Apie Bendrąjį Teismą

Kas sudaro Bendrąjį Teismą?

Teisėjai

Bendrąjį Teismą sudaro 54 teisėjai (po 2 iš kiekvienos ES valstybės narės).

Kiekviena valstybė narė siūlo savo teisėjus. Nėra Sąjungos taisyklių, nustatančių teisėjų pasirinkimo tvarką, todėl kiekviena valstybė narė gali laikytis savo procedūros. Vis dėlto jie parenkami iš nepriklausomų asmenų, kurie tenkina reikalavimus, keliamus aukščiausioms teisėjo pareigoms eiti. Specialus komitetas įvertina kandidatus, siekdamas įsitikinti, ar jie yra tinkami teisėjo pareigoms užimti. Jis žinomas kaip 255 straipsnyje numatytas komitetas, pavadintas taip pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 255 straipsnį, kurio pagrindu ir buvo įsteigtas. Tuomet visos valstybės narės kartu oficialiai skiria teisėjus.

Teisėjai skiriami šešerių metų kadencijai, ji gali būti atnaujinta.

Ar žinote, kad?

Ilgiausiai Bendrajame Teisme dirba teisėjas Marc Jaeger iš Liuksemburgo (pirmą kartą paskirtas 1996 m.). Be to, nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. (t. y. 12 metų) jis ėjo Bendrojo Teismo pirmininko pareigas.

Teisėjai renka pirmininką ir jo pavaduotoją trejų metų kadencijai.

Dabartinis Bendrojo Teismo pirmininkas Marc van der Woude šias pareigas eina nuo 2019 m.

Generaliniai advokatai

Bendrajame Teisme, kitaip nei Teisingumo Teisme, nėra nuolatinių generalinių advokatų. Vis dėlto generalinio advokato pareigas gali atlikti Bendrojo Teismo teisėjas.

Iš teisėjų tarpo išrenkami du teisėjai, kuriems pavedama vykdyti generalinio advokato pareigas nagrinėjant prašymus priimti prejudicinį sprendimą. Jie renkami trejų metų kadencijai. Nagrinėjant prašymą priimti prejudicinį sprendimą, visuomet išklausoma generalinio advokato nuomonė, tačiau išvadą jis pateikia tik byloje iškilus naujų teisės klausimų, kai išvada būtų naudinga siekiant į juos atsakyti.

Pareiškus tiesioginį ieškinį, generalinio advokato pareigos išimtinėmis aplinkybėmis taip pat gali būti pavedamos teisėjui. Tačiau tokių atvejų reta. XX a. paskutiniojo dešimtmečio pradžioje, kai Bendrasis Teismas buvo dar neseniai įsteigtas, šia galimybe pasinaudota vos keliose bylose.

Kiek teisėjų nagrinėja bylą?

Ne kiekviena byla nagrinėjama dalyvaujant visiems teisėjams. Visos bylos skiriamos teisėjų kolegijoms.

Bendrajame Teisme suformuota 10 kolegijų, kurios posėdžiauja trijų arba penkių teisėjų sudėties. Taip pat veikia didžioji 15 teisėjų kolegija ir tarpinė kolegija (ją sudaro 9 teisėjai).

Kolegijos narių skaičius priklauso nuo bylos svarbos ar sudėtingumo.

Didžiąją dalį bylų nagrinėja trijų teisėjų kolegijos. Kai kada trijų teisėjų kolegijai paskirtas bylas gali nagrinėti teisėjas pranešėjas, kuris jas nagrinėja kaip vienas teisėjas. Prašymus priimti prejudicinį sprendimą nagrinėja penkių teisėjų kolegijos.

Teisėjai iš savo tarpo renka teisėjų kolegijų pirmininkus trejų metų kadencijai.

Visos kolegijos gali nagrinėti ieškinius dėl panaikinimo. Vis dėlto bylos dėl intelektinės nuosavybės, taip pat viešosios tarnybos bylos skiriamos specializuotoms kolegijoms. Tai padeda užtikrinti veiksmingiausią bylų nagrinėjimą.

