią procedūrą prieš tą valstybę narę. Procedūrą sudaro trys etapai. Pirmuosiuose dviejuose etapuose valstybė narė įspėjama apie galimą problemą; jai taip pat suteikiama galimybė problemą pašalinti. Jeigu valstybė narė to nepadaro arba jeigu Komisija nesutinka su atsakymu, ji kreipiasi į Teismą.

Tuomet Teismas sprendžia, ar valstybė narė pažeidė teisę.

Pastaraisiais metais tokios bylos sudarė mažiau nei 5 % visų Teismo gautų bylų.

Kai kuriais atvejais, kai valstybė narė nepriima nacionalinės teisės aktų, skirtų tam tikriems Sąjungos teisės aktams (direktyvoms) perkelti į nacionalinę teisę, gali būti iš karto skiriama bauda.

Kitais atvejais, jei Teismas nustato, kad valstybė narė pažeidė Sąjungos teisę, pastaroji privalo imtis veiksmų jo sprendimui įvykdyti.

Jei valstybė narė nepaiso Teismo sprendimo, Komisija gali iškelti antrą bylą. Antrą kartą priimdamas valstybei narei nepalankų sprendimą, Teisingumo Teismas gali jai skirti baudas. Tai gali būti ir vienkartinė bauda už ankstesnius veiksmus, ir periodinė bauda, skaičiuojama už visą laikotarpį, kol valstybė narė nevykdo reikalavimų.

Ieškinys dėl panaikinimo

Tokiu ieškiniu prašoma panaikinti Sąjungos teisės aktą ar sprendimą. Byla iškeliama Sąjungos institucijai, agentūrai ar įstaigai, priėmusiai sprendimą arba teisės aktą.

Valstybės narės iškeltą bylą dėl Europos Parlamento ir (arba) Tarybos priimtų teisės aktų nagrinėja Teismas. Nustatyta šios taisyklės išimtis, kai valstybė narė ginčija Tarybos sprendimą dėl valstybės pagalbos, antidempingo ir įgyvendinimo įgaliojimų. Tokie ieškiniai turi būti reiškiami Bendrajame Teisme.

Teisingumo Teismas taip pat nagrinėja vienos ES institucijos kitai Sąjungos institucijai iškeltą bylą.

Visas kitas bylas (visų pirma iškeltas piliečių, įmonių ar kitų organizacijų) nagrinėja Bendrasis Teismas. Išsamesnę informaciją apie tai rasite mūsų tinklalapyje apie Bendrąjį Teismą.

Ieškinys dėl neveikimo

Toks ieškinys panašus į ieškinį dėl panaikinimo. Vis dėlto šiuo atveju byla keliama ne tuomet, kai ES institucija, agentūra ar įstaiga priėmė sprendimą, o tuomet, kai jos to nepadarė. Šios bylos gali būti keliamos tik tada, kai institucijos buvo paprašyta imtis veiksmų ir ji privalo tai padaryti.

Tokių bylų labai reta.

Kaip ir ieškinių dėl panaikinimo atveju, Teisingumo Teismas nagrinėja valstybių narių ir ES institucijų iškeltas bylas. Bendrasis Teismas nagrinėja fizinių asmenų iškeltas bylas.

Atkreipiame dėmesį, kad nors piliečiai gali pranešti Komisijai apie galimą valstybės narės padarytą Sąjungos teisės pažeidimą, ši institucija neprivalo iškelti bylos valstybei narei. Tokiomis aplinkybėmis negalima pareikšti ieškinio dėl neveikimo pačiai Komisijai.

Apeliacinis skundas

Kaip ir bet kurioje kitoje teisės sistemoje, nustatyta tvarka, pagal kurią Teisingumo Teismui galima apskųsti kai kuriuos Bendrojo Teismo sprendimus.

Apeliacinius skundus galima teikti tik dėl teisės klausimų, o ne dėl Bendrojo Teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir jų vertinimo.

Kai kuriose bylose Bendrasis Teismas jau atlieka apeliacinio teismo funkciją. Daugelyje sprendimus priimančių ES įstaigų ir agentūrų (pvz., ES intelektinės nuosavybės tarnyboje arba ES cheminių medžiagų agentūroje) veikia nepriklausomos apeliacinės tarybos. Tokiais atvejais prieš iškeliant bylą Bendrajame Teisme pirminis sprendimas jau bus išnagrinėtas pačios įstaigos apeliacinėje taryboje. Todėl šiuos Bendrojo Teismo sprendimus leidžiama apskųsti tik tuo atveju, jei Teisingumo Teismas apeliacinį skundą iš anksto priima pagal specialią procedūrą. Apeliacinis skundas priimamas, jeigu jame keliamas klausimas yra svarbus Sąjungos teisės vienovei, darnai arba raidai.

Apeliaciniai skundai turi būti pateikti per du mėnesius nuo pranešimo apie Bendrojo Teismo sprendimą dienos.

Jei Teisingumo Teismas patenkina apeliacinį skundą, jis gali priimti sprendimą byloje arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo. Maždaug 25 % atvejų apeliacinis skundas patenkinamas.

Maždaug ketvirtadalis visų Teisingumo Teismo bylų yra apeliacinės bylos.

Kaip vyksta procesas?

Teismo procesas vyksta pagal Teisingumo Teismo statutą ir jo Procedūros reglamentą.

Teismo procesą sudaro dvi pagrindinės – rašytinė ir žodinė – dalys.

Šalys savo argumentus Teismui pateikia raštu. ES valstybės narės ir institucijos taip pat gali pateikti Teismui rašytines pastabas. Tai – rašytinė proceso dalis.

Daugelyje bylų taip pat skiriamas teismo posėdis. Teismo posėdžiai yra vieši, o svarbiausi transliuojami Teismo interneto svetainėje. Išsamesnės informacijos apie posėdžių stebėjimą ieškokite mūsų tinklalapiuose apie teismo posėdžių transliaciją ir dalyvavimą juose. Po kelių mėnesių po teismo posėdžio generalinis advokatas pateikia savo išvadą (jeigu jos paprašyta). Tai yra žodinė proceso dalis.

Pasibaigus žodinei proceso daliai, teisėjai pasitaria ir priima sprendimą.

Tuomet sprendimas paskelbiamas viešame teismo posėdyje.

Vidutiniškai bylos nagrinėjimas tęsiasi nuo 16 iki 18 mėnesių.

Išsamesnę informaciją rasite mūsų tinklalapyje apie procesą Teisingumo Teisme.