Daugiakalbystė teismo proceso centre
Kalbų vartojimo tvarka Europos Sąjungos Teisingumo Teisme nustatyta tam, kad visi Sąjungos piliečiai savo kalba galėtų kreiptis į teismą. Todėl tokia galimybė yra daugiakalbė. Iš tiesų atlikdamas jam pavestas užduotis Teisingumo Teismas privalo vartoti visas oficialiąsias Sąjungos kalbas. Jis įgyvendina racionalią daugiakalbystę teismo procese, o vėliau užtikrina jurisprudencijos visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis sklaidą.
Teisingumo Teismo daugiakalbė sistema grindžiama proceso kalbos nustatymu kiekvienoje byloje. Bet kurios rūšies procese (procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, procese dėl tiesioginio ieškinio, apeliaciniame procese) kalba, kuria parengtas dokumentas dėl bylos iškėlimo (aktas, kuriuo pradedamas procesas: prašymas priimti prejudicinį sprendimą, ieškinys, apeliacinis skundas), lemia bylos proceso kalbą. Vienintelė išimtis – nuomonės pateikimo procedūra, nes joje visos oficialiosios kalbos yra proceso kalbos.
Taigi kiekviena oficialioji Europos Sąjungos kalba gali būti proceso kalba. Pavyzdžiui, vykstant procesui dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, dokumentas dėl bylos iškėlimo (arba jo santrauka) yra verčiamas į visas oficialiąsias kalbas. Vėliau daugiakalbystė per procesą (rašytinę dalį, paskui žodinę dalį) įgyvendinama ne visiškai (išskyrus nuomonės pateikimo procedūrą), bet pritaikoma pagal proceso kalbą, į bylą įstojusių asmenų statusą ir jų bei teisėjų kolegijos (Europos Sąjungos Teisingumo Teismą sudarantys teismai padalijami į kolegijas, kurios nagrinėja bylas) narių kalbų mokėjimą.
Per rašytinę dalį pareiškimus, kuriais pasikeičiama, jų rengėjai iš esmės parengia proceso kalba. Valstybės narės vartoja savo oficialiąją kalbą arba vieną iš savo oficialiųjų kalbų, o jų rašytinius dokumentus į proceso kalbą išverčia Teisingumo Teismo tarnybos. Bet kuriuo atveju procesiniai dokumentai verčiami į pasitarimų kalbą (šiuo metu – prancūzų), kad teisėjų kolegija galėtų su jais susipažinti.
Per žodinę dalį, t. y. teismo posėdžius, taikomas tas pats principas: kalba, kuria vyksta posėdis, yra proceso kalba. Vis dėlto posėdyje dalyvauja asmenys (šalys, teisėjai, generalinis advokatas, valstybių narių atstovai ir kt.), kurių gimtosios kalbos yra skirtingos. Todėl būtinas vertimas žodžiu. Visada verčiama žodžiu iš proceso kalbos (ir atvirkščiai), į pasitarimų kalbą ir valstybių narių, kurios pranešė apie savo dalyvavimą posėdyje, kalbą. Taip pat gali būti verčiama žodžiu iš vieno ar kelių teisėjų kolegijos narių kalbos (ir atvirkščiai). Taigi kalbos, iš kurių ir į kurias verčiama žodžiu per posėdį, nustatomos dėl labai praktinių priežasčių. Tik nuomonės pateikimo procedūroje verčiama žodžiu iš visų kalbų ir į visas kalbas.
Daugelyje Teisingumo Teismo nagrinėjamų bylų generaliniai advokatai teikia teisėjų kolegijoms naudingas išvadas. Praktiškai jos parengiamos ir vėliau viešame posėdyje perskaitomos viena iš šešių kalbų, kurios dažniausiai vartojamos tarnybose. Šios išvados išverčiamos į visas oficialiąsias kalbas ir paskelbiamos kartu su teismo sprendimu Teisingumo Teismo praktikos rinkinyje.
Pasitarimai vyksta iš esmės viena kalba (šiuo metu – prancūzų), po jų teisėjų kolegija pasirašo proceso kalba parengtą sprendimą, kuriuo užbaigiamas procesas. Siekiant skleisti jurisprudenciją įvairiomis kalbomis, sprendimas išverčiamas į visas oficialiąsias kalbas.
Taip pat žr.
