A brief overview of the main statistical trends in 2025

by Marc-André Gaudissart, Deputy Registrar of the Court of Justice

While 2024 will go down in the Institution’s history books as an ‘extra’ordinary year, both in terms of the high number of cases brought before and closed by the Court of Justice and on account of the entry into force of a major reform of the EU judicial system, enshrining the transfer to the General Court of the Court of Justice’s jurisdiction to give preliminary rulings in six specific areas, [1] 2025 was likewise shaped by several significant developments relating to the nature or the origin of the cases referred to the Court of Justice as well as their subject matter.

The present contribution is intended to highlight and contextualise those developments by referring the reader, for more details, to the statistical data reproduced in this section, which has been supplemented by new tables relating, inter alia, to Opinions of the Advocates General.

[1] These areas are listed in the first paragraph of Article 50b of the Protocol on the Statute of the Court of Justice of the European Union (‘the Statute’) and concern, respectively, the common system of value added tax, excise duties, the Customs Code, the tariff classification of goods under the Combined Nomenclature, compensation and assistance to passengers in the event of denied boarding or of delay or cancellation of transport services, and the system for greenhouse gas emission allowance trading.

Trumpa praėjusių metų pagrindinių statistikos tendencijų apžvalga – Labai ypatingi metai

Marc-André Gaudissart

Teisingumo Teismo kanclerio pavaduotojas

Kaip ir kasmet, džiaugiuosi galėdamas trumpai pakomentuoti praėjusių metų teismo statistinius duomenis ir pateikti skaitytojams keletą paaiškinimų, kaip skaityti ir suprasti duomenis, susijusius su Teisingumo Teisme iškeltomis arba užbaigtomis bylomis.

Nors tai ne visada yra lengva užduotis, nes skirtumai tarp atskirų metų kartais yra nereikšmingi, todėl ne visuomet leidžia parodyti svarbius pokyčius ar atskleisti pasikartojančias tendencijas, 2024 m. akivaizdžiai yra išimtis iš taisyklės. Daugeliu aspektų praėjusius metus iš tiesų galima pavadinti labai ypatingais metais tiesiogine šio žodžio prasme – tiek kalbant apie 2024 m. Teisingumo Teisme iškeltų bylų skaičių, tiek apie jo užbaigtų bylų skaičių. Abu šie skaičiai primena 2019 m. pasiektas istorines aukštumas ir visiškai pagrindžia 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusią teisinę reformą, lėmusią tai, kad Teisingumo Teismas jurisdikcija priimti prejudicinius sprendimus dalijasi su Europos Sąjungos Bendruoju Teismu, kuris vienintelis dabar turi kompetenciją atsakyti į Sąjungos valstybių narių teismų pateiktus klausimus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto (toliau – Statutas) 50b straipsnyje nurodytose specialiose srityse[1].

Trumpa praėjusių metų pagrindinių statistikos tendencijų apžvalga

Marc-André Gaudissart, Teisingumo Teismo kanclerio pavaduotojas

Šioje apžvalgoje, kuri anksčiau buvo įtraukta į institucijos metinį pranešimą, kaip ir kasmet, siekiama glaustai apibendrinti pagrindines tendencijas, išryškėjusias susipažinus su praėjusių metų Teismo statistiniais duomenimis. Joje apžvelgtas 2023 m. Teisingumo Teisme gautų bylų dalykas, kilmė ir pobūdis ir paaiškinti duomenys apie praeitais metais Teisingumo Teismo baigtas nagrinėti bylas.

Trumpa praeitų metų pagrindinių statistinių tendencijų apžvalga

Marc-André Gaudissart, Teisingumo Teismo kanclerio pavaduotojas

Šios apžvalgos, kuri iki šiol buvo įtraukta į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo metinio pranešimo Teisminės veiklos dalį (I), tikslas, kaip ir kasmet, yra trumpai aptarti pagrindines tendencijas, kurias atspindi statistiniai praeitų metų teisminės veiklos duomenys. Be to, apžvelgsime 2022 m. Teisingumo Teisme iškeltas bylas pagal jų dalyką, kilmę ir pobūdį ir susipažinsime su duomenimis apie Teisingumo Teismo užbaigtas bylas.

Nors praėję metai šiuo požiūriu vertintini teigiamai – baigtų bylų skaičius viršijo gautų bylų skaičių, kuris, palyginti su ankstesniais metais, šiek tiek sumažėjo, – vis dėlto pailgėjo vidutinė prejudicinių bylų, kuriose keliami vis kompleksiškesni ir kartais labai opūs klausimai, nagrinėjimo trukmė. Atsižvelgiant būtent į tai reikėtų vertinti 2022 m. lapkričio 30 d. Teisingumo Teismo pateiktą teisėkūros prašymą išplėsti išankstinio apeliacinių skundų priėmimo mechanizmo materialinę taikymo sritį ir iš dalies perduoti Teisingumo Teismo prejudicinio sprendimo jurisdikciją Bendrajam Teismui, kad jis konkrečiose Statute nustatytose srityse galėtų priimti sprendimus dėl nacionalinių teismų pagal SESV 267 straipsnį pateiktų klausimų.