Teismo istorija

1952–1958 m. – Teisingumo Teismo veiklos pradžia: Europos anglių ir plieno bendrijos teismas

1951 m. balandžio 18 d. šešios valstybės – Belgija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai – pasirašė Paryžiaus sutartį, kuria įsteigiama Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB). Tikėtasi, kad, bendrai organizacijai patikėjus visą anglių ir plieno pramonę, jos steigėjos nebegalės kariauti tarpusavyje.

1952 m. liepos 23 d. įsigaliojusia EAPB sutartimi buvo įsteigtos keturios institucijos:

• Vyriausioji valdyba (Europos Komisijos pirmtakė),
• Bendroji Asamblėja (Europos Parlamento pradininkė),
• Specialioji ministrų taryba (ES Tarybos pirmtakė),
• Teisingumo Teismas.

Teisingumo Teismas buvo atsakingas už tai, kad EAPB teisės aktai visose valstybėse narėse būtų taikomi vienodai; jam taip pat pavesta spręsti teisinius valstybių narių ginčus su EAPB institucijomis.

Po ilgai trukusių vyriausybių derybų tris iš keturių EAPB institucijų (įskaitant ir Teisingumo Teismą) nutarta įkurdinti Liuksemburge. Pirmasis oficialus posėdis įvyko 1952 m. gruodžio 4 d. Villa Vauban. Prisiekė septyni teisėjai ir vienas iš dviejų generalinių advokatų.

Ar žinote, kad?

ES sutartis numato, kad Teismą sudaro po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės. Anksčiau, iki 2003 m., teisėjų skaičius buvo fiksuotas: jis atitiko valstybių narių skaičių arba, jei šis skaičius buvo lyginis, teisėjų skaičius buvo vienetu didesnis. Naujoms šalims įstojant į Sąjungą, šis skaičius keitėsi, nes augo valstybių narių skaičius, tačiau jis liko nelyginis. 1952–1973 m. Teismą sudarė septyni teisėjai. 1981–1995 m., kai valstybių narių skaičius vėl buvo lyginis, Teisme buvo paskirtas dar vienas teisėjas. Siekta padaryti taip, kad balsai niekada nepasiskirstytų po lygiai. Dar iki 2009 m. Teismas retai susirinkdavo į posėdžius visos sudėties, o posėdžiaujant teisėjų kolegijose nebereikia rūpintis, kad balsai nepasiskirstytų po lygiai.

Teisme buvo keturios proceso kalbos: vokiečių, prancūzų, italų ir nyderlandų. Massimo Pilotti buvo pirmasis Teismo pirmininkas, pareigas ėjęs 1952–1958 m.

Ar žinote, kad?

Pirmieji nariai turėjo priimti sprendimus dėl kai kurių svarbiausių Teismo veiklos aspektų, jų rezultatai matyti iki šiol.

Teismas patvirtino savo antspaudą, vėliau tapusį Teismo logotipu. Jame matome tradicinius teisingumo simbolius – kardą ir svarstykles, už jų – knygą, mokslo ir išminties simbolį, o žemiau – ąžuolo lapų vainiką, dar senovės Romoje simbolizavusį valdžią.

Antspaude matome žodį „Curia“ (lot. teismas). Todėl antspaude nebereikėjo vartoti kelių kalbų. Tą patį žodį rasite ir Teismo interneto svetainės adrese.

Pirmieji nariai taip pat nusprendė, kad per teismo posėdžius turi būti dėvimos mantijos. Teisėjo iš Vokietijos siūlymu pasirinkta raudonojo vyno spalva, tokios pat spalvos mantijas dėvi Bundesgerichtshof (Vokietijos Aukščiausiojo Federalinio Teismo) teisėjai. Ši spalva taip pat naudojama ir kuriant Teismo vaizdinę tapatybę bei interneto svetainėje.

