Teisingumo Teismo teisminės veiklos statistika - 2023

I. Gautos bylos

2023 m. Teisingumo Teisme iškeltų bylų skaičius praktiškai tiksliai atitiko pastarųjų trejų metų vidurkį: 2023 m. gauta 821 byla, t. y. 15 daugiau nei 2022 m. (806 bylos) ir 17 mažiau nei 2021 m. (838 bylos). Pagal pobūdį bylos pasiskirstė iš esmės panašiai kaip ir ankstesniais metais: vien prašymai priimti prejudicinį sprendimą ir apeliaciniai skundai vis dar sudarė daugiau nei 90 % visų Teisingumo Teisme iškeltų bylų (518 naujų prašymų priimti prejudicinį sprendimą ir 231 naujas apeliacinis skundas, įskaitant apeliacinius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba įstojimo į bylą); tačiau – o tai ypač atkreips skaitytojo dėmesį – 2023 m. išaugo Teisingumo Teisme pateiktų tiesioginių ieškinių skaičius.

Nors 2021 m. šis skaičius buvo pasiekęs rekordiškai žemą lygį (gautos tik 29 naujos bylos), 2023 m. jis išaugo iki 60 bylų, t. y. daugiau nei dvigubai. Šį padidėjimą lėmė išaugęs tiek ieškinių dėl panaikinimo skaičius (2022 m. pareikšti tik 2 ieškiniai, o 2023 m. – 8 ieškiniai, iš kurių 7 inicijavo viena valstybė narė (Lenkija) dėl Sąjungos teisės aktų leidėjo priimtų aplinkos apsaugos ir energijos vartojimo efektyvumo aktų), tiek ieškinių dėl valstybės narės įsipareigojimų neįvykdymo skaičius, nes 2023 m. Komisija nusprendė pradėti kelias lygiagrečias pažeidimų nagrinėjimo procedūras, kai kurioms valstybėms narėms į nacionalinę teisę neperkėlus priemonių, kuriomis turėjo būti įvykdyti joms pagal Sutartis tenkantys įsipareigojimai, arba apie jas nepranešus. Didelė dalis šių bylų ir šiuo atveju susijusi su aplinka (natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsauga, invazinių svetimų rūšių stebėsenos sistemos įdiegimas, skatinimas naudoti iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą energiją, miesto nuotekų valymas, atliekų apdorojimas ir t. t.), tačiau kai kuriose iš jų keliami ir labiau klasikinių sričių klausimai, kaip laisvas asmenų ir prekių judėjimas, transportas, autorių teisės ir gretutinės teisės bendrojoje skaitmeninėje rinkoje ir priemonės, kurios turi būti įgyvendintos siekiant veiksmingai apsaugoti pranešėjus[1].

Nenuostabu, kad, atsižvelgiant į bendrą geopolitinį kontekstą ir ginkluotų konfliktų židinius prie ES slenksčio, 2023 m. daugiausia prejudicinių klausimų Teisingumo Teismui buvo pateikta dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės (82 prašymai priimti prejudicinį sprendimą), daugelis iš jų – dėl teisės į prieglobstį ir trečiųjų šalių piliečių tarptautinės apsaugos sistemos taisyklių aiškinimo. Kaip ir 2022 m., daugelis Teisingumo Teismui praėjusiais metais pateiktų prejudicinių klausimų buvo susiję su mokesčių, vartotojų apsaugos ir transporto sritimis (atitinkamai 53, 52 ir 40 prašymų priimti prejudicinį sprendimą), o daugiausia apeliacinių skundų dėl Bendrojo Teismo sprendimų 2023 m. buvo paduota intelektinės nuosavybės, konkurencijos, valstybės pagalbos ir viešosios tarnybos srityse. Nepaisant to, kad atsirado naujų rūšių teisinių ginčų, šios sritys vis dar sudaro didelę Bendrojo Teismo veiklos dalį.

Kalbant apie 2023 m. Teisingumo Teisme gautų prašymų priimti prejudicinį sprendimą geografinę kilmę pažymėtina, kad praeitais metais į Teisingumo Teismą kreipėsi visų be išimties valstybių narių teismai, o tai rodo, kad aktyviai vyksta Sutartyse įtvirtintas teismų dialogas. Kaip ir ankstesniais metais, Vokietijos teismai vis dar yra „geografinio reitingo“ lyderiai pagal prašymų priimti prejudicinį sprendimą skaičių (2023 m. Teisingumo Teismui pateikti 94 prašymai priimti prejudicinį sprendimą), tačiau šį kartą po jų eina ne Italijos, o Bulgarijos ir Lenkijos teismai, praėjusiais metais pateikę atitinkamai 51 ir 48 prašymus priimti prejudicinį sprendimą. Lenkija 2023 m. pateikė didžiausią prašymų priimti prejudicinį sprendimą skaičių nuo jos įstojimo į Europos Sąjungą prieš 20 metų, o tais pačiais metais Bulgarijos teismų pateiktų prejudicinių prašymų skaičius savo ruožtu priartėjo prie rekordinio 2021 m. šios šalies teismų pateiktų prašymų priimti prejudicinį sprendimą skaičiaus (58 prašymai).