Dar suformuotos dvi specializuotos kolegijos, kurios nagrinėja Bendrajam Teismui perduotus prašymus priimti prejudicinį sprendimą. Kiekvieną iš šių kolegijų sudaro šeši teisėjai, iš jų vienas išrenkamas generaliniu advokatu. Išvadą pateikia generalinis advokatas iš kitos specializuotos kolegijos.

Teismo kancleris ir kanceliarija

Bendrojo Teismo kanceliarija tvarko jame iškeltas bylas.

Jai vadovauja Teismo kancleris. Kanclerį skiria Bendrojo Teismo teisėjai šešerių metų kadencijai. Ji gali būti atnaujinta, kaip ir šio teismo teisėjų atveju. Dabartinis Teismo kancleris Vittorio Di Bucci pareigas eina nuo 2023 m.

Bendrasis Teismas naudojasi ir kitų institucijos tarnybų paslaugomis.

Kokios bylos nagrinėjamos Bendrajame Teisme?

Bendrajame Teisme nagrinėjamos labai įvairios bylos. Dauguma jų iškeliama gavus fizinių asmenų ir įmonių ieškinius dėl ES institucijų, organų, įstaigų ir agentūrų sprendimų ar aktų.

Fizinių asmenų pareikšti ieškiniai dėl panaikinimo

Bendrasis Teismas nagrinėja visas fizinių asmenų, įmonių ar organizacijų iškeltas bylas dėl ES institucijų aktų ar sprendimų. Ieškinys priimamas tik tuomet, jei ginčijamas aktas yra:

1. tiesiogiai skirtas asmeniui. Pavyzdžiui, tai gali būti sprendimas įšaldyti asmens turtą arba sprendimas konkurencijos srityje, kuriuo įmonei skiriama bauda; arba
2. norminis aktas, kuris turi tiesioginį poveikį tam asmeniui ir kuriam įsigalioti nereikia jokių papildomų įgyvendinimo priemonių; arba
3. tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su bylą keliančio asmens teisine padėtimi.

Žodžių junginys „tiesiogiai ir konkrečiai susijęs“ Sąjungos teisėje turi labai konkrečią reikšmę. Tai reiškia, kad nors teisės akte asmuo tiesiogiai ir neįvardijamas, jis turi poveikį to asmens teisinei padėčiai dėl tam tikrų požymių, kuriais šis skiriasi nuo visų kitų asmenų.

Jei Bendrasis Teismas pripažįsta sprendimą neteisingu, jis gali jį panaikinti. Tokiu atveju laikoma, kad sprendimo niekada nebuvo priimta. Tuomet sprendimą priėmusi institucija ar įstaiga turi imtis visų būtinų veiksmų jo sukeltoms pasekmėms pašalinti.

Bylose dėl baudos (pavyzdžiui, konkurencijos bylose) Bendrais Teismas turi „neribotą kompetenciją“. Vadinasi, konstatavęs, kad sprendime yra klaidų, tačiau jų nepakanka visam sprendimui panaikinti, Bendrasis Teismas gali pakoreguoti baudos dydį. Jis taip pat gali padidinti baudą.

Valstybių narių pareikšti ieškiniai dėl panaikinimo

Bendrasis Teismas nagrinėja valstybių narių iškeltas bylas Komisijai.

Tam tikromis aplinkybėmis jis nagrinėja ir valstybių narių iškeltas bylas Tarybai. Šiose bylose ginčijami teisės aktai, susiję su:

• valstybės pagalba,
• prekybos ir antidempingo klausimais,
• kitais aktais, kuriuos priimdama Taryba naudojasi įgyvendinimo įgaliojimais.

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą

Sąjungos teisė yra kiekvienos ES valstybės narės nacionalinės teisės dalis. Vadinasi, Sąjungos teise galima tiesiogiai remtis ES nacionaliniuose teismuose. Todėl nacionaliniai teismai Sąjungos teisę gali taikyti tiesiogiai. Tai vadinama Sąjungos teisės „tiesioginiu veikimu“.

Jei nacionaliniams teismams kyla abejonių dėl to, kaip byloje reikėtų aiškinti Sąjungos teisę, jie gali paklausti Teisingumo Teismo. Taip galima išsiaiškinti Sąjungos teisės nuostatos prasmę ar net sužinoti, ar ji galioja. Tuomet nacionaliniai teismai gali taikyti Sąjungos teisę ir nuspręsti, ar ją atitinka nacionalinės teisės aktai ir praktika.