Teismo nariai beveik dvidešimt metų dėvėjo ir kepures; tik 1973 m. jų buvo atsisakyta. Siuvinėtos mantijos juostos vėliau tapo paprastesnės.

Teisingumo Teismo narių apranga niekuo nesiskiria, išskyrus juostą mantijos priekyje – teisėjai ir generaliniai advokatai dėvi aksominę juostą, o Teismo kancleris – atlasinę.

Pirmosios instancijos teismo (Bendrojo Teismo pirmtako) teisėjams buvo parinktos tamsiai mėlynos spalvos mantijos.

Pirmoji byla Teisme – Verband Deutscher Reeder prieš Vyriausiąją valdybą (1/53) – iškelta dar 1953 m. balandžio mėn. 1954 m. gruodžio 21 d. paskelbti pirmieji Teismo sprendimai:

• Prancūzija / Vyriausioji valdyba (1/54),
• Italija / Vyriausioji valdyba (2/54).

Ar žinote, kad?

Byloje Prancūzija prieš Vyriausiąją valdybą tos šalies vyriausybė ginčijo tam tikrus Vyriausiosios valdybos sprendimus dėl kainų ir diskriminacinės praktikos plieno sektoriuje. Teismas pripažino, kad Vyriausioji valdyba pažeidė Sutartį, pagal kurią buvo privaloma iš anksto skelbti kainoraščių ir pardavimo sąlygas.

Nuo 1954 iki 1956 m. Teismo bylų skaičius augo – per metus būdavo išnagrinėjama 10–12 bylų.

1958–1988 m. – Trys bendrijos, vienas teismas: Europos Bendrijų Teisingumo Teismas

1957 m. kovo 25 d. valstybės narės pasirašė Romos sutartis. 1958 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis sutartimis buvo įsteigta Europos ekonominė bendrija (EEB) ir Europos atominės energijos bendrija (Euratomas).

EAPB teismas tapo Europos Bendrijų Teisingumo Teismu. Jam pavesta spręsti ginčus, susijusius su EAPB, EEB ir Euratomu. Pirmininkas ir nariai prisiekė 1958 m. spalio 7 d.

Ar žinote, kad?

Spalio 7 d. – svarbiausia Teisingumo Teismo kalendoriaus data. Iki šiol būtent tą dieną teisėjai ir generaliniai advokatai pradeda eiti pareigas. Kas trejus metus pasibaigia pusės visų teisėjų ir generalinių advokatų kadencijos. Todėl spalio 7 d. tapo itin svarbia Teisingumo Teismo kalendoriaus data, kai dalis senųjų narių išvyksta, atvyksta nauji nariai, o dalies narių kadencija atnaujinama dar šešeriems metams.

1961 m. birželį Teismas iš Hagos apeliacinio teismo gavo pirmąjį prašymą priimti prejudicinį sprendimą byloje De Geus en Uitdenbogerd / Bosch ir kt. (13/61).

Jau ankstyvuoju laikotarpiu Teismas įtvirtino kelis svarbiausius konstitucinius principus, pavyzdžiui, ES teisės tiesioginio veikimo ir viršenybės principus.

Išsamesnę informaciją apie šiuos ir kitus svarbiausius sprendimus rasite mūsų tinklalapyje „Žymiausios Teismo bylos“.

XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje Liuksemburgo valdžios institucijos nusprendė visas Liuksemburge veikiančias ES institucijas įkurdinti Kiršbergo (Kirchberg) plynaukštėje. Pirmiausia, 1972 m., buvo pastatyti Rūmai (pranc. Palais).

Tai sutapo su pirmąja plėtra 1973 m. sausio 1 d., kai prie Bendrijos prisijungė Jungtinė Karalystė, Danija ir Airija. Teismo sudėtis išsiplėtė iki 9 teisėjų ir 4 generalinių advokatų; jame pradėta vartoti 7 proceso kalbas.