Panaši situacija buvo ir su Rumunijos teismų prašymais priimti prejudicinį sprendimą. 2023 m. ne mažiau kaip 40 kartų kreipęsi į Teisingumo Teismą, Rumunijos teismai pateikė iš tiesų daug prašymų priimti prejudicinį sprendimą; šis rodiklis taip pat primena 2019 m. pasiektą aukščiausią lygį, kai Teisingumo Teismas gavo 49 prašymus priimti prejudicinį sprendimą. 2023 m. Rumunijos teismų pateikti klausimai susiję su įvairiausiomis sritimis, kaip šviesolaidžių kabelių tarifinis klasifikavimas, maisto sauga, vartotojų apsauga nuo nesąžiningų sąlygų kredito užsienio valiuta sutartyse, teisė į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą, gydymo išlaidų, patirtų kitoje nei draudimo valstybėje narėje, kompensavimas ar sudėtingas santykis tarp nacionalinių pagrindinių teisių apsaugos standartų ir Sąjungos teisės viršenybės, vienovės ir veiksmingumo principų paisymo.

Dėl skubos tvarka nagrinėjamų bylų pažymėtina, kad, kaip ir 2022 m., prašymų taikyti pagreitintą procedūrą arba skubos procedūrą pateikta gerokai mažiau nei 2021 m. Nors tais metais buvo pateikta ne mažiau kaip 90 prašymų visų rūšių bylose, 2023 m. gautas tik 41 toks prašymas. Teisingumo Teismas nė vienoje byloje netaikė pagreitintos procedūros, o prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra 2023 m. buvo inicijuota du kartus, atitinkamai bylose dėl 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (OL L 251, 2003, p. 12) 5 straipsnio 1 dalies, siejamos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 24 straipsniais, aiškinimo[2] ir dėl SESV 325 straipsnio 1 dalies, 1995 m. liepos 26 d. Briuselyje pasirašytos Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 2 straipsnio 1 dalies ir Sąjungos teisės viršenybės principo aiškinimo[3].

Apeliacinių skundų atveju matyti priešinga tendencija. 2021 m. Teisingumo Teismas gavo 9 prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba įstojimo į bylą, o 2023 m. – 18 tokio pobūdžio prašymų, t. y. dvigubai daugiau.

II. Baigtos bylos

2023 m. Teisingumo Teismo užbaigtų bylų, kaip ir gautų bylų, skaičius atitiko pastarųjų trejų metų vidurkį. Praeitais metais Teisingumo Teismas užbaigė 783 bylas, palyginti su 771 byla 2021 m. ir 808 bylomis 2022 m. Nenuostabu, kad prašymai priimti prejudicinį sprendimą ir apeliaciniai skundai 2023 m. sudarė didžiąją Teismo užbaigtų bylų dalį – tai tiksliai atspindi pagal juos Teisingumo Teisme iškeltų bylų dalį.

Atidžiau pažvelgus į bylų užbaigimo formą praėjusiais metais, paaiškėjo, kad bylos užbaigtos labai panašiai, kaip ir 2022 m. Tais metais Teismas priėmė 466 sprendimus ir 265 įvairaus pobūdžio nutartis, o 2023 m. – 469 sprendimus ir 253 nutartis, t. y. beveik tiek pat, kiek ankstesniais metais. Tas pats pasakytina ir apie nutartis, kuriomis išsprendžiama byla, išskyrus nutartis dėl bylos išbraukimo iš registro, pagrindo priimti sprendimą nebuvimo ar bylos grąžinimo Bendrajam Teismui. 2022 m. jų skaičius siekė 167, o 2023 m. – 163, tačiau šių nutarčių pasiskirstymas pagal bylų rūšis šiek tiek skiriasi.

2022 m. 12,7 % prejudicinių bylų buvo užbaigtos priėmus nutartį pagal Procedūros reglamento 53 straipsnio 2 dalį, šio reglamento 99 straipsnį arba pagal abi šias nuostatas, o pernai šis procentinis rodiklis išaugo iki 14,6 %. Dėl apeliacinių skundų savo ruožtu pasakytina, kad bylų, užbaigtų nutartimi pagal Procedūros reglamento 181 arba 182 straipsnį, procentinė dalis sumažėjo – nuo 56,8 % 2022 m. iki 45,9 % 2023 m. Šį pokytį lėmė tai, kad 2023 m. daugiau apeliacinių skundų baigta nagrinėti priimant sprendimą, nes įvairiose kompleksiškose bylose reikėjo surengti teismo posėdį ir (arba) generaliniam advokatui pateikti išvadą.