Prireikus šiuos klausimus gali užduoti bet kuris nepriklausomas teismas Sąjungoje.

Nacionaliniai teismai, kurių sprendimai negali būti skundžiami, privalo pateikti šiuos klausimus, jei atsakymas į juos nėra aiškus, o jis reikalingas sprendimui byloje priimti.

Visi prašymai priimti prejudicinį sprendimą pirmiausia pateikiami Teisingumo Teismui. Dauguma jų tame teisme ir išnagrinėjami. Bendrajam Teismui perduodamos tik bylos, susijusios su:

• PVM,
• muitais, akcizais arba tarifiniu prekių klasifikavimu,
• prekyba šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartiniais taršos leidimais,
• kompensacija keleiviams,

išskyrus atvejus, kai jose reikia priimti principinį sprendimą, kuris gali turėti įtakos Sąjungos teisės vienovei ar darnai.

Atsakius į pateiktus klausimus, byla grąžinama nacionaliniam teismui, kad šis joje priimtų galutinį sprendimą.

Bendrojo Teismo sprendimą dėl Sąjungos teisės gali peržiūrėti Teisingumo Teismas, konstatavęs, kad tas sprendimas turi įtakos Sąjungos teisės vienovei ar darnai. Priešingu atveju jis yra galutinis ir privalomas. Nacionalinis teismas privalo vadovautis jam Bendrojo Teismo pateiktu atsakymu. Kiti ES nacionaliniai teismai taip pat yra saistomi šio sprendimo, kai nagrinėja panašias bylas.

Ieškinys dėl neveikimo

Toks ieškinys panašus į ieškinį dėl panaikinimo. Vis dėlto šiuo atveju byla keliama ne tuomet, kai ES institucija priėmė sprendimą, o tuomet, kai ji to nepadarė. Šios bylos gali būti keliamos tik tada, kai ES institucijos buvo paprašyta imtis veiksmų ir ji privalo tai padaryti.

Tokių bylų labai reta.

Kaip ir ieškinių dėl panaikinimo atveju, Bendrasis Teismas nagrinėja fizinių asmenų iškeltas bylas. Teisingumo Teismas nagrinėja valstybių narių ir ES institucijų iškeltas bylas.

Atkreipiame dėmesį, kad nors piliečiai gali pranešti Komisijai apie galimą valstybės narės padarytą Sąjungos teisės pažeidimą, ši institucija neprivalo iškelti bylos valstybei narei. Tokiomis aplinkybėmis negalima pareikšti ieškinio dėl neveikimo pačiai Komisijai.

Bylos dėl intelektinės nuosavybės

Sąjunga turi savo prekių ženklų ir dizaino sistemą. Jie egzistuoja lygiagrečiai su nacionaliniais prekių ženklais. ES prekių ženklai galioja visoje Sąjungoje.

ES intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) šią sistemą administruoja ir sprendžia dėl ES prekių ženklų ir dizaino registravimo. EUIPO nustatyta vidaus apeliacinė procedūra; ją vykdo Apeliacinė taryba, kuri nagrinėja skundus dėl pirminių sprendimų.

Ieškinius dėl EUIPO Apeliacinės tarybos sprendimų nagrinėja Bendrasis Teismas.

Intelektinės nuosavybės bylos sudaro maždaug 25 % visų Bendrojo Teismo nagrinėjamų bylų.

Bylos dėl viešosios tarnybos

Kilus ES darbuotojo ir jo darbdavio (ES institucijos, agentūros ir pan.) darbo ginčui, Bendrasis Teismas nagrinėja ieškinius dėl galutinio administracinio sprendimo.

Tokiais atvejais jo vaidmuo panašus į darbo teismo vaidmenį nacionalinėse teisės sistemose.

Ieškiniai dėl žalos atlyginimo

Bendrasis Teismas nagrinėja reikalavimus dėl ES institucijų ir kitų įstaigų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Konkrečios sutartys

Į ES su įmonėmis ar fiziniais asmenimis sudarytas sutartis kartais įtraukiamos specialios išlygos, pagal kurias ES Teisingumo Teismas turi nagrinėti bet kokius ginčus, kylančius iš tokios sutarties. Tokios išlygos sutartyje yra įprastos.

