Daugiakalbystės ateitis

Daugiakalbystės esmė – tarnauti piliečiams, o jos nauda jiems neginčijama. Daugiakalbystės Europos Sąjungoje sąnaudų / naudos santykis bet kuriuo aspektu tebėra teigiamas. Naudos neįmanoma išmatuoti, bet ji akivaizdi: tai visų pirma galimybė kreiptis į institucijas savo kalba, naudotis bet kuriuo Sąjungos teisės aktu šia kalba, teisė į tai, kad visos nacionalinės kalbos, taigi ir valstybių narių kultūra, vertybės ir tradicijos būtų saugomos bei puoselėjamos. Sąnaudas lengviau apskaičiuoti, tačiau jos yra diskusijų dalykas; sąnaudos turi būti kuo mažesnės, išlaikant kokybę.

Technologiškai labai pažangios daugiakalbystės pagalbinės priemonės leidžia padidinti našumą ir užtikrinti darnią veiklą. Pavyzdžiui, neuroninis mašininis vertimas, vertimo redagavimo priemonės, balso atpažinimo priemonės, nuotolinio vertimo žodžiu galimybės yra veiksmingos pagalbinės priemonės tarnyboms. Profesijos jau ne tokios pačios, kaip buvo prieš kelerius metus, ir jos keičiasi vis greičiau.

Kalbų skyriai siekia prisitaikyti prie technologinių pokyčių ir raidos, be kita ko, vis dažniau prie dirbtinio intelekto, siekdami bet kuriuo momentu kuo geriau tuo pasinaudoti, tačiau neprastindami kokybės, nes be jos daugiakalbystės reikalavimas nebebūtų teisėtas.

Taigi anksčiau buvusios ilgos ir varginančios užduotys šiuo metu yra pusiau automatizuotos, kad specialistai galėtų skirti daugiau laiko esminėms užduotims, kurių negali veiksmingai atlikti mašininio vertimo priemonės. Apsvarstyti teisės ir kalbos klausimus nėra lengva užduotis, todėl neišvengiamai reikia specialisto pagalbos. Šiandien teisininkas lingvistas arba vertėjas žodžiu yra aplinkos „pasitelkiant pagalbines priemones“ centre: technologijos jam praverčia ir jis naudojasi jomis apgalvotai ir atsakingai, kad užtikrintų vertimo kokybę kuo mažesnėmis sąnaudomis, o tai visada naudinga piliečiams.