Kaip vyksta procesas Bendrajame Teisme

Statutas, Procedūros reglamentas ir kiti oficialūs dokumentai

Pagrindiniai proceso Bendrajame Teisme principai išdėstyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statute. Detalias taisykles galima rasti Procedūros reglamente ir jo Praktinėse vykdymo nuostatose. Šias taisykles papildo kiti oficialūs sprendimai ir dokumentai.

Visus šiuos dokumentus galite rasti procesą reglamentuojantiems teisės aktams skirtame mūsų puslapyje.

Toliau pateiktas trumpas proceso eigos vadovas. Jeigu ketinate inicijuoti bylą Bendrajame Teisme, išsamiai susipažinkite su Procedūros reglamentu.

Bylos iškėlimas

Bylos iškėlimo dokumentai pateikiami Bendrojo Teismo kanceliarijai. Ji yra kontaktinis padalinys bylų šalims ir nacionaliniams teismams ir atsako už procesinį bylų tvarkymą.

Bylos iškėlimo dokumentus turi pateikti advokatai, atstovaujantys ieškovui – bylą norinčiai inicijuoti šaliai. Dokumentus pateikiantys advokatai privalo turėti leidimą verstis advokato praktika ES arba EEE valstybės narės teisme.

Bendrojo Teismo kompetencijai priklausančius prašymus priimti prejudicinį sprendimą jam perduoda Teisingumo Teismas. Visi prašymai priimti prejudicinį sprendimą pirmiausia turi būti siunčiami Teisingumo Teismui.

Proceso kalba

Svarbi proceso ypatybė yra jo kalba.

Galimybė teikti procesinius dokumentus Jums suprantama kalba ir galėjimas ta kalba susipažinti su teismo sprendimais yra esminis demokratijos ir teisės viršenybės elementas.

Dėl šios priežasties Bendrasis Teismas dirba visomis 24 ES oficialiosiomis kalbomis. Procesiniai dokumentai gali būti teikiami bet kuria iš tų kalbų, o visas bendravimas su šalimis vyksta proceso kalba.

Ši kalba nustatoma iškeliant bylą Bendrajame Teisme.

Bylose dėl tiesioginių ieškinių proceso kalbą pasirenka ieškovas. Jei atsakovė yra valstybė narė, proceso kalba turi būti viena iš jos oficialiųjų kalbų.

Bylose dėl intelektinės nuosavybės ieškovas gali pasirinkti proceso kalbą. Tačiau jei ta kalba skirsis nuo ES intelektinės nuosavybės tarnybos Apeliacinėje taryboje vartotos kalbos, šios tarybos nagrinėtos bylos šalys gali prieštarauti. Jos gali prašyti pakeisti proceso kalbą į Apeliacinėje taryboje vartotą kalbą.

Bylose dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą proceso kalba yra prejudicinius klausimus teikiančio nacionalinio teismo kalba.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra vienintelis teismas pasaulyje, savo veikloje vartojantis tiek daug kalbų.

Pirmieji žingsniai ir rašytinė proceso dalis

Tiesioginiai ieškiniai

Iškėlus bylą, Teismo kanceliarija parengia pranešimą, apibendrinantį ieškovo reikalavimus ir argumentus. Jis išverčiamas į kitas 23 ES oficialiąsias kalbas ir paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Teismo praktikos duomenų bazėje.

Atsakovui (-ams) įteikiamas visas ieškinys. Jis (jie) turi du mėnesius atsiliepimui pateikti.

Bet kuris asmuo, turintis teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, gali įstoti į bylą. Į bylą leidžiama įstoti tik siekiant palaikyti vienos iš šalių reikalavimus. Bendrosios pastabos neleidžiamos. Į bylą įstojama pateikiant įstojimo į bylą paaiškinimą. Bylos šalys gali atsakyti į jį.

Bylose dėl intelektinės nuosavybės rašytiniais argumentais pasikeičiama tik vieną kartą. Kitose bylose gali įvykti antras pasikeitimas rašytiniais argumentais, žinomais kaip dublikas ir triplikas. Dublikas suteikia ieškovui galimybę sureaguoti į atsakovo argumentus. Savo ruožtu triplike atsakovas atsako į dubliką.

Šie dokumentai iš esmės nėra viešai prieinami.