Šias bylas nagrinėja Bendrasis Teismas.

Apeliaciniai skundai dėl Bendrojo Teismo sprendimų

Kaip ir bet kurioje kitoje teisės sistemoje, nustatyta tvarka, pagal kurią Teisingumo Teismui galima apskųsti Bendrojo Teismo sprendimus.

Apeliacinius skundus galima teikti tik dėl teisės klausimų, o ne dėl Bendrojo Teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir jų vertinimo.

Kai kuriose bylose Bendrasis Teismas jau atlieka apeliacinio teismo funkciją. Daugelyje sprendimus priimančių ES įstaigų ir agentūrų (pvz., EUIPO arba ES cheminių medžiagų agentūroje) veikia nepriklausomos apeliacinės tarybos. Tokiais atvejais prieš iškeliant bylą Bendrajame Teisme pirminis sprendimas jau bus išnagrinėtas pačios įstaigos apeliacinėje taryboje. Todėl šiuos Bendrojo Teismo sprendimus leidžiama apskųsti tik tuo atveju, jei Teisingumo Teismas apeliacinį skundą iš anksto priima pagal specialią procedūrą. Apeliacinis skundas priimamas, jeigu jame keliamas klausimas yra svarbus Sąjungos teisės vienovei, darnai arba raidai.

Apeliaciniai skundai turi būti pateikti per du mėnesius nuo Bendrojo Teismo sprendimo.

Jei Teisingumo Teismas patenkina apeliacinį skundą ir panaikina Bendrojo Teismo sprendimą, jis gali pats priimti sprendimą byloje arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo.

Apskundžiama apie 25 % visų sprendimų. Teisingumo Teismas panaikina tik 25 % iš jų. Vadinasi, Teisingumo Teismas panaikina tik 6 % Bendrojo Teismo sprendimų.

Sprendimai dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą neskundžiami. Vis dėlto Teisingumo Teismas gali iš naujo išnagrinėti bylą, jei nustato, kad Bendrojo Teismo sprendimas turi įtakos Sąjungos teisės vienovei ar darnai.

Kaip vyksta procesas?

Bendrojo Teismo procesas vyksta pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statutą ir Bendrojo Teismo procedūros reglamentą.

Teismo procesą sudaro dvi pagrindinės – rašytinė ir žodinė – dalys.

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą nagrinėjami tokia pačia tvarka kaip ir Teisingumo Teisme. Kitos bylos iškeliamos gavus ieškinį Bendrojo Teismo kanceliarijoje. Jį turi pasirašyti advokatas, turintis teisę verstis advokato praktika valstybės narės teisme.

Šalys savo argumentus Teismui pateikia raštu. Valstybės narės, ES institucijos ir kiti asmenys, tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, taip pat gali įstoti į bylą ir palaikyti bet kurią šalį. Tai – rašytinė proceso dalis.

Daugelyje bylų taip pat skiriamas teismo posėdis. Teismo posėdžiai yra vieši, o svarbiausi gali būti transliuojami Teismo interneto svetainėje. Išsamesnę informaciją apie posėdžių stebėjimą galite rasti mūsų tinklalapiuose, skirtuose teismo posėdžių transliacijai ir dalyvavimui juose. Tai yra žodinė proceso dalis.

Bendrojo Teismo prašymu generalinis advokatas parengia išvadą. Išvados skaitomos viešame teismo posėdyje, kai kuriais atvejais – tiesiogiai transliuojant Teismo interneto svetainėje.

Pasibaigus žodinei proceso daliai, teisėjai pasitaria ir priima sprendimą.

Tuomet jis paskelbiamas viešame teismo posėdyje, kai kuriais atvejais – tiesiogiai transliuojant Teismo interneto svetainėje.

Vidutiniškai bylos nagrinėjimas tęsiasi apie 20 mėnesių.

Išsamesnę informaciją rasite mūsų tinklalapyje apie Procesą Bendrajame Teisme.