Bendrojo Teismo teisminės veiklos statistika - 2025

Intensyvūs ir produktyvūs metai

2025-ieji Bendrajam Teismui buvo intensyvūs metai daugeliu atžvilgių.

Pirmiausia, tai buvo sudėties atnaujinimo metai: birželio mėn. prie Bendrojo Teismo prisijungė du nauji teisėjai ir užėmė 2024 m. spalio mėn. atsilaisvinusias vietas, o rugsėjo mėn. keturi teisėjai paliko Bendrąjį Teismą, tačiau prie jo prisijungė trys nauji teisėjai šešerių metų kadencijai. Taigi prie vienos laisvos teisėjo vietos, kuri yra neužimta nuo 2024 m. spalio mėn., prisidėjo dar viena. Teismas, kurį teoriškai sudaro 54 teisėjai, niekada nebuvo visos sudėties, nes jį sudarė mažiau teisėjų: iki birželio mėn. – 51 teisėjas, nuo birželio mėn. iki rugsėjo mėn. – 53 teisėjai, o nuo rugsėjo mėn. – 52 teisėjai.

Nepaisant mažesnės sudėties, per vienus kalendorinius metus Bendrasis Teismas užbaigė daugiausia bylų per visą savo istoriją. Nepaisant rekordiškai didelio gautų bylų skaičiaus, jis sumažino dar neišnagrinėtų bylų skaičių iki mažiausio per pastaruosius 18 metų lygio. Atsižvelgiant į statistinį koregavimą dėl to, kad 404 sujungtose bylose priimtas vienas sprendimas, vidutinė bylos nagrinėjimo trukmė labai sutrumpėjo.

Galiausiai, dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą, kurie nuo 2024 m. spalio mėn. priklauso Bendrojo Teismo jurisdikcijai, pažymėtina, kad praėjusiais metais jis priėmė pirmuosius tokius sprendimus, o generaliniai advokatai pateikė pirmąsias išvadas. Teismas gavo nemažai naujų prašymų priimti prejudicinį sprendimą ir pritaikė savo organizacinę struktūrą šioje srityje, įsteigdamas dvi specializuotas kolegijas, kurios pakeitė laikinai iki 2025 m. rugsėjo mėn. įsteigtą tokius prašymus nagrinėjančią kolegiją.

Kartu išsamiau apžvelkime šiuos rekordinius metus.

Gautos bylos: žymus padidėjimas

2025 m. duomenys rodo, kad 2024 m. gautų bylų skaičiaus (786 naujos bylos) istorinis sumažėjimas iš tikrųjų buvo susijęs su konjunktūrinėmis priežastimis.

Gavęs 989 bylas, o tai yra 26 % daugiau nei praėjusiais metais, Bendrasis Teismas pasiekė didžiausią naujų bylų skaičių savo istorijoje. Net neatsižvelgiant į 65 prašymus priimti prejudicinį sprendimą, pateiktus Bendrajam Teismui perduotose srityse, 924 tiesioginiai ieškiniai ir specialiosios procedūros viršija pastarųjų penkerių metų ieškinių skaičių[1].

2025 m. yra pirmi ištisi metai po Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto reformos, kuria Teisingumo Teismo prejudicinių sprendimų priėmimo jurisdikcija tam tikrose konkrečiose srityse buvo perduota Bendrajam Teismui.

Bendrajam Teismui buvo pateikti 65 prašymai priimti prejudicinį sprendimą jo jurisdikcijai priklausančiose srityse: 24 iš jų yra susiję su bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema, 18 – su kompensavimu ir pagalba keleiviams atsisakymo vežti ar transporto paslaugų atidėjimo ar atšaukimo atvejais, aštuoni – su Muitinės kodeksu, septyni – su akcizais, septyni – su prekių tarifiniu klasifikavimu pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir viena – su šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Tai yra mažiau, nei tikėtasi tuo metu, kai buvo pateiktas prašymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, nors Teisingumo Teismas galiausiai atsirinko nedaug bylų iš šių konkrečių sričių dėl to, kad jos taip pat buvo susijusios su viena ar keliomis sritimis, kitomis nei nurodytosios Statuto 50b straipsnio pirmoje pastraipoje, arba dėl to, kad jose keliami savarankiški pirminės teisės, tarptautinės viešosios teisės, bendrųjų Sąjungos teisės principų ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos aiškinimo klausimai. Priminsime, kad 2025 m. iš 76 bylų, kurioms buvo taikomas „vieno langelio“ mechanizmas, tik devynios bylos buvo paliktos nagrinėti Teisingumo Teismui, o dvi užbaigtos „nesiimant tolesnių veiksmų“.

