Pastabos dėl Bendrojo Teismo 2023 m. statistikos

2023 m. birželio 5 d. pradėjęs eiti pareigas, pirmą kartą turiu garbės imtis plunksnos ir pakomentuoti metinius teismo veiklos statistinius duomenis. Kaip ir mano pirmtakas Emmanuel Coulon, manau, kad tai būtina siekiant stebėti ginčų nagrinėjimo raidą, įvertinti tam tikras Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų teisėkūros, reguliavimo ir sprendimų priėmimo veiklos pasekmes ir Teismo priimtų sprendimų poveikį.

Kad 2023 m. statistiniai duomenys būtų teisingai interpretuojami, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kad 2023 m. spalio mėn. gautas iš esmės identiškų 404 bylų (T‑620/23–T‑1023/23) paketas: tai yra ieškiniai dėl Europos Parlamento narių savanoriškos papildomos pensijų sistemos pakeitimo, priskiriami prie „institucinės teisės“ srities (žr. 4 lentelę). Šis paketas turėjo didžiulį poveikį gautų bylų skaičiui, kuris pirmą kartą Bendrojo Teismo istorijoje viršijo tūkstantį ir siekia 1 271. Jeigu šios sujungtos bylos būtų skaičiuojamos kaip viena byla, gautų ieškinių skaičius (868) būtų panašus į ankstesnių metų rodiklį (2022 m. – 904 byla, 2021 m. – 882, 2020 m. – 847).

I. Gautos bylos: pirmosios bylos dėl skaitmeninių rinkų reguliavimo ir tam tikri svyravimai kitose srityse

2023 m. kilo naujo pobūdžio teisinių ginčų dėl skaitmeninių rinkų ir paslaugų reguliavimo. To ištakos – Europos Sąjungos priimti reglamentai (ES) 2022/2065 dėl skaitmeninių paslaugų (angl. Digital Services Act, DSA) ir (ES) 2022/1925 dėl skaitmeninių rinkų (angl. Digital Markets Act, DMA). Pirmajame teisės akte įtvirtintas bendras tarpininkavimo ir interneto platformų paslaugų reguliavimas, kurį įgyvendina tiek nacionalinės valdžios institucijos, tiek Komisija. Pastaruoju atveju dėl to gali būti pareikštas ieškinys Bendrajame Teisme (2023 m. pareikšti ieškiniai dviejose bylose Zalando / Komisija, T‑348/23, ir Amazon Services Europe / Komisija, T‑367/23). Antrasis yra teisės aktas, konkrečiai skirtas didelėms skaitmeninių bendrovių grupėms ir nustatantis joms pareigas, susijusias su „prieigos valdytojų“ statuso suteikimu. Komisija, prižiūrima Teisingumo Teismo, turi nustatyti tokias grupes ir joms taikyti šias taisykles. Trys ieškovai jau pateikė Bendrajam Teismui keturis ieškinius, siekdami užginčyti sprendimus, priimtus vykdant prieigos valdytojų statuso suteikimo procedūrą (bylos Bytedance / Komisija, T‑1077/23, Meta / Komisija, T‑1078/23, ir Apple / Komisija, T‑1079/23 ir T‑1080/23). Buvo įgyvendintos vidaus organizavimo pertvarkos priemonės, kad Teismas būtų pasirengęs šios naujos rūšies teisiniams ginčams ir ieškiniams, kurie galėtų būti reiškiami dėl kitos teisėkūros naujovės – Reglamento dėl užsienio subsidijų (ES) 2022/2560. Siekdamas įgyvendinti tas priemones, Bendrasis Teismas nusprendė iš dalies pakeisti sprendimą dėl bylų paskyrimo kolegijoms kriterijų (OL C 286, 2023, p. 2).

