ES prekių ženklai ir dizainas
Intelektinė nuosavybė vaidina svarbų vaidmenį Europos Sąjungos ekonominiame gyvenime, visų pirma kiek tai susiję su prekių ženklų ir dizaino naudojimu. Prekių ženklai leidžia bendrovėms apsaugoti jų gaminamas prekes ir teikiamas paslaugas, o vartotojams padeda nustatyti produkto ar paslaugos kilmę. Nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio vidurio prekių ženklus galima registruoti ir saugoti ES lygmeniu. Tačiau ne viską galima įregistruoti kaip ES prekių ženklą, nes tai gali prieštarauti kitų asmenų teisėms.
Panašiai apsauga gali būti suteikiama ir dizainui, kuris yra naujas ir turi individualių savybių.
Spręsdamas ginčus dėl to, kas gali būti saugoma, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas aiškina ir taiko ES prekių ženklų ir dizaino teisę.
Įžanga
ES prekių ženklai galioja visoje ES teritorijoje. Norėdami įregistruoti prekių ženklą konkrečioms prekėms ar paslaugoms, asmenys gali kreiptis į Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO). Išnagrinėjusi paraišką EUIPO priima sprendimą, ar prekių ženklas gali būti įregistruotas. EUIPO turi savo vidaus apeliacinę procedūrą, vykstančią Apeliacinėje taryboje, kuri nagrinėja apeliacijas dėl šių pirminių sprendimų. Bendrasis Teismas nagrinėja skundus dėl EUIPO Apeliacinės tarybos sprendimų.
Prekių ženklai leidžia vartotojams lengvai nustatyti gaminio ar paslaugos kilmę. Pamatę ant gaminio žinomą logotipą, simbolį ar pavadinimą, suprantate, kad jis pagamintas tam tikros įmonės. Tam, kad tai veiktų, prekių ženklai turi turėti skiriamąjį požymį. Tai reiškia, kad jie turi leisti atskirti vienos įmonės prekes ir paslaugas nuo kitos įmonės prekių ir paslaugų. Jie negali būti per daug bendriniai arba tiesiog apibūdinti gaminį ar paslaugą, be to, neturėtų kilti pavojus supainioti kelis prekių ženklus. Daugelis Bendrajame Teisme nagrinėjamų prekių ženklų bylų buvo susijusios su šiais klausimais.
Be to, neleidžiama ES prekių ženklų registruoti spekuliatyviai. Registracija turi būti atlikta sąžiningai, o prekių ženklas turi būti naudojamas iš tikrųjų. Jei prekių ženklas nenaudojamas, juo negalima remtis, siekiant neleisti kam nors kitam įregistruoti panašaus prekių ženklo. Šie klausimai taip pat nuolat keliami Bendrajame Teisme.
Prekių ženklai taip pat negali būti registruojami, jei jie prieštarauja viešajai tvarkai ar moralei.
Kartais kaip prekių ženklą taip pat galima registruoti gaminio formą arba garsą.
Panašiai intelektinės nuosavybės teisėmis gali būti saugomas ir dizainas. Šiuos klausimus Bendrasis Teismas taip pat nagrinėjo savo sprendimuose.
Skiriamojo požymio neturėjimas
Kartais žymenys, kuriuos prašoma įregistruoti kaip prekių ženklą, iš esmės neturi skiriamojo požymio. Taip gali būti, jei jie sudaryti iš paprastų geometrinių figūrų arba yra labai bendriniai.
Pavyzdžiui, 2024 m. Bendrasis Teismas patvirtino EUIPO sprendimą, kad Chiquita Brands negali registruoti paprasto mėlynos ir geltonos spalvos ovalo kaip ES prekių ženklo šviežiems vaisiams.
Ženklas, iš esmės Chiquita logotipo fonas be teksto, buvo laikomas paprasta geometrine figūra, neturinčia skiriamojo požymio (T‑426/23, Chiquita Brands).
Apibūdinamieji žymenys
2017 m. Vokietijos farmacijos bendrovė Stada Arzneimittel pateikė paraišką įregistruoti žymenį „ViruProtect“ kaip ES prekių ženklą farmacijos ir medicinos produktams. Bendrasis Teismas sutiko su EUIPO sprendimu, kad atitinkama visuomenė, t. y. asmenys, kurie greičiausiai susidurs su prekių ženklu ir juo žymimomis prekėmis, supras šį prekių ženklą kaip reiškiantį „apsaugą nuo virusų“. Dėl šios priežasties prekių ženklas buvo pripažintas pernelyg apibūdinančiu produktus, kuriems buvo prašoma jį įregistruoti, ir netinkamu būti įregistruotam (T‑487/18, Viruprotect).