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą buvo pateikti iš 17 skirtingų valstybių narių, tačiau prie bendro skaičiaus daugiausiai prisidėjo Vokietija, pateikusi 21 prašymą, po jos – Austrija ir Lenkija, pateikusios po septynis prašymus, ir Bulgarija – šeši prašymai. Svarbu pažymėti, kad net 13 aukščiausiųjų teismų iš trylikos skirtingų valstybių narių pateikė prašymus, priklausančius Bendrojo Teismo jurisdikcijai.

Kalbant apie tiesioginius ieškinius pažymėtina, kad pastebimas nedidelis bylų, susijusių su intelektinės nuosavybės teisėmis, skaičiaus sumažėjimas (257 bylos, palyginti su 268 bylomis 2024 m., t. y. −4 %). Be to, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) apeliacinėms taryboms pateiktų apeliacijų skaičius padidėjo (+4,6 %), tačiau šį padidėjimą praktiškai neutralizavo šių tarybų priimtų sprendimų skaičiaus sumažėjimas (−4,9 %). Bendrajam Teismui pateiktų ieškinių dėl Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) apeliacinių tarybų priimtų sprendimų procentas yra apie 10 %, jis yra stabilus, palyginti su ankstesniais metais. Reikia pažymėti, kad šios srities, nuo 2025 m. rugsėjo 22 d. patikėtos septynioms specializuotoms Bendrojo Teismo kolegijoms, bylos sudaro beveik 26 % 2025 m. gautų bylų. Iš šių bylų 236 susijusios su prekių ženklais, o 19 – su dizainu. Dvi bylos buvo gautos augalų veislių srityje dėl Bendrijos augalų veislių tarnybos (BAVT) priimtų sprendimų. Didžioji dalis (82 %) šių bylų yra tarp šalių, dalyvavusių procedūroje apeliacinėse tarybose (inter partes bylos).

Viešosios tarnybos bylų, gautų 2025 m. pagal SESV 270 straipsnį, gerokai padaugėjo (109 bylos, palyginti su 76 bylomis 2024 m., t. y. +43 %). Bylos iš šios srities, nuo 2025 m. rugsėjo 22 d. patikėtos trims specializuotoms Bendrojo Teismo kolegijoms, sudaro 11 % visų 2025 m. gautų bylų. Prie šių 109 ieškinių reikia pridėti penkiolika ieškinių, kurie pagal naują viešosios tarnybos bylų apibrėžtį, kuri apima ne tik ieškinius, pareikštus remiantis SESV 270 straipsniu, buvo paskirti nagrinėti toms trims kolegijoms kaip patenkantys į sritį „Viešoji tarnyba +“[2].

Valstybės pagalbos srityje 2025 m. gautų bylų skaičius padidėjo keturiomis bylomis, palyginti su 2024 m. (27 bylos), tačiau vis dar yra gerokai mažesnis už tą skaičių, kurį Bendrasis Teismas turėjo praeityje. Galiausiai, kaip ir 2023 m. bei 2024 m., konkurencijos bylų skaičius yra gana mažas – 2025 m. gauta dvylika naujų bylų.

Su ribojamosiomis priemonėmis susijusios bylos ir toliau buvo Bendrojo Teismo veiklos objektas – 2025 m. buvo gautos 105 naujos bylos (palyginti su 63 bylomis 2024 m.). Šių bylų dalis yra dar didesnė, jei atsižvelgtume į tai, kad kai kuriais atvejais, užuot pateikę naują ieškinį, ieškovai ginčija naujas ribojamąsias priemones jau nagrinėjamose bylose patikslindami ieškinį pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnį. Didžioji dalis naujų šios srities bylų (84 iš 105 bylų) susijusios su ribojamosiomis priemonėmis, kurias Sąjunga priėmė dėl Rusijos Federacijos karo su Ukraina, įskaitant Baltarusijos dalyvavimą, padėtį Moldovos Respublikoje, Irano karinę paramą Rusijai arba jos destabilizuojančią veiklą, nukreiptą prieš Europos Sąjungą ar jos valstybes nares. Kitos bylos šioje srityje yra susijusios su padėtimi Sirijos Arabų Respublikoje (dvylika ieškinių), Tuniso Respublikoje (du ieškiniai), Kongo Demokratinėje Respublikoje (šeši ieškiniai) ir Libijoje (vienas ieškinys). Dauguma šių ieškinių buvo pareikšti anglų kalba (57 ieškiniai) ir prancūzų kalba (37 ieškiniai).

