Europos integracija, prasidėjusi po Antrojo pasaulinio karo, užgimė kaip ekonominis projektas. Tai tapo ir tautų sąjungos projektu, kuriam būdingos bendros vertybės ir kultūrinės, pirmiausia kalbinės, raiškos įvairovė. Europos Sąjunga yra maždaug 450 milijonų Europos piliečių kasdienio gyvenimo centre. Norėdama bendrauti su visais piliečiais ir užtikrinti visų pirma vienodą požiūrį, skaidrumą ir jurisprudencijos prieinamumą, nesvarbu, kokia nacionalinės teisės sistema jiems taikoma, Sąjunga turi kalbėti jų kalba.

Praktiškai tai reiškia, kad reikia suprasti 24 kalbas, kurioms suteiktas oficialiosios Europos Sąjungos kalbos statusas, ir jomis kalbėti, nes tai vienos ar kelių valstybių narių oficialioji kalba arba viena iš oficialiųjų kalbų. Stojant vis naujoms valstybėms narėms, oficialiųjų kalbų skaičius nuo 4 kalbų (italų, nyderlandų, prancūzų, vokiečių) išaugo iki 24 kalbų (tiek jų yra šiandien). Kalbėdama visomis šiomis kalbomis Sąjunga gali bendrauti su visų valstybių narių piliečiais. Taigi daugiakalbystė įtvirtinta kaip demokratijos reikalavimas, užtikrinantis kalbų lygybę ir Europos Sąjungos institucijų prieinamumą visiems Sąjungos piliečiams: Europos Sąjungos institucijų vertėjų raštu ir žodžiu dėka Sąjungos piliečiai gali kreiptis į jos institucijas savo kalba ir šia kalba gauti jų atsakymą.
Šis reikalavimas įtvirtintas pačiame pirmajame EEB reglamente – Reglamente Nr. 1/58, „nustatančiame kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje“.
Sąjunga grindžiama teise, ši teisė turi būti visiems vienoda, o jos sukeltos teisinės pasekmės turi būti kiekvienam suprantamos, nepaisant didelio kalbų skaičiaus ir teisės sistemų įvairovės. Tai reiškia, kad, nesvarbu, kokia dokumento rengimo kalba, piliečių kasdieniam gyvenimui poveikį darantys Sąjungos teisės aktai ir jurisprudencija turi būti suprantami vienodai visomis oficialiosiomis kalbomis ir visose nacionalinės teisės sistemose.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pagal Sutartis užtikrina, kad būtų laikomasi bendros teisės; vis dėlto jos aiškinimas ir taikymas iš esmės yra daugiakalbis. Taigi daugiakalbis procesas yra neišvengiamas reikalavimas, užtikrinantis teisingą bylos nagrinėjimą ir teismo bei jurisprudencijos, kaip teisės šaltinio, prieinamumą Europos Sąjungos piliečiams. Todėl Teisingumo Teismas darbą organizuoja taip, kad galėtų įvykdyti jam pavestas užduotis, nesvarbu, kokia kalba į jį kreipiamasi. Vadinasi, visi Europos Sąjungos piliečiai savo kalba gali kreiptis į Europos Sąjungos teismą ir susipažinti su jo jurisprudencija.
Taip pat žr.