1981 m. sausio 1 d. įstojus Graikijai, Teismo narių skaičius išaugo iki 11 teisėjų ir 5 generalinių advokatų; vartotos 8 proceso kalbos.

Kai 1986 m. prie Bendrijos prisijungė Ispanija ir Portugalija, Teisme paskirta 13 teisėjų ir 6 generaliniai advokatai; proceso kalbų skaičius išaugo iki 10.

Teismo narių ir darbuotojų skaičiui nuolat augant, Rūmus supanti erdvė pertvarkyta, o tai atvėrė kelią trims Teismo pastatų plėtros etapams.

Tuo laikotarpiu smarkiai padidėjo ir gautų bylų skaičius: 1970 m. iškeltos 79, o lygiai po dešimties metų – jau 279 bylos. Dėl to pasigirdo raginimų įsteigti dar vieną teismą. Kol buvo imtasi veiksmų (t. y. iki 1987 m.), bylų skaičius išaugo iki 395.

1988–2004 m. – Dvipakopė teismų sistema: Pirmosios instancijos teismo įsteigimas

Teisingumo Teismo prašymu Taryba 1988 m. spalio 24 d. nusprendė įsteigti Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismą. Tai turėjo sumažinti Teisingumo Teismo darbo krūvį, kad jis galėtų vykdyti savo svarbiausią užduotį, t. y. užtikrinti vienodą Bendrijos teisės aiškinimą. Įsteigus Pirmosios instancijos teismą pagerėjo ir įmonių ir fizinių asmenų teisminė apsauga, nes būtent jam buvo pavesta nagrinėti tokias bylas.

Kai kurios bylos turėjo būti keliamos būtent tame teisme. Visus Pirmosios instancijos teismo priimtus sprendimus buvo galima skųsti Teisingumo Teismui.

Iš pradžių Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo įmonių ieškinius dėl konkurencijos sprendimų, taip pat Europos Sąjungos pareigūnų tarnybinius ginčus. Vis dėlto jo kompetencijos sritys greitai išsiplėtė, todėl jis pradėjo nagrinėti įvairiausias bylas.

Pirmosios instancijos teismas įsikūrė 1988 m. pastatytame Erasmus pastate. 1989 m. rugsėjo 25 d. prisiekė nauji jo nariai.

Netrukus Pirmosios instancijos teismas surengė pirmąjį posėdį byloje Tetra Pak Rausing / Komisija (T‑51/89). 1990 m. sausio 30 d. jis priėmė pirmąjį sprendimą byloje Yorck von Wartenburg / Parlamentas (T‑42/89).

Vėliau to teismo naudojami pastatai iš pagrindų keitėsi. Thomas More pastato statybos baigėsi 1992 m., o Themis pastatas baigtas statyti 1994 m.

Ar žinote, kad?

Daugelyje Teismo pastatų įamžinti garsūs Europos teisininkai ir teisės filosofai. Išsamesnės informacijos apie tas istorines asmenybes rasite tinklalapiuose, skirtuose jų vardais pavadintiems pastatams.

Tuo pat metu ES toliau augo: ketvirtuoju plėtros etapu (1995 m. sausio 1 d.) prie Sąjungos prisijungė Austrija, Suomija ir Švedija. Teisingumo Teismo sudėtis išaugo iki 15 teisėjų ir 9 generalinių advokatų. Bendrojo Teismo narių skaičius padidėjo iki 15 teisėjų. Abiejuose teismuose buvo 12 proceso kalbų.

Ar žinote, kad?

Teismo interneto svetainė buvo sukurta 1996 m. Iš pradžių joje buvo galima tik susipažinti su Teismo sprendimais, tačiau ji greitai išsiplėtė, ir joje pradėta skelbti pranešimus spaudai, taip pat bendro pobūdžio informaciją apie Teismą.

Dabar joje rasite ne tik visą Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo praktiką, bet ir informaciją apie Teisingumo Teismo ir jo narių darbą bei įvairiausius teisinius išteklius, skirtus tiek teisės praktikams, tiek teisės mokslininkams ir studentams.