Bendrasis Teismas taip pat nustatė, kad dviejų kunigaikštysčių pavadinimai tik apibūdino prekių ar paslaugų kilmės ar paskirties vietą. 2015 m. ir 2022 m. sprendimuose Bendrasis Teismas nurodė, kad žymuo „MONACO“ ir vaizdinis žymuo, sudarytas iš žodžio „Andora“, yra grynai apibūdinamieji. Todėl jie negalėjo būti įregistruoti kaip ES prekių ženklai (T‑197/13, MEM, ir T‑806/19, Govern d’Andorra).
Galimybė supainioti
2011 m. argentiniečių futbolininkas Lionelis Messi pateikė paraišką įregistruoti žymenį „MESSI“ kaip ES prekių ženklą sporto prekėms. EUIPO atmetė paraišką, argumentuodama, kad prekių ženklas gali būti supainiotas su esamu prekių ženklu „MASSI“, įregistruotu panašioms prekėms. Tačiau 2018 m. Bendrasis Teismas panaikino šį sprendimą, nusprendęs, kad L. Messi buvo pernelyg gerai žinomas, kad būtų galima supainioti šiuos du prekių ženklus. Teisingumo Teismas apeliacine tvarka tai patvirtino. Jis pažymėjo, kad pareiškėjo reputacija yra svarbi vertinant visuomenės požiūrį ir supainiojimo su kitu prekių ženklu tikimybę. Šioje byloje L. Messi, kaip visame pasaulyje populiaraus futbolininko, šlovė buvo vertinama kaip visuotinai žinomas faktas. Todėl jam buvo leista įregistruoti savo pavardę kaip ES prekių ženklą (T‑554/14, MESSI, ir C‑474/18 P, Messi Cuccittini).
2012 m. Bendrasis Teismas sutiko su EUIPO, kad žymuo „VIAGUARA“ negalėjo būti įregistruotas kaip ES prekių ženklas gėrimams. Kliūtis tam buvo esamas prekių ženklas „VIAGRA“. Nors Bendrasis Teismas pripažino, kad gėrimai ir vaistai yra skirtingos prekės, jis laikėsi nuomonės, kad žymuo „VIAGUARA“ galėjo nesąžiningai pasinaudoti prekių ženklo „VIAGRA“ reputacija. Vartotojai galėjo būti paskatinti manyti, kad gėrimai pasižymės panašiomis savybėmis kaip ir vaistinis preparatas (visų pirma didina lytinį potraukį) (T‑332/10, Viaguara).
Naudojimas iš tikrųjų ir sąžiningumas
ES prekių ženklas turi būti „naudojamas iš tikrųjų“. Tai reiškia, kad jis turi būti aktyviai naudojamas prekyboje, o ne tik įregistruotas siekiant neleisti jo naudoti kitiems.
Tarp Airijos greitojo maisto restoranų tinklo Supermac's ir JAV greitojo maisto restoranų tinklo McDonald's kilo ginčas dėl ES prekių ženklo „Big Mac“, kuris nuo 1996 m. įregistruotas McDonald's vardu. 2017 m. Supermac's paprašė panaikinti šio prekių ženklo registraciją tam tikroms prekėms. Bendrasis Teismas konstatavo, kad McDonald's penkerius metus nepertraukiamai „iš tikrųjų“ nenaudojo prekių ženklo „Big Mac“ paukštienos produktams, pavyzdžiui, sumuštiniams su vištiena, žymėti. Todėl McDonald's prarado šio ES prekių ženklo registraciją nurodytoms prekėms (T‑58/23, BIG MAC).
ES prekių ženklas taip pat turi būti įregistruotas sąžiningai, t. y. turint sąžiningų ir teisingų ketinimų. 2013 m. prekių ženklas „NEYMAR“ buvo sėkmingai įregistruotas EUIPO. Tačiau pareiškėjas C. Moreira neturėjo jokio ryšio su garsiu Brazilijos futbolininku Neymar da Silva Santos Júnior. Vėliau, Neymar prašymu, EUIPO pripažino šio prekių ženklo registraciją negaliojančia. Bendrasis Teismas paliko galioti šį sprendimą, padaręs išvadą, kad paduodamas paraišką įregistruoti šį prekių ženklą C. Moreira elgėsi nesąžiningai. C. Moreiros argumentus – kad paduodamas registracijos paraišką jis nežinojo apie Neymar šlovę ir kad jo pasirinktas pavadinimas „NEYMAR“ buvo „paprastas sutapimas“ – Bendrasis Teismas atmetė kaip neįtikinamus (T‑795/17, NEYMAR).
Viešoji tvarka ir moralė
2019 m. Bendrasis Teismas nusprendė, kad EUIPO teisingai atmetė prekių ženklo paraišką, kurioje marihuanos lapus vaizduojančiame fone buvo užrašas „Cannabis Store Amsterdam“. Šiuo ženklu pirkėjų dėmesys buvo aiškiai atkreipiamas į kanapes – narkotiką, kuris daugelyje ES šalių yra neteisėtas. To pakako, kad prekių ženklą būtų atsisakyta registruoti kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai (T‑683/18, Sante Conte).