Tradicinėse Bendrojo Teismo nagrinėjamų bylų srityse šiek tiek padaugėjo viešosios tarnybos bylų (82 bylos, palyginti su 66 bylomis 2022 m.) ir intelektinės nuosavybės bylų (310 bylų, palyginti su 270 bylų 2022 m.).

Bylų dėl ribojamųjų priemonių srautas Bendrajame Teisme nenutrūko, bet sumažėjo, palyginti su 2022 m. 2023 m. gautos 63 bylos, o 2022 m. – 103. Didžioji dauguma naujų šios srities bylų (41 byla iš 63) yra susijusios su serija ribojamųjų priemonių, kurias Europos Sąjunga 2022 m. pradėjo taikyti fiziniams asmenims ir subjektams dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto. Įvairiose dar nebaigtose nagrinėti bylose, daugiausia susijusiose su ribojamosiomis priemonėmis, ieškovai tikslino savo ieškinius pagal Procedūros reglamento 86 straipsnį, siekdami užginčyti jiems taikomų priemonių pratęsimą ar pakeitimą, užuot ginčiję tuos sprendimus pareikšdami naują ieškinį. Šis metodas pranašus tuo, kad vienoje ir toje pačioje byloje galima sujungti kelių aktų vertinimą, tačiau tai apsunkina procesą ir komplikuoja bylos valdymą, ypač kai ieškinys patikslinamas prieš pat teismo posėdį arba jo metu. Bendrasis Teismas ketina iš dalies pakeisti savo Procedūros reglamentą šiuo klausimu ir numatyti, kad ieškinys turi būti patikslintas netrukus po Bendrojo Teismo sprendimo pradėti žodinę proceso dalį įteikimo. Tai leistų išlaikyti tam tikrą lankstumą, kiek tai susiję su ginčų dėl Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų pratęsimo ir pakeitimo nagrinėjimo tvarka, ir kartu apriboti nepatogumus, kurių šiuo metu patiria Bendrasis Teismas.

Su ekonomine ir pinigų politika susijusių bylų, įskaitant bankų teisę, kasmet toliau daugėja: 2023 m. gautos 56 naujos bylos. Atsižvelgiant į tai, kad daugumoje jų sprendžiami klausimai dėl bankų metinių įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą, o pradinis aštuonerių metų įnašų laikotarpis baigiasi, šis skaičius ateinančiais metais galėtų sumažėti.

2022 m. tendencija, kai ad hoc išaugo valstybės pagalbos bylų skaičius (68 naujos bylos), 2023 m. nepasitvirtino. Suaktyvėjimą šioje srityje lėmė tai, kad 2022 m. buvo pareikšta daug ieškinių, siekiant užginčyti Komisijos sprendimą dėl pagalbos schemos, kurią Portugalija taikė Madeiros laisvajai zonai, o tai rodo, kad Bendrojo Teismo veikla priklauso nuo Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų priimtų teisės aktų ir nuo to, ar ginčijamas šių teisės aktų teisėtumas. Dešimt 2023 m. šioje srityje užregistruotų naujų bylų yra mažiausias rodiklis nuo 1993 m., kai Bendrajam Teismui buvo suteikta jurisdikcija nagrinėti privačių asmenų ieškinius dėl valstybės pagalbos.

Galiausiai konkurencijos bylų skaičius išlieka istoriškai žemas: 2023 m. buvo iškelta 13 naujų bylų.

II. Teismo veiklą atspindintys skaičiai

Per metus užbaigęs 904 bylas, Bendrasis Teismas viršijo pastarųjų metų vidurkį. Jam taip pat pavyko sumažinti nebaigtų bylų likutį, nes baigė nagrinėti 36 bylomis daugiau, nei gavo naujų bylų, jeigu 404 iš esmės identiškų bylų grupę skaičiuosime kaip vieną bylą. Atsižvelgiant į tai, iki 2023 m. gruodžio 31 d. nebaigtų nagrinėti bylų skaičius (1 438) šiek tiek sumažėjo, palyginti su 1 474 bylomis prieš metus. Šis rodiklis galėtų pagerėti 2024 m., nes Bendrasis Teismas turėtų užbaigti tam tikras dideles bylų grupes. Tai tarsi patvirtina, kad Bendrasis Teismas yra pajėgus perimti jurisdikcinius įgaliojimus dėl tam tikrų prejudicinių sprendimų priėmimo, kuriuos perduoti numatyta 2024 m. rudenį, ir taip sumažinti Teisingumo Teismo darbo krūvį.