2004 m. gegužės 1 d. įvyko didžiausia ES plėtra, kai prisijungė net 10 naujų valstybių narių: Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija. Tada Teisingumo Teismą sudarė 25 teisėjai ir 8 generaliniai advokatai. Bendrojo Teismo teisėjų skaičius irgi išaugo iki 25. Abiejuose teismuose po plėtros nustatyta net 21 proceso kalba.

Sąjungos plėtra lėmė ir nuolat augantį abiejų teismų darbo krūvį.

2004–2016 m. – ES teismų sistemos reforma

2004 m. lapkričio 2 d. Taryba įsteigė Tarnautojų teismą.

Tarnautojų teisme dirbo septyni teisėjai, jie nagrinėjo ES institucijų ir jų darbuotojų ginčus. Tas teismas įsteigtas siekiant sumažinti Pirmosios instancijos teismui tenkantį darbo krūvį.

2007 m. sausio 1 d., kai prie Sąjungos prisijungė Bulgarija su Rumunija, ir Teisingumo Teismo, ir Bendrojo Teismo teisėjų skaičius padidėjo iki 27, taip pat pradėta vartoti 23 proceso kalbas. Teisingumo Teisme toliau dirbo 8 generaliniai advokatai.

Kiek vėliau, 2007 m. gruodžio 13 d., pasirašyta Lisabonos sutartis. Ji įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d. ir atnešė keletą pakeitimų:

• institucija pervadinta „Europos Sąjungos Teisingumo Teismu“,
• Pirmosios instancijos teismas tapo „Bendruoju Teismu“,
• įsteigtas 255 straipsnyje numatytas komitetas, jam pavesta vertinti valstybių narių pasiūlytų kandidatų į teisėjus ir generalinius advokatus tinkamumą.

2008 m. taip pat buvo nustatyta „prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra“, kad prireikus Teismas galėtų kuo greičiau priimti prejudicinius sprendimus, pavyzdžiui, bylose dėl suimtų asmenų arba bylose dėl tėvų valdžios ar vaikų globos.

2008 m. baigtas ketvirtasis architektūrinis Teismo išplėtimo projektas. Teismą sudarė Žiedas (pranc. Anneau) – Rūmus juosiantis dviejų aukštų pastatas, taip pat du 24 aukštų bokštai dvyniai.

Teismas neapsiribojo vien struktūrinėmis ir architektūrinėmis pertvarkomis; imtasi ir priemonių savo veiklai modernizuoti. 2011 m. Teismas atsivėrė skaitmeninėms technologijoms ir pradėjo naudoti e-Curia taikomąją programą. Per ją advokatai ir bylos šalys gali elektroniniu būdu saugiai keistis dokumentais su Teismu.

Kai 2013 m. liepos 1 d. Kroatija tapo 28‑ąja ES nare, Teisingumo Teismo narių skaičius dar išaugo – jį sudarė 28 teisėjai ir 8 generaliniai advokatai. Devintasis generalinis advokatas pradėjo eiti pareigas 2013 m. spalio mėn. Bendrojo Teismo teisėjų skaičius taip pat išaugo iki 28. Abiejuose teismuose vartojamų proceso kalbų skaičius pasiekė 24.

2015 m., bylų skaičiui toliau augant ir siekiant užtikrinti, kad bylos Bendrajame Teisme nebūtų nagrinėjamos pernelyg ilgai, Taryba ir Parlamentas patvirtino Teismo struktūros reformas. Bendrojo Teismo teisėjų skaičius palaipsniui padidėjo iki dviejų teisėjų iš kiekvienos valstybės narės, o prie Teisingumo Teismo prisijungė dar du generaliniai advokatai.

Per tą pačią reformą 2016 m. rugsėjo 1 d. atsisakyta Tarnautojų teismo, kurio funkcijos perduotos Bendrajam Teismui.