2024 m. Bendrasis Teismas sutiko su EUIPO, kad pavadinimas „Pablo Escobar“ negali būti įregistruotas kaip ES prekių ženklas. Teismas konstatavo, kad EUIPO pagrįstai sutelkė dėmesį į Ispanijos visuomenės suvokimą, atsižvelgiant į Ispanijos ir Kolumbijos sąsajas. Jos nuomone, logiškai mąstantys ispanai, kurių jautrumo ir tolerancijos ribos yra vidutinės, susietų šį pavadinimą su prekyba narkotikais, narkotikų terorizmu ir nusikaltimais. Tokia išvada buvo padaryta nepaisant to, kad P. Escobar niekada nebuvo nuteistas baudžiamąja tvarka (T‑255/23, Pablo Escobar).
Formos ir garsai
ES prekių ženklai neapsiriboja žodžiais, žymenimis ar logotipais. Formos ir garsai taip pat gali būti saugomi.
1999 m. EUIPO patenkino bendrovės Rubik's Brand paraišką ir kaip erdvinį ES prekių ženklą įregistravo Rubiko kubo formą. Po septynerių metų Vokietijos žaislų gamintojas paprašė panaikinti šio prekių ženklo registraciją, teigdamas, kad juo saugomas techninis sprendimas (kubo sukimosi mechanizmas), kuriam turėtų būti taikomas patentas. Po Bendrojo Teismo ir Teisingumo Teismo sprendimų EUIPO 2017 m. panaikino šio ES prekių ženklo registraciją. Rubik's Brand užginčijo šį sprendimą, tačiau Bendrasis Teismas jį paliko galioti, nusprendęs, kad pagal ES prekių ženklų teisę draudžiama registruoti formas, kurios yra būtinos techniniam rezultatui pasiekti. Rubiko kubo atveju Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad bendra kubo forma ir juodos tinklelio linijos buvo būtinos, kad žaislas galėtų funkcionuoti (T‑601/17, Rubik's Brand).
2018 m. bendrovė Ardagh Metal Beverage Holdings pateikė EUIPO paraišką įregistruoti garsinį žymenį kaip ES prekių ženklą įvairiems gėrimams ir metalinei gėrimų tarai. Garsą sukeldavo gėrimų skardinės atidarymas, po kurio pasigirsdavo šnypštimas. EUIPO atmetė šią paraišką, teigdama, kad šis garsinis žymuo neturi skiriamojo požymio. Pirmą kartą priimdamas sprendimą dėl garsinio žymens, pateikto garso įrašo forma, registracijos, Bendrasis Teismas patvirtino, kad garsinis prekių ženklas negali būti registruojamas. Jis nurodė, kad garsas buvo daugiau funkcinis ar techninis elementas, nes tiesiog priminė tipiškus su gėrimais susijusius garsus. Taigi, jo nebuvo galima identifikuoti kaip konkretaus prekių ženklo (T‑668/19, Ardagh Metal Beverage Holdings).
Dizainas
Dizainas taip pat gali būti saugomas kaip specifinė intelektinės nuosavybės forma. Jį, kaip ir ES prekių ženklus, administruoja EUIPO.
Nuo 2010 m. ES saugomas „Lego“ konstruktoriaus kaladėlės dizainas. Vokietijos bendrovei Delta Sport Handelskontor užginčijus šį dizainą, EUIPO 2022 m. patvirtino, kad žaislinė kaladėlė vis dar saugoma pagal ES teisėje numatytą specialią išimtį, taikomą modulinėms sistemoms, t. y. rinkiniams dalių, kurias galima sujungti tarpusavyje įvairiais būdais, kad būtų galima sukurti įvairius daiktus. Bendrasis Teismas šį sprendimą paliko galioti. Jis pripažino, kad Delta Sport Handelskontor negalėjo įrodyti, jog „Lego“ kaladėlės dizainas nebuvo pakankamai naujas ar unikalus, kad jam būtų galima taikyti šią išimtį. Teismas taip pat nusprendė, kad dizainas gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei visi jo požymiai netenka apsaugos, o Delta Sport Handelskontor argumentai apėmė tik vieną požymį (T‑537/22, Lego).
Išvada
Visi šie sprendimai rodo, kad Bendrasis Teismas atlieka svarbų vaidmenį aiškinant ES prekių ženklų ir dizaino teisę, sukurdamas svarbius precedentus, kuriais užtikrinama pusiausvyra tarp intelektinės nuosavybės apsaugos ir sveikos konkurencijos skatinimo, atsižvelgiant tiek į vartotojų, tiek į verslo interesus.