Pažymėtina, kad:

• beveik 14 % (13,61 %) bylų išsprendė išplėstinės penkių teisėjų kolegijos, o tai patvirtina jau 2022 m. išryškėjusią tendenciją daugiau bylų perduoti išplėstinėms kolegijoms (12 %; 2023 m. išplėstinės kolegijos išsprendė 123 bylas, o 2022 m. – 100 bylų). Išplėstinės sudėties kolegijos daugiausia priima sprendimus, tačiau gali priimti ir nutartis (2023 m. – dešimt, 2022 m. – aštuonias);
• 79 % bylų užbaigė trijų teisėjų kolegijos, 2022 m. – 82 %. Šį sumažėjimą galima paaiškinti tuo, kad vis dažniau bylos perduodamos išplėstinėms kolegijoms, kaip paaiškinta pirmiau;
• vieną bylą užbaigė Bendrojo Teismo didžioji kolegija, kai Teisingumo Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, grąžino ją Bendrajam Teismui (Sprendimas Venesuela / Taryba, T‑65/18 RENV, dėl ribojamųjų priemonių dėl padėties Venesueloje);
• devynias bylas išsprendė vienas teisėjas (aštuoni sprendimai, viena nutartis), 2022 m. – dvi, o 2021 m. – tris;
• šiek tiek padaugėjo prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (2023 m. – 41 prašymas, 2022 m. – 37 prašymai) ir užbaigtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrų (2023 m. – 40 prašymų, 2022 m. – 37 prašymas);
• 59 % bylų 2023 m. užbaigta sprendimu, o 41 % – nutartimi. 66 % sprendimu užbaigtų bylų buvo surengtas teismo posėdis.

Smarkiai išaugo teismo posėdžių skaičius (286 posėdžiai, palyginti su 241 posėdžiu 2022 m. ir 240 posėdžių 2021 m.), juose nagrinėta 419 bylų (303 bylos 2022 m. ir 290 bylų 2021 m.). Pažymėtina, kad 2023 m. buvo surengta dešimt bendrų posėdžių, kuriuose nagrinėta iš viso 70 bylų. Nuo 2023 m. balandžio 1 d. Procedūros reglamento 106a straipsnyje numatyta galimybė organizuoti bendrą teismo posėdį keliose nesujungtose bylose. Viename iš jų buvo nagrinėtos iš viso 42 bylos (grupėje bylų Caixabank ir kt. / Komisija, T‑700/13, dėl valstybės pagalbos, kurią Ispanija teikė kai kurių ekonominių interesų grupėms ir jų investuotojams, taikydama tam tikrą mokesčių schemą kai kuriems finansinės nuomos susitarimams dėl laivų įsigijimo, dar vadinamą „Ispanijos mokestinės nuomos sistema“).

Praėjusiais metais nebuvo surengta nė vieno teismo posėdžio per vaizdo konferenciją, nors 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojo naujos šios priemonės taikymo taisyklės. Iš pradžių ši galimybė buvo numatyta tuomet, kai bylos šalis negalėjo atvykti į Bendrojo Teismo patalpas dėl COVID-19 pandemijos sukeltos sveikatos krizės, tačiau dabar Procedūros reglamento 107a straipsnyje numatyta, kad šalis gali vaizdo konferencijos prašyti dėl saugumo ar kitų svarių priežasčių (pavyzdžiui, dėl streiko aviacijos sektoriuje), dėl kurių jai atstovaujantis asmuo negali fiziškai dalyvauti teismo posėdyje. Šį pokytį galima paaiškinti tuo, kad pandemija baigėsi.