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vertimo raštu tarnyba išverčia nacionalinio teismo prašymą. Tuomet Teismo kanceliarija jį įteikia nacionalinio teismo nagrinėjamos bylos šalims. Prašymo kopija taip pat siunčiama valstybėms narėms ir ES institucijoms.

Nacionalinio teismo prašymas skelbiamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo interneto esančioje Teismo praktikos duomenų bazėje.

Pranešimas apie bylą skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Nacionalinio teismo nagrinėjamos bylos šalys, valstybės narės, Komisija ir kitos ES institucijos, manančios, kad turi ypatingą interesą byloje, gali pateikti Bendrajam Teismui savo pastabas. Šioje bylos stadijoje šios pastabos nėra viešai prieinamos. Baigus nagrinėti bylą šios pastabos skelbiamos Teismo praktikos duomenų bazėje, nebent tam būtų prieštaraujama.

Bylos skyrimas kolegijai ir teisėjui pranešėjui

Tuo pat metu Teismo pirmininkas skiria bylą nagrinėti vienai iš kolegijų, atsižvelgdamas į keletą kriterijų. Intelektinės nuosavybės ir viešosios tarnybos bylose Teismo pirmininkas atsižvelgia į kolegijų specializacijas. Tuomet paskiriamas teisėjas pranešėjas. Būtent šis teisėjas daugiausia dirbs su byla ir rengs sprendimo projektą.

Bendrajam Teismui perduoti prašymai priimti prejudicinį sprendimą skiriami nagrinėti vienai iš dviejų specializuotų kolegijų. Šias bylas nagrinėja penki teisėjai. Išvadą byloje pateikia generalinis advokatas iš kitos specializuotos kolegijos.

Preliminarus pranešimas

Pasibaigus rašytinei proceso daliai, bylos šalys gali prašyti surengti teismo posėdį.

Teisėjas pranešėjas parengia preliminarų pranešimą, kuriame išdėstomi visų bylos dalyvių nurodyti faktai ir argumentai ir pateikiama pirminė iškeltų klausimų analizė. Šis dokumentas nėra viešai prieinamas.

Remdamasi šiuo pranešimu, bylą nagrinėjanti kolegija sprendžia, ar nagrinėjimą tęs trijų teisėjų kolegija. Jei siūloma padidinti bylą nagrinėjančių teisėjų skaičių, klausimą sprendžia Bendrasis Teismas. Kolegija taip pat sprendžia, ar reikalingas teismo posėdis.

Bendrajam Teismui nusprendus rengti teismo posėdį, jo datą nustato kolegijos pirmininkas ir apie tai pranešama bylos šalims.

Proceso organizavimo ir pasirengimo nagrinėti bylą priemonės

Bendrasis Teismas taip pat sprendžia, ar prieš tęsiant bylos nagrinėjimą reikia surinkti daugiau informacijos. Tai vadinamosios proceso organizavimo ir pasirengimo nagrinėti bylą priemonės. Dažniausiai taikoma priemonė yra prašymas šalims atsakyti į rašytinius klausimus prieš ar per teismo posėdį arba pateikti tam tikrus dokumentus.

Teismo posėdis

Bendrajam Teismui nusprendus surengti posėdį byloje dėl tiesioginio ieškinio, teisėjas pranešėjas prieš posėdį gali parengti dokumentą, vadinamą teismo posėdžio pranešimu. Šiame dokumente pristatomos faktinės bylos aplinkybės ir šalių bei į bylą įstojusių asmenų argumentai. Posėdžio dieną jis yra viešai prieinamas proceso kalba.

Teismo posėdžiai vyksta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo posėdžių salėse Liuksemburge. Susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms posėdžiai taip pat gali vykti per vaizdo konferenciją. Advokatai ir šalims atstovaujantys asmenys atvyksta į Teismą ir išdėsto savo argumentus teisėjams. Teisėjai, jei pageidauja, gali jiems pateikti klausimų.

Teismo posėdžiai yra vieši.

Generalinio advokato išvada

Jei byloje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą paprašyta pateikti generalinio advokato išvadą, ji pateikiama po teismo posėdžio. Generalinis advokatas parengia išvadą ir ją perskaito viešame teismo posėdyje. Kai kurių išvadų skaitymas taip pat tiesiogiai transliuojamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo interneto svetainėje. Išvadoje analizuojamos bylos aplinkybės ir patariama, kaip Bendrasis Teismas turėtų išspręsti iškilusias problemas. Tačiau išvados nėra privalomos.  