2016 m.: dabartinis teismų sistemos modernizavimas ir jo eiga

2017 m. Teismas ir valstybių narių aukščiausieji ir konstituciniai teismai sukūrė Europos Sąjungos teisminį tinklą (TEST), leidžiantį jiems visiems glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje.

2019 m. pastatytas ir iškilmingai atidarytas trečiasis Teismo bokštas.

Ar žinote, kad?

Trečiasis bokštas pavadintas Rocca bokštu Giustinos Rocca, laikomos pirmąja teisininke istorijoje, garbei. Šis 118 metrų aukščio 29 aukštų pastatas – aukščiausias visame Liuksemburge.

2020 m. Jungtinei Karalystei išstojus iš Sąjungos, teisėjų skaičius sumažėjo: Teisingumo Teisme dirba 27 teisėjai ir 11 generalinių advokatų, o Bendrajame Teisme – 54 teisėjai. Toliau vartojamos 24 proceso kalbos.

2020 m. kilo COVID-19 pandemija. Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas pirmą kartą istorijoje dalį teismo posėdžių surengė per vaizdo konferenciją. Už šį projektą Teismas pelnė Europos ombudsmeno apdovanojimą už inovacijas.

2022 m. Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos posėdis buvo pirmą kartą transliuotas internetu. Vadinasi, bet kuriam piliečiui suteikta galimybė stebėti Teisingumo Teismo posėdį, nepriklausomai nuo buvimo vietos.

2024 m. spalio 1 d. įsigaliojo labai svarbi reforma – dalis kompetencijos priimti prejudicinius sprendimus perduota Bendrajam Teismui. Reforma pavyko todėl, kad jau anksčiau du kartus išaugo Bendrojo Teismo teisėjų skaičius. Reformai įsigaliojus, Bendrajam Teismui pavesta nagrinėti prašymus priimti prejudicinį sprendimą, susijusius su:

• PVM,
• muitais, akcizais arba tarifiniu prekių klasifikavimu,
• prekyba šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartiniais taršos leidimais,
• kompensacijomis oro transporto keleiviams.

Šios sritys buvo pasirinktos todėl, kad jos sudarė nemažą Teisingumo Teisme nagrinėjamų bylų dalį. Perdavus tas bylas Bendrajam Teismui, Teisingumo Teismas gali daugiau laiko skirti svarbesnėms ir jautresnėms byloms, taip pat stiprinti teisminį dialogą su nacionaliniais teismais.

Teisingumo Teismas šiandien

Teismas yra itin svarbi ES teisės sistemos dalis. Jį sudaro 81 teisėjas – po 1 teisėją iš kiekvienos valstybės narės Teisingumo Teisme ir po 2 iš kiekvienos valstybės narės Bendrajame Teisme; Teisingumo Teismui dar talkina 11 generalinių advokatų. Teismas užtikrina, kad ES teisė būtų tinkamai taikoma ir jos laikomasi visoje Sąjungoje. Todėl Sąjungoje gyvenančias tautas vienija bendra teisinė sistema.

Teismo funkcijos ilgainiui smarkiai išsiplėtė; tai lėmė svarbūs institucijos sprendimai, kuriais buvo apibrėžti jos įgaliojimai ir išaiškinta, kaip turėtų būti taikoma ES teisė.

Šiuo metu Teismas nagrinėja įvairiausias bylas; jo veikla neapsiriboja vien ekonominiais klausimais, o priimami sprendimai paliečia beveik visas šiuolaikinio gyvenimo sritis. Pradedant darbuotojų teisių apsauga, vienodo požiūrio užtikrinimu ir nediskriminavimo taisyklių vykdymu ir baigiant aplinkos ir duomenų privatumo apsauga bei teisinės valstybės užtikrinimu – Teismo sprendimų poveikis išlieka labai svarbus visai Europos visuomenei.