Bylų, susijusių su ekonominės ir pinigų politikos sritimi, kuri apima, be kita ko, bankų teisę, skaičius toliau smarkiai mažėja (2025 m. pateikta 12 ieškinių ir viena byla grąžinta nagrinėti iš naujo, palyginti su 33 bylomis, gautomis 2024 m., ir 56 bylomis, gautomis 2023 m.). Keturios bylos susijusios su prašymais priimti naują sprendimą dėl ex ante įmokų į Bendrą pertvarkymo fondą už 2021 m., trys naujos bylos ir grąžinta byla susijusios su sprendimų dėl rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros priėmimu, dvi bylos – su Bendros pertvarkymo valdybos sprendimais pradėti pertvarkymo procedūrą ir viena byla – su tariamu Komisijos veiksmų nacionalinių teisės nuostatų suderinamumui su Europos Sąjungos pinigų teise užtikrinti nesiėmimu. Galiausiai buvo pareikšti du ieškiniai dėl Tarybos sprendimo dėl euro įvedimo Bulgarijoje 2026 m. sausio 1 d. ir susijusių reglamentų, įskaitant reglamentą dėl euro ir Bulgarijos levo perskaičiavimo kurso.

2025 m. buvo gautos septynios bylos dėl skaitmeninių rinkų ir paslaugų reguliavimo. Trys bylos susijusios su Skaitmeninių paslaugų aktu (ES) 2022/2065 (anglų k. Digital Services Act, DSA) ir konkrečiai su priežiūros mokesčio dydžiu. Keturios bylos susijusios su Skaitmeninių rinkų aktu (ES) 2022/1925 (anglų k. Digital Markets Act, DMA). Dviejose iš jų siekiama, kad būtų panaikinti Komisijos sprendimai, kuriuose nurodomos priemonės, kurias ūkio subjektas turėjo įgyvendinti kaip prieigos valdytojas, o kitose dviejose – sprendimai, kuriuose konstatuotas prieigos valdytojų pareigų nevykdymas.

Galiausiai, kalbant apie skubias bylas, pažymėtina, kad prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones skaičius 2025 m. išliko stabilus (40 prašymų) ir atitinka vidutinį pastarųjų dešimties metų lygį.

Bendrojo Teismo veikla: rekordiniai metai

Bendras bylų, užbaigtų 2025 m., skaičius yra 1527, tačiau jei 2023 m. spalio mėn. gautas ir 2025 m. gruodžio mėn. baigtas 404 bylų (T‑620/23–T‑1023/23) laikytume viena byla, jis yra 1124 bylos. Tai yra didžiausias skaičius per visą Bendrojo Teismo istoriją, gerokai viršijantis ankstesnį rekordą – 1009 užbaigtas bylas 2018 m. Taip skaičiuojant, palyginti su 922 užbaigtomis bylomis 2024 m., padidėjimas sudaro apie 22 %.

Nepaisant beprecedenčio naujų bylų antplūdžio, Bendrasis Teismas sugebėjo sumažinti neišnagrinėtų bylų likutį iki 1167, t. y. iki žemiausio lygio nuo 2007 m. Likučio kitimo arba bylų išsprendimo rodiklis (clearance rate), atspindintis procentais baigtų bylų ir gautų bylų santykį, bruto yra 154, o neatsižvelgiant į minėtas 404 bylas – 114. Atlikus tą patį statistinį koregavimą, teorinė bylų nagrinėjimo trukmė (disposition time), kuri grindžiama nagrinėjamų bylų ir baigtų nagrinėti bylų santykiu, yra 379 dienos, o tai yra trumpiausias laikas per visą Bendrojo Teismo istoriją. Atsižvelgiant į rašytinio proceso trukmę ir daugeliu atvejų laiką, reikalingą procesinių dokumentų vertimams gauti, tai reiškia, kad dabar Bendrasis Teismas gali nagrinėti daugumą bylų, kai tik jos yra parengtos, ir jam nereikia pirmiausia nagrinėti užsilikusių bylų. Tai taip pat reiškia, kad esant nuolatiniam naujų bylų srautui bus sunku užbaigti tiek daug bylų 2026 m.

Bendrojo Teismo narių ir darbuotojų pastangos, padedant visos institucijos darbuotojams, leido labai stipriai sutrumpinti proceso trukmę. 18,9 mėnesio bruto trukmė neatspindi šios pažangos dėl minėtų 404 iš esmės identiškų bylų, kurių nagrinėjimas truko ilgiau nei vidutiniškai, statistinio svorio, tačiau, jei šias bylas skaičiuotume kaip vieną, vidutinė bylos nagrinėjimo trukmė sutrumpėjo nuo 18,5 iki 16,0 mėnesio.