Nors praėjusiais metais pagal apeliacinius skundus priimta daugiau sprendimų nei 2022 m., tai nereiškia, kad padaugėjo panaikintų Bendrojo Teismo sprendimų. Iš tiesų pastaraisiais metais stebimas didelis apeliacinių skundų nagrinėjimo baigties stabilumas, nepriklausomai nuo užbaigimo formos. Iš 2023 m. baigto nagrinėti 201 apeliacinio skundo 37 atvejais buvo panaikintas Bendrojo Teismo sprendimas ir tik 10 atvejų byla grąžinta Bendrajam Teismui. Ir šioje srityje skaičiai gana panašūs į ankstesnių metų duomenis: 2022 m. Bendrojo Teismo sprendimai buvo panaikinti 39 bylose (iš 196 baigtų nagrinėti apeliacinių skundų), o Teisingumo Teismas grąžino bylą Bendrajam Teismui tik 9 atvejais.

Kaip ir 2022 m., trijų teisėjų kolegijų – įskaitant prašymus priimti apeliacinį skundą nagrinėjančią kolegiją – užbaigtos bylos sudarė daugiau nei pusę 2023 m. Teisingumo Teismo užbaigtų bylų (neskaitant nutarčių dėl bylos išbraukimo iš registro, pagrindo priimti sprendimą nebuvimo ar bylos grąžinimo Bendrajam Teismui). Vis dėlto pažymėtina, kad praeitais metais išaugo penkių teisėjų kolegijų baigtų bylų dalis (2023 m. šios sudėties kolegijos išnagrinėjo 298 bylas, palyginti su 270 bylų ankstesniais metais), o didžiosios kolegijos baigtų bylų dalis sumažėjo perpus – nuo 80 bylų 2022 m. iki vos 36 bylų 2023 m. Šį pokytį lėmė ne tik tai, kad Teisingumo Teismas vadovavosi selektyvesniu požiūriu atrinkdamas bylas, kurias turi nagrinėti didžioji kolegija visų pirma dėl Teisingumo Teisme gautų bylų skaičiaus ir kompleksiškumo, tačiau ir tam tikrose srityse susiformavusi jurisprudencija, todėl galima paprasčiau nei anksčiau perduoti bylas nagrinėti mažesnei penkių teisėjų kolegijai.

Dėl proceso trukmės pažymėtina, kad bendrai visų rūšių bylos nagrinėtos šiek tiek trumpiau nei ankstesniais metais: 2023 m. ji siekė 16,1 mėn., o 2022 m. – 16,4 mėn. Šį sutrumpėjimą visų pirma lėmė tai, kad sumažėjo vidutinė tiesioginių ieškinių nagrinėjimo trukmė (nuo 23,5 mėn. 2022 m. iki 20,8 mėn. 2023 m.) ir, kiek mažiau, prašymų priimti prejudicinį sprendimą nagrinėjimo trukmė (nuo 17,3 mėn. iki 16,8 mėn.). Vis dėlto vidutinė bylų nagrinėjimo trukmė ir toliau priklauso nuo Teisingumo Teismui pateiktų nagrinėti bylų kompleksiškumo ir jų užbaigimo formos, o tai paaiškina, kodėl Teisingumo Teismui buvo svarbus 2022 m. lapkričio 30 d. Sąjungos teisės aktų leidėjui pateiktas prašymas dėl dalies jurisdikcijos perdavimo Bendrajam Teismui prejudicinių sprendimų srityje ir išankstinio apeliacinių skundų priėmimo mechanizmo materialinės taikymo srities išplėtimo.

III. Nebaigtos nagrinėti bylos

2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis Teisingumo Teisme buvo 1 149 nebaigtos nagrinėti bylos, t. y. maždaug keturiasdešimčia bylų daugiau nei ankstesniais metais. Kadangi didžiąją dalį šių bylų sudarė prašymai priimti prejudicinį sprendimą (760 bylų) ir apeliaciniai skundai (289 bylos), pirma minėtos reformos įgyvendinimas neišvengiamai turės įtakos šiems statistiniams duomenims, nes jai įsigaliojus Bendrajam Teismui bus perduoti nauji prašymai priimti prejudicinį sprendimą tam tikrose srityse.

[1] 2023 m. Komisija pareiškė ieškinius šešioms valstybėms narėms, nepriėmusioms arba nepranešusioms apie įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019, p. 17). Žr. bylas C‑147/23, C‑149/23, C‑150/23, C‑152/23, C‑154/23 ir C‑155/23 (ieškiniai, pareikšti atitinkamai Lenkijos Respublikai, Vokietijos Federacinei Respublikai, Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei, Čekijos Respublikai, Estijos Respublikai ir Vengrijai).

[2] Žr. 2023 m. balandžio 18 d. Sprendimą Afrin, C‑1/23 PPU (EU:C:2023:296).

[3] Žr. 2023 m. liepos 24 d. Sprendimą Lin, C‑107/23 PPU (EU:C:2023:606).