Vidutinė proceso trukmė šiek tiek pailgėjo. 2023 m. ji siekė 18,2 mėn. sprendimu arba nutartimi užbaigtose bylose (palyginti su 16,2 mėn. 2022 m. ir 17,3 mėn. 2021 m.) ir 21 mėn. (palyginti su 20,4 mėn. 2022 m. ir 20,3 mėn. 2021 m.), jeigu atsižvelgiama tik į sprendimu užbaigtas bylas. Šiuo klausimu pažymėtina, kad vidutinė pastarosios kategorijos bylų nagrinėjimo trukmė svyruoja nuo vidutiniškai 37,1 mėn. konkurencijos teisės bylose arba 34,1 mėn. valstybės pagalbos bylose iki 13,7 mėn. intelektinės nuosavybės bylose. Proceso trukmė pailgėjo, be kita ko, dėl to, kad buvo užbaigtos kelios kompleksiškos bylos arba bylų grupės, ypač valstybės pagalbos ir konkurencijos srityse.

Iš 1 841 bylų, kurios iki 2023 m. gruodžio 31 d. dar buvo nagrinėjamos Bendrajame Teisme (bendras skaičius, įskaitant 404 identiškus ieškinius), 29 % yra susijusios su institucine teise (kaip nurodyta pirmiau, 404 minėtos bylos priklauso 543 iki 2023 m. gruodžio 31 d. dar neišnagrinėtų šios srities bylų grupei), 13 % – su ekonomine ir pinigų politika, o 9,5 % – su valstybės pagalba. Kalbant apie Bendrojo Teismo specializacijos sritis, 18 % nagrinėjamų bylų sudaro intelektinės nuosavybės bylos, o 6 % – viešosios tarnybos bylos, ir šie procentiniai dydžiai, palyginti su praėjusiais metais, išlieka stabilūs. Dėl kolegijų paminėtina, kad vis dažniau bylos perduodamos didžiajai kolegijai: 2023 m. pabaigoje ji nagrinėjo šešias bylas, priklausančias dviem grupėms, viena jų susijusi su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondu, kita – su ribojamosiomis priemonėmis.

III. Svarbiausi 2023 m. momentai ir perspektyvos

2023 m. Bendrasis Teismas tęsė proaktyvaus bylų tvarkymo politiką ir ėmėsi naujų priemonių, kad labai didelės apimties bylos ir didelės bylų grupės būtų tvarkomos nuo pat jų užregistravimo. Šios priemonės taip pat turėtų palengvinti tam tikrų grupių bylų, kurios buvo sustabdytos, kol apeliacine tvarka bus išnagrinėtos modelinėmis pripažintos bylos, nagrinėjimo atnaujinimą. Siekiama racionalizuoti ir paspartinti procedūras kompleksiškiausiose bylose, kurios bus skiriamos kolegijoms ir teisėjams pranešėjams pagal specialius kriterijus, kurioms bus taikomas orientacinis proceso eigoje peržiūrimas tvarkaraštis ir bus numatyti didesni ištekliai ir su kuriomis pirmumo tvarka dirbs sprendimų redaktorių grupė ir vertimo tarnybos.