Pažymėtina, kad:

• penkių teisėjų kolegijų, įskaitant prašymus priimti prejudicinį sprendimą nagrinėjančią kolegiją, išnagrinėtų bylų procentinė bruto dalis sudaro 35,6 %, tačiau atlikus statistinį koregavimą dėl 404 identiškų bylų ji yra 12,5 %, ir tai yra mažiau nei 2024 m. (20,2 %) ir 2023 m. (13,6 %);

• 60,8 % bylų išnagrinėtos trijų teisėjų kolegijose, tačiau šis skaičius siekia 82,7 % pakoregavus duomenis, palyginti su 75,4 % 2024 m.;

• dvi bylas užbaigė iš penkiolikos teisėjų sudaryta didžioji kolegija ir pirmą kartą dvi bylas užbaigė 2024 m. įsteigta tarpinė kolegija, kurią sudaro devyni teisėjai,

• nebuvo bylų, kurias būtų išsprendęs vienas teisėjas, 2024 m. buvo keturios tokios bylos, o 2023 m. – devynios;

• 2025 m. užbaigtos 39 laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros, ir tai atitinka ankstesnių metų skaičius (2024 m. – 42 ir 2023 m. – 40);

• 60,4 % 2025 m. užbaigtų bylų buvo užbaigtos sprendimu, tačiau pakoregavus duomenis atsižvelgiant į 404 iš esmės identiškas bylas, šis procentas yra 46,2. 78,4 % bylų buvo užbaigtos surengus teismo posėdį, o pakoregavus duomenis šis procentas yra 61,7.

2025 m. nagrinėjant 689 bylas (2024 m. – 300, o 2023 m. – 419) surengti 232 teismo posėdžiai (2024 m. taip pat 232, 2023 m. – 286).

2025 m. buvo surengti trys teismo posėdžiai per vaizdo konferenciją (2024 m. – du, 2023 m. – nė vieno).

Reikėtų dar atskirai paminėti keletą duomenų, susijusių su Bendrajam Teismui pateiktų prašymų priimti prejudicinį sprendimą nagrinėjimu, turint omenyje, kad jis turi jurisdikciją nagrinėti nuo 2024 m. spalio 1 d. gautas tokias bylas. 2025 m. Bendrasis Teismas užbaigė šešiolika bylų, vienuolika iš jų nutartimis ir penkias sprendimais, o du teisėjai, išrinkti eiti generalinio advokato pareigas tose bylose, paskelbė šešias išvadas. Vidutinė bylos nagrinėjimo trukmė buvo 6,2 mėn.; tai paaiškinama trumpa kai kurių bylų, kuriose prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas greitai jį atsiėmė, proceso trukme. Vidutinė bylų, išspręstų sprendimais, nagrinėjimo trukmė yra 10,9 mėnesio, o tai yra labai mažas rodiklis, net atsižvelgiant į tai, kad penki sprendimai buvo priimti nerengiant teismo posėdžio ir be išvados.

Iš 1167 bylų, kurios iki 2025 m. gruodžio 31 d. dar buvo nagrinėjamos Bendrajame Teisme, 276 (23,7 %) susijusios su intelektine nuosavybe, 125 (10,7 %) – su ribojamosiomis priemonėmis, 164 (14,1 %) – su „Viešąja tarnyba +“ ir 88 (7,5 %) – su institucine teise. Be šių sričių, kurios sudaro apie pusę nagrinėjamų bylų sričių, likusios bylos yra daugelio skirtingų sričių, o tai dar kartą patvirtina didelę Bendrajam Teismui nagrinėti pateikiamų bylų įvairovę.

Apibendrinant galima teigti, kad Bendrasis Teismas pasiekė teigiamų rezultatų per pirmuosius darbo metus nuo reformos, kuria jam buvo perduota jurisdikcija nagrinėti prejudicines bylas tam tikrose srityse, įsigaliojimo. Įgyvendindamas organizacines ir institucines priemones bei dirbdamas intensyviai, jis pademonstravo reagavimo gebėjimus ir gebėjimą numatyti poreikius, kad būtų užtikrintas veiksmingas jo jurisdikcijai priklausančių bylų nagrinėjimas.

[1]    Šiose pastabose 2023 m. gautų ir 2025 m. baigtų 404 iš esmės identiškų bylų ispanų kalba paketas (T‑620/23–T‑1023/23) laikomos viena byla.

[2]    Nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. tai yra bylos, susijusios su Europos Sąjungos ir jos darbuotojų darbo santykiais, o nuo 2025 m. rugsėjo 22 d. prie jų pridėtos bylos, susijusios su Sąjungos institucijų, organų ir įstaigų bei jų narių ar buvusių narių, taip pat asmenų, einančių ar ėjusių pareigas tose Sąjungos institucijose, organuose ir įstaigose, santykiais.