Vertimas raštu ir žodžiu Teisingumo Teisme
Teisingumo Teismo procedūros reglamento 42 straipsnis
42 straipsnis Teismo vertimo tarnyba
Teismas iš tinkamą teisinį išsilavinimą turinčių ekspertų, gerai mokančių kelias oficialiąsias Sąjungos kalbas, suformuoja Vertimo tarnybą.
Vertimas žodžiu
Visiškai daugiakalbio vertimo žodžiu sistemoje gali būti vartojamos visos oficialiosios kalbos ir verčiama žodžiu į visas šias kalbas. Vis dėlto praktiškai retai kada prireikia vertimo į visas kalbas. Vertimo žodžiu tarnyba užtikrina vertimą „à la carte“, pritaikytą prie konkrečių poreikių. Teisingumo Teisme naudojamas dviejų rūšių vertimas žodžiu: sinchroninis vertimas ir nuoseklusis vertimas.
Sinchroninio vertimo atveju vertėjai žodžiu, paskirstyti į kabinas, verčia per teismo posėdį pasakytas kalbas, įvairių jame dalyvaujančių asmenų pateiktus klausimus ir atsakymus į juos. Kabinoje vertėjai dirba mažiausiai po du, nes, atsižvelgiant į intelektines pastangas, kurių reikalauja vertimas žodžiu, jie turi keistis tarpusavyje, kad nenusilptų jų dėmesys, taigi kad nenukentėtų vertimo kokybė. Vertimo žodžiu kokybė labai priklauso nuo vertėjo kruopštaus pasiruošimo kiekvienai bylai. Šie parengiamieji darbai atliekami veikiant komandoje, bendradarbiaujant tiek su padėjėjais, kurie paruošia reikiamą medžiagą ir atitinkamus dokumentus, tiek su transversaliomis tarnybomis (visų pirma tuomet, kai reikia spręsti su terminija susijusius klausimus).
Nuoseklusis vertimas – kita vertimo žodžiu technika; čia vertėjas žodžiu kalbėtojui kalbant pasiruošia užrašus, o jam baigus – perteikia kalbos turinį. Ši technika dažnai praverčia per oficialius renginius, vizitus ar parodų atidarymo renginius.
Per teismo posėdžius, jei įmanoma, žodžiu verčiama tiesiogiai. Vertėjas žodžiu į savo kalbą be jokio tarpininko verčia kalbėtojo sakomą kalbą. Kartais jis turi taikyti vadinamąjį vertimą per „relinę“ (pranc. k. „relais“) kalbą. Tokiu atveju verčiama žodžiu ne iš kalbėtojo vartojamos kalbos, o iš kitoje kalbų kabinoje dirbančio kolegos, galinčio versti tiesiogiai į savo kalbą, vertimo.
Iš esmės kiekvienas vertėjas žodžiu verčia tik į savo gimtąją kalbą. Vis dėlto kai kurie vertėjai žodžiu taip gerai moka kitą kalbą, kad gali į ją versti kaip į aktyviąją kalbą, tarsi tai būtų jų gimtoji kalba. Tai vadinamasis „retūro“ (pranc. k. „retour“) vertimas žodžiu.
Teisinis vertimas raštu
Teisingumo Teisme vertimo raštu veiklos centre yra teisininkas lingvistas; tai yra teisininkas, kuris yra baigęs teisės studijas vienoje iš valstybių narių ir kuris įdarbinamas gerai moka bent dvi kitas oficialiąsias kalbas ir išmano bent dvi teisės sistemas. Teisininkas lingvistas yra atsakingas už ir sudėtingą techninį darbą: jis turi tvarkyti tam tikrą vertimų kiekį ir kartu užtikrinti labai aukštą vertimo raštu kokybę ir našumą griežtai laikydamasis terminų.
Prieš pradėdamas vertimą stricto sensu teisininkas lingvistas privalo identifikuoti, surinkti ir išanalizuoti visą reikiamą informacinę medžiagą, kad būtų galima gerai suprasti teisinį bylos kontekstą ir nustatyti pagrindinius terminus. Vertimas raštu Teisingumo Teisme nėra laisvo stiliaus vertimas: tiesiogiai ar netiesiogiai cituojami teisės aktai, jurisprudencija ar procesiniai dokumentai turi būti kruopščiai perteikiami. Tas pats pasakytina apie vartojamą terminiją.
Kiekvieną vertimo užduotį praktikoje lydi ištisas veiksmingumo užtikrinimo procesas, grindžiamas išankstiniu organizaciniu ir techniniu parengiamuoju darbu, kurį atlieka transversalūs padaliniai ir vadovybė.
Siekdami įvykdyti užduotis teisininkai lingvistai taiko specialius metodus ir strategijas ir vis dažniau naudojasi informacinių technologijų priemonėmis, kurias reikia tinkamai įvaldyti, kad jų indėlis nepablogintų kokybės, ypač tikslumo ir patikimumo požiūriais.
Pirmenybė visada teikiama tiesioginiam vertimui, kai kalbų skyriai turi reikiamų pajėgumų. Vis dėlto, esant 24 oficialiosioms kalboms, galimų kalbų kombinacijų skaičius šiuo metu yra 552. Todėl teko nustatyti tiesioginį vertimą papildančią sistemą, t. y. vertimą per keletą tarpinių kalbų, kurios pasirenkamos remiantis techniniais kriterijais. Taigi tarpinė kalba yra iš anksto patvirtinta kalba, į kurią verčiamas tekstas, kad paskui būtų verčiamas į kitas kalbas. Kiekvienam tarpinės kalbos skyriui priskiriamos kelios kalbos, iš kurių verčiama į šio skyriaus kalbą. Šios tarpinės kalbos versiją paskui naudoja kiti skyriai, kad išverstų į savo kalbą.
Taip pat žr.