Praeitais metais paspartėjo ir 2024 m. bus tęsiamas pasirengimas daliniam jurisdikcijos priimti sprendimus pagal prejudicinius prašymus perdavimui. Jis apima, be kita ko, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto ir proceso taisyklių (Procedūros reglamento, praktinių vykdymo nuostatų ir antrinės teisės aktų) pritaikymą. 2023 m. gruodžio 7 d. buvo pasiektas politinis susitarimas dėl Statuto reformos, vėliau patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos. Bendrasis Teismas parengė savo Procedūros reglamento pakeitimų projektą ir jis, Teisingumo Teismui pritarus, 2024 m. pradžioje bus išsiųstas Tarybai patvirtinti. Taip pat rengiami kiti tekstai, kurie iš esmės susiję tik su Bendruoju Teismu. Be Procedūros reglamento pakeitimo, reikės dar nemažai nuveikti siekiant pritaikyti struktūras, metodus ir darbo srautus, IT priemones ir darbuotojų mokymus, kad Bendrasis Teismas ir jo kanceliarija galėtų sėkmingai susidoroti su pirmaisiais prašymais priimti prejudicinį sprendimą, kuriuos numatyta priimti paskutinį 2024 m. ketvirtį.

Teisingumo vykdymo modernizavimas, kuris prisideda prie Europos teismų sistemos veiksmingumo, taip pat yra vienas iš kertinių Bendrojo Teismo veiklos elementų. Be priemonių, kurių buvo imtasi ankstesniais metais siekiant suskaitmeninti visą teismo procesą, pradedant privalomu dokumentų pateikimu per programą e-Curia ir baigiant elektroniniu teismo sprendimų pasirašymu, institucija taip pat dirba siekdama sukurti integruotą bylų valdymo sistemą (SIGA) ir padėti pasiruošti Bendrajam Teismui valdyti pirmąjį prejudicinių procesų srautą 2024 m.

IV. Bendrojo teismo kanceliarijos veikla: įžvalgos apie visada intensyvią veiklą

Ypatingo dėmesio nusipelno nuolat intensyvi Bendrojo Teismo kanceliarijos veikla.

Praeitais metais buvo viršytos kai kurios ribos ir pasiekti keli rekordai:

• 20 000 bylų, gautų Bendrajame Teisme nuo jo įsteigimo, riba, kai buvo užregistruota 2023 m. gruodžio 8 d. gauta byla PAN Europe / Komisija, T‑1148/23;
• per metus 1 000 gautų bylų (1 271 byla) Gavus minėtas 404 identiškas bylas, kolegijų darbo krūvis stipriai nepadidėjo, bet tai turėjo didelį poveikį kanceliarijos veiklai: ji jas registravo, įteikė dokumentus, skelbė pranešimus Oficialiajame leidinyje ir parengė jų sujungimą;
• rekordinis skaičius į registrą įtrauktų procesinių dokumentų (62 020);
• rekordinis skaičius kanceliarijai pateiktų dokumentų (5 264 dokumentai, ne ieškiniai);
• mažiausias ieškinių trūkumų pašalinimo rodiklis (22,9 %, palyginti su 31,96 % 2022 m. ir 41,2 % 2021 m.); jį padėjo pasiekti ne tik tai, kad buvo atsižvelgta į 404 bylų grupę, bet ir tai, kad sumažėjo tam tikrų formalumų iš dalies pakeitus Procedūros reglamentą ir Teismo svetainėje paskelbus atmintinę bei ieškinių pavyzdžius;
• praeitais metais per programą e-Curia pateiktų puslapių skaičius pasiekė 1 762 453.

Teismo kanceliarija teikė pagalbą teisėjams 334 kolegijų pasitarimuose (2022 m. – 352, o 2021 m. – 338) ir 286 bylose vykusiuose posėdžiuose.

Be to, 94 % dokumentų buvo pateikti elektroniniu formatu per programą e-Curia, kuria naudotis privaloma nuo 2018 m. gruodžio 1 d., išskyrus kelis išimtinius atvejus. 2023 m. šie dokumentai sudarė beveik du milijonus puslapių (1 762 453 puslapiai). Pažymėtina, kad naudotis programa e-Curia nebus privaloma prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrose, bet bus labai skatinama dėl jos privalumų nacionaliniams teismams, suinteresuotiesiems asmenims ir Bendrajam Teismui.