Generalinio advokato išvada skelbiama Teismo interneto svetainėje esančioje Teismo praktikos duomenų bazėje.

Perskaičius išvadą baigiama žodinė proceso dalis.

Pasitarimai ir teismo sprendimo projektas

Teisėjas pranešėjas parengia teismo sprendimo projektą, atsižvelgdamas į viską, kas buvo aptarta per procesą.

Sprendimo projektas yra atspirties taškas teisėjų diskusijoms, žinomoms kaip pasitarimas. Generaliniai advokatai pasitarimuose nedalyvauja.

Pasitarimai yra slapti ir vyksta nedalyvaujant padėjėjams ar vertėjams. Dėl šios priežasties per pasitarimus teisėjai turi vartoti bendrą kalbą. Tradiciškai vartojama prancūzų kalba.

Diskutuodami teisėjai susitaria dėl bendro sprendimo teksto. Prireikus sprendimai priimami balsų dauguma. Atskirųjų nuomonių ar mažumos sprendimų nebūna. Balsavimo rezultatai neviešinami.

Teismo sprendimai

Sprendimai yra verčiami. Daugiau apie tai, kokie sprendimai verčiami ir į kokias kalbas, ieškokite mūsų Daugiakalbystės politikai skirtoje informacijoje. Su visais Bendrojo Teismo sprendimais galima susipažinti bent proceso kalba ir jų rengimo kalba, t. y. prancūzų.

Sprendimai skelbiami viešame teismo posėdyje. Kai kurių sprendimų paskelbimas tiesiogiai transliuojamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo interneto svetainėje.

Paskelbimo dieną su teismo sprendimais galima susipažinti Teismo interneto svetainėje esančioje Teismo praktikos duomenų bazėje.

Dauguma sprendimų taip pat skelbiami Teismo praktikos rinkinyje – oficialiajame Europos Sąjungos Teisingumo Teismo leidinyje. Daugiau informacijos ieškokite Teismo praktikos rinkiniui skirtame mūsų puslapyje.

Specialiosios procedūros

Bendrajame Teisme taip pat taikomos kai kurios specialios procedūros, padedančios veiksmingai tvarkytis su įvairiomis situacijomis.

Pagreitinta procedūra

Pagreitinta procedūra leidžia Bendrajam Teismui greitai priimti sprendimus labai skubiais atvejais. Tuo tikslu kiekvienos proceso dalies terminai maksimaliai sutrumpinami. Tokios bylos taip pat nagrinėjamos pirmumo tvarka.

Taikyti šią procedūrą gali prašyti šalys arba nacionalinis teismas. Bendrasis Teismas sprendžia, ar patenkinti šį prašymą.

Jis gali nuspręsti taikyti šią procedūrą net ir nesant šalių prašymo.

Laikinųjų apsaugos priemonių prašymai

Iškėlus bylą Bendrajame Teisme ginčijamo sprendimo poveikis nestabdomas.

Tačiau bylos šalis gali prašyti Bendrojo Teismo taikant specialią procedūrą sustabdyti ginčijamo akto taikymą iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

Kad taikymas būtų sustabdytas, turi būti tenkinamos trys sąlygos.

• Ieškovas turi turėti iš pirmo žvilgsnio tinkamą pagrindą ginčyti aktą.
• Jei akto taikymas nebūtų sustabdytas, ieškovas patirtų rimtos ir nepataisomos žalos.
• Taikymo sustabdymas turi atitikti visų bylos dalyvių interesus (interesų pusiausvyra) ir viešąjį interesą.

Klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutartimi sprendžia Bendrojo Teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas. Jie nenagrinėja bylos iš esmės. Bendrasis Teismas tai daro vėliau.

Šias nutartis galima skųsti Teisingumo Teismui.

Kiek tai kainuoja?

Už bylos iškėlimą Bendrasis Teismas neima jokio mokesčio.

Tačiau jis neapmoka šalių pasamdytų advokatų išlaidų. Pagal bendrą taisyklę bylą pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti visas ar dalį laimėjusios šalies išlaidų. Kilus ginčui dėl tikslios atlygintinų išlaidų sumos, klausimą sprendžia Bendrasis Teismas. Įstojusios į bylą šalys pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Jei šalis negali sau leisti pasisamdyti advokato, ji gali kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos. Daugiau informacijos ieškokite nemokamai teisinei pagalbai skirtame mūsų puslapyje.